Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodiniame viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 21R-596(AG-583/04-2022); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. KA_09_25 „Dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo“, kuriuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nusprendė nutraukti 2017 m. kovo 6 d. tarp pareiškėjo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pasirašytą paramos sutartį Nr. 19JU-KA-16-1-05097-PR001 ir už tariamą įsipareigojimų nesilaikymą taikyti 100 proc. išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, t. y. 27 080,00 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais administraciniais aktais, teigia, kad jie turi būti panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Savo skundo reikalavimus grindžia šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas suplanavo įvykdyti investicijas ir pradėti ūkininkavimo veiklą gyvulininkystės srityje (danielių auginimas). 2016 m. liepos 29 d. pareiškėjas pateikė paraišką Nr. 19JU-KA-16-1-05097-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti paramą ir pareiškėjui buvo patvirtinta 34 000,00 Eur paramos suma, o 2017 m. kovo 6 d. pasirašyta paramos sutartis Nr. 19JU-KA-16-1-05097-PR001 (toliau -ir Paramos sutartis) ir iš viso pareiškėjo projektui įgyvendinimui buvo išmokėta 27 080,00 Eur dydžio paramos suma. Pasak pareiškėjo, 2020 m. kovo 13 d. Lietuvoje siautusios audros metu, vėjas nuvertė / išrovė medį gretimo sklypo ribose, kuris nukrito ant tvoros – aptvaro, kuriame laikomi laukiniai gyvūnai (Danieliai dama dama) ir jį sugadino, ko pasekoje, iš aptvaro pabėgo visi gyvūnai. Skundžiamu NMA Sprendimu atsakovė nusprendė nutraukti 2017 m. kovo 6 d. tarp pareiškėjo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pasirašytą paramos sutartį Nr. 19JU-KA-16-1-05097-PR001 ir už tariamą įsipareigojimų nesilaikymą taikyti 100 proc. išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, t. y. 27 080,00 Eur.

Pareiškėjas mano, kad NMA neteisėtai sprendė, jog pareiškėjas įsipareigojimų neįvykdė ne dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, o Komisija šiai NMA išvadai nepagrįstai pritarė. NMA ir Komisija netinkamai įvertino jai pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius force majeure aplinkybės egzistavimą. Taip pat pareiškėjas nesutinka, kad jis neinformavo NMA apie minėtą įvykį, nes tai savaime nereiškia, jog pareiškėjas negali remtis force majeure aplinkybe ir kad turi būti taikomos kokios nors sankcijos. Pasak pareiškėjo, tiek NMA, tiek Komisija neatsižvelgė į tai, kad minėta force majeure aplinkybė (tvoros – aptvaro sugadinimas) įvyko būtent 2020 m., kai šalyje buvo nepaprasta padėtis. Dėl kilusios nepaprastos padėties pareiškėjas neturėjo galimybių įgyvendinti Paramos sutartį ir verslo planą.

2.2. Pareiškėjo manymu, NMA neteisėtai sprendė, jog jis įsipareigojimų neįvykdė ne dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, o Komisija šiai NMA išvadai visiškai be pagrindo pritarė:

2.2.1. Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas pavyzdinis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašas: a) paramos gavėjo mirtis, b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas, c) didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai, d) gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo, e) epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai, f) visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną. Sankcijų metodikos 9 p. nustato, jog tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. LVAT savo praktikoje akcentuoja, kad NMA, taikydama paramos gavėjams sankcijas, turi pareigą sankcijos dydį individualizuoti, t. y. laikydamasi bendrųjų prievartos priemonių taikymo asmeniui taisyklių, atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. O be to, tai, kad paramos gavėjas neinformuoja NMA apie nenugalimos jėgos atvejį, savaime nepaneigia NMA pareigos individualizuoti sankcijos dydį. Trečia, paramos gavėjas, teisės aktuose nustatyta tvarka neinformavęs NMA apie nenugalimos jėgos, dėl kurios neįvykdyti (netinkamai įvykdyti) prisiimti įsipareigojimai, atvejį, savaime nepraranda teisės gauti išmokas, tačiau tokiu atveju paramos gavėjui kyla pareiga įrodyti nenugalimos jėgos atvejo buvimą. Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas pavyzdinis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašas. Į šį sąrašą, be kita ko, patenka ir ši aplinkybė, kuri, pagal minėto reglamento nuostatas yra laikytina force majeure aplinkybe - gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo (Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies d) papunktis). Taigi pareiškėjas mano, kad aptariamas Reglamentas force majeure aplinkybe, be kita, ko laiko gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimą dėl nelaimingo atsitikimo. Pareiškėjo valdoje esantis tvora – aptvaras, kuris buvo išlaužtas nukritusio medžio kilusios audros metu, yra laikytinas gyvuliams skirtu pastatu (statiniu). Tai, anot pareiškėjo, reiškia, jog šio statinio sugriuvimas dėl audros metu nukritusio medžio, yra laikytinas force majeure aplinkybe Reglamento 2 str. 2 d. d) papunkčio nuostatų prasme.

2.2.2. Teigia, kad NMA ir Komisija netinkamai įvertino jiems pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius force majeure aplinkybės egzistavimą. Tai, kad 2020 m. kovo 13 d. audros metu išrautas ir nuvirtęs medis sulaužė pareiškėjo valdoje esančią tvorą – aptvarą, kuriame buvo laikomi danieliai, patvirtina tiek Pažyma, tiek ir NMA pateiktas 2020 m. kovo 25 d. Ergo draudimo pranešimas dėl priimto sprendimo, kuris informavo, jog kai medis nukrinta ant tvoros, kuris sugadina tvorą ir dėl to pabėga gyvuliai, vadovaujantis Ūkinių gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 039 punktais 16.3.1.1 ir 16.3.1.2. nelaikomas draudžiamuoju ir draudimo išmoka nebus mokama, nes įvykis neatitinka audros draudimo rizikos apibrėžimo. Taigi, Ergo draudimas, priimdamas sprendimą nepripažinti aptariamo atvejo draudiminiu įvykiu, aiškiai konstatavo aplinkybę apie tai, kad audros metu nukritęs medis išlaužė pareiškėjo valdoje esančią tvorą – aptvarą, ko pasekoje, pabėgo pareiškėjo laikyti gyvuliai (danieliai).

2.2.3. Tiek NMA, tiek ir Komisija savo sprendimuose akcentuoja, kad pareiškėjas neinformavo NMA apie minėtą įvykį, tačiau pareiškėjas mano, kad tai savaime nereiškia, jog pareiškėjas negali remtis force majeure aplinkybe ar kad dėl neinformavimo pareiškėjui turi būti taikomos kokios nors sankcijos. Taip pat pažymi, kad LVAT yra pasisakęs, jog paramos gavėjas, teisės aktuose nustatyta tvarka neinformavęs NMA apie nenugalimos jėgos, dėl kurios neįvykdyti (netinkamai įvykdyti) prisiimti įsipareigojimai, atvejį, savaime nepraranda teisės gauti išmokas (žr., pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020; 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2658-624/2020). Taigi, šiuo atveju Komisijos sprendime akcentuota aplinkybė apie pareiškėjo neinformavimą savaime nereiškia NMA taikytos sankcijos pareiškėjo atžvilgiu teisėtumą ir pagrįstumą.

