Šiaulių apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 124.1; 124.2.7.; 117.1; 117.2.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjo V. Z. Ž. ir trečiojo asmens G. Ž. atstovei advokatei E. D., atsakovo A. J. ir trečiojo asmens S. J. atstovei advokato padėjėjai V. V., ieškovo UAB „Jures“ direktorei R. J., išnagrinėjęs pareiškėjo Z. V. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-261-124/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Algos inspekcija“ ieškinį atsakovui A. J. (tretieji asmenys ieškovo pusėje G. Ž., atsakovo pusėje S. J.), dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė E. D. jos atstovaujamojo Z. V. Ž. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pagal UAB „Jures“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys S. J., G. Ž., kuris buvo atmestas, palaikė, prašydama priimti sprendimą procesą atnaujinti pareiškime nurodytu teisiniu pagrindu. Mano, kad nagrinėjant civilinę bylą ir į jos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukus Z. V. Ž. (trečiojo asmens G. Ž. sutuoktinio) buvo pažeistas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 p., o tai, anot pareiškėjo atstovės yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pareiškėjo atstovės manymu kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas ir teisę ginti savo pažeistas teises teisme. Todėl pareiškėjo atstovės manymu yra pagrindas atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Ieškovo UAB „Jures“ direktorė R. J. bylos nagrinėjimo metu taip pat palaikė pareiškėjo prašymą ir prašė procesą atnaujinti pareiškėjo nurodytu pagrindu.

Laikė, kad prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje apskritai neturi teisinio ir procesinio pagrindų, t. y. nepagrįstas; išnagrinėta byla visiškai nėra susijusi su pareiškėjo Z. V. Ž. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis; o Z. V. Ž., anot atsakovo atstovės, apskritai nėra bylos šalis siejusių teisinių santykių, kurie buvo nagrinėjami nurodomoje byloje, dalyvis.Kartu, atstovės nuomone pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo termino paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl prašymo pagrįstumo.

Teismo vertinimu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-261-124/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Algos inspekcija“ ieškinį atsakovui A. J. (tretieji asmenys ieškovo pusėje G. Ž., atsakovo pusėje S. J.), dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsisakytina. Atsisakymas atnaujinti procesą grindžiamas šiais argumentais.

Nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo ir byloje Nr. 2-261-124/2013 nustatyta, kad byloje, kurioje prašoma proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimu uždarosios akcinės bendrovės „Algos inspekcija“ ieškinys atsakovui A. J. buvo patenkintas. Ieškovui UAB „Algos inspekcija“ pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteista iš atsakovo A. J. 360 000 Lt, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 900 Lt atstovavimo išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimu (bylą nagrinėjant pagal atsakovo apeliacinį skundą) Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Algos inspekcija“ ieškinys atsakovui A. J. atmestas, nustačius, kad atsakovas A. J. nėra skolingas ieškovui UAB „Algos inspekcija“ pagal pradinės ieškovės pateiktus (duomenys neskelbtini) raštelius apie pinigų gavimą, kad jokių prievolių grąžinti rašteliuose nurodytas sumas – viso 360000 Lt ieškovui neturi.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, t. y. paprasčiau tariant dar kartą pasibylinėti, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas, teisinių santykių stabilumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tik tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2011).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-42/2010).

Vertinant pareiškėjo argumentų turinį ir bylos faktines aplinkybes dėl proceso atnaujinimo reikšminga, jog minėtoje byloje pradinė ieškovė G. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 360 000 Lt skolos priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė G. Ž. neatlygintinai perleido reikalavimo teisę į visą šią skolą uždarajai akcinei bendrovei „Algos inspekcija“, kuri 2012 kovo 16 dienos nutartimi šioje byloje buvo pakeista ieškovu (civilinės bylos Nr. 2-261-124/2013 1 t., 163-166 b. l., 2 t., 22-23 b. l.). Tokiu būdu konstatuotina, kad G. Ž. (pareiškėjo sutuoktinė) atsisakė reikalavimo teisės kito asmens (UAB „Algos inspekcija“) naudai, todėl ginčas dėl skolos grąžinimo buvo išspręstas jau tarp ieškovo UAB „Algos inspekcija“ ir atsakovo A. J. šių asmenų tarpusavio teisių ir pareigų apimtyje. Taigi teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl prašymo pagrįstumo sprendžia, jog pareiškėjas Z. V. Ž. nei teisiniu, nei faktiniu pagrindais nagrinėjamoje byloje nebuvo ir nėra šių teisinių santykių dalyviu, taigi pagrįstai abiejų instancijų teismo procesuose pareiškėjas Z. V. Ž. nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes byla nebuvo susijusi nei su jo teisėmis, nei su jo pareigomis.

