- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-12
- Bylos Nr.
- II-1201-1130/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01212-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pažeidėjas
- G. Š.
- Advokatai
- Mantas Baigys, Kamilė Šemeklytė
- Kategorijos
- 16.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1201-1130/2025
2025 m. rugsėjo 12 d.
dalyvaujant skundą padavusio asmens G. Š. atstovei advokato padėjėjai Kamilei Šemeklytei (dalyvaujančiai nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. Š. (toliau – ir Pareiškėja) atstovo advokato Manto Baigio skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-11425-2025 (ROIK: 25276178792) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2025 m. liepos 14 d. priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-11425-2025 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo G. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirta 400 Eur dydžio bauda.
G. Š. atstovas advokatas Mantas Baigys pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-11425-2025, minėtą bylą nutraukti ir panaikinti (duomenys neskelbtini), t. y. Pareiškėjai G. Š., skirtą nuobaudą. Skunde nurodo, kad Pareiškėjos, kurios atžvilgiu skirta nuobauda, veiksmuose nėra ANK 349 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties. Nutarime nurodoma, kad „Skyrius, išnagrinėjęs daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas), buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko J. J. pareiškimus dėl Namo bendrojo naudojimo objektų Administratoriaus veiklos, susijusios su organizuotu Namo butų ir kitų patalpų savininkų pakartotiniu balsavimu laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 09 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d. dėl Namo fasado remonto darbų (toliau - Balsavimas), nustatė, kad Balsavimui nustatytas terminas (15 dienų) neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo 5.3 papunkčio reikalavimų. Atitinkamai, Nutarime nurodyta ir tai, kad Administratorius turi laikytis imperatyvių Aprašo reikalavimų ir nustatyti tokį Balsavimo terminą, kuris yra įtvirtintas Apraše, t. y. 14 dienų. Vadovaujantis nurodytu bei tuo, kad 2024 m. rugsėjo 04 d. įsigaliojo administracinė nuobauda - įspėjimas, Institucija priėjo išvados, kad laikytina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - (duomenys neskelbtini) G. Š. padarė nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje. Taigi Institucija, priimdama Nutarimą, laikėsi pozicijos, jog netik, kad Administratorius tariamai nevykdė teisės aktuose nustatytų Administratoriaus pareigų, tačiau taip pat Administratorius tariamai pakartotinai atliko ANK 349 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą (ANK 349 straipsnio 2 dalis). Vis tik, Pareiškėjos pagrįstu įsitikinimu, ginčo atveju neegzistuoja ANK 349 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo padarytas ANK 349 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas. Pirmiausiai, būtina atkreipti Teismo dėmesį, jog pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ANK 349 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė. Jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti Nuostatuose. Nuostatų II skyriuje yra reglamentuotos bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijos (4 punktas), III skyriuje - administratoriaus teisės ir pareigos. Nuostatų 7 punkte nurodyta, ką privalo atlikti, t. y. kokias pareigas turi administratorius. Akivaizdu, kad ANK 349 straipsnyje atsakomybė yra numatyta už ne bet kokią Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklos neatitiktį, trūkumą ar pan., o būtent - už administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą (!). Ginčo atveju Nutarimu Pareiškėjai buvo skirta 400 Eur dydžio nuobauda už tai, kad Administratorius, organizuodamas balsavimą, nustatė ne 2 savaičių terminą, kaip tai numatyta Apraše, o 15 dienų terminą balsavimui (vietoje 14 dienų/2 savaičių), t. y. procesinį neatitikimą, nes nustatytas viena diena ilgesnis terminas. Dėl nurodyto, pabrėžtina, kad