2.2.4. Tiek NMA, tiek Komisija neatsižvelgė į tai, kad minėta force majeure aplinkybė (tvoros – aptvaro sugadinimas) įvyko būtent 2020 metais, kai šalyje buvo nepaprasta padėtis. Atitinkamai, NMA ir Komisija neįvertino, kad dėl šios nepaprastos padėties pareiškėjas neturėjo galimybių įgyvendinti Paramos sutartį ir verslo planą. Konkrečiai, įvykis įvyko 2020 m. kovo 13 d., o verslo planą pareiškėjas turėjo įgyvendinti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tai iš esmės buvo neįmanoma dėl šalyje susidariusios situacijos. Iki minėtos audros pareiškėjas turėjo įveisęs iki 120 danielių bandą, (63 nėščias pateles) ką įvertinus ir numatant gyvūnų prieaugį, pareiškėjas galėjo įvykdyti Paramos sutartį ir įgyvendinti verslo planą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tačiau po įvykusios audros iš aptvaro pabėgo visi gyvūnai, ko pasėkoje, tik dedant pastangas dalis gyvūnų buvo pagauti. Atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo, LR Vyriausybė 2020 m. kovo 15 d. neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Karantino režimo trukmė buvo paskelbta nuo 2020 m. kovo 16 d. 16.00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24 val. Nuo 2020 m. birželio 17 d. buvo įvestas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimas. Karantino rėžimas ir ribojimai buvo pratęsinėjami ir galiojo iki pat to laiko, kai turėjo būti įgyvendintas verslo planas. Atsižvelgiant į paskelbtą karantiną bei ribojimus tarp savivaldybių, kurių pareiškėjas negalėjo protingai numatyti, galimybės atkurti prarastą danielių bandą laiku, tapo iš esmės neįmanomos. Paskelbti ribojimai bei karantinas neleido vykdyti danielių gaudymo, įsigijimo bei pervežimo tarp savivaldybių. Be to, minėtu laikotarpiu pareiškėjo, kaip ūkininko finansinė padėtis taip pat buvo sudėtinga.

2.2.5. Pareiškėjo teigimu, tiek NMA, tiek ir Komisija sprendė, kad neva Pažyma nepatvirtina, jog 2020-03-13 įvyko metu nebuvo užfiksuotas stichinis vėjo greitis ir dėl to sprendė, jog aptariamo įvyko negalima pripažinti force majeure aplinkybe, tačiau pareiškėjas pažymi, jog nei Įgyvendinimo taisyklės, nei Administravimo taisyklės, nei Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatos nesieja force majeure aplinkybės atsiradimo su stichinio vėjo greičio buvimu. Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas pavyzdinis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašas. Į šį sąrašą, be kita ko, patenka ir ši aplinkybė, kuri, pagal minėto reglamento nuostatas yra laikytina force majeure aplinkybe - gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo (Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies d) papunktis). Taigi, NMA, o kartu ir Komisija, turėjo būtent patikrinti šios aplinkybės egzistavimą aptariamu atveju, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta, o tiesiog buvo apsiribota teiginiu – išvada, kad neva pareiškėjo atvejis nepatenka į pavyzdinį Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašą, nepateikiant jokių tokios išvados argumentų. NMA taip pat nepateikia jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvada, kad tik stichinis vėjo greitis gali leisti daryti išvadą apie force majeure aplinkybės egzistavimą.

2.2.6. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja visos aplinkybės, kurioms esant pareiškėjo atvejis gali būti pripažintas force majeure aplinkybe. Minėtos aplinkybės, susijusios su tvoros – aptvaro sugadinimu nebuvo sudarant Paramos sutartį ir jos atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti. Dėl 2020 m. kovo 13 d. įvykio tapo iš esmės neįmanoma įvykdyti Paramos sutarties ar tuo labiau iki 2020 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti verslo plano. Pareiškėjas negalėjo kontroliuoti 2020 m. kovo 13 d. įvykio ir užkirsti jam kelio. Pareiškėjas Paramos sutartimi nebuvo prisiėmęs 2020 m. kovo 13 įvykio, kurio pasekoje, pabėgo visi laikyti danieliai, ar jo padarinių atsiradimo rizikos. Taigi visiškai akivaizdu, jog NMA neteisėtai sprendė, jog pareiškėjas įsipareigojimų neįvykdė ne dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, o Komisija šiai NMA išvadai visiškai be pagrindo pritarė.

2.3. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad NMA pritaikyta pareiškėjo atžvilgiu 100 proc. išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankcija yra neproporcinga. Paaiškina, kad NMA taikė 100 proc. dydžio sankciją, atsižvelgdama į Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 2 ir 3 eilutes. Tačiau, pareiškėjo manymu, toks sankcijos dydis, įtvirtintas lentelėse, nebūtinai atitinka proporcingumo principą. Šiuo atveju aptariamose lentelėse numatyti finansinių korekcijų dydžiai turėtų būti taikomi ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į proporcingumo principą, atsižvelgiant į individualias kiekvieno atvejo aplinkybes. Nei NMA, nei Komisija neindividualizavo pareiškėjui taikytinos sankcijos dydžio bei neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas savo įsipareigojimų neįvykdė dėl force majeure aplinkybės. Šiuo atveju NMA tiesiog mechaniškai taikė Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 2 ir 3 eilutes, nors tai visiškai neatitinka nei LVAT, nei ESTT praktikos, aiškinančios sankcijų proporcingumo principą.

2.4. Pareiškėjo teigimu, NMA priėmė skundžiamą Sprendimą pažeisdama Sankcijų metodikos 11 p. nuostatas, įpareigojančias NMA gauti rašytinį Žemės ūkio ministerijos pritarimą sankcijų taikymui. Sankcijų metodikos 11 p. įpareigoja NMA gauti Žemės ūkio ministerijos rašytinį pritarimą dėl sankcijų taikymo pareiškėjo atžvilgiu. Kaip paaiškėjo ginčą nagrinėjant Komisijoje, NMA, priimdama 2022 m. birželio 2 d. sprendimą, tokio Žemės ūkio ministerijos pritarimo nebuvo gavusi, todėl yra pagrįstų įtarimų, jog ir priimant Sprendimą toks Žemės ūkio ministerijos pritarimas taip pat nebuvo gautas.

2.5. Skundžiamas NMA Sprendimas neatitinkama jam, kaip administraciniam sprendimui, keliamų reikalavimų. Pati Komisija savo Komisijos sprendime pripažįsta, jog „Agentūros sprendime nėra aiškiai išskirta kokių pažeidimų ji nebelaiko nustatytais, tačiau, Komisijos vertinimu, pasirinkta sprendimo forma negali paneigti nustatytų pažeidimų esmės.“. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, jog nėra tiksliai aiški skundžiamo NMA Sprendimo esmė ir jame nustatytų pažeidimų esmė, o tai yra akivaizdus jo, kaip administracinio sprendimo, trūkumus. Pareiškėjui yra apsunkinamos teisinės gynybos galimybės, kadangi nėra tiksliai aišku, nuo kokių kaltinimų reikia gintis, norint, kad būtų panaikinta jo atžvilgiu pritaikyta 100 proc. dydžio paramos susigrąžinimo sankcija. Be to, jame nėra pateikta stichinės nelaimės apibrėžtis, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjo pateikta Pažyma yra netinkama. Pažymi, kad šią aplinkybę, t. y. jog 2022 m. birželio 2 d. NMA sprendime nebuvo pateikta stichinio meteorologinio reiškinio apibrėžtis ir konkrečių faktų pagal tai individualizavimas, pastebėjo ir pati Komisija savo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendime, tačiau ši klaida taip pat nebuvo ištaisyta ir skundžiamame Sprendime. Skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, taigi neatitinka VAĮ 10 str. 5 d. nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui.

2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

3. Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Dėl Paramos sutarties 3.1.11 papunkčio įgyvendinimo paaiškina, kad pareiškėjas neįvykdė Paramos sutarties 3.1.11 papunkčio (Pareiškėjas įsipareigojo per 18 mėnesių nuo įsikūrimo dienos (paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti pateikimo dienos) tapti aktyviu ūkininku). NMA, vykdydama Komisijos sprendimą, 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodė, kad Paramos gavėjas laiku nedeklaravo pasėlių, t. y. Paramos gavėjas iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos neužbaigė įsikūrimo proceso, kadangi tik pateikęs Mokėjimo prašymą, 2021 m. gegužės 17 d., pateikė tiesioginių išmokų deklaraciją, kurioje deklaruota 10,69 ha kaip netinkami paramai plotai (patikrinus Portale nenustatyta, kad Paramos gavėjas 2017, 2018, 2019 ar 2020 metais buvo deklaravęs pasėlius). Taigi, NMA 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendime paaiškino, jog pareiškėjas privalėjo pateikti tiesioginių išmokų paraišką, tačiau pagal patikrintus NMA turimus duomenis, pareiškėjas tiesioginių išmokų paraiškų neteikė, t. y. nesilaikė Paramos sutarties 3.1.11 papunkčio reikalavimo. NMA 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodė ir tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog Paramos sutarties 3.1.11 papunkčio reikalavimas pažeistas dėl išimtinių aplinkybių buvimo, todėl Sankcijų metodikos 11 punktas „išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais“, Paramos gavėjui negali būti taikomas.

3.2. Dėl Paramos sutarties 3.1.13 papunkčio įgyvendinimo nurodo, kad pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti, kad įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur pažeidimo turinį. NMA, vykdydama Komisijos sprendimą, 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodė, kad remiantis ŽŪDC (ŽŪIKVC) Valdų registro duomenimis nustatyta, kad įgyvendinus verslo planą Paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), yra mažesnis kaip 8 000 Eur. Paramos gavėjo valda Nr. 1012221378, kuri buvo įregistruota 2015 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. gruodžio 31 d. buvo išregistruota ir tik 2021 m. gegužės 17 d. įregistruota nauja valda, kuriai suteiktas naujas numeris 1012574798, įregistravus naują valdą ŽŪIKVC Valdų registro duomenų bazėje potencialus ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, buvo 2 003,85 Eur 2021 m. liepos 1 d., 2 803,37 Eur 2022 m. sausio 1 d. ir nesiekė Įgyvendinimo taisyklėse nustatytos ribos, t. y. „ne mažiau kaip 8 000 Eur“. Taigi, NMA 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodė, kad būtent pareiškėjo veiksmai, kuomet pareiškėjas valdą Nr. 1012221378, kuri buvo įregistruota 2015 m. rugpjūčio 19 d., išregistravo 2019 m. gruodžio 31 d. ir tik 2021 m. gegužės 17 d. įregistravo naują valdą, kuriai suteiktas naujas numeris 1012574798, lėmė tai, kad Pareiškėjas neužtikrino, kad įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur.

Pažymi, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 17.16 papunkčiu, Paramos gavėjui taikomos šios tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai, kai parama skiriama ūkiui, kurio ekonominio dydžio potencialas, išreikštas standartine produkcija (SP), yra didesnis kaip 8 000 Eur per metus, tačiau ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus (ūkio ekonominis dydis skaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą). Taigi, NMA vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 56.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad visa parama susigrąžinama, jei: „įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), yra mažesnis kaip 8 000 Eur“ (Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 papunktis).

Taip pat pažymi, jog šio pareiškėjo pažeidimo negalėjo įtakoti jokios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, nes pats pareiškėjas valdą Nr. 1012221378, kuri buvo įregistruota 2015 m. rugpjūčio 19 d., išregistravo 2019 m. gruodžio 31 d. ir tik 2021 m. gegužės 17 d. įregistravo naują valdą, kuriai suteiktas naujas numeris 1012574798, o būtent šie pareiškėjo veiksmai sąlygojo Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 papunkčio pažeidimą ir suteikė NMA teisę priimti 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, nes vien Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 papunkčio pažeidimas yra pakankamas pagrindas priimti 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą.

3.3. Dėl kitų Paramos sutarties įsipareigojimų neįgyvendinimo:

3.3.1. Komisijos sprendime pagrįstai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp jo nurodytos nenugalimos jėgos aplinkybių ir kilusių pasekmių, todėl, NMA manymu, ir neįrodė fakto, jog pabėgo danieliai iš aptvaro būtent dėl, kaip pareiškėjas teigia, nuvirtusio medžio apgadinto aptvaro ir dėl ko pareiškėjas nepasiekė verslo plano rodiklių.

Komisija teisėtai nurodė, kad vertinant pareiškėjo situaciją nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad būtent pareiškėjui, kaip paramos gavėjui, kyla pareiga įrodyti, kad dėl tokių aplinkybių pareiškėjas negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Ginčo iš esmės dėl to, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė verslo plano, nepasiekė nustatytų rodiklių, nėra. Tik, pareiškėjo teigimu, jo nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos kaip nenugalimos jėgos (force majeure).

Pažymi, kad Nors pareiškėjas nurodo, kad draudimo bendrovę jis informavo apie įvykį 2020 m. kovo 17 d., tačiau duomenų, kad iš karto būtų informavęs ir NMA byloje nėra. Be to, pareiškėjas ir nepaaiškino, kodėl tik įvykus įvykiui raštu nepranešė NMA apie aplinkybes, kokių veiksmų ėmėsi iš karto. Taip pat iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų NMA nėra aišku, kad būtent 2020 m. kovo 13 d. nuvirtęs medis taip sugadino (ar sulaužė) tvorą, kad dėl to įvykio pabėgo danieliai iš aptvaro. Iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti kaip realiai buvo nuvirtęs medis (kaip atrodė vieta užvirtus medžiui, kaip apgadinta tvora, aptvaro stulpai ir t. t.). Pačios nuotraukos, jas vertinant įrodymų kontekste, neatitinka esminių tokiems įrodymams keliamų leistinumo kriterijų. Šios nuotraukos nėra tinkamai aprašytos, neaišku, kada darytos, kokioje vietoje, kas jose konkrečiai užfiksuota.

3.3.2. Taip pat mano, kad NMA, vykdydama Komisijos 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pateikta informacija neįrodo, jog įsipareigojimai nepasiekti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nes vertino, kad jie nepatenka į Reglamento Nr. 1306/2013 pavyzdinį šių aplinkybių sąrašą (paramos gavėjo mirtis, ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas, didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną, didelės stichinės nelaimės, rimtai pakenkusios valdos žemei, nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje, epizootinės ligos, paveikusios visą ar dalį ūkininko gyvulių).

3.3.3. Taip pat, NMA 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendime paaiškino, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. prašymą, 2020 m. liepos 7 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad nurodytas atvejis bei pateikti dokumentai neįrodo buvus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ir kad jis iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi įgyvendinti verslo planą, o iki 2021 m. vasario 28 d. pateikti galutinį mokėjimo prašymą, o pagal paties pareiškėjo prašymą terminas pateikti galutinį mokėjimo prašymą pratęstas iki 2021 m. balandžio 28 d. Taigi, NMA nuosekliai laikėsi pozicijos ir pareiškėjui visuose atsakymuose nurodė, kad jo nurodytų aplinkybių nelaiko nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinėmis aplinkybėmis.

3.4. Pastebi, kad pareiškėjas savo skunde nurodo, jog NMA, priimdama 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, nesilaikė Sankcijų metodikos 11 punkte nustatytos tvarkos, t. y. negavo sutikimo iš Žemės ūkio ministerijos taikyti sankcijas pareiškėjui. Tačiau, pasak atsakovės, NMA 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo priėmimą lėmė būtent pareiškėjo veiksmai, kuomet pareiškėjas valdą Nr. 1012221378, kuri buvo įregistruota 2015 m. rugpjūčio 19 d., išregistravo 2019 m. gruodžio 31 d. ir tik 2021 m. gegužės 17 d. įregistravo naują valdą, kuriai suteiktas naujas numeris 1012574798. Šiuo atveju pats Pareiškėjas neužtikrino, kad įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir šių pareiškėjo veiksmų, sąlygojusių 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo priėmimą pažeidimo negalėjo įtakoti jokios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Be to ir pats pareiškėjas nepateikia argumentų, jog jo veiksmus kuomet pareiškėjas valdą Nr. 1012221378, kuri buvo įregistruota 2015 m. rugpjūčio 19 d., išregistravo 2019 m. gruodžio 31 d. ir tik 2021 m. gegužės 17 d. įregistravo naują valdą, kuriai suteiktas naujas numeris 1012574798, sąlygojo būtent nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Vadinasi, NMA, priimdama 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, neprivalėjo laikytis Sankcijų metodikos 11 punkte nustatytos tvarkos, t. y. neprivalėjo kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir gauti jos sutikimą taikyti sankcijas pareiškėjui.

