Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.4.7; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.6

2024 m. balandžio 24 d.

dalyvaujant ieškovės – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei J. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, I. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2024 m. kovo 4 d. teismo rūmuose priimtas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys, kuriuo prašoma atskirti nepilnametę B. D. C. nuo motinos J. G. (b. l. 1–8).

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pakeitė ieškinio reikalavimus ir prašė neterminuotai apriboti atsakovės J. G. motinos valdžią nepilnametės dukters B. D. C., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Paaiškino, kad atsakovė yra nepilnametės B. D. C. motina, tėvas miręs. Laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią jos elgesys iš esmės nepasikeitė, ji nepriima socialinių darbuotojų pagalbos, dirba užsienyje, todėl į Lietuvos Respubliką sugrįžta retai, turi (duomenys neskelbtini) susirgimų, tačiau nesigydo, (duomenys neskelbtini) konsultacijų nelanko. Sugrįžusi į Lietuvos Respubliką atsakovė gyvena kartu su savo tėvais (trečiuoju asmeniu) ir nepilnamete B. D. C.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atliko laisvės atėmimo bausmę, jos ryšys su dukra B. D. C. nutrūko, dukra nenori gyventi kartu su atsakove, siekiant jį atkurti atsakovei buvo teikiamos paslaugos (vykdoma atvejo vadyba), bet atsakovei išvykus dirbti į užsienį, paslaugų teikimas buvo sustabdytas. Atsakovei sugrįžus, paslaugos atnaujintas, bet nespėjus suorganizuoti posėdžio, kuriame būtų svarstomas šis atvejis, atsakovė vėl išvyko į užsienį. Mano, kad geriausius vaiko interesus atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

3. Atsakovė J. G. nedalyvavo teismo posėdyje, nors buvo informuota apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą (b. l. 99, 100–101, 104), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

4. Atsakovės atstovas prašė priimti sprendimą, kuris atsitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – I. G. – paaiškino, kad atsakovė yra jos dukra. Labai norėtų, kad vaikas augtų su savo tėvais, tačiau, jos manymu, atsakovė šiuo metu negali pasirūpinti savo nepilnamete dukra. Po to, kai atsakovė atliko laisvės atėmimo bausmę, jos elgesys, (duomenys neskelbtini) būklė pasikeitė. Pastebi, kad dukra turi (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų, tačiau dukra atsisako lankyti (duomenys neskelbtini) konsultacijas. Šiuo metu anūkė gyvena kartu su ja, todėl prieš vykdamas į posėdį kalbėjosi su anūke ir klausė jos nuomonės. Anūkė nurodė, kad norėtų ir toliau gyventi kartu su seneliais (t. y. trečiuoju asmeniu ir jos sutuoktiniu), norėtų, kad seneliai ir toliau rūpintųsi ja bei atsakove. Paaiškino, kad atsakovė dirba užsienyje, ten praleidžia apie tris mėnesius, po trims ar keturioms savaitėms sugrįžta į Lietuvos Respubliką. Sugrįžusi iš užsienio atsakovė gyvena kartu su ir atsakovės dukra. Atsakovei bendraujant su dukra, kai ji yra šalia, pavyksta išvengti konfliktų ir viskas yra gerai. Jei atsakovė būtų priversta išsikelti, bijotų dėl jos gerovės. Atsakovė teikia 200 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. G. yra nepilnametės B. D. ., gimusios (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 12), o nepilnametės tėvas R. C. mirė (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5450-665/2018 nepilnametė B. D. C. buvo atskirta nuo motinos, laikinai apribota tėvo valdžia, iki globėjo paskyrimo vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su I. G., iš vaiko teismų priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui, jį mokant kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki vaiko pilnametystės (b. l. 13–17). Minėtame sprendime pažymima, kad sprendimas dėl atskyrimo priimamas atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dirba užsienyje, o vaiko tėvas nebendrauja su dukra, todėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 3 d. nustatyta laikinoji globa nepilnametei B. D. C., laikinuoju globėju paskirta senelė I. G.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8842-665/2018 B. D. C. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirta senelė I. G., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėju (b. l. 14, 15–20). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-82-405/2023 buvo tenkintas J. G. ieškinys ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5450-665/2018 nepilnametės B. D. C. atskyrimas nuo motinos J. G. pakeistas laikinu motinos valdžios apribojimu (b. l. 21–28).

