Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-623-415/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-01
Bylos Nr.: eA-623-415/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-09744-2022-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Kryževičius, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
Pareiškėjas: T. P.
Atsakovas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

29.1.1Paraiškų priėmimas, vertinimas ir paramos išmokėjimas

Administracinė byla Nr. eA-623-415/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09744-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 21R-596(AG-583/04-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. KA_09_25 „Dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo NMA nusprendė nutraukti 2017 m. kovo 6 d. tarp pareiškėjo ir NMA pasirašytą paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir už tariamą įsipareigojimų nesilaikymą taikyti 100 proc. išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, t. y. 27 080,00 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad suplanavo įvykdyti investicijas ir pradėti ūkininkavimo veiklą gyvulininkystės srityje (danielių auginimas), 2016 m. liepos 29 d. pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti paramą ir pareiškėjui buvo patvirtinta 34 000 Eur paramos suma, o 2017 m. kovo 6 d. pasirašyta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis), iš viso pareiškėjo projekto įgyvendinimui buvo išmokėta 27 080 Eur dydžio paramos suma. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. Lietuvoje siautusios audros metu vėjas nuvertė / išrovė medį gretimo sklypo ribose, kuris nukrito ant tvoros – aptvaro, kuriame laikomi laukiniai gyvūnai (danieliai (Dama dama) ir jį sugadino, dėl to iš aptvaro pabėgo visi gyvūnai, o skundžiamu Sprendimu NMA nusprendė nutraukti 2017 m. kovo 6 d. tarp pareiškėjo ir NMA pasirašytą Paramos sutartį ir už tariamą įsipareigojimų nesilaikymą taikyti 100 proc. išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, t. y. 27 080 Eur.

3. Pareiškėjo vertinimu, NMA neteisėtai sprendė, jog pareiškėjas įsipareigojimų neįvykdė ne dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, o Komisija šiai NMA išvadai nepagrįstai pritarė, NMA ir Komisija netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius force majeure aplinkybės egzistavimą. Pareiškėjas nesutiko, kad jis neinformavo NMA apie minėtą įvykį, nes tai savaime nereiškia, jog pareiškėjas negali remtis force majeure aplinkybe ir, kad turi būti taikomos sankcijos, NMA ir Komisija neatsižvelgė į tai, kad minėta force majeure aplinkybė (tvoros-aptvaro sugadinimas) įvyko būtent 2020 m., kai šalyje buvo nepaprasta padėtis ir dėl kilusios nepaprastos padėties pareiškėjas neturėjo galimybių įgyvendinti Paramos sutartį ir verslo planą.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas pavyzdinis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašas, vieni jų: didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai (c punktas), gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo (d punktas). Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų metodika) 9 punktas nustato, jog tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Pareiškėjas teigė, kad pagal teismų praktiką NMA, taikydama paramos gavėjams sankcijas, turi pareigą sankcijos dydį individualizuoti, tai, kad paramos gavėjas neinformuoja NMA apie nenugalimos jėgos atvejį, savaime nepaneigia NMA pareigos individualizuoti sankcijos dydį, o paramos gavėjas, teisės aktuose nustatyta tvarka neinformavęs NMA apie nenugalimos jėgos, dėl kurios neįvykdyti (netinkamai įvykdyti) prisiimti įsipareigojimai, atvejį, savaime nepraranda teisės gauti išmokas, tačiau tokiu atveju paramos gavėjui kyla pareiga įrodyti nenugalimos jėgos atvejo buvimą. Pareiškėjo teigimu, jo atvejis patenka į Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą pavyzdinis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašą (d punktas), nes jo valdoje esantis tvora-aptvaras, kuris buvo išlaužtas nukritusio medžio kilusios audros metu, yra laikytinas gyvuliams skirtu pastatu (statiniu).

5. Pareiškėjas teigė, kad NMA ir Komisija netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius force majeure aplinkybės egzistavimą: pažymą, kurioje užfiksuota informacija apie paros vidutinį ir didžiausią vėjo greitį bei vyraujančią kryptį 2020 m. kovo 11–14 d. Leipalingio seniūnijai artimiausios Lazdijų automatinės meteorologijos stoties duomenimis, bei 2020 m. kovo 25 d. ERGO draudimo pranešimą dėl priimto sprendimo, nes teisės aktai nesieja force majeure aplinkybės atsiradimo su stichinio vėjo greičio buvimu. Pareiškėjo vertinimu, NMA neteisėtai sprendė, jog pareiškėjas įsipareigojimų neįvykdė ne dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, o Komisija šiai NMA išvadai be pagrindo pritarė.

6. Pareiškėjas nurodė, kad NMA ir Komisija neatsižvelgė į tai, kad force majeure aplinkybė (tvoros-aptvaro sugadinimas) įvyko 2020 metais, kai šalyje buvo paskelbta nepaprasta padėtis dėl COVID-19 pandemijos ir neįvertino, kad dėl šios nepaprastos padėties pareiškėjas neturėjo galimybių įgyvendinti Paramos sutartį ir verslo planą, nes įvykis įvyko 2020 m. kovo 13 d., o verslo planą pareiškėjas turėjo įgyvendinti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas paaiškino, kad iki minėtos audros turėjo įveisęs iki 120 danielių bandą (63 nėščias pateles), ką įvertinus ir numatant gyvūnų prieaugį, pareiškėjas galėjo įvykdyti Paramos sutartį ir įgyvendinti verslo planą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tačiau po įvykusios audros iš aptvaro pabėgo visi gyvūnai, tik dedant pastangas dalis gyvūnų buvo pagauti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 15 d. neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurio trukmė ir ribojimai buvo pratęsiami ir galiojo iki to laiko, kai turėjo būti įgyvendintas verslo planas, o dėl paskelbto karantino bei ribojimų tarp savivaldybių, kurių pareiškėjas negalėjo protingai numatyti, galimybės atkurti prarastą danielių bandą laiku tapo iš esmės neįmanomos, paskelbti ribojimai neleido vykdyti danielių gaudymo, įsigijimo bei pervežimo tarp savivaldybių. Be to, minėtu laikotarpiu pareiškėjo, kaip ūkininko, finansinė padėtis taip pat buvo sudėtinga.

7. Pareiškėjo vertinimu, NMA pritaikyta 100 procentų išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankcija yra neproporcinga. NMA taikė 100 procentų dydžio sankciją, atsižvelgdama į Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 2 ir 3 eilutes, tačiau numatyti finansinių korekcijų dydžiai turėtų būti taikomi ne mechaniškai, o atsižvelgiant į proporcingumo principą, individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, nei NMA, nei Komisija neindividualizavo pareiškėjui taikytinos sankcijos dydžio bei neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas savo įsipareigojimų neįvykdė dėl force majeure aplinkybės.