3.5. Teigia, kad NMA sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje jam keliamus reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas. Sprendime pateiktas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas, bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, bei 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo priėmimo motyvai.

3.6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Paramos gavėjas 2016 m. liepos 29 d. pateikė NMA paraišką Nr. 19JU-KA-16-1-05097-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti paramą (toliau – Paraiška). Paramos gavėjui patvirtinta 34 000 Eur paramos suma, 2017 m. kovo 6 d. pasirašyta paramos sutartis Nr. 19JU-KA-16-1-05097-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis).

4.2. Paramos gavėjas 2020 m. birželio 17 d. NMA pateikė prašymą (reg. Nr. GDA-1375) ir informavo, jog 2020 m. kovo 17 d. Lietuvoje siautusi audra išvertė medį, kuris krisdamas sugadino aptvarą, iš kurio pabėgo danieliai. Paramos gavėjas šį įvykį prašė laikyti force majeure atveju bei leisti nutraukti Paramos sutartį.

4.3. NMA, išnagrinėjusi 2020 m. birželio 17 d. prašymą, 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. KA-615 (10.6.1E) „Dėl atsakymo“ Paramos gavėją informavo, kad nurodytas atvejis bei pateikti dokumentai neįrodo buvus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ir kad jis iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi įgyvendinti verslo planą, o iki 2021 m. vasario 28 d. pateikti galutinį mokėjimo prašymą (pagal prašymą terminas teikti galutinį mokėjimo prašymą pratęstas iki 2021 m. balandžio 28 d.).

4.4. Pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. su prašymu kreipėsi į Agentūrą, prašydamas pratęsti galutinės ataskaitos ir paskutinio mokėjimo prašymo terminą iki 2021 m. balandžio 28 d. (Komisijos bylos 1 t., b. l. 141).

Agentūra ir pareiškėjas 2021 m. kovo 1 d. pasirašė Susitarimą, atsižvelgus į pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą, kuriuo buvo pakeistas Pramos sutarties 2.5 papunktis, kuriuo Projekto įgyvendinimo terminas nustatytas iki 2021 m. balandžio 28 d. bei 2.7 papunktis, kuriuo pakeista paramos išmokėjimo tvarka (Prie Komisijos bylos prijungtos bylos medžiagos (toliau -ir Prijungta byla) 1 t., b. l. 155-156).

4.5. Pareiškėjas pateikė 2021 m. balandžio 26 d. mokėjimo prašymą Nr. 4 (Komisijos bylos 2 t., b. l. 36-62). Pareiškėjas taip pat pateikė Ataskaitą (Prijungtos bylos 1 t., b. l. 40-49) bei priedus, įskaitant ir 2021 m. balandžio 27 d. prašymą Agentūrai (kuris pateiktas su Ataskaita), kuriame išdėstė aplinkybes dėl (išversto) medžio (Komisijos bylos 2 t., b. l. 63, 64, 89, 90, 91). Pareiškėjas nurodė, kad iki nurodyto įvykio, kurio metu pabėgo iš aptvaro visi danieliai, tinkamai vykdė Pramos sutarties sąlygas. Nurodė ir aplinkybes dėl COVID-19 pandemijos, kad dėl esamos padėties negali atkurti prarastos danielių bandos laiku. Pabrėžė, kad tinkamai buvo priūrėti žvėrių laikymo teritorijoje augantys medžiai, negalėjo numatyti ir daryti įtakos dėl gretimuose sklypuose augančių medžių. Akcentavo, kad pasekmių likvidavimas tapo neįmanomas dėl karantino metu paskelbtų ribojimų bei pablogėjusios finansinės padėties, tačiau nepaisant to, aktyvai stengėsi atkurti prarastą danielių bandą. Siekdamas išsaugoti esamą ūkį, prašo netaikyti sankcijų dėl rodiklių neapsiekimo pagal Paramos sutartį ir laikyti projektą užbaigtu (Prijungtos bylos 1 t., b. l. 50-52, 2 t., b. l. 65-67).

4.6. 2021 m. gegužės 6 d. Paramos gavėjui el. paštu išsiųstas paklausimas dėl netikslumų Mokėjimo prašyme bei Ataskaitoje, paprašyta pateikti paaiškinimus, trūkstamus dokumentus, patikslinti duomenis bei atnaujinti duomenis VĮ Žemės ūkio duomenų centre (toliau – ir ŽŪDC) (buvusiame Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (toliau – ŽŪIKVC).

4.7. 2021 m. birželio 9 d. NMA gavo Pareiškėjo atsakymą.

4.8. NMA 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. KA_06_17 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ (toliau – 2022 m. birželio 2 d. sprendimas).

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2022 m. birželio 2 d. sprendimu, pateikė 2022 m. liepos 4 d. skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Komisija 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 21R-417 (AG-395/07-2022) Pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NMA 2022 m. birželio 2 d. sprendimą, įpareigodama NMA pakartotinai administruoti Paramos gavėjo Paraišką.

4.9. NMA, vykdydama 2022 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos sprendimą, priėmė 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. KA_09_25 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“. Sprendimu pareiškėjui už įsipareigojimų nesilaikymą taikoma 100 proc. išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankcija (t. y. 27 080,00 Eur), todėl Paramos sutartis, pasirašyta 2017 m. kovo 6 d., nutraukiama. Agentūra Sprendime nurodė, kad:

4.9.1. Pareiškėjas nepasiekė projekto priežiūros rodiklių bei atrankos kriterijų, verslo planas nebuvo tinkamai įgyvendintas. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas nepasiekė Paraiškoje prognozuotų rodiklių reikšmių, todėl vertino, kad neatitiko ir atrankos kriterijų, už kuriuos buvo skirti balai: Ar ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus (nurodyti): „Taip, nuo 50 001 Eur ir daugiau“, (remiantis Valdų registro duomenimis 2021 m. sausio 1 d. buvo 0 Eur); Ar kurdamas gyvulininkystės ūkį (kai pajamos iš gyvulininkystės sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) įsipareigojate, kad įgyvendinus verslo planą SGV skaičius ūkyje sudarys ir visu kontrolės laikotarpiu bus: „Taip, nuo 29 SGV ir daugiau“, (remiantis Ūkinių gyvūnų registro duomenimis 2020 m. gruodžio 31d. buvo 0 vnt.); Ar ūkio grynasis pelningumas, įgyvendinus verslo planą, bus didesnis kaip 3 proc.?, „Taip, 62,81%“, (su 2021 m. birželio 9 d. atsakymu pateikta 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaita buvo tuščia, prie 2021 m. rugpjūčio 20 d. patikros vietoje ataskaitos pateikta 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytos tik bendrosios ūkio sąnaudos 2 477 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) yra „-2 477 Eur“).

Įsigytos ne visos investicijos (danieliai), neišlaikytas įsigytų gyvūnų skaičius, nors pareiškėjas pažymėjo, kad laikosi įsipareigojimo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlaikyti už paramos lėšas įsigytų ūkinių gyvūnų skaičių. Sprendime nurodyta, kad nepasiekti projekto priežiūros rodikliai (valdos dydis, nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomos žemės ūkio naudmenos (toliau – ir ŽŪN), grynasis pelningumas, sutartinių gyvulių vienetų (toliau – ir SGV) skaičius, SGV skaičius 1 ha ŽŪN, pajamos iš gyvulininkystės sektoriaus, potencialus ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, ir pajamos iš viso), kurie vertinami ir įgyvendinus projektą (vertinant galutinę ataskaitą), ir kontrolės laikotarpiu / kiekvienais metais po įgyvendinto projekto pabaigos.

Išvardinti pareiškėjo įsipareigojimai pagal Paramos sutarties 3.1.2, 3.1.3, 3.1.7, 3.1.8, 3.1.11, 3.1.13, 3.1.15, 3.1.19-3.1.22, 3.1.25 papunkčius (detaliai aprašyta Sprendime). Agentūra, atsižvelgusi į išdėstytas faktines aplinkybes, vertino, kad įsipareigojimai pagal Įgyvendinimo taisyklių 17.16, 18.6, 18.11, 40.1.5, 40.3.1, 40.7, 56.2.2, 56.2.3, 56.2.4, 56.3, 56.5.4 papunkčius, 24 ir 53 punktus bei Paramos sutarties 3.1.7, 3.1.11, 3.1.13, 3.1.15, 3.1.19, 3.1.20, 3.1.21, 3.1.22, 3.1.25 papunkčius neįvykdyti ne dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių.

4.9.2. Taikomas Įgyvendinimo taisyklių 56.2 punktas (visa parama susigrąžinama): įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), yra mažesnis kaip 8 000 Eur) – 56.2.2 papunktis; paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, kad verslo planas įgyvendintas netinkamai (verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai ir (arba) įsipareigojimai (jei buvo) dėl profesinių įgūdžių ir kompetencijos įgijimo ir (arba) suplanuotos investicijos neįgyvendintos ir (arba) ekonominio gyvybingumo rodikliai yra nepasiekti - Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 papunktis; pareiškėjas per 18 mėnesių nuo įsikūrimo dienos netampa aktyviu ūkininku, kaip apibrėžta reglamento (ES) 1307/2013 9 straipsnyje - Įgyvendinimo taisyklių 56.2.4 papunktis;

Taikomas Įgyvendinimo taisyklių 56.3 papunktis (visa parama arba jos dalis susigrąžinama neįgyvendinus atrankos kriterijų, pagal Sankcijų metodikoje nustatytus dydžius);

Taikomas Įgyvendinimo taisyklių 56.5 papunktis (dalis paramos susigražinama nuo išmokėtos ir mokėtinos paramos sumos, kai paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, kad verslo plane suplanuoti projekto priežiūros rodikliai yra nepasiekti. Susigrąžinama paramos dalis apskaičiuojama, priklausomai nuo nustatytos neatitikties priežiūros rodikliams nuokrypio (planas / faktas)). Šiuo pagrindu taikyti Sankcijų metodikos kriterijai ir dėl nepasiektų projekto priežiūros rodiklių nustatyta taikytina 50 proc. išmokėtos sumos dydžio sankcija, o dėl neišlaikytų atrankos kriterijų taikytina 75 proc. išmokos dydžio sankcija.

Apibendrinus taikytas Įgyvendinimo taisyklių 56.2 punktas ir Sprendimu už įsipareigojimų nesilaikymą buvo taikoma 100 procentų išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija (27 080,00 Eur) ir Pramos sutartis nutraukiama.

4.10. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, pateikė 2022 m. spalio 13 d. skundą Komisijai.

Komisija 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. AG-538/04-2022 (Komisijos sprendimas) Pareiškėjo 2022 m. spalio 13 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4.11. Pareiškėjas skundžia NMA 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir 2022 m. lapkričio 18 d. Komisijos sprendimą bei Gerbiamo Teismo prašo juos panaikinti.

5. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo taikytos sankcijos ir Komisijos sprendimo, kuriuo paliktas galioti Sprendimas.

6. Pareiškėjas iš esmės remiasi tuo, kad: 1) neįvykdė Paramos sutarties dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių; 2) pritaikytos sankcijos yra neproporcingos; 3) Sprendimas yra nemotyvuotas; 4) padaryti procedūriniai pažeidimai;

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir(EB)Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013), be kita ko, nustato taisykles dėl Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išlaidų, įskaitant kaimo plėtros išlaidas, finansavimo.

Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Jei nustatoma, kad paramos gavėjas neatitinka atitikties kriterijų, nevykdo įsipareigojimų ar kitų pareigų, susijusių su žemės ūkio sektorių teisės aktuose numatytomis pagalbos arba paramos skyrimo sąlygomis, nemokama arba atšaukiama visa parama arba jos dalis ir, atitinkamais atvejais, neskiriamos arba atšaukiamos atitinkamos teisės į išmokas, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 21 straipsnyje.“

Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Be to, jei taip numatyta žemės ūkio sektorių teisės aktuose, valstybės narės taip pat skiria administracines nuobaudas, laikydamosi 64 ir 77 straipsniuose nustatytų taisyklių. Tai nedaro poveikio VI antraštinės dalies 91–101 straipsniais nustatytoms nuostatoms.“

64 straipsnio 2 dalies a punkte ir 77 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad administracinė nuobauda neskiriama tuo atveju, kai reikalavimų nesilaikoma dėl force majeure.

Pagal Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalį, BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos tikslais, force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos tokiais atvejais kaip: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai; d) gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; e) epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai; f) visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.

2015-02-13 Europos Komisija sprendimu C(2015)8 42 patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą.

Įgyvendindamas Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisykles (toliau – ir Administravimo taisyklės).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės).

Administravimo taisyklių 188 punkte ir Įgyvendinimo taisyklių 53 punkte nurodyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

Administravimo taisyklių 189 (Paraiškos teikimo metu 183) punkte ir Įgyvendinimo taisyklių 55 punkte nurodyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Administravimo taisyklėse ir Sankcijų metodikoje, tiek, kiek šios taisyklės nenustato kitaip.

Remiantis LVAT praktika ginčui taikytinos Administravimo, Įgyvendinimo taisyklių, galiojusios Paraiškos pateikimo metu - 2016 m. liepos 29 d. (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020; 2020 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-968/2020). Nuostatos, reikšmingos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos taikymui, yra iš esmės tapačios dabartiniam reglamentavimui.

Įgyvendinimo taisyklių 56.2 punkte nustatyta, kad: „visa parama susigrąžinama, jei: <...> 56.2.2. įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), yra mažesnis kaip 8 000 Eur;

56.2.3. paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, kad verslo planas įgyvendintas netinkamai (verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai ir (arba) įsipareigojimai (jei buvo) dėl profesinių įgūdžių ir kompetencijos įgijimo ir (arba) suplanuotos investicijos neįgyvendintos ir (arba) ekonominio gyvybingumo rodikliai (nustatyti Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“) yra nepasiekti; 56.2.4. pareiškėjas per 18 mėnesių nuo įsikūrimo dienos netampa aktyviu ūkininku, kaip apibrėžta reglamento (ES) 1307/2013 9 straipsnyje; <...>“.

Įgyvendinimo taisyklių 56.5 punktas nustato, kad: „dalis paramos susigražinama nuo išmokėtos ir mokėtinos paramos sumos, kai paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, kad verslo plane suplanuoti projekto priežiūros rodikliai yra nepasiekti. Susigrąžinama paramos dalis apskaičiuojama, priklausomai nuo nustatytos neatitikties priežiūros rodikliams nuokrypio (planas / faktas): <...>“.

Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 (toliau – ir Sankcijų metodika).

Sankcijų metodikos 9 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas, informuoti Agentūrą apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo. Taigi, nurodytos metodikos nuostatos siejamos su būtinų dviejų sąlygų egzistavimu, t. y. pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos ir pareiškėjas apie tai informuoja Agentūrą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo.

Sankcijų metodikos 10 punkte numatyta, kad išimtinėmis aplinkybėmis laikomos toliau išvardytos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų: pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumas(10.1 papunktis); privalomoji karo tarnyba, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba kai fizinis asmuo yra vienintelis paramos gavėjo juridinio asmens akcininkas (ar jam prilygintas asmuo) ir vadovas (10.2 papunktis); gaisras (tuo atveju, kai pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris tinkamai laikosi gaisrinės saugos reikalavimų), meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (10.3 papunktis); epizootinės ligos, augalų ligos (10.4 papunktis); kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika (10.5 papunktis); embargas (10.6 papunktis); pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui nagrinėjamu paramos laikotarpiu yra pritaikyta sankcija pagal su plotais susijusią Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę ir (arba) sankcija už su tiesioginėmis išmokomis susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą (10.7 papunktis); tiekėjų ir (arba) rangovų bankrotas, tiekėjų ir (arba) rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kai pateikiami įrodymai, kad pasirenkant tiekėjus ir (arba) rangovus jie buvo patikimi kontrahentai (10.8 papunktis); nuosavybės perėmimas visuomenės poreikiams (10.9 papunktis); nepaprastoji padėtis (10.10 papunktis); ekstremalios situacijos paskelbimas (10.11 papunktis); paskelbtas karantinas (10.12 papunktis); kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (apie šiame papunktyje nurodytų aplinkybių taikymą Agentūra iki kiekvieno mėnesio 10 d. teikia informaciją Žemės ūkio ministerijai) (10.13 papunktis). 10.3 ir 10.13 papunkčiuose minimas didelis poveikis įsipareigojimų vykdymui suprantamas kaip poveikis, dėl kurio tinkamas įsipareigojimų vykdymas tapo neįmanomas. Ar išimtinės aplinkybės turėjo didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui vertina Agentūra, vertindama dokumentus, nurodytus 11 punkte.

Sankcijų metodikos 11 punkte nustatyta, kad išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais.

8.1. Pareiškėjas remiasi tuo, kad jis įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jo manymu, Komisija nepagrįstai šio instituto taikymą aiškino siaurinamai ir susiejo su stichinės nelaimės požymiais (stichiniu vėjo greičiu), taip pat pernelyg sureikšmino pranešimo apie įvykį Agentūrai terminą. Pasak pareiškėjo, įvykęs įvykis patenka į Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnyje pateiktą nenugalimos jėgos pavyzdinį sąrašą, konkrečiai imant požymį „gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo“ (2 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes vėjas išvertė medį, kuris užkrito ant tvoros, kurią išlaužė ir dėl tos priežasties pabėgo gyvūnai (danieliai). Pareiškėjas nurodo, kad tokių aplinkybių numatyti negalėjo.

8.2. Pareiškėjo teikti paaiškinimai ir pateikti duomenys rodo, kad įvykis įvyko 2020 m. kovo 13 d., o draudimo bendrovę apie tai informavo 2020 m. kovo 17 d. Byloje duomenų, kad pareiškėjas iš karto ar per 15 darbo dienų būtų informavęs apie įvykį Agentūrą, byloje nėra pateikta. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas apie šį įvykį informavo Agentūrą tik 2020 m. birželio 17 d., kuri 2020 m. liepos 7 d. raštu pareiškėjo nurodytų aplinkybių nelaikė įvykusių dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Šio rašto pareiškėjas neskundė.

Agentūra Sprendime nurodė, kad, jei nurodytos priežasties nėra Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktame pavyzdiniame nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąraše, tuomet vertinama, ar priežastis galėtų atitikti visus 4 teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. civilinė byla Nr. 3K-3-621/2004) suformuluotus kriterijus, kad galėtų būti laikoma nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe: 1) šios aplinkybės atsiranda jau po sutarties sudarymo, o sutarties sudarymo metu jų nebuvo ir kurių atsiradimo šalis negalėjo protingai numatyti; 2) atsiradusios aplinkybės daro sutarties įvykdymą objektyviai negalimą; 3) tos aplinkybės atsirado be šalies kaltės ir valios (tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo joms užkirsti kelio); 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Taigi rėmėsi ne tik Sankcijų metodikoje nurodytais požymiais, bet ir nenugalimos jėgos požymių samprata civilinėje teisėje.

Taip pat Agentūra Sprendime rėmėsi Sankcijų metodikos 10 punktu, kuris apibrėžia išimtinių aplinkybių sąrašą. Šio punkto pakeitimai įtvirtinti 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-393 (nuo 2020 m. gegužės 23 d.; TAR, 2020, Nr. 2020-10969) (jau po pareiškėjo nurodyto įvykio), t. y., skirtingai nei paaiškina pareiškėjas, rėmėsi plačia nenugalimos jėgos samprata ir ją taikė pareiškėjo situacijoje.

8.3. Sankcijų metodikos 11 punkte nustatyta, kad išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais.

Šiuo atveju pareiškėjas remiasi nenugalima jėga, kuri yra išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą atleisti nuo atsakomybės taikymo. Pabrėžtina, kad pagal LVAT praktiką, paramos gavėjui pareigos neįvykdymas / netinkamas įvykdymas savaime nesuponuoja, kad teisė gauti išmokas prarandama, tačiau tokiu atveju, t. y. neįvykdžius / netinkamai įvykdžius pareigą informuoti apie force majeure (nenugalimos jėgos) ir išimtines aplinkybes Agentūrai, pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020). Panašioje administracinėje byloje teismas taip pat yra konstatavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjas privalo įrodyti apie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybes <...> nepriklausančias nuo jo valios ir įrodymais pagrįsti priežastinį ryšį tarp išimtinių aplinkybių ir kilusių pasekmių (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-261/2022).

Taigi vertinant pareiškėjo situaciją nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad būtent pareiškėjui, kaip paramos gavėjui, kyla pareiga įrodyti, kad dėl tokių aplinkybių pareiškėjas negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

8.4. Pareiškėjas savo pozicijai pagrįsti atsakovei pateikė 2021 m. balandžio 27 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. (2020 m. birželio 15 d. prašyme Agentūrai nurodė 2020 m. kovo 17 d. siautusi audra nuvertė medį) Lietuvoje siautusios audros metu, vėjas nuvertė / išrovė medį gretimo sklypo ribose, kuris nukrito ant aptvaro, kuriame laikomi laukiniai gyvūnai (Danieliai dama) ir jį sugadino, ko pasekoje iš aptvaro pabėgo visi gyvūnai. Nurodytas aplinkybes grindė pažyma, kurioje užfiksuota, kad ginčo vietovėje 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. kovo 14 d. didžiausias vėjo greitis nustatytas - 20 m / s, o 2020 m. kovo 13 d. 21 m /s.

Kaip matyti, Agentūra skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateikta informacija neįrodo, jog įsipareigojimai nepasiekti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nes vertino, kad jie nepatenka į Reglamento Nr. 1306/2013 pavyzdinį šių aplinkybių sąrašą (paramos gavėjo mirtis, ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas, didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną, didelės stichinės nelaimės, rimtai pakenkusios valdos žemei, nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje, epizootinės ligos, paveikusios visą ar dalį ūkininko gyvulių).

Taip pat, Agentūra Sprendime paaiškino, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. prašymą, 2020 m. liepos 7 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad nurodytas atvejis bei pateikti dokumentai neįrodo buvus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ir kad jis iki 2020 m. gruodžio 31d. turi įgyvendinti verslo planą, o iki 2021 m. vasario 28 d. pateikti galutinį mokėjimo prašymą, o pagal paties pareiškėjo prašymą terminas pateikti galutinį mokėjimo prašymą pratęstas iki 2021 m. balandžio 28 d. Taigi, Agentūra nuosekliai laikėsi pozicijos ir pareiškėjui visuose atsakymuose nurodė, kad jo nurodytų aplinkybių nelaiko nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinėmis aplinkybėmis.