Nutarime nurodyta 400 Eur nuobauda buvo skirta Pareiškėjai ne už tai, kad Administratorius, pavyzdžiui, nesuorganizavo Daugiabučio namo susirinkimo, balsavimo ir (arba) ne už tai, jog nepateikė tam tikros informacijos Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, t. y. kad Administratorius nevykdė jam, kaip Administratoriui, Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų pareigų - Nuostatuose numatytų Administratoriaus pareigų. Vadovaujantis aukščiau nurodytu, Pareiškėjai apskritai nesuprantama, kaip ilgesnio termino (netgi ne trumpesnio) nustatymas gali būti laikomas pažeidimu/Administratoriaus kalte, kai šis ilgesnis terminas išimtinai yra naudingas tik patiems Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, nes jiems buvo suteikta viena papildoma diena priimti sprendimą dėl svarstomo klausimo, kiek tai susiję su Daugiabučio namo viso fasado atnaujinimo projektu. Antra, Administratorius administravimo (valdymo) pareigas, numatytas Nuostatuose, atliko ir (ar) jas atliko tinkamai, kas patvirtina, jog ANK 349 straipsnis ginčo atveju apskritai net negalėjo būti taikomas. Balsavimas buvo organizuotas, Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai balsavo ir buvo priimtas Sprendimas, kuris yra teisėtas bei galioja iki šios dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Sprendimas, kaip jau minėta, buvo priimtas Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, darytina išvada, jog vien tai, kad Daugiabučio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas J. J. prieštarauja priimtam sprendimui, niekaip nepaneigia priimto Sprendimo neteisėtumo. Pabrėžtina, kad Sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas iki šios dienos, kas taip pat neginčijamai patvirtina, jog Administratorius savo pareigas vykdė tinkamai ir pagrindo taikyti atsakomybę, numatytą ANK, nėra ir negali būti. Trečia, aukščiau nurodytą poziciją, jog Nutarimas yra nepagrįstas, nes Administratorius bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigas atliko ir jas atliko tinkamai, o viena diena nustatytas ilgesnis terminas Balsavimui laikytinas tik procesiniu netikslumu, kuris niekaip neblogina Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų padėties/nepažeidžia jų teisių, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog dėl kai kurių procedūrinių susirinkimo netikslumų pažymima, kad vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei į tai, jog, kaip jau minėta, šiuo konkrečiu atveju Administratorius, organizuodamas balsavimą, nustatė ne 2 savaičių terminą, kaip tai numatyta Apraše, o 15 dienų terminą balsavimui (vietoje 14 dienų, buvo nustatytas 15 dienų terminas), niekaip nepaneigia Sprendimo neteisėtumo, kas sudarytų pagrindą abejoti ir Administratoriaus atliekamomis funkcijomis bei pareigomis, numatytomis Nuostatuose. Ketvirta, asmens traukimui atsakomybėn pagal ANK yra būtinas ir dar vienas požymis - veikos pavojingumas. Institucija, priimdama Nutarimą, visiškai ignoravo Administratoriaus pateiktus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad „šiuo atveju administratorius niekaip nepažeidė gyventojų interesų. Šiuo atveju gyventojams buvo suteikta pakankamai laiko priimti sprendimą ir jį nurodyti biuletenyje. Pažymėtina, kad ilgesnis terminas yra nežymus, tik 1 diena, tuo labiau, kai visi gyventojai pareiškė savo nuomonę dar iki 22 d., todėl akivaizdu, kad namo bendrasavininkai turėjo pakankamai laiko valiai išreikšti“, darytina neginčytina išvada, kad Administratoriaus veiksmuose, kuriais buvo nustatytas balsavimo terminas ilgesnis viena papildoma diena, t. y. 15 dienų, o ne 14 dienų, nėra jokio pavojingumo, taip pat šis veiksmas niekaip nepatvirtina Administratoriaus neigiamo požiūrio į Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus ir kt. Priešingai, nustatyta viena papildoma diena balsavimui tik suteikė daugiau papildomo laiko klausimo, dėl kurio buvo surengtas balsavimas, apsvarstymui patiems Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Tuo atveju, jeigu būtų buvęs nustatytas trumpesnis terminas nei 14 dienų, tuomet galimai būtų galima traktuoti kaip Administratoriaus pavojingą veiką (siekį), kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai neturėtų pakankamai laiko priimti sprendimus. Vis tik, ginčo atveju buvo nustatytas viena diena ilgesnis balsavimo terminas. Penkta, net ir tuo atveju, jeigu Teismas laikytųsi pozicijos, kad Institucijos Nutarimas yra pagrįstas, Pareiškėjos veika atitinka ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį (nors visuma aukščiau išdėstyto patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad ginčo atveju nėra nustatyta Administratoriaus veiksmuose ANK 349 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis), tai tokiu atveju yra pagrindas pripažinti Pareiškėjos veiką, kaip nepavojingą ir mažareikšmę, ko pasėkoje Nutarimu paskirtos nuobaudos neskirti ir pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjos pagrįstu įsitikinimu, Administratoriaus atlikti veiksmai vienareikšmiškai atitinka aukščiau nurodytame teisiniame reguliavime bei nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje nurodytus nepavojingumo ir mažareikšmiškumo kriterijus, kurių pagrindu galima administracinės nuobaudos neskirti. Šešta, Nutarime apskritai net neanalizuota ir nedetalizuota, t. y. Institucijos nemotyvuota, už ką Pareiškėja 2024 m. rugsėjo 04 d. gavo nuobaudą įspėjimą, t. y. iš Nutarimo turinio net nėra aišku, ar 2024 m. rugsėjo 04 d. nutarimas buvo priimtas tuo pačiu ANK 349 straipsnio pagrindu. Tai neginčijamai patvirtina, jog net nėra objektyvios galimybės iš Nutarimo turinio suprasti, ar apskritai teisėtai ir pagrįstai Institucija kvalifikavo Administratoriaus veiką pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį, kaip pakartotinai padarytą pažeidimą. Vien formalus teiginys, jog Pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 04 d. buvo skirta nuobauda - įspėjimas, net nedetalizavus, ar tuo pačiu pagrindu bei kokioms aplinkybėms egzistuojant minėta nuobauda buvo skirta, neginčijamai patvirtina, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju nemotyvuotas Nutarimo priėmimas, t. y. taip pat sudaro savarankišką pagrindą pripažinti Nutarimą kaip nepagrįstą bei neteisėtą. Galiausiai, itin svarbu atkreipti Teismo dėmesį, jog Institucija, priimdama Nutarimą, nors ir teigia, kad Administratoriaus veiklą kvalifikavo pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį, tačiau tokiu atveju, nors ir privalėjo, bet neanalizavo Administratoriaus veikos padarymo tęstinumo. Jeigu Institucija Nutarime tvirtina, kad yra padarytas nusižengimas ANK 349 straipsnio 2 dalyje, t. y. pakartotinis administracinis nusižengimas, tai Institucija privalėjo išanalizuoti, ar tai nėra tęstinė veika. Nepaisant to, Nutarime visiškai nieko, apart teiginio dėl 2024 m. rugsėjo 04 d. įsigaliojusios nuobaudos, nėra, kas taip pat neginčijamai patvirtina Nutarimo nepagrįstumą bei neteisėtumą, dėl ko Nutarimas privalo būti panaikintas. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina visiškai pagrįsta išvada, kad ginčo atveju neegzistuoja ANK 349 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, kadangi nėra jokios objektyvios galimybės įvertinti Nutarimo pagrįstumą. Dar daugiau, Nutarimas akivaizdžiai yra nepagrįstas, nes Institucija neįgyvendino Institucijai numatytos pareigos įvertinti, ar Pareiškėjos veiksmai nėra analogiški, tapatūs Institucijos Nutarime minimai 2024 m. rugsėjo 04 d. įsigaliojusiai nuobaudai Pareiškėjos atžvilgiu. Be kita ko, kaip patvirtina visuma aukščiau išdėstyto, tai ginčo atveju nėra nustatyta ir Administratoriaus kaltė bei taip pat Administratoriaus atliktos veikos, t. y. nustatyto 15 dienų (vietoje 14 dienų) termino, (ne)pavojingumas. Taigi yra pagrindas konstatuoti, jog yra nenustatyti inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymiai, kas neginčijamai patvirtina, kad priimtas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turėtų būti panaikintas. Jeigu Teismas laikytųsi pozicijos, kad egzistuoja inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymiai, tai Pareiškėjos atlikti veiksmai pripažintini nepavojingais ir mažareikšmiais. Atsižvelgiant į tai bei į ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra pagrindas Pareiškėjai administracinės 400 Eur dydžio nuobaudos neskirti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) skyrius įvertinęs visas aplinkybes bei gautus duomenis, Pareiškėjos rašytinius paaiškinimus vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai surašė ginčijamą Nutarimą bei skyrė baudą. Pareiškėjos padaryto nusižengimo esmė bei sudėtis yra nurodyta, tiek Nutarime, tiek šiame atsiliepime, todėl laikytina kad Pareiškėjos skunde nurodomi niekuo nepagrįsti argumentai nėra ir negali būti pagrindu pripažinti Nutarimą neteisėtu ir/ar nepagrįstu. Institucija pažymi, jog ginčijamas Nutarimas, priešingai nei nurodo Pareiškėja, yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija esminių pažeidimų nepadarė, Pareiškėjos padaryto pažeidimo esmė yra aiški, nurodytas teisingas ANK taikomas straipsnis ir jo dalis, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Š. yra gerai suprantamas administracinio nusižengimo turinys bei kuo ji yra kaltinama. Institucijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, kas neabejotinai lemia tai, jog teisingumas šioje byloje įvykdytas tinkamai.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovė nurodė, kad skundą palaiko pilnai skunde nurodytais motyvais. Nurodė, jog Institucija savo atsiliepime teigia, kad tyrimas buvo atliktas neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, ir kad, pasak institucijos, tai neabejotinai lėmė teisingumo įgyvendinimą šioje byloje. Vis dėlto nori pažymėti, kad, deja, iš paties nutarimo turinio matyti, jog tyrimas buvo atliktas formaliai. Institucija iš esmės nenagrinėjo administracinio nusižengimo sudėties, o tik formaliai konstatavo, kad pažeidimas padarytas per 15 dienų laikotarpį, kaip nustatyta tvarkos apraše. Tačiau nei veikos pavojingumas, kuris yra vienas esminių administracinio nusižengimo požymių, nei kitos svarbios aplinkybės nebuvo įvertintos priimant nutarimą. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pats Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį gina ir saugo Konstitucija. Siekiant, kad teismai nevykdytų siekiant tik formalaus teisingumo, yra numatyti vertinamieji kriterijai, į kuriuos privalėjo institucija atsižvelgti, t. y. veikos pavojingumas, o būtent, tinkamai spręsti dėl žmogaus patraukimo administracinėn atsakomybėn. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad institucijos atstovė išeina iš ribų ir ji pati iš esmės pripažįsta, kad šiuo atveju priimdami nutarimą, jie nevertino visų aplinkybių ir nemotyvuotai priėmė sprendimą. Jų bylos aplinkybes liečia 14 dienų balsavimas už ką juos nubaudė. Nutarimas buvo priimtas savivaldybei neišanalizavus visos bylos medžiagos. Nėra administracinio nusižengimo sudėties. Patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn yra būtina nustatyti veikos pavojingumą. Šiuo atveju veikos pavojingumo nemato, kaltės nepripažįsta. Tai įvyko dėl žmogiškosios klaidos.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą vertina pagal skundo turinį. Gyventojas pastebėjo, jog balsavimas buvo nesivadovaujant reikalavimų. Data internete ir ant popierinio skelbimo buvo nurodyta skirtingai. Jis dėl savo teisės pasitarė su savivaldybe, kad išnagrinėtų šį klausimą. Išnagrinėjus buvo nustatyta, kad buvo duotas ilgesnis terminas, kas prieštarauja teisės aktams, o tai nustatyta nuostatuose, pagal kuriuos šiuo atveju turėtų vadovautis administratorius. Todėl buvo nustatytas pažeidimas ir išrašyta bauda. Gyventojas nebuvo patenkintas priimtu sprendimu, todėl ir apskundė duodamas galimybę gyventojams balsuoti ilgesnį terminą. Atsižvelgiant į tai, kai jie vertina dokumentus, tai jie griežtai vadovaujasi teisės aktais ir negalėjo nenustatyti pažeidimo. Teisės aktuose nurodyta, kad balsavimo terminui duotos dvi savaitės. Šiuo atveju, laikytina, kad nustatė teisingai, nes buvo pažeidimas, žiūrint kai kuriuose dokumentuose buvo parašyta 16 d., o ne 15 d. Kai gavo dokumentus buvo vis dėlto 15 dienų. Kai kur gyventojams buvo pateikta informacija, kad 16 d. Dar didesnis laikotarpis buvo duotas, tai dėl to ir kilo klausimai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
ANK 349 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareinu neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3, 5, 7 dalyse nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui - fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų (ANK 349 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nutarime nurodoma, kad skyrius, išnagrinėjęs daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko J. J. pareiškimus dėl Namo bendrojo naudojimo objektų Administratoriaus veiklos, susijusios su organizuotu Namo butų ir kitų patalpų savininkų pakartotiniu balsavimu laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d. dėl Namo fasado remonto darbų, nustatė, kad Balsavimui nustatytas terminas (15 dienų) neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo 5.3 papunkčio reikalavimų. Atitinkamai, Nutarime nurodyta ir tai, kad Administratorius turi laikytis imperatyvių Aprašo reikalavimų ir nustatyti tokį Balsavimo terminą, kuris yra įtvirtintas Apraše, t. y. 14 dienų. Vadovaujantis nurodytu bei tuo, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. įsigaliojo administracinė nuobauda - įspėjimas, Institucija priėjo išvados, kad laikytina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - (duomenys neskelbtini) G. Š. padarė nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-88-697/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).
Nagrinėjamu atveju, nors G. Š. padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 349 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas vis tik sutinka, kad Institucija, priimdama Nutarimą, ignoravo jos pateiktus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad „šiuo atveju administratorius niekaip nepažeidė gyventojų interesų. Šiuo atveju gyventojams buvo suteikta pakankamai laiko priimti sprendimą ir jį nurodyti biuletenyje. Pažymėtina, kad ilgesnis terminas yra nežymus, tik 1 diena, tuo labiau, kai visi gyventojai pareiškė savo nuomonę dar iki 22 d., todėl akivaizdu, kad namo bendrasavininkai turėjo pakankamai laiko valiai išreikšti.
Teismo vertinimu, G. Š. veiksmuose, kuriais buvo nustatytas balsavimo terminas ilgesnis viena papildoma diena, t. y. 15 dienų, o ne 14 dienų, nėra tokio pavojingumo, už kurį G. Š. turėtų būti skirta nuobauda. Nors G. Š. formaliai ir padarė pažeidimą, tačiau nustatytas nežymiai ilgesnis terminas, balsavimas įvyko per teisės aktų nustatytą 14 d. terminą, kadangi gyventojai išreiškė valią iki 2024 m. gruodžio 22 d. Šis nustatytas nežymiai ilgesnis terminas neigiamų pasekmių nesukėlė. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda turi būti ultima ratio priemonė – skiriama tik tada, kai be jos neįmanoma pasiekti įstatymo tikslų. Šiuo atveju, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant G. Š. piniginės baudos, kadangi pats pažeidimas yra formaliojo pobūdžio ir pavojingumas labai mažas. Be kita ko, gyventojo, kurio skundo pagrindu buvo pradėta teisena, teisės gali būti ginamos ir civiline tvarka ginčijant priimtą sprendimą.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad G. Š. paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur dydžio bauda – yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. Š. neskirti administracinės nuobaudos.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-11425-2025 keistinas, G. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinės nuobaudos – 400 Eur dydžio baudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
G. Š. atstovo advokato Manto Baigio skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-11425-2025 (ROIK: 25276178792) pakeisti ir G. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 2 dalyje, padarymą neskirti administracinės nuobaudos – 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudos.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.