Šalies argumentai

8. Pareiškėjo teigimu, NMA priėmė Sprendimą pažeisdama Sankcijų metodikos 11 punktą, įpareigojantį NMA gauti rašytinį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) pritarimą sankcijų taikymui, o NMA Sprendimas neatitinka jam, kaip administraciniam sprendimui, keliamų reikalavimų, nes nėra aiški Sprendimo ir jame nustatytų pažeidimų esmė, o tai yra esminis administracinio sprendimo trūkumas, pareiškėjui apsunkintos teisinės gynybos galimybės, nėra pateikta stichinės nelaimės apibrėžtis, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjo pateikta pažyma yra netinkama. Pareiškėjas pažymėjo, kad aplinkybę, jog NMA Sprendime nebuvo pateikta stichinio meteorologinio reiškinio apibrėžtis ir konkrečių faktų pagal tai individualizavimas, pastebėjo ir Komisija savo sprendime, tačiau ši klaida nebuvo ištaisyta, todėl Sprendimas nėra pagrįstas teisės aktų normomis ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui.

Atsiliepimas

9. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. NMA paaiškino, kad pareiškėjas neįvykdė Paramos sutarties 3.1.11 papunkčio (per 18 mėnesių nuo įsikūrimo dienos (paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti pateikimo dienos) tapti aktyviu ūkininku), laiku nedeklaravo pasėlių, t. y. iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos neužbaigė įsikūrimo proceso, kadangi tik pateikęs mokėjimo prašymą, 2021 m. gegužės 17 d., pateikė tiesioginių išmokų deklaraciją, kurioje deklaruota 10,69 ha kaip netinkami paramai plotai (patikrinus nenustatyta, kad pareiškėjas 2017, 2018, 2019 ar 2020 metais buvo deklaravęs pasėlius). NMA pažymėjo, kad Sprendime nurodė ir tai, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad Paramos sutarties 3.1.11 papunkčio reikalavimas pažeistas dėl išimtinių aplinkybių buvimo, todėl Sankcijų metodikos 11 punktas: „išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais“, pareiškėjui negali būti taikomas.

11. NMA nurodė, kad būtent pareiškėjo veiksmai, kuomet pareiškėjas valdą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įregistruota 2015 m. rugpjūčio 19 d., išregistravo 2019 m. gruodžio 31 d. ir tik 2021 m. gegužės 17 d. įregistravo naują valdą, kuriai suteiktas naujas numeris – (duomenys neskelbtini), lėmė tai, kad pareiškėjas neužtikrino, jog įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur. Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 3D-346 redakcija) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 17.16 papunkčiu, paramos gavėjui taikomos šios tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai, kai parama skiriama ūkiui, kurio ekonominio dydžio potencialas, išreikštas standartine produkcija (SP), yra didesnis kaip 8 000 Eur per metus, tačiau ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus (ūkio ekonominis dydis skaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą). NMA vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad visa parama susigrąžinama, jei: įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), yra mažesnis kaip 8 000 Eur. NMA pažymėjo, kad šio pareiškėjo pažeidimo negalėjo lemti jokios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, nes pats pareiškėjas valdą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įregistruota 2015 m. rugpjūčio 19 d., išregistravo 2019 m. gruodžio 31 d. ir tik 2021 m. gegužės 17 d. įregistravo naują valdą, kuriai suteiktas naujas numeris – (duomenys neskelbtini), o būtent šie pareiškėjo veiksmai lėmė Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 papunkčio pažeidimą ir suteikė NMA teisę priimti Sprendimą, nes vien Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 papunkčio pažeidimas yra pakankamas pagrindas priimti Sprendimą.

12. NMA dėl kitų Paramos sutarties įsipareigojimų neįgyvendinimo nurodė, kad Komisijos sprendime pagrįstai spręsta, jog pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp jo nurodytos nenugalimos jėgos aplinkybių ir kilusių pasekmių, todėl neįrodė fakto, jog danieliai iš aptvaro pabėgo būtent dėl, kaip pareiškėjas teigia, nuvirtusio medžio apgadinto aptvaro ir dėl to pareiškėjas nepasiekė verslo plano rodiklių. Būtent pareiškėjui, kaip paramos gavėjui, kyla pareiga įrodyti, kad dėl tokių aplinkybių pareiškėjas negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų, o ginčo dėl to, jog pareiškėjas tinkamai nevykdė verslo plano, nepasiekė nustatytų rodiklių, nėra. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl tik įvykus įvykiui raštu nepranešė NMA apie aplinkybes, kokių veiksmų ėmėsi iš karto, iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų NMA nėra aišku, kad būtent 2020 m. kovo 13 d. nuvirtęs medis taip sugadino (ar sulaužė) tvorą, jog dėl to įvykio danieliai pabėgo iš aptvaro, nuotraukos nėra tinkamai aprašytos, neaišku, kada darytos, kokioje vietoje, kas jose konkrečiai užfiksuota. NMA vertinimu, pareiškėjo pateikta informacija neįrodo, jog įsipareigojimai nepasiekti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nes jie nepatenka į Reglamento Nr. 1306/2013 pavyzdinį šių aplinkybių sąrašą. NMA pažymėjo, kad Sprendime paaiškino, jog išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. prašymą, 2020 m. liepos 7 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad nurodytas atvejis bei pateikti dokumentai neįrodo buvus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ir, jog jis iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi įgyvendinti verslo planą, iki 2021 m. vasario 28 d. pateikti galutinį mokėjimo prašymą, o pagal paties pareiškėjo prašymą terminas pateikti galutinį mokėjimo prašymą pratęstas iki 2021 m. balandžio 28 d. NMA teigė, kad nuosekliai laikėsi pozicijos ir pareiškėjui visuose atsakymuose nurodė, jog jo nurodytų aplinkybių nelaiko nenugalimos jėgos ar išimtinėmis aplinkybėmis.

13. NMA teigimu, pats pareiškėjas neužtikrino, kad įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir šių pareiškėjo veiksmų, dėl kurių priimtas Sprendimas, negalėjo lemti jokios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, todėl NMA neprivalėjo laikytis Sankcijų metodikos 11 punkte nustatytos tvarkos, t. y. neprivalėjo kreiptis į ŽŪM ir gauti jos sutikimą taikyti sankcijas pareiškėjui. NMA vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje keliamus reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas, jame pateiktas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas, bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei Sprendimo priėmimo motyvai.

II.

14. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 29 d. pateikė NMA paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti paramą (toliau – ir Paraiška), patvirtinta 34 000 Eur paramos suma, 2017 m. kovo 6 d. pasirašyta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Paramos sutartis). Pareiškėjas 2020 m. birželio 17 d. NMA pateikė prašymą (reg. Nr. GDA-1375) ir informavo, jog 2020 m. kovo 17 d. Lietuvoje siautusi audra išvertė medį, kuris krisdamas sugadino aptvarą, iš kurio pabėgo danieliai ir šį įvykį prašė laikyti force majeure atveju bei leisti nutraukti Paramos sutartį. NMA, išnagrinėjusi 2020 m. birželio 17 d. prašymą, 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. KA-615 (10.6.1E) „Dėl atsakymo“ pareiškėją informavo, kad nurodytas atvejis bei pateikti dokumentai neįrodo buvus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ir, jog jis iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi įgyvendinti verslo planą, o iki 2021 m. vasario 28 d. pateikti galutinį mokėjimo prašymą (pagal prašymą terminas teikti galutinį mokėjimo prašymą pratęstas iki 2021 m. balandžio 28 d.). Pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. su prašymu kreipėsi į NMA, prašydamas pratęsti galutinės ataskaitos ir paskutinio mokėjimo prašymo terminą iki 2021 m. balandžio 28 d. NMA ir pareiškėjas 2021 m. kovo 1 d. pasirašė Susitarimą, kuriuo, atsižvelgus į pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą, kuriuo buvo pakeistas Paramos sutarties 2.5 papunktis, kuriuo projekto įgyvendinimo terminas nustatytas iki 2021 m. balandžio 28 d., bei 2.7 papunktis, kuriuo pakeista paramos išmokėjimo tvarka. Pareiškėjas pateikė 2021 m. balandžio 26 d. mokėjimo prašymą Nr. 4, ataskaitą bei priedus, įskaitant ir 2021 m. balandžio 27 d. prašymą NMA, kuriame išdėstė aplinkybes dėl išversto medžio. Pareiškėjas nurodė, kad iki nurodyto įvykio, kurio metu iš aptvaro pabėgo visi danieliai, tinkamai vykdė Pramos sutarties sąlygas, taip pat ir aplinkybes dėl COVID-19 pandemijos, jog dėl esamos padėties negali atkurti prarastos danielių bandos laiku, pabrėžė, kad žvėrių laikymo teritorijoje augantys medžiai buvo prižiūrėti tinkamai, jis negalėjo numatyti ir daryti įtakos dėl gretimuose sklypuose augančių medžių, o pasekmių likvidavimas tapo neįmanomas dėl karantino metu paskelbtų ribojimų bei pablogėjusios finansinės padėties, tačiau nepaisant to, aktyviai stengėsi atkurti prarastą danielių bandą ir, siekdamas išsaugoti esamą ūkį, prašo netaikyti sankcijų dėl rodiklių nepasiekimo pagal Paramos sutartį ir laikyti projektą užbaigtu. 2021 m. gegužės 6 d. pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųstas paklausimas dėl netikslumų mokėjimo prašyme bei ataskaitoje, paprašyta pateikti paaiškinimus, trūkstamus dokumentus, patikslinti duomenis bei atnaujinti duomenis valstybės įmonėje Žemės ūkio duomenų centre (toliau – ir ŽŪDC) (buvusiame Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (toliau – ir ŽŪIKVC), o 2021 m. birželio 9 d. NMA gavo pareiškėjo atsakymą.

16. Teismas nurodė, kad NMA 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. KA_06_17 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2022 m. birželio 2 d. sprendimas), o pareiškėjas dėl šio sprendimo pateikė 2022 m. liepos 4 d. skundą Komisijai, kuri 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 21R-417 (AG-395/07-2022) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NMA 2022 m. birželio 2 d. sprendimą, įpareigodama NMA pakartotinai administruoti pareiškėjo Paraišką. NMA, vykdydama Komisijos 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, priėmė 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. KA_09_25 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ (Sprendimą), kuriuo pareiškėjui už įsipareigojimų nesilaikymą taikė 100 procentų išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją (27 080 Eur), todėl Paramos sutartis nutraukiama.

17. Teismas nustatė, kad NMA Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nepasiekė projekto priežiūros rodiklių bei atrankos kriterijų, verslo planas nebuvo tinkamai įgyvendintas; NMA nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė Paraiškoje prognozuotų rodiklių reikšmių, todėl vertino, kad neatitiko ir atrankos kriterijų, už kuriuos buvo skirti balai: Ar ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus (nurodyti): „Taip, nuo 50 001 Eur ir daugiau“, (remiantis Valdų registro duomenimis 2021 m. sausio 1 d. buvo 0 Eur); Ar kurdamas gyvulininkystės ūkį (kai pajamos iš gyvulininkystės sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) įsipareigojate, kad įgyvendinus verslo planą SGV skaičius ūkyje sudarys ir visu kontrolės laikotarpiu bus: „Taip, nuo 29 SGV ir daugiau“, (remiantis Ūkinių gyvūnų registro duomenimis 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 0 vnt.); Ar ūkio grynasis pelningumas, įgyvendinus verslo planą, bus didesnis kaip 3 proc.?, „Taip, 62,81%“, (su 2021 m. birželio 9 d. atsakymu pateikta 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaita buvo tuščia, prie 2021 m. rugpjūčio 20 d. patikros vietoje ataskaitos pateikta 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytos tik bendrosios ūkio sąnaudos 2 477 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) yra „-2 477 Eur“). NMA Sprendime nurodė, kad įsigytos ne visos investicijos (danieliai), neišlaikytas įsigytų gyvūnų skaičius, nors pareiškėjas pažymėjo, jog laikosi įsipareigojimo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlaikyti už paramos lėšas įsigytų ūkinių gyvūnų skaičių. Sprendime nurodyta, kad nepasiekti projekto priežiūros rodikliai (valdos dydis, nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomos žemės ūkio naudmenos (toliau – ir ŽŪN), grynasis pelningumas, sutartinių gyvulių vienetų (toliau – ir SGV) skaičius, SGV skaičius 1 ha ŽŪN, pajamos iš gyvulininkystės sektoriaus, potencialus ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, ir pajamos iš viso), kurie vertinami ir įgyvendinus projektą (vertinant galutinę ataskaitą), ir kontrolės laikotarpiu / kiekvienais metais po įgyvendinto projekto pabaigos.

18. Teismas nustatė, kad Sprendime išvardinti pareiškėjo įsipareigojimai pagal Paramos sutarties 3.1.2, 3.1.3, 3.1.7, 3.1.8, 3.1.11, 3.1.13, 3.1.15, 3.1.19-3.1.22, 3.1.25 papunkčius ir NMA, atsižvelgusi į išdėstytas faktines aplinkybes, vertino, jog įsipareigojimai pagal Įgyvendinimo taisyklių 17.16, 18.6, 18.11, 40.1.5, 40.3.1, 40.7, 56.2.2, 56.2.3, 56.2.4, 56.3, 56.5.4 papunkčius, 24 ir 53 punktus bei Paramos sutarties 3.1.7, 3.1.11, 3.1.13, 3.1.15, 3.1.19, 3.1.20, 3.1.21, 3.1.22, 3.1.25 papunkčius neįvykdyti ne dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių. NMA sprendime taikė: Įgyvendinimo taisyklių 56.2 punktą (visa parama susigrąžinama, kai): įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), yra mažesnis kaip 8 000 Eur (56.2.2 p.); paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, kad verslo planas įgyvendintas netinkamai (verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai ir (arba) įsipareigojimai (jei buvo) dėl profesinių įgūdžių ir kompetencijos įgijimo ir (arba) suplanuotos investicijos neįgyvendintos ir (arba) ekonominio gyvybingumo rodikliai yra nepasiekti (56.2.3 p.); pareiškėjas per 18 mėnesių nuo įsikūrimo dienos netampa aktyviu ūkininku, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 1307/2013 9 straipsnyje (56.2.4 p.); Įgyvendinimo taisyklių 56.3 papunktį (visa parama arba jos dalis susigrąžinama neįgyvendinus atrankos kriterijų, pagal Sankcijų metodikoje nustatytus dydžius); Įgyvendinimo taisyklių 56.5 papunktį (dalis paramos susigražinama nuo išmokėtos ir mokėtinos paramos sumos, kai paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, kad verslo plane suplanuoti projekto priežiūros rodikliai yra nepasiekti. Susigrąžinama paramos dalis apskaičiuojama, priklausomai nuo nustatytos neatitikties priežiūros rodikliams nuokrypio (planas / faktas); šiuo pagrindu taikyti Sankcijų metodikos kriterijai ir dėl nepasiektų projekto priežiūros rodiklių nustatyta taikytina 50 procentų išmokėtos sumos dydžio sankcija, o dėl neišlaikytų atrankos kriterijų taikytina 75 procentų išmokos dydžio sankcija. NMA, apibendrinusi taikė Įgyvendinimo taisyklių 56.2 punktą ir Sprendimu už įsipareigojimų nesilaikymą taikė 100 procentų išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija (27 080 Eur) ir Pramos sutartis nutraukė.