8.5. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp jo nurodytos nenugalimos jėgos aplinkybių ir kilusių pasekmių, t. y. Pareiškėjas neįrodė fakto, jog pabėgo danieliai iš aptvaro būtent dėl nuvirtusio medžio apgadinto aptvaro ir dėl to pareiškėjas nepasiekė verslo plano rodiklių:

8.5.1. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų Agentūrai negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent 2020 m. kovo 13 d. nuvirtęs medis taip sugadino (ar sulaužė) tvorą, kad dėl to įvykio pabėgo danieliai iš aptvaro. Sutiktina su Komisijos išvada, kad iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti kaip realiai buvo nuvirtęs medis (kaip atrodė įvykio vieta užvirtus medžiui, kaip apgadinta tvora, aptvaro stulpai ir t. t.). Iš nuotraukų nėra aišku, kuris konkrečiai medis nuvirto. Šios nuotraukos nėra tinkamai aprašytos, neaišku, kada darytos, kokioje vietoje, kas jose konkrečiai užfiksuota. Savaime ta aplinkybė, kad matyti prie tvoros gulinčios medžio dalys, nepagrindžia, kad virsdamas medis sugadino aptvarą ir dėl to pabėgo danieliai. Pareiškėjas nedetalizavo nurodomo aptvaro apgadinimo aplinkybių. Be to, ir duomenų apie tvoros remontą (kokie darbai atlikti, pan.) nėra.

Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl tik įvykus įvykiui raštu nepranešė Agentūrai apie aplinkybes, nors tokią pareigą turėjo pagal Sankcijų metodikos 9 punktą, kokių veiksmų ėmėsi iš karto. Nors pavėluotas pranešimas apie nenugalimos jėgos atvejį savaime nepanaikina teisės gauti paramą, visgi šiuo atveju pats pareiškėjas, turėdamas pareigą įrodyti aplinkybę, tinkamai įvykio nefiksavo ir laiku nepranešdamas Agentūrai nesudarė galimybių jai efektyviai kontroliuoti galimą nenugalimos jėgos atvejį.

8.5.2. Pareiškėjo nurodomas draudimo bendrovės ERGO 2020 m. kovo 25 d. pranešimas neįrodo nei tvoros nugriovimo nuvirtus medžiui nei, tuo labiau, priežastinio ryšio su gyvulių pasišalinimu ir Paramos sutarties nevykdymu. Pirma, iš šio pranešimo turinio matyti, kad konkrečios įvykio vietos faktinės aplinkybės nebuvo tirtos, o draudimo išmoką atsisakyta išmokėti dėl to, kad paties pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės (medis nukrito ant tvoros, dėl to pabėgo gyvuliai) nepatenka į draudžiamųjų įvykių ratą. Antra, toks draudiko pranešimas nepaneigia Agentūros teisės ir pareigos pačiai efektyviai kontroliuoti nenugalimo jėgos pagrindo taikymą.

8.5.3. Pažymėtina, kad Komisija Pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodytą vėjo greitį, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje skelbiama informacija, pagrįstai laikė pavojingu (nuo >15 iki <28 m/s), tačiau nesiekiančiu stichinio, tačiau tai nebuvo pagrindinis motyvas, kodėl Pareiškėjas neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybės. Šis, papildomas, motyvas svarbus tuo, kad susidariusi situacija neatitiko stichinės nelaimės požymio (kaip numatyta Atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, 3.2 punkte), tačiau nepaneigė Pareiškėjo galimybių įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes. Kaip aptarta, pagrindinis motyvas, dėl ko netaikyta nenugalimos jėgos aplinkybė, buvo priežastinio ryšio trūkumas.

8.5.4. Papildomai pažymėtina, kad Pareiškėjas referuoja į Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies d punkto sąlygą (gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo), laikydamas, kad tvora yra statinys, tačiau pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalį, pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Taigi akivaizdu, kad pagal Statybos įstatymą tvora (kokia matoma nuotraukose šioje byloje, t. y. stulpai su viela) negali būti laikoma pastatu. Taigi Pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies d punkto sąlygos ir dėl šios priežasties.

8.5.5. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis aktyviais veiksmais stengėsi atkurti danielių ūkį, irgi nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Pabrėžtina, kad po nurodomo įvykio (2020 m. kovo 13 d.) iki projekto pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) jokių duomenų apie įsigytus danielius byloje nėra. Kiti Pareiškėjo argumentai dėl ekstremalios situacijos įvedimo (COVID-19 pandemija) ir paskelbtų ribojimų laikytini abstrakčiais, nes pareiškėjas nepaaiškino, nedetalizavo, kokią tiesioginę reikšmę turėjo šie ribojimai pareiškėjui vykdant prisiimtus įsipareigojimus. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad ekstremali padėtis, kai ji yra paskelbta Vyriausybės nutarimu tam tikroje teritorijoje, atskirai neprivalo būti įrodinėjama, tačiau tai neatlaidžia nuo pareigos įrodyti, kaip konkrečiai tai paveikia pareiškėjo padėtį. Pažymėtina, kad karantinas buvo įvestas nuo 2020 m. kovo 16 d. ir tęsėsi iki 2020 m. birželio 16 d., o vėliau vėl įvestas tik 2020 m. lapkričio 4 d. Be to, tam tikros veiklos galėjo vykti ir karantino laikotarpiu. Taigi aplinkybė, kad buvo įvesta ekstremalioji padėtis ir tam tikrą laikotarpį taikomas karantinas, savaime nereiškia, kad Pareiškėjas negalėjo įvykdyti sutarties. Pareiškėjas nenurodo, kokie konkretūs apribojimai ir kada jam trukdė gaudyti, įsigyti ir pervežti gyvūnus, ar apskritai jis tai bandė daryti. Taip pat Pareiškėjas niekuo nepagrindžia teiginių, kad bankai atsisakė suteikti paskolas.

Pats Pareiškėjas 2021 m. birželio 9 d. rašte Agentūrai nurodė, kad projekto metu įsigijo 56 vienetus danielių, po projekto - 24 vnt. danielių. Tuo tarpu pareiškėjas, įgyvendindamas gyvulininkystės projektą, numatė danielių bandos augimą: nuo 60 danielių 2017 m. iki 320 danielių 2020 m. Pareiškėjas nenurodo, kiek danielių pabėgo po įvykio su tvora, tačiau matyti, kad projekto vykdymo laikotarpiu įsigytų danielių skaičius (56 vnt.) buvo gerokai mažesnis nei planuotas pasiekti rezultatas – 320 vnt. Taigi labai abejotina, kad Pareiškėjas būtent dėl nurodomo nelaimingo atsitikimo neįvykdė projekto sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tuo tarpu, kaip jau pasisakyta, būtent Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp įvykio ir įsipareigojimų neįvykdymo.

8.5.6. Papildomai pasakytina, kad Sprendime Agentūra rėmėsi ir aplinkybe, kad Pareiškėjas valdą išregistravo 2019 m. gruodžio 31 d. ir vėl įregistravo tik 2021 m., t. y. jau po projekto laikotarpio, tuo pačiu nepasiekė reikalaujamo ūkio ekonominio dydžio, išreikšto standartine produkcijos verte (SP) – 8 000 Eur (Sprendimo 14 lapas). Byloje dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 punktą tai yra atskiras pagrindas susigrąžinti visą paramą. Pareiškėjas nepateikia argumentų, kaip jo nurodomas įvykis su tvora susiję ir galėjo nulemti sprendimą apskritai išregistruoti valdą.

8.5.7. Apibendrinant daroma išvada, kad Agentūra pagrįstai atsisakė Pareiškėjo nurodytą įvykį laikyti nenugalimos jėgos (force majeure) atveju, atleidžiančiu nuo įsipareigojimų pagal Paramos sutartį vykdymo.

