- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-389-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02108-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Egidija Tamošiūnienė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- Ž. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios kredito unijos ,,Taupkasė“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl nuosavybės teisių į domenus perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti kredito unija (toliau – BKU) ,,Taupkasė“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti ieškovės teisę į atsakovui Ž. V. priklausančius domenų www.taupkase.lt ir www.taupkasė.lt vardus ir perkelti šių domenų registraciją ieškovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovės bankroto administratoriui tapo žinoma, kad domenai www.taupkase.lt ir www.taupkasė.lt savavališkai registruoti ne ieškovės, o atsakovo (jos steigėjo, pajininko ir buvusio valdybos nario) vardu. Domenai yra klaidinamai panašūs į ieškovės pavadinimą ir prekės ženklą „Taupkasė“. Šias aplinkybes neginčijamai pagrindžia koncepcinė, vaizdinė, lingvistinė ir tarimo domenų išraiška. Domenai buvo registruoti atsakovo vardu nesąžiningai, t. y. siekiant juos valdyti atsakovo nuosavybe, žinant, kad jie bus analogiški unijos pavadinimui bei bus de facto naudojami ieškovės interesais. Domenai visada buvo naudojami išskirtinai ieškovės interneto svetainei ir informacijos, susijusios su ieškove, skelbimui ir viešinimui. Lietuvos bankui paskelbus ieškovės veiklos apribojimą ir paskyrus laikinąjį administratorių, pastarasis du kartus kreipėsi į atsakovą su prašymu perduoti domenų valdymą, tačiau atsakovas į prašymus nereagavo. Kadangi domenai yra registruoti atsakovo vardu, šiuo metu jie negali būti naudojami ieškovės interesais. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad teises į domenus visada turėjo ieškovė, tuo tarpu atsakovas domenus registravo, neturėdamas jokių teisių į juos, nesąžiningai. Teises į domenus ieškovė įgijo iki jų įregistravimo. Tam nedaro įtakos aplinkybė, kad domeną www.taupkase.lt atsakovas įregistravo iki ieškovės pavadinimo į „Taupkasė“ pakeitimo bei paraiškos dėl ieškovės prekės ženklo registravimo pateikimo. Sprendimas pakeisti unijos pavadinimą buvo priimtas prieš pat įregistruojant domenus, kas reiškia, kad atsakovas, registruodamas domenus, apie tai žinojo. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad teisės į pavadinimą ir prekės ženklą „Taupkasė“ ieškovei atsirado iki domenų įregistravimo, todėl domenų įregistravimas nesudaro pagrindo atsakovo teisių į jį gynimui. Be to, kadangi paraiška dėl prekės ženklo registracijos buvo pateikta 2012 m. spalio 22 d., o domenas www.taupkasė.lt buvo įregistruotas tik 2012 m. gruodžio 4 d., registruojant minėtą domeną, ieškovė turėjo neabejotinas teises į prekės ženklą. Paminėta ir tai, kad žymuo „Taupkasė“ (tiek domenų, tiek prekės ženklo ar juridinio asmens pavadinimo forma) tapo žinomas visuomenėje ieškovės veiksmų ir kaštų sąskaita. Į bylą nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad tokius veiksmus atliko atsakovas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Ž. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, šalių teisiniai santykiai nulemti atsakovo veiksmų, kuriais jis siekdamas teisėto tikslo – vystyti kredito unijos projektą, todėl atsakovas leido jai neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais domenais. Iki unijos bankroto paskelbimo atsakovas veikė išimtinai unijos interesais: buvo valdybos narys, pajininkas, savo asmeninėmis lėšomis ne kartą stiprino jos kapitalą, neatlygintinai veikė kaip vienas iš projekto pagrindinių organizatorių ir vykdytojų. Atsakovo iniciatyva buvo sugalvotas ir pasiūlytas tiek kredito unijos pavadinimas „Taupkasė“, tiek ir jos prekės ženklas. Reikšminga aplinkybė, kad domenai buvo užregistruoti prieš, o ne po unijos pavadinimo keitimo, t. y. atsakovui iš pradžių kilo ,,taupkasės“ žodžio idėja, jis šiuo pavadinimu užregistravo domenus, o po to pasiūlė unijos valdyboje pervadinti ją į naujai jo sugalvotą pavadinimą ir galiausiai tai atlikus perdavė jai neatlygintinai naudotis jam priklausančiais domenais. Atsakovas, leisdamas ieškovei naudotis jo įregistruotais domenais, veikė sąžiningai, išreiškė gerą valią. ,,Taupkasės“ žodžio naudojimas šiai veiklai buvo atsakovo idėja, todėl jis pagrįstai turėjo teisę užregistruoti domenus savo vardu, o juos perleisti unijai tik tuomet, kai būtų dėl to susitarta. Ieškiniu siekiama neteisėtų tikslų – riboti tikrosios informacijos atskleidimą apie unijos bankroto procesą, žinant, kad visa informacija yra talpinama domeno adresu www.taupkase.lt. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria unijai iškelta bankroto byla, domenų materialus poreikis tapo reikšmingu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino ieškovei BKU ,,Taupkasė“ priklausančius domenų www.taupkase.lt ir www.taupkasė.lt vardus ir perkėlė šių domenų registraciją ieškovei; priteisė ieškovei BKU ,,Taupkasė“ iš atsakovo Ž. V. 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas sprendė, kad teisingai nurodo ieškovė, atsakovo įregistruoti domenai nėra tapatūs ieškovės juridinio asmens pavadinimui ir registruotam prekių ženklui, tačiau yra klaidinančiai panašūs į juos. Tai, kad atsakovo domenai gali klaidinti visuomenę, patvirtina aplinkybė, jog atsakovo domenai ir ieškovės prekių ženklas yra tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek ir semantiškai panašūs, dėl ko gali kilti visuomenės suklaidinimo tikimybė, nes vartotojai gali suklysti dėl paslaugų, kurioms naudojamas ieškovės prekių ženklas ir atsakovo domenai, kilmės šaltinio. Tokią išvadą teismas darė, atsižvelgdamas į nacionalinių ir Europos Sąjungos teismų suformuotas žymenų palyginimo taisykles.
7. Atsakovui priklausančius domenus ,,taupkase.lt“ ir ,,taupkasė.lt“ sudaro žodis „taupkase“ bei domenas reprezentuojantis Lietuvą – „.lt“. Kadangi sutrumpinimas „.lt“ yra bendrinis ir aprašomojo pobūdžio, vartotojai siekdami pasiekti atsakovo tinklalapius, turės į paieškos sistemą įvesti būtent žodį „taupkase“, kuris vartotojams siesis su atitinkamu domenu ir jo pagalba pasiekiamu atsakovo tinklalapiu. Ieškovės prekių ženklas „Taupkasė“ [fig.], registracijos Nr. 68133, yra figūrinis prekių ženklas, sudarytas iš pilkos ir baltos spalvos, kitų ženkle esančių raidžių dydžio, rombo formos logotipo, simbolizuojančio susitarimą, rankų paspaudimą ir žodžio „Taupkasė“, užrašyto didžiosiomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis, standartiniu šriftu, raudona spalva. Akivaizdu, kad žodinė ieškovės prekių ženklo dalis yra ryškesnė nei vaizdinė, todėl teismas sprendė, jog ieškovės prekių ženkle dominuoja žodis ,,TAUPKASĖ“. Atsakovo domenuose yra panaudota ieškovės prekių ženklo žodinė dalis (tik domene www.taupkase.lt yra panaudota ne ,,ė“, bet ,,e“ raidė), kuris, be visa ko, yra akivaizdžiai dominuojantis. Taigi teismas darė išvadą, jog ieškovės prekių ženklo žodinė dalis „taupkasė“ yra pilnai inkorporuota į atsakovo domenus „taupkase.lt“ ir ,,taupkasė.lt“, todėl vertinant pagal bendrą suvokimo įspūdį atsakovo domenas yra vizualiai itin panašus į ieškovės prekių ženklą, kas gali klaidinti visuomenę.
8. Taip pat egzistuoja fonetinis atsakovo domenų ir ieškovės prekių ženklo panašumas, kadangi prekių ženklas bei domenai bus tariami itin panašiai. Papildomas garsas „.lt“ atsakovo domenuose neeliminuoja lyginamųjų prekių ženklo ir domenų fonetinio panašumo, kadangi net jeigu vartotojai perskaitytų visas žodines dalis, yra neginčytina, kad ieškovės prekių ženklo žodinė dalis „taupkasė“ yra pilnai atkartota atsakovo domenuose, todėl bus tariami praktiškai identiškai.
9. Be to, teismo vertinimu, egzistuoja semantinis lyginamų žymenų panašumas, kadangi lyginami žymenys yra sudaryti iš tapataus lietuvių kalbos žodžių ,,taupomoji“ ir ,,kasa“ trumpinio ,,taupkasė“, taigi vartotojų bus suprasti identiškai. Tai, kad domenai turi papildomą elementą „.lt“, kuris reprezentuoja Lietuvą, nekeičia semantinio panašumo vertinimo, nes šis sutrumpinimas yra bendrinis ir aprašomojo pobūdžio. Kita vertu, Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, jog atliekant žymenų palyginimą, nėra vertinamas domeno plėtinys .lt, kuris yra techninis ir bendrinis elementas, neišvengiamas interneto svetainės adreso struktūroje ir todėl neatliekantis identifikacinės funkcijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-414-823/2016; 2016 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-423-798/2016).
10. Ieškovės prekių ženklas yra registruotas 36 klasės prekėms ir paslaugoms. Byloje nėra ginčo, jog domenai iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla, buvo naudojami išimtinai ieškovės interneto svetainei ir informacijos, susijusios su ieškove, skelbimui ir viešinimui. Ieškovė taip pat naudojo elektrinio pašto adresą „@taupkase.lt“ ir pati už jį mokėjo. Tuo tarpu atsakovas, iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla, domenų nenaudojo nei asmeniniais, nei verslo tikslais. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, jog atsakovas yra verslininkas, kuris vykdo įvairius projektus, todėl neatmetama, jog domenus ateityje jis gali naudoti ir veiklai, susijusiai su finansinių paslaugų teikimu, vykdyti. Tad teismas darė išvadą, jog paslaugos, kurioms buvo naudojami domenai ir ieškovės registruotas prekių ženklas, yra labai panašios, kas padidina visuomenės suklaidinimo tikimybę.
11. Ieškovės figūrinis prekių ženklas „Taupkasė“ [fig.], registracijos Nr. 68133, registruotas 2014 m. sausio 27 d. Atsakovo domeno vardai ,,taupkase.lt“ ir ,,taupkasė.lt“ registruoti 2012 m. balandžio 30 d. ir 2012 m. gruodžio 7 d. Vadinasi, atsakovas yra ankstesnių teisių turėtojas į domeno vardą www.taupkase.lt. Tuo tarpu ieškovo prekių ženklui galioja Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 12 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, kad nuo paraiškos prekės ženklo registravimui padavimo datos pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į ženklą, įtvirtinta apsauga. Būtent nuo šios datos iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos prekių ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga, kuri suteikia teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl teisių, numatytų PŽĮ, galimo pažeidimo. Kadangi paraiška dėl prekės ženklo registracijos buvo pateikta 2012 m. spalio 22 d., o domenas www.taupkasė.lt buvo įregistruotas 2012 m. gruodžio 4 d., t. y. po nurodytos paraiškos pateikimo, tai reiškia, kad registruojant minėtą domeną ieškovė turėjo teises į prekės ženklo suteikiamą apsaugą, atitinkamai pirmumo teisę į domeno vardą www.taupkasė.lt, kuris yra tapatus ieškovės prekių ženklo žodinei daliai. Taigi dėl to, kad atsakovo domenai yra klaidinamai panašūs į ieškovės registruotą prekių ženklą, egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, todėl teismas darė išvadą, jog egzistuoja pirmoji sąlyga atsakovo domenų vardų registracijai pripažinti neteisėta pagal Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – ir Reglamentas), 21 straipsnio 1 dalį.
12. Teismas darė išvadą, jog vien faktas, kad atsakovas įregistravo domeno vardą www.taupkase.lt iki ieškovės pavadinimo pakeitimo bei iki paraiškos dėl prekės ženklo registravimo pateikimo dienos, neapsaugo atsakovo nuo domeno ginčijimo. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad reikšminga ir aplinkybė, jog atsakovo domeno vardai yra tapatūs ieškovės juridinio asmens pavadinimo simbolinei daliai. Be to, domeno vardai nuo jų įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei buvo naudojami išimtinai ieškovės interesais ir siejami išimtinai su ieškovės veikla, vadinasi, vartotojai domeno vardus ir tinklalapius pirmiausia susies su ieškove, t. y. ieškovę identifikuos kaip paslaugų teikėją, todėl teismas, konstatavęs atsakovo domenų ir ieškovės juridinio asmens pavadinimo panašumą, sprendė, jog tokia situacija gali klaidinti vartotojus dėl tinklalapio priklausymo ir atitinkamai paslaugų teikėjo identifikavimo, nes domenas atlieka ne tik techninę, bet ir identifikavimo funkciją, todėl atsakovo veiksmai, neperduodant domenų ieškovei ir naudojant juos savo asmeniniais interesais, plačiąja prasme pažeidžia prekių ženklo savininko ir juridinio asmens vardo teises.
Šalies argumentai
13. Ieškovė teigia, kad sprendimas pakeisti unijos pavadinimą į KU ,,Taupkasė“ buvo priimtas prieš pat įregistruojant domenus, todėl atsakovas, savo vardu įregistruodamas domenus, elgėsi nesąžiningai. Teismas sutiko su šiais ieškovės argumentais, kadangi atsakovas buvo ieškovės steigėjas ir pajininkas (šią aplinkybę patvirtina 2011 m. gegužės 27 d. kredito unijos steigimo sutartis), jis realiai dalyvavo ieškovės veikloje, todėl teismo vertinimu, atsakovas, registruodamas domenus 2012 m., realiai žinojo (turėjo žinoti), kad unija ketina keisti pavadinimą ir pateikti paraišką dėl prekės ženklo registracijos, tačiau nepaisydamas to, jis įregistravo domeną www.taupkase.lt savo vardu, todėl Reglamento prasme teismas laikė atsakovą turėjus nesąžiningų ketinimų. Kita vertus, ši aplinkybė yra aktuali tik domeno vardo www.taupkase.lt atžvilgiu, nes domenui www.taupkasė.lt galioja PŽĮ 12 straipsnio 3 dalies apsauga.
Žemesnės instancijos teismas
14. Kadangi atsakovo veiksmai, įregistruojant ginčo domenų vardus, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, teismas sprendė, jog to pakanka, kad atsakovo veiksmai būtų vertinami kaip nesąžiningi Reglamento dėl domeno prasme. Lietuvos teismai, nustatę, jog konkrečių domenų registracija pažeidžia prekių ženklo savininko teises bei sąžiningos konkurencijos reikalavimus, formuojamoje praktikoje ne tik naikina domenų registraciją, tačiau ir tenkina ieškovų reikalavimus perkelti teises į ginčo domenus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-208-407/2015). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį tenkino – pripažino ieškovės teisę į atsakovui priklausančius domenų www.taupkase.lt ir www.taupkasė.lt vardus ir perkėlė šių domenų registraciją ieškovei.
15. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju PŽĮ 6 straipsnis netaikomas, kadangi ginčas nėra kilęs dėl žymens registracijos panaikinimo. Kita vertus, tai, kad prekių ženklą „Taupkasė“ [fig.], registracijos Nr. 68133, Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras įregistravo ir ši registracija nėra nuginčyta, nesant pareikšto atsakovo reikalavimo dėl registracijos panaikinimo, patvirtina, jog registracijos momentu ieškovės prekių ženklas atitiko PŽĮ įtvirtintus prekių ženklams taikomus reikalavimus.
16. Patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovas Ž. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai ginčo teisinius santykius susiejo su nesąžininga konkurencija.
17.1.1. Reglamento nuostatomis iš esmės užkertamas kelias nesąžiningos konkurencijos aplinkybėms, tais atvejais kai konkuruojantys subjektai siekdami įgauti konkurencinio pranašumo uzurpuoja nuosavybės teise valdomą turtą (prekės ženklus, dizainą ir kitą kūrybinės veiklos pagrindu sukurtą nematerialų turtą). Tad byloje teismas susiklosčiusį teisinį santykį nepagrįstai susiejo su nesąžiningos konkurencijos atveju, t. y. su menama situacija, kurioje apeliantas, esą veikdamas kaip unijos konkurentas ir turėdamas tikslą su ja konkuruoti, pasisavino unijai reikšmingą informaciją, tokiu būdu užregistruodamas du domenus: www.taupkasė.lt ir www.taupkase.lt. Be to, teismo cituojamose kasacinio teismo nutartyse spręsti klausimai taip pat yra nulemti nesąžiningos konkurencijos sąlygų.
17.1.2. Minėtas teisinis reguliavimas bei kasacinio eismo išaiškinimai, kuriais teismas vadovavosi, šiam ginčui neaktualūs, kadangi juose sprendžiami nesąžiningos konkurencijos klausimai, kai nagrinėjamu atveju apeliantas veikė turėdamas teisėtą tikslą – jis kaip unijos projekto vystytojas, siekė su ja ne konkuruoti, o ją plėtoti, leisdamas naudotis jam priklausančiu turtu.
17.2. Teismas neteisėtai pripažino, kad vėliau atsiradęs (domenas) žymuo, sukuria jo savininkui „ankstesnę teisę“, t. y. teisę pripažinti, kad bet kokie iki to atsiradę domenai (žymenys) yra klaidinančiai panašūs ir neteisėti (Reglamento 10 straipsnis).
17.2.1. Taikant analogiją pagal Reglamentą, principas „pirmas atėjai, pirmas gavai“, turi galioti ir kitais atvejais, ne tik registruojant „eu“ domeną.
17.2.2. Šiuo atveju domenai buvo užregistruoti prieš, o ne po unijos pavadinimo keitimo, o domenas „taukase.lt“ ir prieš prekių ženklo registravimą t. y. būtent apeliantui iš pradžių kilo „Taupkasė“ žodžio idėja, jis šiuo pavadinimu užregistravo domenus, o po to unijos valdyboje pasiūlė įregistruoti prekės ženklą bei pakeisti unijos pavadinimą į naujai jo sugalvotą pavadinimą „Taupkasė“.
17.2.3. Unija, registruodama prekių ženklą jau po domeno „taupkasė.lt“ registracijos pažeidė Reglamento 10 straipsnį – apelianto teisę į jo pirmiau registruoto domeno apsaugą, „ankstesnę teisę“.
17.3. Teismas neteisingai aiškino Reglamento 21 straipsnį ir tokiu būdu be teisinio pagrindo apeliantui buvo sukurta prievolė - perleisti jam nuosavybės teise priklausančius domenus.
17.3.1. Teismas ignoravo faktą, kad atsakovas domenais leido naudotis neatlygintinai, o jo kūryba, nuo momento, kai jis veikdamas ne kaip unijos konkurentas, o kaip projekto vystytojas, sugalvojo domenus, būtent ir tapo teisėtu interesu. Dėl to teismas, grįsdamas savo poziciją, jog apeliantas veikė nesąžiningai, neturint teisėto intereso, sukūrė tokią situaciją, kurioje domenų nuosavybė neva tai perėjo unijai – apeliantui nepagrįstai sukuriama prievolė perleisti jam nuosavybės teise priklausančius domenus.
17.3.2. Ginčo domenai nebuvo išimtinai vieninteliai. Apeliantas ilgą laiką verčiasi įvairaus pobūdžio finansine veikla – jam priklauso ne vienas su kreditavimu susijęs domenas. Apeliantas neturėjo tikslo užregistruoti vien tik ginčo domenus, siekdamas asmeninės naudos, priešingai, būdamas domenų autoriumi, jis turėjo teisėtą interesą, o leisdamas unijai neatlygintinai jais naudotis – ir teisėtą tikslą. Be to, Reglamento 21 straipsnio 2 dalies a punktas, skirdamas aplinkybes, kada gali būti įrodyta teisėto intereso situacija, numato, jog domeno savininkas jį naudoja, siūlydamas prekes arba rengiasi tai daryti (kas atitinka šioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, jog apeliantas, kaip unijos projekto organizatorius, plačiąja prasme rengėsi vykdyti veiklą, tam sugalvodamas domenų pavadinimus, kuriuos vėliau perdavė unijai).
17.3.3. „Taupkasės“ žodžio naudojimas šiai veiklai buvo apelianto idėja ir kūrybinis sprendimas, todėl jis pagrįstai turėjo teisę užregistruoti domenus savo vardu, o juos perleisti unijai tik tuomet, kai būtų dėl to susitarta. Ir toks perleidimas turėtų būti atlygintinas. Teismo sukurta situacija, kai naudotis perduotas daiktas, be teisinio pagrindo, priverstinai pereina jo naudotojui, teikia pagrindą nukrypti nuo nuosavybės teisės neliečiamumo principo.
17.4. Teismas nepagrįstai sprendė dėl apelianto tariamo nesąžiningumo.
17.4.1. Apelianto iniciatyva buvo sugalvotas, pasiūlytas bei plėtojamas tiek unijos pavadinimas „Taupkasė“, tiek jos prekės ženklas, įskaitant ir pačius domenus, siekiant ne konkuruoti su unija, o plėtoti unijos projektą. Tai, kad apeliantas leido unijai neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais domenais, ir tai, kad pastarųjų registracija yra logiškai pagrįsta, aiškiai rodo, jog apeliantas veikė sąžiningai (Reglamento 21 straipsnio 3 dalis).
17.4.2. Turint omenyje, kad BKU „Taupkasė“ nebeteikia finansinių paslaugų, interneto tinklalapiai dėl kurių nuosavybės ji kreipiasi į teismą, jai iš esmės tapo nebeaktualūs. Apelianto įsitikinimu, ieškinio reikalavimu siekiama visai kitų, ne civilinio proceso tikslų, neteisėtų tikslų – riboti tikrosios informacijos atskleidimą apie unijos bankroto procesą.
17.4.3. Apeliantas nesiekė ginčyti „Taupkasė“ prekės ženklo teisėtumo, bet norėjo parodyti, jog žodis taupkasė, būdama bendrinės kalbos žodžiu, nėra ginamas objektas PŽĮ požiūriu. Dėl to, jis negali būti siejamas su situacija, kurioje teismas susieja domeną su „Taupkasė“ prekės ženklo klaidinančiu panašumu. Dėl to teismo argumentai, jog žodis taupkasė išimtinai susietas su unija, yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
18. Ieškovė BKU „Taupkasė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
18.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai teisinį santykį susiejo su nesąžiningos konkurencijos atveju. Teismų praktikoje pažymima, kad Lietuvoje teisės aktai teisinių santykių, susijusių su domenų registravimu, naudojimu, ginčų nagrinėjimu ir t. t. nėra pilnai sureglamentavę. Nesant tiesioginių teisės normų, reglamentuojančių teisinę apsaugą nuo neteisėto domenų vardų naudojimo bei pažeistų teisių gynimo būdus (reglamentuojama tik domeno „.lt“ registracijos procedūra), Lietuvos Respublikos teismai dar negausioje savo praktikoje spręsdami ginčus dėl domenų galimai neteisėto naudojimo taiko įstatymo analogiją: CK (nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens teisę į pavadinimą), PŽĮ (nuostatas, nustatančias prekių ženklo savininko teisės) bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą (toliau - KĮ) (nesąžininga konkurencija) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-380/2010; 2012 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-90/2012).
18.2. Apeliantas klaidingai nurodo, kad teismas neteisėtai pripažino, jog vėliau atsiradęs (domenas) žymuo, sukuria jo savininkui „ankstesnę teisę“.
18.2.1. Kasacinio eismo praktikoje išaiškinta, kad teisėtu interesu negali būti domeno vardo, kaip tokio, įregistravimo faktas per se. Domeno vardo įregistravimas gali būti nulemtas tiek teisėtų, tiek neteisėtų interesų; kai yra nustatomas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (intelektinės nuosavybės teisių ar teisės į fizinio asmens vardą pažeidimas), principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo yra grindžiama domenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti tokio domeno vardo tolesnį naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-686/2015).
18.2.2. Sprendimas pakeisti unijos pavadinimą į „Taupkasė“ buvo priimtas prieš pat įregistruojant domenus. Tad apeliantas, registruodamas domenus žinojo, kad unija keis pavadinimą ir prekės ženklą į „Taupkasė“, t. y. kad domenai bus iš esmės identiški unijos pavadinimui ir prekės ženklui, ir kad unija naudos domenus savo veikloje. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad teisės į „Taupkasės“ pavadinimą ir prekės ženklą ieškovei atsirado iki domenų įregistravimo, todėl domenų įregistravimas nesudaro pagrindo apelianto teisių į jį gynimui.
18.2.3. Paraiška dėl prekės ženklo registracijos buvo pateikta 2012 m. spalio 22 d., tuo tarpu domenas www.taupkasė.lt buvo įregistruotas tik 2012 m. gruodžio 4 d., t. y. po nurodytos paraiškos pateikimo. Tai reiškia, kad registruojant šį domeną ieškovė turėjo neabejotinas teises į prekės ženklą.
18.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai aiškino Reglamento 21 straipsnį ir tokiu būdu be teisinio pagrindo jam buvo sukurta prievolė, perleisti jam priklausančius domenus. Domenai apelianto vardu buvo įregistruoti nesąžiningai, o Reglamento 21 straipsnyje yra pateiktas nesąžiningumo aplinkybių sąrašas.
18.4. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas susiklosčiusią situaciją vertino klaidingai ir jog apeliantas tariamai veikė sąžiningai. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo siekį domenus sieti būtent su apelianto vardu, o ne su ieškovės pavadinimu. Be to, domenai buvo registruoti apelianto vardu sąmoningai, t. y. siekiant juos valdyti bei žinant, kad jie bus analogiški unijos pavadinimui; apeliantas atliko tokius veiksmus žinodamas, jog realiai domenai bus naudojami unijos interesais, ir tam, kad apeliantas galėtų disponuoti domenais savo nuožiūra, nepaisant ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo naudojant domeno vardus taupkase.lt ir taupkasė.lt. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nustatė, kad atsakovas įregistravo domenus turėdamas nesąžiningus ketinimus, neturėdamas į domeno vardą teisėtų interesų, pažeisdamas ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teises, pažeisdamas ieškovės teisę į juridinio asmens vardą ir atlikdamas nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsakovui nesutinkant su visomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pasisako dėl visų nurodytų pagrindų.
Dėl ankstesnės teisės registruojant domeną
21. Europos Sąjungos teisė, konkrečiai – 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustato .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus. Ši viešoji tvarka sukonkretinama Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsniu, kuriame iš esmės numatomas domeno vardo, įregistruoto siekiant spekuliacinių tikslų ar piktnaudžiaujant teisėmis, panaikinimas (žr. pvz. ESTT 2010 m. birželio 3 d. sprendimo byloje C-569/08, 36 punktas).
22. Pagal Reglamento 874/2004 1 straipsnyje apibrėžtą jo dalyką, Reglamentas tiesiogiai taikytinas, sprendžiant ginčus, susijusius su .eu plėtiniais. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su plėtiniu .lt, taigi nurodytas Reglamentas nėra tiesiogiai taikytinas teisės aktas, tačiau jo nuostatos aktualios vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nacionalinių teisės normų kontekste ir atitinkamai formuojant nacionalinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Todėl, atsižvelgiant į nacionalinio teisinio reglamentavimo spragą, Lietuvos teismų praktikoje ginčai, susiję su domeno registravimo teisėtumu, nagrinėjami pagal analogiją taikant Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. Reglamentą (EB) Nr. 874/2004.
23. Pagal Reglamento (EB) Nr. 874/2004 21 straipsnį registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Iš lingvistinės šio straipsnio nuostatų analizės darytina išvada, kad tam, jog registruotas domeno vardas būtų panaikintas, byloje būtina nustatyti šias sąlygas: 1) ieškovas turi Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje minimą teisę į vardą, 2) ginčijamas domeno vardas yra toks pat arba klaidinančiai panašus į šį vardą ir 3) ginčijamas domeno vardas jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų, arba (alternatyvi sąlyga) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Pagal Reglamento (EB) Nr. 874/2004 10 straipsnio 1 dalį „ankstesnės teisės“, inter alia (lot. be kita ko), reiškia registruotus šalių ir Bendrijos prekės ženklus, taip pat juridinio asmens pavadinimus.
24. Ieškovės steigėjai steigimo sutartį VĮ Registrų centras pateikė 2011 m. gegužės 27 d., įstatus - 2011 m. birželio 6 d., o 2011 m. spalio 18 d. pateikė prašymą dėl juridinio asmens pavadinimu „Verslo kredito unija“ įregistravimo. Atsakovas domeną taupkase.lt savo vardu įregistravo 2012 m. balandžio 30 d. Tuo tarpu ieškovė paraišką įregistruoti vaizdinį prekių ženklą su dominuojančiu žodiniu elementu TAUPKASĖ Valstybiniam patentų biurui pateikė 2012 m. spalio 22 d. Ieškovė savo pavadinimo pakeitimą į kredito unija „Taupkasė“ inicijavo 2013 m. spalio 2 d. Juridinių asmenų registrui pateikdamas naujos redakcijos įstatus, kurie buvo įregistruoti 2013 m. spalio 7 d. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas domeną taupkasė.lt savo vardu įregistravo ieškovei dar nepateikus paraiškos registruoti prekių ženklą su žymeniu TAUPKASĖ ir nenaudojant savo, kaip juridinio asmens, pavadinime žymens TAUPKASĖ.
25. Atsakovas nurodė, kad yra ieškovės steigėjas, ieškovės kaip verslo projekto idėjos autorius ir pavadinimo pakeitimo panaudojant žymenį Taupkasė sumanytojas. Ieškovės vardu veikiantis bankroto administratorius neigia šias aplinkybes, tačiau nenurodo jokio žinių apie reikšmingas atsakovo nurodomas aplinkybes šaltinio, kuriuo galėtų pagrįsti savo nesutikimą, nors pats bankroto administratorius ieškovės steigimo ir pavadinimo pakeitimo procedūrose nedalyvavo, todėl jų vykdymo aplinkybės bankroto administratoriui betarpiškai negali būti žinomos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai: išplėstinis ieškovės duomenų išrašas su istorija ir ieškovės 2011 m. gegužės 27 d. steigimo sutartis patvirtina atsakovo teiginius apie tai, kad atsakovas, registro duomenyse apie ieškovę nurodomas nuo 2011 m. birželio 6 d., t. y. nuo įstatų pateikimo viešam registrui dienos, yra ieškovės steigėjas (vienas iš penkių steigėjų, lygiomis dalimis sumokėjusių pajus) ir nuo bendrovės veiklos pradžios iki 2015 metų buvo jos valdybos narys, o ieškovė nenurodo jokio kito konkretaus naują pavadinimą sumaniusio asmens ar asmenų grupės, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo nurodomomis aplinkybėmis.
26. Apeliacinės instancijos teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad atsakovas yra asmuo, pasiūlęs ieškovės pavadinime naudoti žymenį Taupkasė. Svarbu ir tai, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovas įregistravo domeną taupkase.lt žinodamas apie sprendimą dėl būsimo ieškovės pavadinimo pakeitimo, nenurodė jokios apibrėžtos datos ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kada kitiems ieškovės valdymo organų nariams tapo žinoma apie pirminį sumanymą pakeisti ieškovės pavadinimą. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės valdymo organai svarstė pavadinimo pakeitimo į KU „Taupkasė“ klausimą arba kad ieškovės valdymo organams buvo žinoma apie tokį sumanymą, arba kad kuris nors trečiasis asmuo buvo iškėlęs klausimą dėl ieškovės pavadinimo pakeitimo panaudojant žymenį TAUPKASĖ iki atsakovui 2012 m. balandžio 30 d. registruojant ginčo domeną taupkase.lt.
27. Iš Reglamente (EB) Nr. 874/2004 pateikiamos sąvokos „ankstesnė teisė“ nėra pagrindo daryti išvados, kad šios teisės atsiradimas turi būti siejamas tik su jos oficialaus pripažinimo ar registracijos momentu. Galimi atvejai, kai kito asmens teisė, patenkanti į Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, buvo oficialiai pripažinta ir/ar registruota vėliau, nei ginčijamas domeno vardas, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokia teisė nebuvo ieškovo įgyta iki ginčo domeno registracijos ir nėra „ankstesnė teisė“ Reglamento nuostatų prasme (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-427-823/2017, 31 punktą). Tačiau, byloje nesant įrodymų, kad ieškovė kokiu nors būdu iki atsakovui registruojant domeną taupkase.lt buvo parodžiusi interesą ar pareiškusi ketinimą savo veikloje bet kokia forma naudoti žymenį TAUPKASĖ arba tokį žymenį jau buvo naudojusi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė iki ginčo domeno registracijos atsakovo vardu 2012 m. balandžio 30 d. buvo įgijusi kokią nors apibrėžtą teisę naudoti ginčo žymenį, kurią būtų galima pripažinti „ankstesne teise“ Reglamento 10 straipsnio prasme.
28. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovui registruojant domeną, ieškovė neturėjo ankstesnės teisės Reglamento (EB) Nr. 874/2004 10 straipsnio 1 dalies prasme. Tuo tarpu Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės turėjimas yra būtina sąlyga ginčo domeno registracijos panaikinimui, nesvarbu, ar ieškinys konkrečioje byloje yra grindžiamas domeno vardo registracija neturint teisėto intereso, ar nesąžininga domeno vardo registracija, ar vėlesniu nesąžiningu domeno vardo naudojimu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-427-823/2017, 24 punktą).
Dėl sąžiningumo registruojant domeną
29. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose, susijusiose su domenų vardų registracija ir naudojimu, yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra nustatomas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (pvz., intelektinės nuosavybės teisių ar teisės į fizinio asmens vardą pažeidimas), principas „kas pirmas, tas laimi“ (angl. first come first served), kuriuo yra grindžiama domenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti tokio domeno vardo tolesnį naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Taigi, principas „kas pirmas, tas laimi“ yra svarbus ir bendru atveju taikytinas, bet negali būti suabsoliutinamas, kai nustatomas trečiųjų asmenų teisių pažeidimas. Todėl esminė nustatinėtina aplinkybė bylose, kuriose įrodinėjamas trečiojo asmens teisių pažeidimas, yra atsakovo sąžiningumas.
30. Aiškinant Reglamento 21 straipsnio 1 dalį, teismų praktikoje yra pasisakyta, kad kai atsakovas ginčo domeną registruoja nesąžiningai, kartu konstatuotina, jog atsakovas apskritai neturi teisių į ginčijamą domeną, o tai kartu reiškia, kad atitinkama ieškovo teisė, net jei yra įgyta po ginčo domeno registracijos, negali būti vėlesnė šios atsakovo (neturimos) teisės atžvilgiu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-427-823/2017, 32 punktą).
31. Todėl, nors apeliantas remiasi pirmumo teise, ieškovė pagrįstai pažymi, kad ši aplinkybė savaime nėra pakankama patvirtinti atsakovo teises į domeną, kai įrodinėjamas atsakovo nesąžiningumas registruojant arba naudojant domeną.
32. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus asmens nesąžiningu. Valdymo sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmens nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2009). Todėl, ieškinį grįsdama atsakovo nesąžiningumu, ieškovė privalo atsakovo nesąžiningumą įrodyti.
33. Reglamento (EB) Nr. 874/2004 21 straipsnio 3 dalyje pateiktas pavyzdinis nesąžiningų veiksmų, registruojant ir naudojant domeno vardą, sąrašas. ESTT praktikoje išaiškinta, kad šis sąrašas (galimi nesąžiningumo atvejai) nėra baigtinis (žr., pvz., ESTT 2010 m. birželio 3 d. sprendimą byloje Internetportal und Marketing GmbH prieš Richard Schlicht, C-569/08). Nurodytame sprendime ESTT, be kita ko, nurodė, kad Reglamento 21 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad nesąžiningumą gali įrodyti kitos aplinkybės nei išvardytos šios dalies a–e punktuose. Šiame sprendime taip pat pažymėta, kad sprendžiant dėl nesąžiningumo turi būti vertinamos sąlygos, kuriomis buvo įregistruotas prekių ženklas.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsakovo sąžiningumo, svarbios ne tik domeno registravimo, bet ir jo naudojimo aplinkybės. Taigi, kilus ginčui, turi būti vertinamas atsakovo sąžiningumas tiek registruojant, tiek vėliau naudojant domeną, o nustačius nesąžiningumą, domeno registracija gali būti panaikinama ginant ankstesnių teisių į jo vardą sudarantį žymenį turėtojus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartis, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017, 38 punktą).
35. Kadangi ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė juridinis asmuo, registruoto prekių ženklo savininkas, o atsakovo nesąžiningas elgesys ieškovės siejamas su teisių į registruotą prekių ženklą pažeidimu, teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimu bei nesąžiningu konkuravimu, atsakovo veiksmų sąžiningumo, registruojant ir naudojant ginčo domenų vardus, vertinimui taip pat taikytinos PŽĮ, CK ir KĮ nuostatos, tiek kiek jos apibrėžia prekių ženklo savininko išimtinių teisių pažeidimą, juridinio asmens teisės į pavadinimą pažeidimą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Kita vertus, PŽĮ nuostatos ginčams, susijusiems su domenų vardų registracija ir/ar naudojimu taikytinos ne automatiškai, o atsižvelgiant į domeno, kaip nematerialaus pobūdžio objekto, individualumą ir jo skirtumus nuo prekių ženklų.
Dėl prekių ženklo savininko teisių galimo pažeidimo
36. Sprendžiant dėl galimo ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teisių pažeidimo, svarbu yra tai, kad atsakovas, įregistravęs domenus, jų naudojimą ir valdymą perdavė ieškovei ir ieškovė atsakovo domenus naudojo savo veikloje. Šias aplinkybes ieškovė pripažįsta ir net patvirtina, nurodydama savo procesiniuose dokumentuose. Ieškovės prekių ženklas registruotas 36 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas per visą laiką nuo domenų registravimo iki ieškinio pareiškimo teisme atliko veiksmus, kuriuos būtų galima vertinti kaip žymens TAUPKASĖ naudojimas atsakovo komercinėje veikloje, tuo labiau, komercinėje veikloje, kurioje atsakovas tokiu žymeniu žymėjo Nicos klasifikacijos 36 klasėje numatytas paslaugas.
37. Ginčo domenų registravimo metu galiojusi PŽĮ redakcija nustatė, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalis). Prekių ženklo savininko išimtinių teisių apsauga pasireiškia įstatymu savininkui suteikiama teise neapibrėžtam asmenų ratui (kitiems asmenims) uždrausti tam tikru būdu naudoti su jo prekių ženklu siejamą žymenį, kad nebūtų suklaidinta visuomenė, nebūtų įgyjamas nesąžiningas pranašumas, nebūtų pažeidžiamas prekių ženklo skiriamasis požymis ar pakenkiama ženklo reputacijai. Įstatyme numatyta savininko teisė uždrausti kitiems asmenims naudoti žymenį jų veikloje, kai nustatomos įstatyme numatytos reikšmingos tokios veiklos sąlygos. Tačiau atitinkamo žymens, netgi jeigu toks žymuo tapatus registruotam prekių ženklui, disponavimo teisės turėjimas savaime, jeigu nėra pažeidžiamos prekių ženklo savininko teisės, įstatymu nedraudžiamas.
38. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų domeno vardui naudojamo žymens ir ieškovės prekių ženklo palyginimą bei padarė išvadą, kad domeno vardui naudojamas žymuo yra klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklą. Kartu skundžiamu sprendimu konstatuota, kad atsakovas domenų nenaudojo nei asmeniniais, nei verslo tikslais (skundžiamo sprendimo 34 punktas), o šalys nesutikimo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepareiškė. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo atstovas paaiškinimu, jog atsakovas yra verslininkas, kuris vykdo įvairius projektus, todėl neatmetama, jog domenus ateityje jis gali naudoti ir veiklai susijusiai su finansinių paslaugų teikimu, tokiai išvadai nėra pakankamo pagrindo. Pirmiausia, žymens naudojimas gali būti pažeidžiantis išimtines prekių ženklo savininko teises tik tuomet, jeigu naudojimas pasireiškia tapačių ar panašių kito asmens, o ne prekių ženklo savininko kontroliuojamų prekių ar paslaugų žymėjimu. Atsakovas nurodė, kad domenus įregistravo naudoti ieškovei ir tokį registravimo tikslą patvirtina atsakovo veiksmai – domenai nuo įregistravimo buvo perduoti ieškovei ir naudojami tik jos veikloje. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo paaiškinimą, kad jis domenus registravo neketindamas jų naudoti savo veikloje, o ieškovė tokios atsakovo nurodomos aplinkybės neginčijo ir netgi jomis rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose. Ieškovė savo ieškinio reikalavimą perduoti domenų registraciją ieškovės vardu grindžia būtent tokios aplinkybės nurodymu – domenai iki bankroto bylos iškėlimo buvo naudojami tik ieškovės veikloje. Be to, svarbu ir tai, kad ieškovė yra bankrutavusi kredito įstaiga, o atitinkamoms paslaugoms teikti esminę reikšmę turi reputacija. Labai mažai tikėtina, kad su finansinėmis paslaugomis susijusiam verslui ateityje gali būti naudojamas žymuo, siejamas su bankrutavusia kredito unija. Todėl byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių grėsmę, kad atsakovas gali pradėti naudoti ginčo domenus savo komercinėje veikloje, juo labiau – naudoti juos teikdamas su ieškove nesusijusios kilmės paslaugas, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas savo veikloje ūkiniais - komerciniais tikslais ginčo domenų nenaudojo ir, priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra grėsmės, kad gali juos tokiu būdu naudoti.
39. Nustačius, kad atsakovas savo veikloje komerciniais tikslais ginčo domenų nenaudojo ir nėra grėsmės, kad gali juos tokiu būdu naudoti, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas registruodamas domeną turėjo atitinkamų ketinimų naudoti žymenį kokiu nors ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teises pažeidžiančiu būdu - vykdant komercinę veiklą naudoti žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti (aktualios redakcijos PŽĮ 14 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nenaudojant ir nesant jokių duomenų, kad ketina naudoti ginčo žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti savo ūkinėje - komercinėje veikloje, nenustatytas ir galimas visuomenės dalies suklaidinimas kaip klaidinamo panašumo pasekmė pagal galiojusios redakcijos PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą (aktualios redakcijos PŽĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie žymenų (klaidinamą) panašumą nustatytomis aplinkybėmis neturi teisinės reikšmės. Nors iki 2019 metų galiojusios redakcijos PŽĮ 38 straipsnio 1 dalis numatė įregistruoto prekių ženklo savininko teisę uždrausti kitiems asmenims naudoti žymenį komercinėje veikloje, o galiojančios redakcijos PŽĮ 14 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę uždrausti naudoti žymenį vykdant komercinę veiklą prekėms ar paslaugoms žymėti, ženklo savininko teisės uždrausti kitiems asmenims naudoti žymenį apimtis, ribojama prekių ir paslaugų žymėjimu, turi būti aiškinama ir pagal ankstesnę įstatymo redakciją, atsižvelgiant į prekių ženklo paskirtį – žymėti prekes ir paslaugas, kad būtų galima atskirti skirtingų gamintojų prekes ar skirtingų asmenų teikiamas paslaugas.
40. Be to, kaip jau konstatuota šios nutarties 25 - 27 punktuose, ieškovė iki 2012 m. balandžio 30 d. nebuvo įgijusi ankstesnių teisių, todėl atmetamas ieškovės nurodomas argumentas, kad atsakovas registravo domeną taupkase.lt žinodamas apie ieškovės ankstesnes teises, jomis pasinaudodamas arba siekdamas pasinaudoti, paneigti, susiaurinti ar kitaip pažeisti, t. y. turėdamas nesąžiningus ketinimus.
41. Nors domenas taupkasė.lt, kitaip negu domenas taupkase.lt, buvo atsakovo registruotas po to, kai ieškovė įgijo teisę į savo pavadinimą ir po to, kai buvo pateikusi paraišką registruoti prekių ženklą, atsakovo teisė registruoti domeną taupkasė.lt turi būti kildinama iš jo jau turėtos ankstesnės teisės į žymenį TAUPKASĖ, įgytos registravus domeną taupkase.lt. Kadangi žymenis TAUPKASE ir TAUPKASĖ skiria tik vienas lietuviško raidyno ženklas, o lietuvių kalboje žodžio „taupkase“ nėra ir toks žodžio sudarymas yra netaisyklingas, bet neišvengiamas registruojant domeną lotynų abėcėlės raidėmis, tai registruodamas domeną taupkase.lt atsakovas juo ir jame naudojamu žymeniu žymėjo žodį Taupkasė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisę į žymenį TAUPKASĖ atsakovas įgijo registruodamas pirmąjį domeną taupkase.lt, o registruodamas domeną taupkasė.lt turėjo ankstesnes teises Reglamento (EB) Nr. 874/2004 10 straipsnio prasme.
Dėl juridinio asmens teisės į pavadinimą pažeidimo
42. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo. Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus (CK 2.42 straipsnio 1 ir 2 dalys).
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimu gali būti pripažinti atvejai, kai juridinio asmens pavadinimui tapatus ar panašus domeno vardas yra naudojamas kito asmens parduodamų prekių ar paslaugų atskyrimo prasme (t. y. kaip vykdomos ūkinės veiklos – verslo – identifikatorius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009).
44. Kaip jau konstatuota šios nutarties 37 - 38 punktuose, atsakovas nenaudojo žymens TAUPKASĖ savo komercinėje - ūkinėje veikloje, bet priešingai - domenai atsakovo buvo perduoti naudoti ieškovei ir jos naudojami savo veikloje, todėl ieškovės ir atsakovo veiklos, jų paslaugų atskyrimo klausimas byloje nekyla. Taip pat nekyla ieškovo kaip juridinio asmens ir atsakovo atskyrimo problema, nes nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas naudojo domenus ne tik savo veiklai, bet ir savo asmeniui žymėti.
45. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja argumentų dėl atsakovo sąžiningumo ieškovei neturint ankstesnių teisių – neturėdama jokių ankstesnių teisių, susijusių su žymeniu TAUPKASĖ, ieškovė neturėjo ankstesnių teisių ir kaip teisės į juridinio asmens vardą kredito unija „Taupkasė“ turėtoja.
46. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas šioje byloje nenustatytas.