Šalies argumentai

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė 2022 m. spalio 13 d. skundą Komisijai dėl NMA Sprendimo, o Komisija 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. AG-538/04-2022 (Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas aptarė ginčui aktualias Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 77 straipsnio 2 dalies a punkto, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 188 punkto 189 (Paraiškos teikimo metu 183) punkto, Įgyvendinimo taisyklių 53 ir 55, 5.6.2.3, 56.2.4 ir 5.6.5 punktų, Sankcijų metodikos 9, 10 ir 11 punktų nuostatas.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nustatė, kad įvykis įvyko 2020 m. kovo 13 d., o pareiškėjas draudimo bendrovę apie tai informavo 2020 m. kovo 17 d., duomenų, kad pareiškėjas iš karto ar per 15 darbo dienų būtų informavęs apie įvykį NMA, nėra, pareiškėjas apie šį įvykį informavo NMA tik 2020 m. birželio 17 d., kuri 2020 m. liepos 7 d. raštu pareiškėjo nurodytų aplinkybių nelaikė įvykusių dėl nenugalimos jėgos (force majeure), šio rašto pareiškėjas neskundė. NMA Sprendime nurodė, kad, jei nurodytos priežasties nėra Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktame pavyzdiniame nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąraše, tuomet vertinama, ar priežastis galėtų atitikti visus 4 teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. civilinė byla Nr. 3K-3-621/2004) suformuluotus kriterijus, kad galėtų būti laikoma nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe: 1) šios aplinkybės atsiranda jau po sutarties sudarymo, o sutarties sudarymo metu jų nebuvo ir kurių atsiradimo šalis negalėjo protingai numatyti; 2) atsiradusios aplinkybės daro sutarties įvykdymą objektyviai negalimą; 3) tos aplinkybės atsirado be šalies kaltės ir valios (tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo joms užkirsti kelio); 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos, todėl NMA rėmėsi ne tik Sankcijų metodikoje nurodytais požymiais, bet ir nenugalimos jėgos požymių samprata civilinėje teisėje.

22. Teismas pažymėjo, kad NMA Sprendime rėmėsi Sankcijų metodikos 10 punktu, kuris apibrėžia išimtinių aplinkybių sąrašą, šio punkto pakeitimai įtvirtinti 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-393 (nuo 2020 m. gegužės 23 d., t. y. jau po pareiškėjo nurodyto įvykio), taigi, skirtingai nei paaiškina pareiškėjas, rėmėsi plačia nenugalimos jėgos samprata ir ją taikė pareiškėjo situacijoje.

23. Teismas, vadovaudamasis Sankcijų metodikos 11 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo situaciją nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių kontekste, būtent pareiškėjui, kaip paramos gavėjui, kyla pareiga įrodyti, kad dėl tokių aplinkybių pareiškėjas negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

Šalies argumentai

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo pozicijai pagrįsti NMA pateikė 2021 m. balandžio 27 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2020 m. kovo 13 d. (2020 m. birželio 15 d. prašyme Agentūrai nurodė 2020 m. kovo 17 d. siautusi audra nuvertė medį) Lietuvoje siautusios audros metu, vėjas nuvertė / išrovė medį gretimo sklypo ribose, kuris nukrito ant aptvaro, kuriame laikomi laukiniai gyvūnai (danieliai (Dama dama) ir jį sugadino, dėl ko iš aptvaro pabėgo visi gyvūnai, šias aplinkybes grindė pažyma, kurioje užfiksuota, kad ginčo vietovėje 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. kovo 14 d. didžiausias vėjo greitis nustatytas – 20 m/s, o 2020 m. kovo 13 d. 21 m/s. NMA skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateikta informacija neįrodo, jog įsipareigojimai nepasiekti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nes vertino, kad jie nepatenka į Reglamento Nr. 1306/2013 pavyzdinį šių aplinkybių sąrašą, bei paaiškino, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. prašymą, 2020 m. liepos 7 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog nurodytas atvejis bei pateikti dokumentai neįrodo buvus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ir, kad jis iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi įgyvendinti verslo planą, o iki 2021 m. vasario 28 d. pateikti galutinį mokėjimo prašymą, o pagal paties pareiškėjo prašymą terminas pateikti galutinį mokėjimo prašymą pratęstas iki 2021 m. balandžio 28 d., t. y. NMA nuosekliai laikėsi pozicijos ir pareiškėjui visuose atsakymuose nurodė, kad jo nurodytų aplinkybių nelaiko nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinėmis aplinkybėmis.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp jo nurodytos nenugalimos jėgos aplinkybių ir kilusių pasekmių, t. y. neįrodė fakto, jog danieliai pabėgo iš aptvaro būtent dėl nuvirtusio medžio apgadinto aptvaro ir dėl to pareiškėjas nepasiekė verslo plano rodiklių, nes iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų NMA negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent 2020 m. kovo 13 d. nuvirtęs medis taip sugadino (ar sulaužė) tvorą, kad dėl to įvykio pabėgo danieliai iš aptvaro: nėra galimybės nustatyti kaip realiai buvo nuvirtęs medis (kaip atrodė įvykio vieta užvirtus medžiui, kaip apgadinta tvora, aptvaro stulpai ir t. t.), neaišku, kuris konkrečiai medis nuvirto, nuotraukos nėra tinkamai aprašytos, neaišku, kada darytos, kokioje vietoje, kas jose konkrečiai užfiksuota, o savaime aplinkybė, kad matyti prie tvoros gulinčios medžio dalys, nepagrindžia, jog virsdamas medis sugadino aptvarą ir dėl to pabėgo danieliai, pareiškėjas nedetalizavo nurodomo aptvaro apgadinimo aplinkybių, be to, nėra duomenų apie tvoros remontą (kokie darbai atlikti, pan.).