9.1. Iš esmės ginčo dėl to, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė verslo plano, nepasiekė nustatytų rodiklių, nėra. Tik, pareiškėjo teigimu, jo nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos kaip nenugalimos jėgos (force majeure). Taip pat Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė mechaniškai taikė Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 2 ir 3 eilutes ir pritaikė neproporcingą sankciją.

9.2. Kaip matyti iš Sprendimo, atsakovė detaliai išanalizavo Paraiškoje ir verslo plane prisiimtus įsipareigojimus, pasiektus rodiklius ir taikė Įgyvendinimo taisykles ir Sankcijų metodiką. Kad atsakovas laikėsi Sankcijų metodikos pripažįsta ir Pareiškėjas, nes nurodo, kad atsakovas tai darė „mechaniškai“.

9.3. Tai, kad pritaikyta 100 procentų finansinė korekcija, savaime nereiškia, kad sankcija yra neproporcinga. Pažymėtina, kad Sankcijų metodikos 1 priedo „Sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, sąvadas“ nuostatos numato galimybę diferencijuoti sankcijas, tame tarpe ir pagal atotrūkį tarp pasiekto fakto ir buvusio įsipareigojimo (pavyzdžiui, 2 punkto 5 stulpelis, 1 punktas). Iš Sprendimo turinio matyti, kad sankcijos ir buvo taikomos vertinant atotrūkį tarp pasiekto ir įsipareigoto rezultato (pavyzdžiui, Sprendimo 13 lape). Be to, jau aptarta, Sprendime remtasi Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 punktu (nepasiekus ūkio ekonominio gyvybingumo), kuris pats atskirai yra pagrindas susigrąžinti visą paramą. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nebuvo atliktas individualus vertinimas. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, dėl kokių kitų (nei galutinis 100 procentų dydis) konkrečių aplinkybių/aspektų pritaikyta sankcijas turėtų būti laikoma neproporcinga, taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, negali padaryti išvados, kad pritaikyta sankcija būtų neproporcinga.

10.1. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas yra netinkamai motyvuotas, Komisija pripažino, kad Agentūros sprendime nėra pasisakyta, kokių pažeidimų nebelaiko nustatytais, taigi nėra aiški Sprendimo esmė, taip pat Komisija 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendime pasisakė, kad Agentūros 2022 m. birželio 22 d. sprendime nebuvo atskleista stichinio meteorologinio reiškinio apibrėžtis, tačiau šis trūkumas nebuvo ištaisytas. Taip pat Pareiškėjas nurodo, kad Sprendime nėra teisinių argumentų, kodėl tik stichinis vėjo greitis gali būti laikomas nenugalima aplinkybe.

10.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. – VAĮ 10 straipsnio) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

10.3. Kaip matyti iš Sprendimo, atsakovė detaliai išanalizavo Paraiškoje ir verslo plane prisiimtus įsipareigojimus, pasiektus rodiklius, grindžiamus oficialiais duomenimis, tiek pareiškėjo paaiškinimus bei jo pateiktus duomenis, atsakovės atliktas patikras ir jų metu nustatytas faktines aplinkybes, jais pagrindė nustatytus pažeidimus, nurodė teisės normas, kuriomis rėmėsi. Tai, kad Komisija skundžiamame sprendime referavo į tai, kad Sprendime nėra pasisakyta apie tai, kokių pažeidimų atsakovė nebelaiko nustatytais, nėra trūkumas, kuris paneigtų galimybę suvokti nustatytų pažeidimų esmę. Šiuo aspektu svarbu, kad Sprendime nurodyti ir detaliai aprašyti pažeidimai, kurie sudarė pagrindą taikyti sankcijas, pateiktas jų teisinis vertinimas.

Pareiškėjas remiasi Agentūros 2022 m. birželio 2 d. sprendimo trūkumais (nenurodyta stichinio meteorologinio reiškinio apibrėžtis), tačiau šioje byloje nėra nagrinėjamas šio sprendimo teisėtumas. Pareiškėjas ir nenurodo, kodėl jam svarbus būtent šis aspektas, t. y., kuo ydingas Sprendimas, jeigu jame nėra pateikta stichinio meteorologinio reiškinio apibrėžtis. Kaip matyti iš Sprendimo, atsakovė rėmėsi tuo, kad Pareiškėjo nurodytas atvejis nepatenka į Reglamento Nr. 1306/2013 nenugalimos jėgos (force majeure) pateiktą apibrėžimą. Komisija savo sprendime pateikė išsamius motyvus, kodėl Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatleidžia jo nuo įsipareigojimų vykdymo (dėl jų jau pasisakyta šiame sprendime). Tuo pačiu atsakoma ir į Pareiškėjo argumentą dėl to, kad Sprendime nepateiktas teisinis pagrindas vertinimui, kad tik stichinis vėjo greitis gali būti kvalifikuojamas kaip nenugalima jėga atleidžianti nuo sutarties vykdymo (jau pasisakyta, kad stichinės nelaimės požymio nebuvimas nebuvo pagrindinis Komisijos sprendimo motyvas).

Taigi laikytina, kad įvertinus Sprendimo ir Komisijos Sprendimo turinį, Pareiškėjui turėjo būti suprantam sprendimo esmė ir jo galimybės gintis nebuvo paneigtos. Tai iš dalies įrodo ir jo skundo teismui turinys, kuriame jis nurodo, kodėl nesutinka su vertinimu, kad nėra nenugalimos jėgos aplinkybių. Taigi laikytina, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą dėl motyvavimo trūkumo.

11.1. Pareiškėjas remiasi tuo, kad pagal Sankcijų metodikos 11 punktą Agentūros sprendimas dėl sankcijų taikymo turi būti suderintas su Žemės ūkio ministerija, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

11.2. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Sprendimo priėmimą lėmė būtent Pareiškėjo veiksmai, susiję su tuo, kad jis pats išregistravo valdą projekto vykdymo metu (2019 m. gruodžio 31 d.), kurios gyvybingumą (išreiškus standartinės produkcijos verte (SP), gaunama ne mažiau kaip 8 000 Eur) ir šių Pareiškėjo veiksmų, sąlygojusių 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo priėmimą pažeidimo negalėjo įtakoti jokios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Taigi sprendimo nereikėjo derinti su Žemės ūkio ministerija.

11.3. Sankcijų metodikos 11 punkte nurodyta, kad: „<...> Jei už padarytą pažeidimą gali būti skiriama didesnė kaip 10 tūkstančių Eur sankcija ir paramos gavėjas ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, Agentūra, priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo, turi gauti rašytinį Žemės ūkio ministerijos pritarimą, <...>“. Teismas kritiškai vertina 11.2 punkte minėtą Agentūros argumentą. Nepaisant to, kad atsakovė Sprendime, be kita ko, rėmėsi ir aplinkybe, kad Pareiškėjas valdą išregistravo 2019 m. gruodžio 31 d. ir vėl įregistravo tik 2021 m., jau po projekto laikotarpio, t. y. neužtikrino ūkio ekonominio gyvybingumo, kas pagal Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 punktą yra atskiras pagrindas susigrąžinti paramai, visgi Pareiškėjas kartu su galutine ataskaita pateiktuose paaiškinimuose rėmėsi nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe ir Sprendime Agentūra pasisakė dėl šio motyvo. Taigi laikytina, kad situacija atitiko Sankcijų metodikos 11 punkte nurodytą situaciją. Visgi Sankcijų metodikos 11 punkte nurodytas derinimas turi procedūrinę reikšmę ir, įvertinus šiame sprendime jau aptartus motyvus, negalima daryti išvados, kad derinimo neatlikimas turėjo esminę reikšmę, t. y., kad dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Taigi darytina išvada, kad aptariamu aspektu nėra pagrindo naikinti Sprendimą.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo panaikinti Sprendimo ir Komisijos sprendimo, todėl Pareiškėjo skundas atmetamas.

13. Netenkinus Pareiškėjo reikalavimo, nėra pagrindo pritiesti ir bylinėjimosi išlaidų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Pareiškėjo T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.