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Teisų praktikoje pripažįstama, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas). Jei tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti tėvų valdžią. Tėvų valdžiai apriboti pakanka nustatyti, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas).

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė serga (duomenys neskelbtini) liga (b. l. 50, 51, 56), dirba (b. l. 76), tačiau darbo vieta yra užsienietyje. Nors ieškovė 2023 m. liepos 25 d. kreipėsi į Švenčionių rajono socialinių paslaugų centrą su prašymu inicijuoti atvejo vadybos procesą (b. l. 37–38), 2023 m. rugpjūčio 4 d. sudarytas pagal planas atsakovės šeimai, su kuriuo supažindinta ir pati atsakovė (b. l. 39–45), tačiau jau 2023 m. rugsėjo 5 d. atvejo vadybos procesas sustabdytas, nes atsakovė išvyko į užsienį (b. l. 46). 2023 m. spalio 11 d. atvejo vadybos procesas atnaujintas (b. l. 47), bet nuo 2023 m. spalio 24 d. ir vėl atvejo vadybos procesas sustabdytas (b. l. 48), situacija šeimoje (siekiant atkurti motinos ryšį su nepilnamete dukra) nesikeičia (b. l. 52, 53, 54, 55, 61), atsakovė nebendrauja su dukters ugdymo procese, organizuojamuose tėvų susirinkimuose, šventėse, nebendrauja su klasės vadove, o nepilnametės globėja I. G. nuolat domisi B. D. C. mokymosi pasiekimais, elgesiu mokykloje, bendrauja su klasės auklėtoja, mokytojais, pagalbos mokiniui specialistu, aktyviai dalyvauja vaiko mokymo(si) procese (b. l. 58–60). Iš Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų matyti, kad pas globėjus sudarytos geros gyvenamo sąlygos nepilnamečiam vaikui, B. D. C. teigimu, ji su motina sutaria gerai, kol „neužeina“, mamai išvykus gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) Respubliką jos santykiai su mama pagerėjo (b. l. 29–36, 62–69), 2024 m. vasario 2 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros plane papildomai nurodoma, kad B. D. C. paaiškino, kad kol gyveno kartu su mama, buvo sunku, daug pykosi, bet mamai išvykus gyventi ir dirbti į užsienį, jų tarpusavio santykiai pagerėjo, nekonfliktuoja, su užsienyje gyvenančia motina bendrauja dažnai (kas antrą dieną), tačiau gyvenimo su mama neįsivaizduoja, mano, kad mama nesugebėtų pasirūpinti ja dėl savo (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės, nori ir toliau gyventi su seneliais (b. l. 70–74).

9. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovė vengia atlikti savo kaip motinos pareigas, nesirūpina dukra, kasdieniais vaiko poreikiais, sveikata, ugdymu, nekeičia gyvenimo būdo, ignoruoja socialinių darbuotojų pastangas, visa tai rodo jos abejingumą savo motiniškoms pareigoms. Nėra duomenų, kad atsakovė galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą ir labiau įsitraukti į dukters auklėjimą, rūpinimąsi, todėl vadovaujantis CK 3.180 straipsniu atsakovei taikytinas tėvų valdžios apribojimas dukters B. D. C. atžvilgiu.

10. Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus atsakovės kaip motinos valdžią vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

11. Išaiškintina atsakovei, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

12. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-02989 atsakovė 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 105–106, 114–115), todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 13,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, 97,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už teisinę pagalbą atsakovui, nepriteistinos iš atsakovės. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, 407 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei J. G.,, asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters B. D. C., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.