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepaaiškino, kodėl tik įvykus įvykiui raštu nepranešė NMA apie aplinkybes, nors tokią pareigą turėjo pagal Sankcijų metodikos 9 punktą, kokių veiksmų ėmėsi iš karto; nors pavėluotas pranešimas apie nenugalimos jėgos atvejį savaime nepanaikina teisės gauti paramą, šiuo atveju pats pareiškėjas, turėdamas pareigą įrodyti aplinkybę, tinkamai įvykio nefiksavo ir laiku nepranešdamas NMA nesudarė galimybių jai efektyviai kontroliuoti galimą nenugalimos jėgos atvejį.

27. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomas draudimo bendrovės ERGO 2020 m. kovo 25 d. pranešimas neįrodo nei tvoros nugriovimo nuvirtus medžiui nei priežastinio ryšio su gyvulių pasišalinimu ir Paramos sutarties nevykdymu, nes konkrečios įvykio vietos faktinės aplinkybės nebuvo tirtos, o draudimo išmoką atsisakyta išmokėti dėl to, kad paties pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės (medis nukrito ant tvoros, dėl to pabėgo gyvuliai) nepatenka į draudžiamųjų įvykių ratą, be to, toks draudiko pranešimas nepaneigia NMA teisės ir pareigos pačiai efektyviai kontroliuoti nenugalimos jėgos pagrindo taikymą.

28. Teismas pažymėjo, kad Komisija pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodytą vėjo greitį, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje skelbiama informacija, pagrįstai laikė pavojingu (nuo >15 iki <28 m/s), tačiau nesiekiančiu stichinio, tačiau tai nebuvo pagrindinis motyvas, kodėl pareiškėjas neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybės. Teismas nurodė, kad šis, papildomas, motyvas svarbus tuo, jog susidariusi situacija neatitiko stichinės nelaimės požymio (kaip numatyta Atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, 3.2 punkte), tačiau nepaneigė pareiškėjo galimybių įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes, o pagrindinis motyvas, dėl ko netaikyta nenugalimos jėgos aplinkybė, buvo priežastinio ryšio trūkumas.

29. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas referuoja į Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies d punkto sąlygą (gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo), laikydamas, kad tvora yra statinys, tačiau pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalį, pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, taigi pagal Statybos įstatymą tvora (iš nuotraukų šioje byloje – stulpai su viela) negali būti laikoma pastatu, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies d punkto sąlygos ir dėl šios priežasties.

30. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jis aktyviais veiksmais stengėsi atkurti danielių ūkį, nėra pagrįsta jokiais įrodymais: po nurodomo įvykio (2020 m. kovo 13 d.) iki projekto pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) jokių duomenų apie įsigytus danielius byloje nėra, o kiti pareiškėjo argumentai dėl ekstremalios situacijos įvedimo (COVID-19 pandemija) ir paskelbtų ribojimų laikytini abstrakčiais, nes karantinas buvo įvestas nuo 2020 m. kovo 16 d. ir tęsėsi iki 2020 m. birželio 16 d., o vėliau vėl įvestas tik 2020 m. lapkričio 4 d., tam tikros veiklos galėjo vykti ir karantino laikotarpiu, pareiškėjas nenurodo, kokie konkretūs apribojimai ir kada jam trukdė gaudyti, įsigyti ir pervežti gyvūnus, ar apskritai jis tai bandė daryti, taip pat nepagrindė teiginių, kad bankai atsisakė suteikti paskolas.

31. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 9 d. rašte NMA nurodė, jog projekto metu įsigijo 56 vienetus danielių, po projekto – 24 danielius, tačiau pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, numatė danielių bandos augimą: nuo 60 danielių 2017 m. iki 320 danielių 2020 m., pareiškėjas nenurodė, kiek danielių pabėgo po įvykio su tvora, tačiau matyti, kad projekto vykdymo laikotarpiu įsigytų danielių skaičius (56 vnt.) buvo gerokai mažesnis nei planuotas pasiekti rezultatas – 320 vnt. Todėl teismas išreiškė abejonę, kad pareiškėjas būtent dėl nurodomo nelaimingo atsitikimo neįvykdė Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nors jam tenka pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp įvykio ir įsipareigojimų neįvykdymo.

32. Teismas nurodė, kad Sprendime NMA rėmėsi ir aplinkybe, jog pareiškėjas valdą išregistravo 2019 m. gruodžio 31 d. ir vėl įregistravo tik 2021 m., t. y. jau po projekto laikotarpio, tuo pačiu nepasiekė reikalaujamo ūkio ekonominio dydžio, išreikšto standartine produkcijos verte (SP) – 8 000 Eur (Sprendimo 14 lapas), byloje dėl šių aplinkybių ginčo nėra, pagal Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 punktą tai yra atskiras pagrindas susigrąžinti visą paramą, o pareiškėjas nepateikia argumentų, kaip jo nurodomas įvykis su tvora susiję ir galėjo nulemti sprendimą apskritai išregistruoti valdą. Teismas apibendrinęs sprendė, kad NMA pagrįstai atsisakė pareiškėjo nurodytą įvykį laikyti nenugalimos jėgos (force majeure) atveju, atleidžiančiu nuo įsipareigojimų pagal Paramos sutartį vykdymo.

33. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sankcijos proporcingumo, nurodė, kad iš Sprendimo matyti, jog NMA detaliai išanalizavo paraiškoje ir verslo plane prisiimtus įsipareigojimus, pasiektus rodiklius ir taikė Įgyvendinimo taisykles ir Sankcijų metodiką, o tai, kad pritaikyta 100 procentų finansinė korekcija, savaime nereiškia, kad sankcija yra neproporcinga. Teismas iš Sprendimo turinio nustatė, kad sankcijos buvo taikomos vertinant atotrūkį tarp pasiekto ir įsipareigoto rezultato (pvz., Sprendimo 13 lape), remtasi Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 punktu (nepasiekus ūkio ekonominio gyvybingumo), kuris atskirai yra pagrindas susigrąžinti visą paramą, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo atliktas individualus vertinimas. Teismo vertinimu, pritaikyta sankcija proporcinga.

34. Teismas konstatavo, kad Sprendime NMA detaliai išanalizavo Paraiškoje ir verslo plane prisiimtus įsipareigojimus, pasiektus rodiklius, grindžiamus oficialiais duomenimis, pareiškėjo paaiškinimus bei jo pateiktus duomenis, atsakovo atliktas patikras ir jų metu nustatytas faktines aplinkybes, jais pagrindė nustatytus pažeidimus, nurodė teisės normas, kuriomis rėmėsi, o tai, jog Komisija savo sprendime referavo į tai, kad Sprendime nėra pasisakyta apie tai, kokių pažeidimų NMA nebelaiko nustatytais, nėra trūkumas, kuris paneigtų galimybę suvokti nustatytų pažeidimų esmę, Sprendime nurodyti ir detaliai aprašyti pažeidimai, kurie sudarė pagrindą taikyti sankcijas, pateiktas jų teisinis vertinimas.

35. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas remiasi NMA 2022 m. birželio 2 d. sprendimo trūkumais (nenurodyta stichinio meteorologinio reiškinio apibrėžtis), tačiau šioje byloje nėra nagrinėjamas šio sprendimo teisėtumas, ir, įvertinęs NMA Sprendimo ir Komisijos sprendimo turinį, konstatavo, kad pareiškėjui turėjo būti suprantama Sprendimo esmė ir jo galimybės gintis nebuvo paneigtos ir pareiškėjo argumentus panaikinti skundžiamus sprendimus dėl motyvavimo trūkumo atmetė.

Atsiliepimas

36. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, kritiškai vertino NMA atsiliepime į skundą nurodytus motyvus, dėl kurių nebuvo reikalingas derinimas su ŽŪM, nes nepaisant to, kad NMA Sprendime, be kita ko, rėmėsi ir aplinkybe, jog pareiškėjas valdą išregistravo 2019 m. gruodžio 31 d. ir vėl įregistravo tik 2021 m., jau po projekto laikotarpio, t. y. neužtikrino ūkio ekonominio gyvybingumo, kas pagal Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 punktą yra atskiras pagrindas susigrąžinti paramai, visgi pareiškėjas kartu su galutine ataskaita pateiktuose paaiškinimuose rėmėsi nenugalimos jėgos aplinkybe ir Sprendime NMA pasisakė dėl šio motyvo, taigi laikytina, kad situacija atitiko Sankcijų metodikos 11 punkte nurodytą situaciją. Tačiau teismas nurodė, kad Sankcijų metodikos 11 punkte nurodytas derinimas turi procedūrinę reikšmę ir negalima daryti išvados, kad derinimo neatlikimas turėjo esminę reikšmę, t. y., kad dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimą.

III.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog NMA pagrįstai atsisakė pareiškėjo nurodytą įvykį laikyti nenugalimos jėgos (force majeure) atveju. Pareiškėjo teigimu, Reglamento Nr. 1306/2013 (5 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio 2 dalis), Sankcijų metodikos nuostatos numato tik pavyzdinį ir nebaigtinį nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašą, t. y. net jeigu konkreti aplinkybė ir nepatenka į Reglamento Nr. 1306/2013 ir Sankcijų metodikos pavyzdinį (nebaigtinį) force majeure aplinkybių sąrašą, ši aplinkybė gali būti laikoma force majeure aplinkybe, atleidžiančia nuo administracinių sankcijų taikymo, jeigu, kaip nurodoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje (2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo Szemerey, C-330/14, 58 punktas; 2023 m. vasario 16 d. sprendimo Zamestnik izpalnitelen direktor na Darzhaven fond „Zemedelie“, C-343/21, 58 punktas ir 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Groenland Poultry, C-169/22, 39 punktas), ši aplinkybė yra tokia, kurią nulėmė su ūkio subjektu nesusijusios, neįprastos ir nenumatomos aplinkybės, kurių pasekmių nebūtų buvę galima išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių jis ėmėsi. Pareiškėjas teigia, kad teismas, pritardamas NMA ir Komisijos pozicijai, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo atvejis nepatenka į Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies d punkte pateiktą pavyzdinį nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašą – gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo. Pareiškėjas pažymi, kad tvorą statė vykdydamas įsipareigojimus, nustatytus pagal Paramos sutartį, aptariamoje Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatoje versijoje anglų kalba pavartotas žodis „buildings“ reiškia tiek pastatus, tiek ir statinius, ir, atsižvelgus į Reglamento Nr. 1306/2013 5 konstatuojamąją dalį, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalį, tvora negali būti laikoma pastatu, negali būti laikomas force majeure aplinkybe pagal Reglamento 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies d papunktį, nepagrįstai susiaurino šios reglamento nuostatos taikymo sritį ir atvejus, kam ši nuostata yra taikoma. Pareiškėjas, remdamasis laukinių gyvūnų laikymą reglamentuojančiais teisės aktais, pažymi, kad danieliai nelaisvėje niekada nėra laikomi vidaus patalpose, o laikomi lauko patalpose, voljeruose ir aptvaruose, sudarant kuo artimesnes gamtinėms sąlygas, Paramos sutartimi buvo finansuotas danieliams skirtos tvoros įrengimas, todėl ir danieliams skirto aptvaro sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo turėtų būti laikomas force majeure aplinkybe, kuriai esant pareiškėjui neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė Reglamento 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies d papunkčio prasme.

39. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus konstatuodamas, jog pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodytos nenugalimos jėgos aplinkybių ir kilusių pasekmių. Tai, kad 2020 m. kovo 11–14 d. Leipalingio sen. Lazdijų r. buvo audra, patvirtina 2020 m. spalio 9 d. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-2470, t. y. buvo vėjas, atitinkantis ekstremalių įvykių kriterijus (vėjo greitis 21 balų pagal Boforto skalę). ERGO draudimas, priimdamas sprendimą nepripažinti aptariamo atvejo draudiminiu įvykiu, aiškiai konstatavo aplinkybę, kad audros metu nukritęs medis išlaužė pareiškėjo valdoje esančią tvorą – aptvarą, dėl ko pabėgo pareiškėjo laikyti gyvuliai (danieliai) ir toks įvykis Reglamento Nr. 1306/2013 2 str. 2 d. d papunkčio prasme yra laikytinas force majeure aplinkybe (nelaimingas atsitikimas), o NMA nepateikia jokių teisinių pagrindų, kad tik stichinis vėjo greitis gali leisti daryti išvadą apie force majeure aplinkybės egzistavimą. Pareiškėjo vertinimu, NMA peržengė administracinės diskrecijos ribas ir pažeidė viešojo administravimo institucijoms taikomą principą „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, o teismas šių aplinkybių neįvertino.

40. Pareiškėjo teigimu, jis šiuo atveju net neturėjo pareigos pateikti įrodymus dėl force majeure aplinkybės egzistavimo, nes Sankcijų metodikos 9 punktas atleidžia pareiškėją nuo pareigos pateikti įrodymus ar raštu informuoti apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas, kas ir buvo šiuo atveju. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tai, kad pareiškėjas neinformavo NMA apie minėtą įvykį nedelsiant jam atsitikus, savaime nereiškia, jog pareiškėjas negali remtis force majeure aplinkybe ar, kad dėl neinformavimo pareiškėjui turi būti taikomos kokios nors sankcijos, o paramos gavėjas, teisės aktuose nustatyta tvarka neinformavęs NMA apie nenugalimos jėgos, dėl kurios neįvykdyti (netinkamai įvykdyti) prisiimti įsipareigojimai, atvejį, savaime nepraranda teisės gauti išmokas.

41. Pareiškėjas nurodo, kad NMA pritaikyta 100 procentų išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga. Pareiškėjas pažymi, jog NMA neindividualizavo sankcijos bei neatsižvelgė ir neįvertino to, kad pareiškėjas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, NMA pozicija dėl nenugalimos jėgos aplinkybių netaikymo nepagrįsta, NMA pažeidė Reglamento Nr. 1306/2013 64 straipsnio 2 dalies a punktą, nes pritaikė 100 proc. sankciją, nors tokiu atveju minėta Reglamento nuostata tai draudžia daryti. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo nustatytu laiku įvykdyti verslo plano, teigia, kad jo finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, todėl sankcija ne tik neteisėta, bet ir neproporcinga.

42. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad NMA Sprendimas nemotyvuotas. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija pripažino, jog Sprendime nėra aiškiai išskirta, kokių pažeidimų NMA nebelaiko nustatytais, todėl pareiškėjui buvo apsunkinta galimybė gintis, Sprendime nėra pateikta stichinės nelaimės apibrėžtis, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjo pateikta pažyma yra netinkama, ši klaida buvo ir ankstesniame NMA sprendime, tačiau skundžiamame Sprendime nebuvo ištaisyta. Be to, Sprendimas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, nes NMA konkrečiomis teisės normomis nepagrindė, kodėl pareiškėjo atvejis negali būti laikomas force majeure atveju.

43. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, jog NMA padarė procedūrinius pažeidimus, tačiau nepagrįstai sprendė, kad šie NMA padaryti pažeidimai neturėjo įtakos NMA sprendimo teisėtumui. Sankcijų metodikos 11 punkte nurodytas derinimas turi ne procedūrinę reikšmę, bet yra skirtas tam, kad ŽŪM patikrintų NMA sprendimo dėl sankcijos taikymo pagrįstumą ir galėjo būti priimtas visai kitoks sprendimas, todėl toks procedūrinis pažeidimas turėjo esminės įtakos nepagrįsto ir neteisėto NMA Sprendimo priėmimui.

Atsiliepimas

44. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

45. NMA nurodo, kad nuosekliai laikėsi pozicijos ir pareiškėjui visuose atsakymuose nurodė, kad jo nurodytų aplinkybių nelaiko nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinėmis aplinkybėmis, o Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje keliamus reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas, nes jame pateiktas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei priėmimo motyvai. NMA pažymi, kad Sprendimo priėmimą lėmė būtent pareiškėjo veiksmai, kuomet pareiškėjas valdą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įregistruota 2015 m. rugpjūčio 19 d., išregistravo 2019 m. gruodžio 31 d. ir tik 2021 m. gegužės 17 d. įregistravo naują valdą, kuriai suteiktas naujas numeris – (duomenys neskelbtini), t. y. neužtikrino, jog įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir šių pareiškėjo veiksmų, sąlygojusių 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo priėmimą, pažeidimo negalėjo lemti jokios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Todėl NMA, priimdama Sprendimą, neprivalėjo laikytis Sankcijų metodikos 11 punkte nustatytos tvarkos, t. y. neprivalėjo kreiptis į ŽŪM ir gauti jos sutikimą taikyti sankcijas pareiškėjui. NMA nurodo, kad Įgyvendinimo taisyklėse (56.2.2 papunktis) aiškiai nurodyta, jog už pažeidimą, kada įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), yra mažesnis kaip 8 000 Eur, yra taikoma sankcija – visos paramos susigrąžinimas, todėl sankcija nėra neproporcinga. NMA vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

46. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

47. Remiantis Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalimi, bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos tikslais, force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos tokiais atvejais kaip: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai; d) gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; e) epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai; f) visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.

48. Reglamento Nr. 640/2014 įžanginės dalies 5 punkte nurodyta, kad Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžti kai kurie valstybių narių pripažintini force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejai. Turėtų būti nustatytos papildomos taisyklės, pagal kurias valstybės narės tiesioginių išmokų, paramos kaimo plėtrai ir kompleksinės paramos atvejais galėtų pripažinti force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejus. Turėtų būti nustatytas laikas, per kurį pagalbos arba paramos gavėjas turi pranešti apie tokius atvejus. Šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo raštu praneša apie force majeure ir išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo gali tai padaryti.

49. Sankcijų metodikos 9 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas, informuoti NMA apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo. Taigi, nurodytos metodikos nuostatos siejamos su būtinų dviejų sąlygų egzistavimu, t. y. pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos ir pareiškėjas apie tai informuoja NMA per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo.

50. Vadovaujantis Sankcijų metodikos 10 punktu, išimtinėmis aplinkybėmis laikomos toliau išvardytos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų: pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumas(10.1 papunktis); privalomoji karo tarnyba, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba kai fizinis asmuo yra vienintelis paramos gavėjo juridinio asmens akcininkas (ar jam prilygintas asmuo) ir vadovas (10.2 papunktis); gaisras (tuo atveju, kai pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris tinkamai laikosi gaisrinės saugos reikalavimų), meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (10.3 papunktis); epizootinės ligos, augalų ligos (10.4 papunktis); kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika (10.5 papunktis); embargas (10.6 papunktis); pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui nagrinėjamu paramos laikotarpiu yra pritaikyta sankcija pagal su plotais susijusią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę ir (arba) sankcija už su tiesioginėmis išmokomis susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą (10.7 papunktis); tiekėjų ir (arba) rangovų bankrotas, tiekėjų ir (arba) rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kai pateikiami įrodymai, kad pasirenkant tiekėjus ir (arba) rangovus jie buvo patikimi kontrahentai (10.8 papunktis); nuosavybės perėmimas visuomenės poreikiams (10.9 papunktis); nepaprastoji padėtis (10.10 papunktis); ekstremalios situacijos paskelbimas (10.11 papunktis); paskelbtas karantinas (10.12 papunktis); kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (apie šiame papunktyje nurodytų aplinkybių taikymą Agentūra iki kiekvieno mėnesio 10 d. teikia informaciją Žemės ūkio ministerijai) (10.13 papunktis). 10.3 ir 10.13 papunkčiuose minimas didelis poveikis įsipareigojimų vykdymui suprantamas kaip poveikis, dėl kurio tinkamas įsipareigojimų vykdymas tapo neįmanomas. Ar išimtinės aplinkybės turėjo didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui vertina Agentūra, vertindama dokumentus, nurodytus 11 punkte.

51. Sankcijų metodikos 11 punkte nustatyta, kad išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais.

52. Teisėjų kolegija lemiančiu ginčo dėl force majeure teisinio fakto baigtį šios bylos kontekste pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamą ir teisėjų kolegijos pagrįstu bei teisėtu pripažįstamą įrodymų vertinimą (ABTĮ 56 str. 7 d.). Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė fakto, jog danieliai iš aptvaro pabėgo būtent dėl nuvirtusio medžio apgadinto aptvaro ir dėl to pareiškėjas nepasiekė verslo plano rodiklių. Iš pareiškėjo NMA pateiktų nuotraukų nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent 2020 m. kovo 13 d. nuvirtęs medis taip sugadino (ar sulaužė) tvorą, jog dėl to danieliai pabėgo iš aptvaro. Iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti kaip atrodė įvykio vieta užvirtus medžiui, kaip apgadinta tvora, aptvaro stulpai ir t. t. Iš nuotraukų nėra aišku, kuris konkrečiai medis nuvirto. Nuotraukos nėra tinkamai aprašytos, neaišku, kada darytos, kokioje vietoje, kas jose konkrečiai užfiksuota, aplinkybė, kad matyti prie tvoros gulinčios medžio dalys, savaime nepagrindžia, kad virsdamas medis sugadino aptvarą ir dėl to pabėgo danieliai. Pareiškėjas nepateikė ir įrodymų apie tvoros remontą. Nors pavėluotas pranešimas apie nenugalimos jėgos atvejį savaime nepanaikina teisės gauti paramą, tačiau pats pareiškėjas, turėdamas tokią pareigą, tinkamai įvykio nefiksavo ir, laiku nepranešdamas NMA, nesudarė galimybių taikyti patikros ir kontrolės priemones konkrečiam atvejui ištirti.

53. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo nurodomo draudimo bendrovės ERGO 2020 m. kovo 25 d. pranešimo reikšmės įvykio aplinkybių vertinimui: tai neįrodo nei tvoros nugriovimo nuvirtus medžiui, nei dėl to įvykusiu danielių pasišalinimu: iš pranešimo turinio matyti, kad konkrečios įvykio vietos faktinės aplinkybės nebuvo tirtos, o draudimo išmoką atsisakyta išmokėti dėl to, kad paties pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės (medis nukrito ant tvoros, dėl to pabėgo gyvuliai) nepatenka į draudžiamųjų įvykių ratą; toks draudiko pranešimas nedaro tiesioginės įtakos NMA veiksmams vertinant įvykio aplinkybes nenugalimos jėgos pagrindo taikymo kontekste.

54. Paminėto faktinių aplinkybių vertinimo pagrindu konstatuotina, kad byloje neįrodyta, jog medis nuvirto ir apgadino danieliams skirtą aptvarą bei dėl to danieliai iš jo pabėgo, o tai suponuoja, kad nėra teisinių sąlygų situacijos vertinimui pagal force majeure pagrindus, apskritai.

55. Dėl nurodytų argumentų atmestini apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios Nutarties 38-40 punktuose.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad NMA pritaikyta 100 procentų išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga.

56.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad NMA, taikydama paramos gavėjams poveikio priemones (sankcijas), turi pareigą taikomos poveikio priemonės (šiuo atveju – sankcijos) dydį individualizuoti, t. y. laikydamasi bendrųjų prievartos priemonių taikymo asmeniui taisyklių, atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018; 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1481-662/2018).

56.2. Atsakovas Sprendime įvertino Paraiškoje ir verslo plane prisiimtus įsipareigojimus, pasiektus rodiklius, tinkamai kvalifikavo teisinius santykius taikydamas Įgyvendinimo taisykles ir Sankcijų metodiką.

56.3. Vertinant pritaikytos sankcijos proporcingumą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pažymėtina, kad Sankcijų metodikos 1 priedo „Sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, sąvadas“ nuostatos numato galimybę diferencijuoti sankcijas, be kita ko, ir pagal atotrūkį tarp pasiekto rezultato ir buvusio įsipareigojimo. Iš Sprendimo turinio matyti, kad sankcijos ir buvo taikomos įvertinus atotrūkį tarp pasiekto ir įsipareigoto rezultato (pavyzdžiui, Sprendimo 13 lape). Sprendime remtasi Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 punktu (nepasiekus ūkio ekonominio gyvybingumo), kuris pats atskirai yra pagrindas susigrąžinti visą paramą. Visa tai suponuoja, kad buvo atliktas individualus vertinimas. Įvertinus pareiškėjo argumentus, nėra teisinių pagrindų padaryti išvadą, kad pritaikyta sankcija neproporcinga nustatytam pažeidimui.

57. Dėl atsakovo sprendimo atitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams. Ginčijamame atsakovo Sprendime pateikiami visi esminiai faktiniai duomenys, reikšmingi teisinių santykių kvalifikavimui, nurodoma taikytina teisė ir pateikiamas teisės taikymo argumentavimas, todėl nėra teisinių pagrindų pripažinti, jog byloje ginčijamas atsakovo sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Tai, kad Sprendime nėra pasisakyta apie tai, kokių pažeidimų atsakovas nebelaiko nustatytais, pareiškėjui nesukelia jokių neigiamų teisinių padarinių ir nėra Sprendimo trūkumas. Pareiškėjo teisėms ir pareigoms tiesioginę įtaką daro tik Sprendime nurodyti, faktiniu bei teisiniu aspektais įvertinti pažeidimai.

58. Dėl šios Nutarties 43 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų:

58.1. Sankcijų metodikos 11 punkte nurodyta, kad: „(...) Jei už padarytą pažeidimą gali būti skiriama didesnė kaip 10 tūkstančių Eur sankcija ir paramos gavėjas ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, Agentūra, priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo, turi gauti rašytinį Žemės ūkio ministerijos pritarimą, t. y. Agentūra per 10 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo Žemės ūkio ministerijai turi pateikti visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir Agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų taikymo/netaikymo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi Agentūros pateiktą informaciją, priima argumentuotą sprendimą: 11.1. pritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų taikymo/netaikymo; 11.2. nepritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų taikymo/netaikymo; 11.3. kitą sprendimą“.

58.2. Teisėjų kolegija, šio teisinio reguliavimo tikslu matydama teisinės situacijos, kai nustačius išimtinių aplinkybių buvimą atsakovas priima sprendimą neskirti sankcijos arba, nepaisant to, nusprendžia sankciją skirti, kontrolės instrumentų įtvirtinimą, pažymi, kad formaliai aiškinant paminėtą teisinį reguliavimą, atrodytų, kad Sankcijų metodikos 11 punkte numatytas atvejis, kai paramos gavėjas bet kuriuo atveju Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, NMA, priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo / netaikymo, visais atvejais privalo gauti rašytinį ŽŪM pritarimą. Tačiau toks aiškinimas kritikuotinas vertinant ŽŪM ir NMA santykių ginčo situacijoje turinį: ŽŪM įgaliota teikti pritarimą NMA tik esant akivaizdžioms ir patikimais duomenimis įrodytoms (o ne vien paramos gavėjo abstrakčiai nurodytoms) išimtinėms aplinkybėms; gi NMA turi kompetenciją atlikti visaapimantį tyrimą ir administracinę diskreciją argumentuotai nepripažinti paramos gavėjo padarytų pažeidimų dėl išimtinių aplinkybių.

58.3. Nurodyto aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimui taikant tikslų vertinimo metodą, konstatuotina, kad paramos gavėjui nepagrįstai siejant teisės aktų nesilaikymą su esą išimtinėmis aplinkybėmis, NMA, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, jog pažeidimui kvalifikuoti, kaip padarytam dėl išimtinių aplinkybių, nėra teisinių pagrindų, neturi pareigos kreiptis į ŽŪM dėl pritarimo gavimo.

58.4. Taigi, šios bylos kontekste, pripažinus neįrodytu pareiškėją padarius teisės aktų pažeidimą dėl išimtinių aplinkybių, NMA, priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo, neturėjo pareigos gauti rašytinį ŽŪM pritarimą, remiantis Sankcijų metodikos 11 punktu.

59. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

60. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis