- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- I2-196-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01326-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK, atsakovas) 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 19-IL-52-00554-e „Dėl ginklų tinkamumo naudoti nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) (b. l. 11, 14–17).
Pareiškėja skunde (b. 1–4) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į 2019 m. gegužės 24 d. pareiškėjos prašymą, kuriame ji atsakovui nurodė, jog kreipėsi į teismą dėl teistumo termino panaikinimo ir dėl jai priklausančių ginklų neperdavimo realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui. Priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeista teisės aktais numatyta jai priklausančių ginklų realizavimo procedūra, skubotai, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, sušaukiant Ginklų ir šaudmenų tinkamumo naudoti nustatymo komisiją. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas sprendimas buvo priimtas neišnaudojus visų ginklų perdavimo realizuoti procedūrų apskundimo galimybių, užkertant pareiškėjai kelią susigrąžinti jai priklausančius ginklus, pažeidžiant pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (b. l. 20–21) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, jį priimant vadovautasi teisės aktais įtvirtintomis procedūromis. Pažymėjo, jog pareiškėja nekelia ginčo dėl ginklų tinkamumo naudoti, atsakovas ginklų saugojimo funkcijų neatlieka. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kyla ginčas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 19-IL-52-00554-e „Dėl ginklų tinkamumo naudoti nustatymo“ (b. l. 11) teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinusi pareiškėjai priklausančių ginklų būklę, skundžiamu sprendimu Ginklų ir šaudmenų tinkamumo naudoti komisija, sudaryta Alytaus AVPK viršininko 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 52-V-152, nustatė, jog pistoletas GLOCK 35, Nr. (duomenys neskelbtini), 10 kalibro, graižtvinis šautuvas SAIGA M3 EXP 01, Nr. H12130120, 7,62 kalibro, ir graižtvinis šautuvas HECKLER KOCH MR308, Nr. 144002031, 7,62 kalibro, yra techniškai tvarkingi ir tinkami naudoti.
Administracinės bylos duomenimis, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 16-IL-52-00927-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ pareiškėjai buvo panaikintas minėtos institucijos išduotas leidimas Nr. 0001175 laikyti (nešiotis) B ir C kategorijos ginklus dėl pareiškėjos neatitikties Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos sąlygos būti nepriekaištingos reputacijos, nustačius, kad ji Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-755-402/2017 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1717-442/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Alytaus AVPK 2014 m. sausio 22 d. Paėmimo aktu ginklai ir šaudmenys buvo paimti iš pareiškėjos ir perduoti laikinai saugoti AVPK. Bylos duomenimis, pareiškėja 2019 m. balandžio 30 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti jai galimybę parduoti ginklus pačios surastiems pirkėjams, toliau juos laikinai saugant (b. l. 6), 2019 m. gegužės 24 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama ginklų neperduoti Ginklų fondui tol, kol neįsiteisės Alytaus apylinkės teismo sprendimas jos inicijuotoje byloje dėl teistumo termino sutrumpinimo (panaikinimo), pridėdama duomenis apie tai, kad kreipėsi šiuo klausimu į teismą.
Atsakovas 2019 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 52-S-4181 ir 2019 m. birželio 13 d. raštu Nr. 52-S-5484 atsakė į pareiškėjos prašymus, minėti raštai nėra šios bylos ginčo dalykas.
Ginčo dalykas yra Alytaus AVPK Ginklų ir šaudmenų tinkamumo naudoti komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimas, kuriuo konstatuota, jog ginklai techniškai tvarkingi ir tinkami naudoti. Teismas pažymi, jog pareiškėja nekelia ginčo dėl Sprendime pateiktos išvados, susijusios su ginklų tinkamumu naudoti, nesinaudojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo 62 punkte numatyta teise sprendimą dėl ginklų tinkamumo naudoti apskųsti teritorinės policijos įstaigos vadovui, tačiau šioje byloje ginčija paimtų ginklų tinkamumo naudoti nustatymo jų tolesnio panaudojimo (realizavimo) tikslais tvarką ir procedūras. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas buvo priimtas skubotai, atsakovui nepagrįstai sudarius Ginklų ir šaudmenų tinkamumo naudoti komisiją, nesuteikiant pareiškėjai galimybių susigrąžinti jai priklausančius ginklus iki jų perdavimo realizuoti Ginklų fondui, pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 104, 105 ir 106 punktų reikalavimus. Pareiškėja tvirtino, jog priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, dėl to neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo priėmimas.
Lietuvos Respublikoje ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kuris numato inter alia ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 1 ir 2 d.).
Taigi, atsakovas, kuriam teisės aktų pavesta nustatyti paimtų ginklų tinkamumą saugiai naudoti, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjos ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, privalėjo vadovautis Aprašo nuostatomis, tačiau Sprendimas patvirtina, jog konkrečiu atveju buvo vadovautasi Kontrolės taisyklėmis, kurios reguliuoja fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinę apyvartą ir jos kontrolę, o dėl ginklų naudojimo, realizavimo turi būti taikomos Aprašo nuostatos. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-287-552/2018). Pareiškėjai ginčijant Sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų, vien šiuo pagrindu Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus ir pateikti teisinį pagrindą. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjai ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik kreipusis į teismą, todėl, teismo vertinimu, atsiliepime atsakovo nurodytas tinkamas teisinis pagrindas nepaneigia Sprendimo neatitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams.
Be to, tiek pagal Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje, tiek pagal Aprašo 50 punkte nurodytas nuostatas, paėmusiai ginklus institucijai įtvirtinta imperatyvi pareiga organizuoti ginklų tinkamumo naudoti nustatymą tik po sprendimo juos realizuoti priėmimo. Konkrečiu atveju į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad institucijoje prieš priimant skundžiamą sprendimą buvo priimtas teritorinės policijos įstaigos sprendimas realizuoti ginklus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų ir procedūrų tokio sprendimo priėmimui, dėl jų pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo, kuris susijęs su pareiškėjos teisėmis dėl jai priklausančių ginklų realizavimo, priėmimas. Tai sudaro pagrindą dėl pažeistų procedūrų, nevertinant kitų skunde nurodytų argumentų, pareiškėjos skundą pripažinti pagrįstu ir jį patenkinti, panaikinant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 19-IL-52-00554-e „Dėl ginklų tinkamumo naudoti nustatymo“ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
Pareiškėja teismo posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTI 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas buvo patenkintas, todėl ji turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, todėl sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjai priteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos K. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 19-IL-52-00554-e „Dėl ginklų tinkamumo naudoti nustatymo“.
Priteisti K. K. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.