Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-09-20, 6.30 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į kelio būklę, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tilto koloną, po smūgio slysdamas kliudė bortelį, garažo vartus, dėl ko buvo sugadinti garažo vartai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokias veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,133, 231.1, 231.2, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Skundo autorius taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra du administracinio teisės pažeidimo protokolai- pirmas surašytas tuoj po įvykio 2013-09-20 Nr. 509190, antras surašytas neaiškiomis aplinkybėmis 2014-02-17 Nr. 20P-7674866-14. Administracinė teisena draudžia, už tą patį administracinio teisės pažeidimo įvykį bausti ir kitą asmenį. Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė, kokiu protokolu ir dėl kokių priežasčių vadovavosi. Mano, kad protokolas surašytas tuoj po įvykio 2013-09-20 tiksliau atspindi įvykio aplinkybes. Šiame protokole apie pirmos instancijos teismo pripažintą faktu garažo vartų apgadinimą visiškai neužsimenama. Protokole teigiama, kad „2013- 09-20, 6.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangą, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tilto koloną dėl ko buvo apgadintas automobilis. Taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo”. Taigi, protokole įtvirtintas tik transporto priemonės apgadinimas, žala garažo vartams ne tik, kad neužfiksuota, bet ir neminima. Tačiau pirmos instancijos teismas šį objektyvų įrodymą traktuoja savaip „eismo įvykio schemoje kito turto apgadinimai nenurodyti ir eismo įvykio vietos schemoje tam nėra numatytos atskiros eilutės” ir šį traktavimą bei prielaidas pripažįsta įrodymu pagrindžiančiu ATPK 130 str. 1 d. taikymą.

Skunde taip pat teigiama, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi policijos pareigūno G. K. parodymais, kad garažo vartai buvo apgadinti, tačiau G. K. tuoj po įvykio 2013-09-20 surašė tarnybinį pranešimą, kuriame teigė, kad vairuotojas „nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tilto betoninę konstrukciją“. Tarnybiniame pranešime įtvirtintas tik pats įvykio faktas, tačiau jokia žala kitų asmenų turtui (tame tarpe ir vartams) ne tik, kad neužfiksuota, bet ir neminima. Minėtame tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes G. K. patvirtino apklausiamas teismo posėdyje. Policijos pareigūnas G. M. 2013-10-20 paaiškinime teigia, kad „nuvykus į nurodytą vietą pastebėjome apgadintą automobilį Meredes- Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. y., jis patvirtina, kad įvykio metu apgadintas buvo tik automobilis, apie jokius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimus visiškai neužsimenama. Minėtame paaiškinime išdėstytas aplinkybes G. M. patvirtino apklausiamas teismo posėdyje. Mano, kad pirmos instancijos teismas rinkdamas įrodymus pažeidė teismo aktyvumo principą, nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytas ir apklaustas garažo vartų savininkas, kuris tik vienintelis galėjo įvertinti ir nustatyti žalos kilimo faktą. Garažo naudotojas M. T. negalėjo ir neturėjo teisės nustatyti žalos kilimo fakto ar dydžio, apie ką jis teismo posėdžio metu ir pasisakė. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas vien tik formaliai konstatavo žalos faktą, visiškai nenustatė konkrečios piniginės žalos išraiškos, o tai prieštarauja teismų suformuotai žalos apskaičiavimo praktikai. Teigia, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje jokių įrodymų, kad būtų apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nėra.

Be to, apelianto manymu, jokių faktinių aplinkybių, kad automobilį aptariamo įvykio metu vairavo ne R. G. pirmosios instancijos teismas nenustatė, priimdamas sprendimą rėmėsi tik samprotavimais ir spėlionėmis, nepanaikino protingų abejonių, kad R. G. neįvykdė pažeidimo. Priešingai, visi byloje esantys įrodymai patvirtina tą faktą, jog aptariamo įvykio metu automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir P. K. g. nesuvaldė R. G.. Policijos pareigūnų G. K. ir G. M. po įvykio surašytuose dokumentuose, kurių turinį jie patvirtino apklausiami teismo, aiškiai nurodyta, kad įvykio metu automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir (duomenys neskelbtini) nesuvaldė R. G.. Įvykį mačiusi liudytoja V. Š. nepastebėjo, kas vairavo minėtą automobilį bei kiek žmonių juo važiavo. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi tik Kauno apskrities VPK atstovo Andriaus Bubulio faktinėmis bylos aplinkybėmis neparemtais samprotavimais.

A. A. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausto A. A. atstovas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. A. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pažeidėjas A. A. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde savo kaltės iš esmės nepripažino, palaikydamas versiją, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje transporto priemonę vairavo R. G., tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą šią versiją paneigė byloje esančių objektyvių įrodymų visuma.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, A. A. kaltę padarius pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 1, b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (t. 1, b. l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 5-27), D. Č. tarnybinis pranešimas, iš kurio nustatyta, jog 2013-09-20 iš asmens nepageidavusio prisistatyti ir liudyti gavo informaciją, kad 2013-09-20, Kaune, (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu Mercedes Benz trenkėsi į tilto atramą, po to į garažo vartus, neblaivus vairuotojas A. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino, o kitas blaivus asmuo policijos pareigūnams prisistatė kaip vairuotojas (t. 1, b. l. 17), tarnybinis pranešimas, kuriuo patrulis R. K. pranešė, kad 2013-09-21 paskambinęs R. Z. pranešė, kad 2013-09-20, nuo 5 iki 6 val. jis matė galimai neblaivų A. A., nuvažiuojantį nuo greitojo maisto restorano, esančio Nemuno g., automobiliu Mercedes Benz E350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, su juo buvo dar du keleiviai, apie tai R. Z. buvo pranešęs policijai 2013-09-20 ryte, informacinis pranešimas ROIK 0113000510784 (t. 1, b. l. 25), A. A. paaiškinimas (t. 1, b. l. 28), policijos pareigūnų G. K., G. M. paaiškinimai (t. 1, b. l. 29, 30), M. T. paaiškinimas (t. 1, b. l. 31, 37), R. G. paaiškinimas (t. 1, b. l. 32-34, 36), R. Z. paaiškinimas (t. 1, b. l. 35), Ergo pranešimas (t. 1, b. l. 42), pranešimai (t. 1, b. l. 43-46), VĮ „Regitra“ duomenys (t. 1, b. l. 47), ROIK 0113000510811 duomenis, iš kurių matyti, kad apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), pranešimas gautas 2013-09-20, 7.08 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio laikas – 7.06 val. (t. 1, b. l. 48), AB SEB lizingas pažyma (t. 1, b. l. 49), Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo pavaduotojo A. P. elektroninis pranešimas (t. 1, b. l. 51), daiktų paėmimo protokolas, kuriuo paimtas CD su vaizdo įrašu (b. l. 50), fotonuotraukos (t. 1, b. l. 65-78), specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis eismo įvykio metu buvo: važiuojant posūkiu betarpiškai prieš eismo įvykio vietą – ne mažesnis kaip 83 km/h; atsitrenkiant į tilto atramą – ne mažesnis kaip 80 km/h. Automobilio MB vairuotojo veiksmai – leistino duotame kelio ruože greičio (50 km/h) viršijimas buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 108-127), AB SEB banko prašymas (t. 2, b. l. 12-13), google.lt.maps duomenys, iš kurių matyti atstumai nuo degalinės „Statoil“, esančios Jonavos g., Kaune, iki (duomenys neskelbtini); nuo degalinės „Statoil“, esančios Jonavos g., Kaune, iki (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), ir nuvykimo laikas (t. 2, b. l. 77-79), bei kita bylos medžiaga.

Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. A. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į kelio būklę, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tilto koloną, po smūgio slysdamas kliudė bortelį, garažo vartus, dėl ko buvo sugadinti garažo vartai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog aplinkybė, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo grindžiama policijos pareigūnų G. K. ir G. M. surašytais pirminiais dokumentais bei jų paaiškinimais teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuvykęs į eismo įvykio vietą rado apgadintą automobilį, prie automobilio buvo jaunuolis, kuris prisistatė automobilio vairuotoju, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 2, b. l. 35-36). Iš esmės analogiškas aplinkybes paaiškino ir kitas policijos pareigūnas G. M., kurio teigimu eismo įvykio vietoje buvo tik vienas žmogus, t.y. R. G., todėl pastarajam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 2, b. l. 65-66). Iš šių parodymų akivaizdu, kad pareigūnai atvykę į eismo įvykio vietą vadovavosi joje esančio jaunuolio paaiškinimais, kadangi pastarieji aptariamo įvykio aplinkybių nematė, apklausti žmonės nurodė tik girdėję garsą, tačiau automobilio vairuotojo taip pat nematė, todėl policijos pareigūnai nedrįso abejoti įvykio vietoje buvusio jaunuolio paaiškinimais. Tačiau pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuota įvykių seka pagrįstai leidžia konstatuoti, kad pirminis administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne tam teisės pažeidėjui.

Iš greitojo maisto restorano „IPU“ pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad prieš eismo įvykį A. A. buvo šiame restorane, iš kurio apsaugos darbuotojo buvo išneštas 5.32 val., kadangi sukonfliktavo su kitu restorano lankytoju (t.1, b. l. 130). ROIK 0113000510784 pažyma patvirtina, kad 2013-09-20, 5.38 min. nepažįstamas vyriškis telefonu (Nr. (duomenys neskelbtini)) pranešė apie tai, kad automobiliu Mercedes Benz E350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, nuvažiavo neblaivus vairuotojas Nemuno g., Šv. Gertrūdos g., Kaune (t. 1, b. l. 45). Liudytojo R. Z. teigimu, jis dirbdamas greitojo maisto restorane „IPU“ apsaugos darbuotoju, 2013-09-20 ryte restorane matė A. A., kuris pirko ir gėrė alkoholinius gėrimus, jis buvo apsvaigęs, svirduliavo į šonus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis buvo agresyviai nusiteikęs, bare kilo konfliktas. Tuomet jis paėmė A. A. ir išnešė jį iš baro. A. A. sėdo į automobilį, stovėjusį už 3-4 metrų nuo durų ir jį vairuodamas nuvažiavo. Apie 6 val. A. A. grįžo prie baro, paėmė draugus ir nuvažiavo pats vairuodamas automobilį (t. 2, b. l. 66-67). Iš „Statoil“ degalinės pateikto vaizdo įrašo matyti, kad 2013-09-20, 6.19 val. prie „Statoil“ degalinės, esančios Jonavos g. 56, Kaune, sustojo automobilis baltos spalvos su juodos spalvos stogu, iš kurio, atsidarius priekinėms vairuotojo durelėms, išlipo A. A., kuris nusipirkęs degalinėje gėrimą, 6.21 val. išvažiavo (t. 2, b. l. 46). Vadovaujantis R. G. pirminiais paaiškinimais, pas jį apie 5.30 val. atvyko A. A. ir paprašė parvežti jį namo, pastarajam sutikus ir vairuojant jo automobilį dėl slidžios kelio dangos jo nesuvaldė ir (duomenys neskelbtini) g. trenkėsi į tilto atramą, vėliau kliudė garažo vartus, juos įlenkė. Nurodė, kad įvykis įvyko apie 6.30 (t. 1, b. l. 33-34, 36). Tačiau teismo posėdžio metu šias aplinkybes patikslino ir nurodė, kad A. A. pas jį atvyko apie 6.30 val. A. A. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pas R. G. atvyko apie 6.30 val., su juo šnektelėjo, kadangi visą naktį vežiojo draugus, buvo pavargęs, todėl paprašė R. parvairuoti jo automobilį. (duomenys neskelbtini) g. apie 7 val. įvyko įvykis, automobilis atsitrenkė į tilto atramą (t.2, b.l. 35-36). Tuo tarpu bylos baigtimi nesuinteresuota liudytoja Violeta R. Š. apklausta teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2013-09-20 ryte išgirdo trenksmą, pro langą matė automobilį su įjungtais avarinės šviesos signalais, aplink vaikščiojo žmogus, eismo įvykis įvyko apie 6.30 val., kadangi ji tokiu laiku keliasi (t. 2, b.l. 86-87). Nuo „Statoil“ degalinės, esančios Jonavos g. 56, Kaune, iki (duomenys neskelbtini) yra 1,8 km., ši atkarpa automobiliu įveikiama per 3 min. (t.2, b. l. 78). Išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog būtent A. A. pats įsėdęs į automobilį iš degalinės „Statoil“, esančios Jonavos g. 56, Kaune nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. ir kildamas į kalną nesuvaldė automobilio, dėl to įvyko eismo įvykis.

Pažeidėjo ir R. G. dėstoma įvykių versija, neva iš degalinės A. A. nuvyko pas R. G. ir automobilio vairavimą patikėjo pastarajam, atmestina kaip nepagrįsta, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, vaizdo medžiagoje užfiksuotos informacijos, bei akivaizdžiai prieštaraujanti kitiems byloje esantiems įrodymams (nurodytam įvykio laikui). Tiek R. G., tiek A. A. yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl jų parodymai tam tikrais aspektais vertintini kritiškai, kadangi akivaizdus siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Vadovaujantis ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė numatyta už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, išaiškinęs, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus nurodytą normą būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Tuo pačiu ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-694/2010). Tai, kad žala buvo padaryta aptariamu atveju liudija byloje esantys duomenys, o būtent foto nuotraukos (t. 1, b.l. 69, 74), bei liudytojų parodymai. Liudytojas M. T. patvirtino, kad įvykio metu automobilis kontaktavo su garažo durimis, jos nebuvo išlaužtos tik nubraukti dažai (t.2, b. l. 36). Liudytojo G. K. teigimu, automobilis buvo atsirėmęs į garažo vartus, vartai buvo sugadinti (t.2, b. l. 36). Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir R. G., nurodęs, kad garažo savininkui buvo padaryta žala, tačiau dėl žalos atlyginimo buvo susitarta (t. 2, b. l. 37). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog žala buvo atlyginta, nepaneigia žalos padarymo kitų asmenų turtui fakto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 127 str. 2 d.

Be to, ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010). Asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam bylos duomenis, nekyla jokių abejonių dėl to, jog A. A. įvykio metu suprato atsitrenkęs į tilto koloną, po smūgio slysdamas kliudęs bortelį ir garažo vartus, dėl ko buvo sugadinti garažo vartai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais padarydamas ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, jog tai buvo įrodyta liudytojų G. K., G. M. parodymais, jog įvykio vietoje A. A. pastarieji nematė (t. 2, b. l. 35-36; 65-66), paties A. A. paaiškinimais, kad jis paliko R. G. laukti policijos pareigūnų, kad užpildytų dokumentus, o pats išėjo namo, nes blogai jautėsi (t. 1, b.l. 28). Nors teismo posėdžio metu A. A. dėstomos aplinkybės apie pasišalinimą iš įvykio vietos iš esmės pasikeitė, pastarasis nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams, jis sėdėjo M.M. automobilyje (t. 2, b.l. 35), liudytojo M.M. teigimu, iš įvykio vietos jis išvyko kartu su A. dar nesulaukus policijos pareigūnų pildomų dokumentų pabaigos (t.2, b.l. 53), tačiau nurodytos aplinkybės iš esmės nepaneigia A. A. tyčinių veiksmų siekiant pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Juolab, kad buvo pasitelktas trečiasis asmuo, kuriam perkelta atsakomybė. A. A. tokias veiksmais stengėsi apsunkinti savo, kaip eismo įvykį sukėlusio asmens, nustatymą, įvykio aplinkybių atskleidimą, siekdamas nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai, taigi, veikė tyčia. Šie apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. pripažino kaltu dėl protokole nurodytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytų pažeidimų padarymo, bei įvertinęs administracinei nuobaudai reikšmingas aplinkybes pagrįstai paskyrė nuobaudas šių sankcijų ribose, kurių laikyti neproporcingomis ir neadekvačiomis padarytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į pagrįstai nustatytą A. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tos pačios rūšies teisės pažeidimų padarymą pakartotinai per metus, nėra pagrindo. Eismo įvykio sukėlimas, o tuo labiau pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, yra pavojingi administracinės teisės pažeidimai, sukeliantys pavojų transporto eismo saugumui, žmonių turtui, kartu siekiant apsunkinti faktinių aplinkybių ir įvykį sukėlusių asmenų nustatymą. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl teismas pritaria apylinkės teismo pažeidėjui paskirtoms nuobaudoms ir jų dydžiams.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra du administracinio teisės pažeidimo protokolai, tačiau administracinė teisena draudžia, už tą patį administracinio teisės pažeidimo įvykį bausti ir kitą asmenį. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos toks apelianto skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos raštas patvirtina, kad R. G. vadovaujantis 2013-09-20 administracinio teisės pažeidimo protokolu nubaustas nebuvo (t. 1, b. l. 147).

Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, jog pripažindamas A. A. kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kuriais pagrindė savo išvadas. Esant tokiom aplinkybėm, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą nepakeistą ir A. A. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.