Grįžtant prie nagrinėjamos bylos, joje keliamų klausimų ir reikšmingų prašymui išspręsti aplinkybių dar kartą primintina, kad civilinėje byloje Nr. 2-261-124/2013 ieškinį dėl 360000 Lt priteisimo iš A. J. pateikė G. Ž. (civilinės bylos Nr. 2-261-124/2013 1 T, 3-5 b. l.), 2012 m. vasario 28 d. ieškovė G. Ž. su UAB „Algos inspekcija“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu neatlygintinai perleido UAB „Algos inspekcija“ visas reikalavimo teises į A. J., kurios buvo kildinamos iš (duomenys neskelbtini) rašytų raštelių apie pinigų gavimą. Sekant tolesnę bylos eigą, 2012 m. kovo 16 d. nutartimi, ieškovei perleidus reikalavimo į skolą teisę UAB „Algos Inspekcija“, ji buvo pakeista ieškovu UAB „Algos inspekcija“ (civilinės bylos Nr. 2-261-124/2013 I t., 22, 23 b. l.), o Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus galutinį sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimas atmestas, nustačius, kad atsakovas neturi prievolės ieškovui pagal pateiktus pinigų perdavimo raštelius, pareiškėjo argumentas, jog minėti rašteliai, kurių turinys, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimu, nepatvirtina šalių paskolinių teisinių santykių atsiradimą, taigi ir nesukuria galimybės šiuo pagrindu ieškovui reikalauti pinigų grąžinimo, o atsakovui pareigos šiuo pagrindu pinigus grąžinti. Todėl vertinant pareiškėjo prašymo pagrįstumą, šių aukščiau nurodytų argumentų ir nurodomo teismo sprendimo motyvų pagrindu darytina išvada, jog byloje nurodyti pinigų perdavimo A. J. rašteliai (pakvitavimai), nors ir buvo sudaryti G. Ž. ir Z. V. Ž. santuokos metu, išnagrinėtoje byloje dėl skolos priteisimo, niekaip neįtakoja Z. V. Ž. teisių ir pareigų, nesukuria jam nepagrįstų prievolių prieš A. J., ar pareigos sumokėti atsakovui rašteliuose nurodytas pinigų sumas, nes tokio reikalavimo atsakovas nekėlė ir nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Kartu pažymėtina, kad minimas teismo sprendimas neatima pareiškėjui teisės reikšti savarankiškus reikalavimus kitais teisiniais pagrindais kitoje byloje.

Vertinant bylos duomenis pareiškėjo teikiamo prašymo teisinio pagrindo apimtimi, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eiga, turinys, šalių teikti procesiniai dokumentai ir prašymai bylos nagrinėjimo metu leidžia teigti, kad viso bylos nagrinėjimo metu niekas iš dalyvaujančių byloje asmenų neprašė, jog į bylą trečiuoju asmeniu būtų įtrauktas Z. V. Ž.. Tačiau pažymėtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde buvo nurodytas vienas iš skundo argumentų dėl trečiojo asmens neįtraukimo. Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti bylą pagal paduotą apeliacinį skundą neapsiriboja vien tik skundo argumentais. Visais atvejais apeliacinis teismas privalo patikrinti ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl darytina išvada, kad apeliacinis teismas, patikrindamas bylą visais aspektais, taip pat ir pagal skundo argumentus, nemanė ir neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį savo pareiškime nurodo pareiškėjas. Priešingai, apeliacinis teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus nurodė, kad kiti apeliacinio skundo argumentai (taigi ir argumentas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo) neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui.

Dėl termino kreiptis atnaujinti procesą.

Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, turi būti atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009).

Pareiškėjas teigia, kad prašymą atnaujinti procesą grindžia 2014 m. sausio 16 d. neteisėtu ir nemotyvuotu apeliacinės instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad su juo susipažino 2014 m. vasario mėnesio pradžioje (37 b. l.). Pareiškėjas teigia, kad sprendimo paskelbimas vis buvo atidedamas, taigi, jam buvo žinoma apie civilinės bylos Nr. 2-261-124/2013 nagrinėjimo eigą. Iš civilinės bylos Nr. 2-261-124/2013 medžiagos matyti, kad 2014 m. sausio 23 d. sprendimo kopija buvo išsiųsta trečiajam asmeniui G. Ž. (civilinės bylos Nr. 2-261-124/2013 4 t., 101 b. l.). Darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas, būdamas kartu gyvenančiu G. Ž. sutuoktiniu, apie priimtą teismo sprendimą turėjo sužinoti jo priėmimo dieną, t. y. 2014 m. sausio 16 d., o kraštutiniu atveju vasario mėn. pradžioje (tikslesnis laikas nenustatytas ir šiuo atveju nėra reikšmingas).

Kartu teismas konstatuoja, jog pareiškėjas neteisingai skaičiuoja prašymo atnaujinti procesą termino pradžią nuo kasacinės instancijos teismo sprendimo nepriimti pareiškėjo sutuoktinės kasacinio skundo. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą skundė trečiasis asmuo byloje G. Ž., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi, nepasitvirtinus skundo teiginiams apie tai, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, jį atsisakyta priimti (34 b. l.). Aplinkybė, kad pareiškėjas tikėjosi bylos išnagrinėjimo kasacinėje instancijoje, nesudaro pagrindo 3 mėnesių termino pradžią skaičiuoti nuo kasacinės instancijos teismo atsisakymo priimti skundą, kadangi pareiškėjas savo teises, manydamas esant jas pažeistas, turi teisę ginti savarankiškai. Teismo nuomone, proceso atnaujinimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo apie galimai jo teises pažeidžiantį sprendimą, t. y. nuo 2014 m. vasario mėn. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nenurodė tikslios dienos, kurią jis sužinojo apie Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą, nurodydamas, kad tai galėjo būti 2014 m. vasario mėnesio pradžioje, teismas daro išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą turėjo būti paduotas vėliausiai iki 2014 m. gegužės vidurio.

Nesant Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyto pagrindo ir pareiškėjui praleidus CPK 368 str. 1 d. numatytą prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą, Z. V. Ž. prašymas atnaujinti procesą byloje atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnio 2-3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-261-124/2013.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šią nutartį priėmusį teismą.