Dėl nesąžiningos konkurencijos
47. Pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Veiksmai, kuriuos draudžiama atlikti pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalį, yra sąžiningos praktikos ir gerų papročių veiksmai ūkinėje veikloje. Ūkinė veikla pagal KĮ 3 straipsnio 21 dalį – tai gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
48. Šioje byloje jau konstatuota, kad ieškovė neturi pirmumo teise naudojamo žymens (kaip ir su jo naudojimu susijusios ankstesnės teisės), taip pat – kad atsakovas žymens TAUPKASĖ nenaudoja savo ūkinėje veikloje (kaip ji suprantama pagal KĮ 3 straipsnio 21 dalį), todėl nenustatyta esminė KĮ 15 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga, tiek, kiek tai susiję su ieškovės prekių ženklo ar jos kaip juridinio asmens pavadinimo TAUPKASĖ naudojimu.
49. Kasacinis teismas, aiškindamas nesąžiningą konkurenciją reglamentuojančias KĮ nuostatas, yra pažymėjęs, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamas veiksmų sąrašas yra tik pavyzdinis, todėl nustatinėjant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistos konkurenciją reglamentuojančios teisės normos, neapsiribojama šiuo sąrašu, kuris dar galėtų būti įvardijamas kaip tipinis nesąžiningos konkurencijos atvejų sąrašas. Tokiu atveju, jei nesąžiningais pripažįstami veiksmai, tiesiogiai neįvardyti KĮ 15 straipsnio 1 dalyje, teismas turi motyvuoti, kodėl konkretūs atsakovo veiksmai prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014).
50. Kai įregistruoto prekių ženklo savininko teisių gynyba galima tiek pagal prekių ženklų teisę, tiek pagal konkurencijos teisę, konkurencijos teisė yra išimtinė priemonė, taikoma subsidiariai, kai remtis vien prekių ženklų teise pažeistoms teisėms ginti nėra pakankama. Konkurencijos teisė prekių ženklų savininko teisėms ginti gali būti taikoma tada, kai konkretaus atvejo prekių ženklų teisė neapima, arba padarytas pažeidimas peržengia prekių ženklų teisės reguliavimo ribas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-414-823/2016).
51. Ieškovas nenurodė jokių atsakovo galimų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neapimamų ieškovės nurodomu nesąžiningu žymens TAUPKASĖ naudojimu. Dėl tokio naudojimo teismas šioje nutartyje jau pasisakė, spręsdamas dėl ieškovės kaip prekių ženklo savininkės ir teisės į juridinio asmens pavadinimą turėtojos teisių. Kadangi nesąžiningą konkurenciją draudžiančios normos ginant prekių ženklo savininko ir teisės į juridinio asmens pavadinimą turėtojo teises taikomos subsidiariai, tiek, kiek neapima PŽĮ ir CK normos, ieškovei nenurodant jokių papildomų argumentų, apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas. Be to, pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Tuo tarpu atsakovas yra fizinis asmuo ir nėra jokių įrodymų, kad atsakovas ne tik atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, bet ir apskritai konkuravo su ieškove, t.y. vykdė komercinę veiklą toje pačioje (atitinkamoje) rinkoje.
52. Todėl visi ieškovės argumentai, susiję su atsakovo nesąžiningumu, siejamu su ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teisių ir teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimu, taip pat atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atmetami.
53. Nors ieškovė atsakovės nesąžiningumui pagrįsti nurodo WIPO arbitražo ir mediacijos centro (angl. WIPO Arbitration and Mediation Center) praktiką: 2000-09-05 sprendimą Park Place Entertainment Corporation v. Mike Gorman, bylos Nr. D2000-0699; 2003-09-29 sprendimą Mentor ADI Recruitment Ltd (trading as Mentor Group) v. Teaching Driving Ltd, bylos Nr. D2003-0654; 2006-05-02 sprendimą Asset Loan Co. Pty v. Gregory Rogers, bylos Nr. D2006-0300, visose nurodomose bylose atsakovų nesąžiningumo (angl. bad faith) nustatymas siejamas su ieškovų ankstesnės teisės patvirtinimu, kai ieškovų prekių ženklai įregistruoti anksčiau negu atsakovai įgijo teises į ginčo domenus, o domenai atsakovų buvo naudojami prieš ieškovų interesus ir pažeidžiant jų teises.
Dėl teisėto intereso
54. Ieškovė nurodo kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią teisėtu interesu negali būti domeno vardo, kaip tokio, įregistravimo faktas per se (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė netinkamai aiškina tokios teismo praktikos reikšmę nagrinėjamai bylai. Nurodomu kasacinio teismo išaiškinimu būtina remtis atsižvelgiant į šios nutarties 31 punkte pateiktą teismų praktiką dėl sąžiningumo prezumpcijos ir tuo, kad minimas išaiškinimas kasacinio teismo pateiktas byloje, kurioje nustatytas domeną įregistravusio asmens teisėto intereso registruoti nebuvimas bei ieškovo teisių pažeidimas. Tą patvirtina kasacinis teismas, minimoje byloje nurodydamas, kad principas „kas pirmas, tas laimi“ (angl. first come first served) neabsoliutinamas tais atvejais, kai yra nustatomas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (pvz., intelektinės nuosavybės teisių ar teisės į fizinio asmens vardą pažeidimas), kuriuo yra grindžiama domenų vardų registracija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009).
55. Todėl kasacinio teismo išaiškinimu dėl paties domeno registravimo fakto pripažinimo teisėtu interesu negalimumo privaloma remtis tik bylose, kuriose nustatomas ankstesnių teisių turėtojo, reikalaujančio pripažinti domeno registravimą neteisėtu, teisių pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas turėjo ankstesnes teises, o ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo. Be to, atsakovo interesas registruoti domenus, kaip nustatyta, yra platesnis ir kyla ne tik iš paties registravimo fakto. Atsakovas nurodė, kad domenus registravo savo vardu tam, kad jie būtų naudojami teises į žymenį vėliau įgijusios ieškovės veikloje. Tokia registravimo priežastis kaip atsakovo interesas nėra savaime neteisėtas ir nesuvaržo ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teisių, nepažeidžia ieškovės teisių į juridinio asmens pavadinimą ir sąžiningos konkurencijos taisyklių.
56. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
57. Patenkinus apeliacinį skundą, pakeičiamas pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir iš ieškovės apeliantui priteisiamos atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 5 punktai). Atsakovas pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1130,74 Eur advokato pagalbos išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme – 931,70 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (su 2015 m. kovo 19 d. pakeitimais) patvirtintų maksimalių priteistinų iš šalies išlaidų už teisinę pagalbą, todėl iš ieškovės atsakovui iš viso priteisiama 2062,44 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
Priteisti iš bankrutavusios kredito unijos „Taupkasė“ (juridinio asmens kodas 302680384) 2062,44 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt du eurus 44 centus) advokato pagalbos išlaidas atsakovui Ž. V. (asmens kodas 38412240139).