Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui, nukentėjusiajai I. R., jos atstovei – advokatei Nainai Lanzbergienei, kaltinamajam J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., išsituokęs, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – aukštasis, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nedirbantis, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2014-03-10 apie 10.00 val., Šiauliuose, bute, (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiosios I. R. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę, išduotą I. R. vardu, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, tai yra AB SEB bankas mokėjimo kortelę išduotą I. R. vardu, iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne ilgiau kaip iki 2014-03-14;

be to, jis, 2014-03-10, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą tikslą, vienuolika analogiškų veiksmų, neteisėtai panaudojo I. R. vardu išduotą AB SEB bankas elektroninę mokėjimo priemonę, bei šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, tai yra:

2014-03-10 9.48 val. įdėdamas AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB SEB banko bankomatą, (duomenys neskelbtini),, Šiauliuose, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 579,24 eurų (2000 Lt),

2014-03-10 10.12 val., įdėdamas AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini),, išduotą I. R. vardu, į AB „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 579,24 eurų (2000 Lt), tačiau suvesdamas neteisingą PIN kodą ir pinigų nepaimdamas,

2014-03-10 10.14 val., įdėdamas AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini),, išduotą I. R. vardu, į AB „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 579,24 eurų (2000 Lt),

2014-03-10 10.40 val., įdėdamas AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini),, išduotą I. R. vardu, į AB „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini),, Šiauliuose, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 57,92 eurų (200 Lt),

2014-03-10 10.43 val., įdėdamas AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini),, išduotą I. R. vardu, į AB „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini),, Šiauliuose, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 579,24 eurų (2000 Lt),

2014-03-10 10.58 val., įdėdamas AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini),, išduotą I. R. vardu, į AB „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini),, Šiauliuose, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 289,62 eurų (1000 Lt), tačiau dėl išnaudoto atsiskaitymo sumos limito pinigų nepaimdamas,

2014-03-10 10.58 val., įdėdamas AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini),, išduotą I. R. vardu, į AB „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini),, Šiauliuose, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 289,62 eurų (1000 Lt), tačiau dėl išnaudoto atsiskaitymo sumos limito pinigų nepaimdamas,

2014-03-10 10.59 val., įdėdamas AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini),, išduotą I. R. vardu, į AB „Swedbank“ bankomatą(duomenys neskelbtini),, Šiauliuose, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 289,62 eurų (1000 Lt), tačiau dėl išnaudoto atsiskaitymo sumos limito pinigų nepaimdamas,

2014-03-10 11.00 val., įdėdamas AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini),, išduotą I. R. vardu, į AB „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini),, Šiauliuose, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 289,62 eurų (1000 Lt), tačiau dėl išnaudoto atsiskaitymo sumos limito pinigų nepaimdamas,

2014-03-10 11.10 val., įdėdamas AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini),, išduotą I. R. vardu, į AB DNB banko bankomatą, (duomenys neskelbtini),, Šiauliuose, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 144,81 eurų (500 Lt),

2014-03-10 11.29 val., įdėdamas AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini),, išduotą I. R. vardu, į AB „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini),, Šiauliuose, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 144,81 eurų (500 Lt), tačiau dėl išnaudoto atsiskaitymo sumos limito pinigų nepaimdamas, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir neteisėtai panaudojo svetimą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini),, išduotą I. R. vardu, bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis;

be to, jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2014-03-10 laikotarpyje nuo 9.48 val. iki 11.29 val., Šiauliuose, AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini),, AB DNB banko bankomate, (duomenys neskelbtini),, AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini),, AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini),, AB SEB banko bankomate, (duomenys neskelbtini),, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą tikslą, vienuolika analogiškų veiksmų, neteisėtai panaudodamas nukentėjusiajai I. R. AB SEB bankas išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip save pristatydamas I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 1940,45 eurų (6700 Lt).

Motyvuojamoji dalis

„<...> svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-197/2011). Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis“. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-508/2014). Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis užvaldė, laikė ir panaudojo nukentėjusiosios banko mokėjimo kortelę PIN kodus be pastarosios leidimo. Nusikalstamų veikų objektas yra teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimos – nukentėjusiajai priklausančios mokėjimo priemonės neteisėtu įgijimu, laikymu, šios mokėjimo kortelės bei nukentėjusiajai identifikavimo PIN kodų panaudojimu. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. Be to kaltinamasis tyčia apgaule užvaldė nukentėjusiosios pinigus. Objektas yra svetima nuosavybė, objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto užvaldymu apgaule, naudojant svetimo mokėjimo priemonę, suvedant į bankomatą svetimą identifikavimo PIN kodą bei tokiu būdu elektroninėje erdvėje bankui prisistatant nukentėjusiosios vardu. Kvalifikacinis požymis – užvaldyto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 G. S. pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis. Kaltinamasis J. K. padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. K. išsituokęs, neteistas (b.l. 36-373), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 39-40), nedirbantis (b.l. 34), pensininkas, turi neįgalumą. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas (LR BK 55 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra mažesnė už įstatyme numatytos tos bausmės vidurkį (LR BK 61 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis, t.y. viena veika buvo padarytos keliuose Baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, skiriamos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes (LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: „Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 737.72 Eur (6000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino pareikštą civilinį ieškinį iki 1 272 Eur. Civilinį ieškinį grindžia tuo, jog žymiai pablogėjo sveikata, atsirado širdies permušimai. Kreipėsi į ligoninę, nuolat vartoja vaistus. Iki minėto įvykio neturėjo širdies ligos. Po to įvykio ją kankina nemiga apie metus laiko.

Nukentėjusioji teismui nepateikė jokių medicininių dokumentų, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo pablogėjo jos sveikata, kad ji po nusikalstamos veikos padarymo gulėjo ligoninėje. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji apie neteisėtą jos pinigų užvaldymą sužinojo 2014m. birželio mėnesį. Dėl nežinomų priežasčių ji nepasinaudojo banko darbuotojo pasiūlymu dėl pinigų dingimo įiš sąskaitos kreiptis į policiją. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji nuo 2014m. birželio mėnesio iki pat 2014m. rugsėjo mėnesio nesikreipė į policiją dėl pinigų dingimą, nors neteisėtame pinigų užvaldyme ir įtarė kaltinamąjį. Šios aplinkybės paneigia nukentėjusiosios parodymus, kad sužinojusi faktą apie pinigų dingimą nuo banko sąskaitos ji patyrė didelius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata. Atsižvelgiant į sukeltas pasekmes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė – advokatė Naina Lanzbergienė teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 141 Eur 86 ct priteisimo iš kaltinamojo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pateiktas prašymas tenkintinas, minėtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis vadovaujantis BPK 106 str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 11 MGL (keturis šimtus keturiolika Eur 26 ct) baudos;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. ir skirti jam bausmę - 10 MGL (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 60 ct) baudos;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir skirti jam bausmę - 10 MGL (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 60 ct) baudos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę 11 MGL (keturis šimtus keturiolika Eur 26 ct) baudos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. K. taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš J. K. priteisti nukentėjusiajai 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. iš J. K. priteisti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 141.86 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 86 ct) proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos suteikimu nukentėjusiajai. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į.k. 188659752, AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 5630).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą