Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. patikslintą ieškinį atsakovei S. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais argumentais.

4. Atsakovė S. P. nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, procesiniai dokumentai, įskaitant teismo šaukimą, jai įteikti asmeniškai. Ji teismo posėdyje nedalyvavo, apie svarbias neatvykimo priežastis teismo neinformavo, ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad apie bylos iškėlimą jai yra žinoma, išvadoje pateikta informacija, kad ji sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų tėvu. Įvertinus tai, laikytina, kad atsakovė bylos eiga nesidomėjo, buvo pasyvi, nesinaudojo rungimosi teise.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

5. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

6. Šioje byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nepilnamečių vaikų T. S., gimusio , ir A. S., gimusio 2014 m. birželio 23 d., tėvas yra ieškovas M. S., motina yra atsakovė S. P. (Gimimo liudijimai (duomenys neskelbtini)). Remiantis ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovas su atsakove santuokos nebuvo įregistravę, kartu gyveno nuo 2009 metų pradžios iki 2018 metų vasaros. Nuo 2018 m. vasaros, kai jie su atsakove pradėjo gyventi atskirai, vaikai liko gyventi su atsakove S. P.. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-433-765/2013 sprendimu, nustatė nepilnamečio T. S. gyvenamąją vietą kartu su motina S. P., priteisė iš atsakovo M. S. nepilnamečio sūnaus T. S. išlaikymą po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo uždarbio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių, kasmet išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnaus T. S. pilnametystės.

7. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2018 metų vasaros iki 2020 m. lapkričio mėn. jis gavo 3 policijos pranešimus apie tai, kad atsakovė yra neblaivi ir jos priežiūroje yra jų nepilnamečiai vaikai. Po šių pranešimų policija perduodavo vaikus ieškovui. Vaikai gyvendavo pas ieškovą, kol buvo gautas socialinių darbuotojų leidimas grąžinti vaikus motinai. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. vaikai faktiškai gyvena su ieškovu nuolat adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Kartu su jais dar gyvena ieškovo sugyventinė V. A. ir jų dukra L. S.. Jie maždaug 2021 m. spalio mėn. pabaigoje planuoja persikelti į didesnį būstą (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kurį V. A. planuoja įsigyti. Ieškovas paaiškino, kad 2020 m. liepos mėn. atsakovė buvo pasiėmusi vaikus savaitgaliui, po ko jam paskambino iš Pasvalio rajono vaikų teisių apsaugos skyriaus, ir pranešė, kad jis pasiimtų vaikus, kadangi mama yra išgėrusi. Ieškovas pasiėmė vaikus pas save. Ieškovas paaiškino, kad vaikai mamos pasiilgsta, tačiau sako, kad labiau norėtų gyventi su ieškovu. Sugyventinė neprieštarauja, kad ieškovo vaikai gyventų kartu su jais, jų dukra su broliais sutaria. Ieškovas patvirtino, kad nei jis, nei sugyventinė alkoholio vartojimo problemų neturi. Jis dirba, gauna nuolatines pajamas apie 490 Eur per mėnesį, dar apie 330 Eur išmokas už vaikus. Atsakovė išlaikymo vaikams neteikė, vieną kartą pervedė 10 Eur. Ieškovas išlaikymo įsiskolinimo priteisti iš atsakovės neprašo.

8. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas gyvena O. Š. priklausančiame bute su trimis nepilnamečiai svaikais bei drauge V. A. (Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos 2021 m. kovo 18 d. pažymos Nr. 132,134 apie šeimos sudėtį; O. Š. rašytinis paaiškinimas). Ieškovas dirba, gauna darbo užmokestį (2021 m. birželio 2 d. Sodros pažyma, Liteko sistemos duomenys). Ieškovas nekilnojamojo turto neturi. Nuosavybes teise valdo automobilį Audi S4, vals, Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro pažyma Nr. 27020029; VĮ Regitros pažyma Nr. 1.134G-89).

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad susisiekus su atsakove ji patvirtino, kad su ieškiniu susipažinusi, sutinkų dėl sūnų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Ji sutiktų mokėti po 100 Eur kiekvienam, vaikui. Su bendravimo tvarka atsakovė sutinka, norėtų, kad būtų aptartos ševntės ir atostogų laikotarpis. Ieškovas su nepilnamečiais vaikais ir gyvenimo drauge su dukra gyvena draugo bute P. Lukšio g. Ieškovas ir jo draugė vaikais rūpinasi, namai tvarkingi, vaikai turi atskirą lovą, rudenį šeima planuoja keltis į erdvesnį būstą. Vaikai gerai sutaria su Vilte (tėčio drauge). Vaikai iš esmės sutinka gyventi su tėčiu. Jo atžvilgiu pažeidimų nėra fiksuota, tuo tarpu S. P. šeima tarnybai žinoma, tris kartus fiksuoti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2019 m. gruodžio 3 d. taikoma atvejo vadyba. Gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarauja vaikų interesams. Skyrius neprištarauja dėl prašomo išlaikymo priteisimo. Skyrius rekomenduoja nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, aptarti bendravimą švenčių metu.

10. Atsakovei ieškinys buvo įteiktas asmeniškai, ji teismui nepateikė prieštaravimų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, todėl įvertinus Skyriaus išvadoje pateiktą informaciją, laikytina, jog ji sutiko su vaikų gyvenamosios vietos pakeitimu(nustatymu) su ieškovu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka jų interesus ir jų nepažeis, atitinka vaikų išreikštą nuomonę. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

14. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, net atsižvelgiant į šį kriterijų, kuris nėra privalomas, iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis 200 Eur yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos.

15. Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį. Atsakovė išvadą teikiančiai institucijai nurodė, kad jos materialinė padėtis sunki, todėl nesutinka dėl 150 Eur kas mėnesį išlaikymo vaikams priteisimo, ji sutikų mokėti po 100 Eur kiekvienam iš jų.

16. Ieškovas nepateikė vaikų poreikių detalizacijos, tačiau pažymėtina, kad minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia, kadangi pagal teismų praktiką, tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Ieškovas, vykdydamas savo pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius. Iš SODROS informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovė įsidarbino. Duomenų, kad dėl amžiaus ar sveikatos būklės jos galimybės užsidirbti būtų apribotos byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad ji turėtų išlaikomų asmenų.

17. Išlaikymas turi patenkinti vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių patenkinimu. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovo pajamos yra mažos, jis augina tris nepilnamečius vaikus, atsakovė vaikams išlaikymo neteikia. Ieškovas nurodė, kad atsakovė kelis kartus yra nupirkusi vaikams daiktų, pervedusi 10 Eur. Atsakovės argumentas, kad jai pačiai reikia mokėti komunalinius mokesčius, todėl negali teikti sūnums tokio dydžio išlaikymo, atmestinas, kadangi nepaneigia jos pareigos užtikrinti savo vaikams tinkamo dydžio išlaikymą. Be to, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečių vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, nes gyvenant su vaikais, iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau vienas iš tėvų, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Išlaikymas vaikams priteistinas, siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas išlaikymo dydis yra protingas ir atitinkantiss vaikų amžių, be kita ko, įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje taip pat nėra nepagrįstai padidintas. Vaikų poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas.

18. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas išlaikymo dydis nėra didelis, yra realiai įgyvendinamas, atitinka protingumo principą, tuo tarpu atsakovės argumentai dėl išlaikymo mažinimo yra nepagrįsti įrodymais ir nepakankami atleisti ją nuo motinos pareigos teikti savo vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą, vykdymo. Todėl šiuo atveju ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai.

19. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą- ieškovas, išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

20. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaikų, jų tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

30. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su juo ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

31. Šioje byloje ieškovas prašo teismo nustatyti, kad atsakovė bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir atveždama į namus sekmadienį iki 18.00 val. Konkretus savaitgalis nenustatomas, todėl atsakovė apie vaikų paėmimą savaitgaliui privalo informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Pirmą gegužės savaitgalį, per Motinos dieną, vaikai praleidžia su atsakove, pirmą birželio savaitgalį, per Tėvo dieną, sūnūs praleidžia su ieškovu. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad atsakovė su ieškovo siūloma tvaka sutinka iš dalies, nori, kad būtų aptartos ir šventinės dienos ir rekomendavo aptarti bendravimą švenčių metu.

32. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad sutiktų, kad atsakovė su vaikais bendrautų švenčių dienomis jos pageidavimu, iš anksto apie tai informavusi ieškovą prieš 2 dienas.

33. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, nustatytina, kad atsakovė gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal ieškovo nurodytą bendravimo tvarką, ją papildant: „atsakovė su vaikais bendrauja atostogų laikotarpiu šalių susitarimu, o švenčių dienomis atsakovės pageidavimu, iš anksto apie tai informavusi ieškovą prieš 2 dienas“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

38. Ieškovui 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-799-2826 dėl antrinės teisinės pagalbos buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl ieškinį patenkinus visiškai, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės valstybei priteistina 81 Eur mokėtino žyminio mokesčio (300(150x2) Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal pateiktą pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, teikiant advokato pagalbą, sudaro 390,06 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinos valstybės turėtos 390,06 Eur bylinėjimosi išlaidos atstovaujant ieškovei.

39. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-433-765/2013 priimto sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta nepilnamečio vaiko T. S., gimusio , gyvenamoji vieta su motina S. P. ir T. S. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-433-765/2013 priimto sprendimo dalį, kuria buvo priteistas išlaikymas po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui T. S. iš tėvo M. S. ir priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. S., gimusiam , po 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su tėvu M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę tvarkyti T. S. ir A. S. išlaikymui skirtas lėšas.

Atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką nustatyti tokią: atsakovė bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir atveždama į namus sekmadienį iki 18.00 val. Konkretus savaitgalis nenustatomas, todėl atsakovė apie vaikų paėmimą savaitgaliui privalo informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Pirmą gegužės savaitgalį, per Motinos dieną, vaikai praleidžia su atsakove, pirmą birželio savaitgalį, per Tėvo dieną, sūnūs praleidžia su ieškovu. Atsakovė atostogų laikotarpiu su vaikais bendrauja šalių susitarimu, o švenčių dienomis atsakovė su vaikais bendrauja jos pageidavimu, iš anksto apie tai informavusi ieškovą prieš 2 dienas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 390,06 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 06 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.