- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2-1107-329/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00040-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- E. N.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „K“, uždarajai akcinei bendrovei ,,K“
- Trečiasis asmuo
- A. S., K. J., D. B., J. M.
- Kategorijos
- 2.2.2.3.2.1Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,K“ dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. S., K. J., D. B., J. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K“ likvidatoriaus priimtą (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų nurašymo ir priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra UAB „K“ akcininkas, turintis 120 akcijų. Tretieji asmenys taip pat yra atsakovės akcininkai. (duomenys neskelbtini) ieškovui tapo žinoma, kad akcininkai pradėjo bendrovės likvidavimo procedūrą ir kad bendrovės likvidatorius A. S. (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą (toliau – Įsakymas) nurašyti bendrovės lėšas (duomenys neskelbtini) Eur sumai kaip beviltišką skolą. Šiame įsakyme nurodyta, kad „2014-01-24 pasikeitus UAB „K“ direktoriui, E. N. neperdavė naujam direktoriui kasos ir avanso pinigų lėšų likučio. Tai sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Neesant galimybių šių lėšų išieškoti įsakau šias pinigines lėšas nurašyti“. Ieškovas nurodo, kad ginčijamo Įsakymo turinys neatitinka tikrovės bei įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų faktų, yra netinkamas pagrindas nurašyti lėšas, šiuo Įsakymu siekiama išvengti atsiskaitymo su bendrovės akcininkais likvidavimo procese, todėl Įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Ieškovas mano, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad lėšų bendrovėje turėjo būti, todėl jos turi būti paskirstomos akcininkams bendrovės likvidavimo procese, nes duomenų apie lėšų neperdavimą nėra nustatyta, nėra pateikta jokių audito išvadų, kad šių pinigų kasoje nėra. Įsakymo neginčijimas ir nepanaikinimas reikštų neigiamų turtinių pasekmių bendrovės akcininkams, tame tarpe ieškovui, atsiradimą. Ieškovas teigia, kad UAB „K“ likvidatoriaus priimtas Įsakymas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo principams, nes civilinėje ir baudžiamojoje bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės yra laikomos prejudiciniais faktais, todėl ginčijamas įsakymas yra priimtas remiantis visiškai nepagrįstu teiginiu, jog „(duomenys neskelbtini) pasikeitus UAB „K“ direktoriui, E. N. neperdavė naujam direktoriui kasos ir avanso pinigų lėšų likučio“. Todėl ieškovas, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalimi ir 1.95 straipsnio 1 dalimi, prašo Įsakymą pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio).
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) ėjo UAB „K“ direktoriaus pareigas. (duomenys neskelbtini) išrinkus naują UAB „K“ direktorių A. S., buvęs direktorius E. N. naujam direktoriui neperdavė (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur), kurie pagal UAB „K“ buhalterinės apskaitos duomenis (duomenys neskelbtini) turėjo būti bendrovės kasoje. Paaiškino, kad ieškovas buvo nuteistas už tai, kad tyčia apgaulingai tvarkė UAB „K“ buhalterinę apskaitą, nesilaikydamas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, dėl ko ieškovui gryninant pinigus iš bendrovės banko sąskaitos, nuolat didėjo apskaitoje fiksuotas pinigų likutis (trūkumas) kasoje ir susidarė (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) suma. Vykstant teisminiams procesams atsakovė reiškė civilinius ieškinius ieškovui dėl (duomenys neskelbtini) Eur žalos priteisimo, tačiau ieškiniai nebuvo tenkinami, konstatuojant, kad nepakanka įrodymų, jog šiuos pinigus pasisavino ieškovas. Atsakovė nurodė, kad aplinkybę apie (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) kasos likutį, turėjusį kasoje būti pagal buhalterinius duomenis, patvirtino UAB „D“ audito biuras (duomenys neskelbtini) ataskaitoje, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „K“ ūkinės finansinės veiklos“. Pasibaigus teisminiams procesams, kurių metu teismai nustatė, kad ieškovas E. N. UAB „K“ lėšų nepasisavino, o juos panaudojo bendrovės reikmėms, reikėjo išspręsti buhalterinės apskaitos duomenų apie grynųjų pinigų likutį atsakovės kasoje atitikties faktinei situacijai klausimą, todėl ir buvo priimtas ginčijamas Įsakymas nurašyti kasos dokumentuose atspindėtas, tačiau faktiškai kasoje nesančias pinigines lėšas. Atsakovė mano, kad ginčijamo Įsakymo turinys visiškai atitinka faktines aplinkybes ir nėra jokio pagrindo jį pripažinti negaliojančiu. Taip pat atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiu, jog ginčijamu Įsakymu yra siekiama nesąžiningų tikslų – išvengti atsiskaitymo su bendrovės akcininkais likvidavimo procese, kadangi Įsakymu nurašoma suma kasoje turėtų būti tik pagal apskaitos dokumentus, bet faktiškai šios sumos kasoje nėra ir jų negalima akcininkams išmokėti, todėl Įsakymas akcininkų teisių nepažeidžia.
Tretieji asmenys A. S., D. B., J. M. ir K. J. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, dalyvaudami teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko atsakovės poziciją. Paaiškino, kad jie yra atsakovės UAB „K“ akcininkai. Iki (duomenys neskelbtini) bendrovės direktoriumi buvo ieškovas, taip pat šios bendrovės akcininkas, kuris vienas pats tvarkė visus bendrovės dokumentus, buhalteriją. Paskyrus naują direktorių, ieškovas neperdavė naujajam direktoriui visų bendrovės dokumentų, tame tarpe neperdavė ir (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur), kurie pagal UAB „K“ buhalterinės apskaitos duomenis (duomenys neskelbtini) turėjo būti bendrovės kasoje. Paaiškėjo, kad ieškovas bendrovėje apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, už tai jis buvo nuteistas. Pasibaigus teisminiams procesams, akcininkai nutarė likviduoti UAB „K“, o bendrovės likvidatorius A. S. priėmė Įsakymą nurašyti pinigų sumą, kuri pagal ieškovo apgaulingai tvarkytus bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis (duomenys neskelbtini) turėjo būti bendrovės kasoje, tačiau faktiškai šios sumos kasoje nebuvo ir nėra, nes ieškovas šių pinigų neperdavė naujai paskirtam bendrovės direktoriui. Tretieji asmenys nurodė, kad Įsakymas akcininkų teisių nepažeidžia, nes negalima akcininkams išmokėti piniginių lėšų, kurių nėra kasoje. Tretieji asmenys mano, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, pats elgiasi nesąžiningai, nes būtent dėl jo kaltų veiksmų bendrovėje susidarė tokia situacija, kad pagal ieškovo apgaulingai tvarkytus buhalterinės apskaitos duomenis bendrovės kasoje turi būti pinigų, bet faktiškai jų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas E. N., turintis (duomenys neskelbtini) akcijų, ir tretieji asmenys A. S., turintis 120 akcijų, K. J., turintis 90 akcijų, D. B., turintis 90 akcijų, ir J. M., turintis 120 akcijų, yra atsakovės UAB „K“ akcininkai.
Ieškovas (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad akcininkai pradėjo bendrovės likvidavimo procedūrą ir kad bendrovės likvidatorius A. S. (duomenys neskelbtini) priėmė Įsakymą nurašyti bendrovės lėšas (duomenys neskelbtini) Eur sumai kaip beviltišką skolą.
Ieškovas nurodo, kad priimtas Įsakymas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo principams, juo siekiama išvengti atsiskaitymo su bendrovės akcininkais likvidavimo procese, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės, kad lėšų bendrovėje turėjo būti, todėl jos turi būti paskirstomos akcininkams bendrovės likvidavimo procese, nėra nustatyta duomenų apie lėšų neperdavimą, nėra pateikta jokių audito išvadų, kad pinigų kasoje nėra. Šios teismų sprendimuose konstatuotos aplinkybės yra laikomos prejudiciniais faktais, todėl ginčijamas Įsakymas yra priimtas remiantis nepagrįstu teiginiu, jog (duomenys neskelbtini) pasikeitus UAB „K“ direktoriui, E. N. neperdavė naujam direktoriui kasos ir avanso pinigų lėšų likučio. Todėl prašo Įsakymą pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.
Ginčijamas Įsakymas priimtas (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas ieškovo atstovo ir atsakovės susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad apie priimtą Įsakymą ieškovui tapo žinoma (duomenys neskelbtini) Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo (duomenys neskelbtini), t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.
Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindai – prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams.
Ieškovas nurodo, kad ginčijamas Įsakymas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams ir šias aplinkybes įrodinėja prejudiciniais faktais, nustatytais Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnyje numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), taip pat asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
Kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės: prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims: pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010: 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).
Iš pateiktų į nagrinėjamą civilinę bylą Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų, o taip pat iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ieškovas E. N. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, iš nuteistojo E. N. priteista UAB „K“ (duomenys neskelbtini) Eur žalai atlyginti ir 460 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio ir (duomenys neskelbtini) priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendį : panaikino nuosprendžio dalį dėl E. N. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir E. N. išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikino nuosprendžio dalį, kuria iš E. N. priteista UAB „K“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur žalai atlyginti, ir UAB „K“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, taip pat panaikino nuosprendžio dalį, kuria iš E. N. išieškota 460 Eur proceso išlaidų civilinio ieškovo UAB „K“ naudai. Kitos nuosprendžio dalies nekeitė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nuosprendžio ir (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė prokuroro skundą ir konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, motyvuotai konstatavo, jog E. N. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje bylos ištirti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad E. N. nuo (duomenys neskelbtini), eidamas UAB „K“ direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, sąmoningai netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. pats tvarkė UAB „K“ buhalterinę apskaitą, nors buhalteriu buvo paskirtas kitas asmuo; neorganizavo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos vedimo ir pats pažeidinėjo šiuos reikalavimus; neatliko bendrovės turto, pinigų, gautų ir mokėtinų skolų metinių inventorizacijų; kasos pajamas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus, avansines apyskaitas, darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius pateikė nepasirašytus; iš kasos pinigus nurašydavo be gavėjo parašo; nepateikė visų bendrovės išlaidas pateisinančių dokumentų; netinkamai vedė bendrovės apskaitą, nes, gryninant pinigus iš bendrovės banko sąskaitos, nuolat didėjo apskaitoje fiksuotas pinigų likutis (trūkumas) kasoje; nustatytu laiku nevykdė mokestinės prievolės; pritarė bendrovėje vedamai „neoficialiajai buhalterijai“; pažeisdamas reikalavimus mokėjo sau ir kitiems akcininkams prie atlyginimų neapskaitytus priedus, kuriuos vėliau apskaitoje deklaruodavo kaip dividendus, taip pažeidė įstatymų reikalavimus, dėl to kilo padariniai, t. y. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo (duomenys neskelbtini) (Nutarties 9 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas E. N. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, įvertino įrodymų visumą ir konstatavo, kad bylos duomenys (nepaisant trūkstamų kai kurių finansinių dokumentų, pagrindžiančių visas išlaidas, susijusias su bendrovės veikla) nepaneigia E. N. parodymų ir yra aiškiai nepakankami daryti išvadai, kad E. N., persivesdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Lt) į savo asmeninę sąskaitą, tyčia šias lėšas pasisavino, taip padarydamas bendrovei turtinę žalą. Priešingai, duomenų visuma patvirtina, kad bendrovės lėšos buvo naudojamos UAB „K“ veikloje. Nenustačius, kad E. N. pasisavino UAB „K“ lėšas, atsakovės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtas (Nuosprendžio 28, 31 punktai).
Be to Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad iš nuteistojo E. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. 1. 141-144), pirmosios instancijos (t. 5, b. 1. 172-176; t. 6, b. 1. 10-18) bei apeliacinės instancijos teismuose (t. 6, b. 1. 166-169) matyti, kad jis pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę dėl neatsakingai vestos bei aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos. Be kita ko paaiškino ir tai, kad nors bendrovės kasoje pagal buhalterinius dokumentus buvo nustatytas grynųjų pinigų likutis, tačiau realiai kasoje šių pinigų nebuvo, nes jie buvo išmokėti grynais pinigais akcininkams kaip dividendai (Nuosprendžio 38 punktas).
Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo UAB „K“ ieškinį atsakovui E. N. konstatuota, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų visumos dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, todėl jos ieškinys dėl aukščiau aptartų sumų ((duomenys neskelbtini) Lt (kas atitinka (duomenys neskelbtini) Eur), (duomenys neskelbtini) Lt (kas atitinka (duomenys neskelbtini) Eur), (duomenys neskelbtini) (kas atitinka (duomenys neskelbtini) Eur)) priteisimo, atmetamas kaip neįrodytas.
Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,K“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą.
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovas, prašymas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės likvidatoriaus priimtą (duomenys neskelbtini) Įsakymą Nr. 1 dėl piniginių lėšų nurašymo, savo reikalavimą grindžia aukščiau aptartais teismų procesiniais dokumentais, teigdamas, kad nė viename iš jų nėra nustatyta, jog ieškovas neperdavė naujam direktoriui kasos ir avanso pinigų lėšų likučio, todėl Įsakymo tekstas „(duomenys neskelbtini) pasikeitus UAB „K“ direktoriui, E. N. neperdavė naujam direktoriui kasos ir avanso piniginių lėšų likučio. Tai sudaro (duomenys neskelbtini) eur. Neesant galymybių šių lėšų išieškoti įsakau šias pinigines lėšas nurašyti“ yra nepagrįstas, prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Ta aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu, nebuvo nustatyta, jog ieškovas Įsakyme nurodytą pinigų sumą pasisavino, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės kasoje faktiškai (duomenys neskelbtini) Eur, kurie turi būti padalinti akcininkams likviduojant bendrovę. Iš baudžiamojoje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų ir juose nustatytų prejudicinių faktų, trečiųjų asmenų paaiškinimų teismo posėdyje akivaizdu, kad būtent dėl ieškovo netinkamai vestos bendrovės apskaitos, gryninant pinigus iš bendrovės banko sąskaitos, nuolat didėjo apskaitoje fiksuotas pinigų likutis (trūkumas) kasoje laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę taip pat patvirtina į ir nagrinėjamą bylą pateikta (duomenys neskelbtini) UAB „K“ audito ataskaita, atlikta UAB „D“ audito biuro. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad iš nuteistojo E. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose matyti, kad jis pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę dėl neatsakingai vestos bei aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos, paaiškino ir tai, kad nors bendrovės kasoje pagal buhalterinius dokumentus buvo nustatytas grynųjų pinigų likutis, tačiau realiai kasoje šių pinigų nebuvo, nes jie buvo išmokėti grynais pinigais akcininkams kaip dividendai (Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 38 punktas). Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nepateikta įrodymų, kad nuo teisminių procesų pradžios (2014 m.) iki Įsakymo priėmimo (duomenys neskelbtini) į bendrovės kasą būtų įnešta (duomenys neskelbtini) Eur suma. Todėl teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti Įsakymą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Ieškovas neįrodė, kad bendrovės likvidatorius Įsakymą priėmė, pažeisdamas protingumo ar sąžiningumo principus, siekdamas bendrovės likvidavimo procese išvengti lėšų mokėjimo bendrovės akcininkams, Įsakyme nurodydamas nepagrįstą lėšų nurašymo pagrindą. Byloje taip pat nenustatyta, kad ginčijamas Įsakymas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar juridinio asmens steigimo dokumentams (CK 2.84 straipsnio 4 dalis). Todėl apibendrinant sprendime išdėstytus motyvus ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178straispsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.
Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovė pateikė įrodymus apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas : 350 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Taip pat iš ieškovo priteistina valstybei 50,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „K“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 50,26 Eur (penkiasdešimt eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.