- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-350-354/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01424-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Civilinis ieškovas
- I. R.
- Nuteistasis
- J. K.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Naina Lanzbergienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 str. 1 d. ir jam skirta 11 MGL (414,26 Eur) bauda;
BK 215 str. 1 d. ir jam skirta 10 MGL (376,60 Eur) bauda;
BK 182 str. 1 d. ir jam skirta 10 MGL (376,60 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 11 MGL (414,26 Eur) bauda.
Iš J. K. nukentėjusiajai priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
J. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 10 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiosios I. R. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, tai yra AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę, išduotą I. R. vardu, iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne ilgiau kaip iki 2014 m. kovo 14 d.
Be to, J. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą tikslą, vienuolika analogiškų veiksmų, neteisėtai panaudojo I. R. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) bankas elektroninę mokėjimo priemonę bei šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, tai yra:
2014 m. kovo 10 d. 9.48 val. įdėdamas AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB (duomenys neskelbtini) banko bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 579,24 eurų (2000 Lt);
2014 m. kovo 10 d. 10.12 val., įdėdamas AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 579,24 eurų (2000 Lt), tačiau suvesdamas neteisingą PIN kodą ir pinigų nepaimdamas;
2014 m. kovo 10 d. 10.14 val., įdėdamas AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 579,24 eurų (2000 Lt);
2014 m. kovo 10 d. 10.40 val., įdėdamas AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 57,92 eurų (200 Lt);
2014 m. kovo 10 d. 10.43 val., įdėdamas AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 579,24 eurų (2000 Lt);
2014 m. kovo 10 d. 10.58 val., įdėdamas AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 289,62 eurų (1000 Lt), tačiau dėl išnaudoto atsiskaitymo sumos limito pinigų nepaimdamas,;
2014 m. kovo 10 d. 10.58 val., įdėdamas AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 289,62 eurų (1000 Lt), tačiau dėl išnaudoto atsiskaitymo sumos limito pinigų nepaimdamas;
2014 m. kovo 10 d. 10.59 val., įdėdamas AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 289,62 eurų (1000 Lt), tačiau dėl išnaudoto atsiskaitymo sumos limito pinigų nepaimdamas;
2014 m. kovo 10 d. 11.00 val., įdėdamas AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 289,62 eurų (1000 Lt), tačiau dėl išnaudoto atsiskaitymo sumos limito pinigų nepaimdamas;
2014 m. kovo 10 d. 11.10 val., įdėdamas AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB (duomenys neskelbtini) banko bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 144,81 eurų (500 Lt);
2014 m. kovo 10 d. 11.29 val., įdėdamas AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. R., nurodęs bankomatui išduoti 144,81 eurų (500 Lt), tačiau dėl išnaudoto atsiskaitymo sumos limito pinigų nepaimdamas, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir neteisėtai panaudojo svetimą AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Be to, J. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2014 m. kovo 10 d., laikotarpiu nuo 9.48 val. iki 11.29 val., (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate, (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate, (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą tikslą, vienuolika analogiškų veiksmų, neteisėtai panaudodamas nukentėjusiajai I. R. AB (duomenys neskelbtini) bankas išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip save pristatydamas I. R., savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančius 1940,45 eurų (6700 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį dėl jai priteisto neturtinės žalos dydžio, priteisiant jai iš J. K. 1272 eurus neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde apeliantė nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nes pamačiusi, kad jos banko sąskaitoje nebėra jai priklausančių pinigų labai išsigando, nežinojo, kur jie dingo. Po to, supratusi, kad pinigus be jos žinios nuėmė jos buvęs sugyventinis, jautėsi labai blogai, nes buvo jo apgauta, jai sutriko nervinė sistema, naktimis nebemiega, dėl nervinės įtampos turi vartoti raminančius vaistus, todėl pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 6000 Lt (1 737,72 Eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu sumažino pareikštą civilinį ieškinį, tačiau ne tokiai sumai, kurią iš J. K. priteisė jai teismas. Apeliantės manymu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nepagrįstai sumažino jai padarytos neturtinės žalos dydį. Apeliantė skunde pažymi, jog neturtinės žalos objektyviai neįmanoma visiškai atlyginti ir įvertinti pinigais, bet mano, jog patirtą neturtinę žalą kompensuotų 1272 eurai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. R. bei jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pradiniu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji I. R. prašė priteisti 6000 Lt (1737,72 Eur) dydžio neturtinę žalą iš J. K. (8 b. l.), savo prašymą pagrįsdama tuo, jog buvo labai išsigandusi dėl dingusių pinigų, jautėsi apgauta, jai sutriko nervinė sistema, naktimis nebemiega, vartoja raminamuosius vaistus. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji sumažino civilinio ieškinio reikalavimą iki 3200 Lt, kadangi, kaip nurodė pati nukentėjusioji, ji J. K. yra skolinga 3200 Lt. Taip pat papildomai paprašė jai priteisti dar 100 eurų (104 b. l.).
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu I. R. pateiktą civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas I. R. 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš J. K., kadangi nukentėjusioji teismui nepateikė jokių medicininių dokumentų, pagrindžiančių jos teiginius, kad dėl J. K. padarytos nusikalstamos veikos pablogėjo jos sveikata ir ji gulėjo ligoninėje, taip pat atkreipė dėmesį, kad I. R. nepasinaudojo banko darbuotojo pasiūlymu kreiptis į policiją dėl dingusių pinigų ir apie nusikalstamą veiką policijai pranešė tik 2014 m. rugsėjį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad paminėtos aplinkybės paneigia I. R. apeliacinio skundo argumentus, jog ji buvo labai išsigandusi dėl dingusių pinigų ir jautėsi apgauta.
I. R. kartu su apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kad pagrįstų skundo argumentus dėl sveikatos pablogėjimo. Tačiau iš minėto rašto aišku, kad I. R. širdies ir kraujagyslių ligas gydosi jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, kraujotakos sutrikimą – nuo (duomenys neskelbtini) metų, o ligoninėje gydyta, esant pablogėjusiai sveikatos būklei, nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. kovo 13 d., t. y. tuo metu, kai dar nežinojo apie dingusius pinigus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad būtent dėl J. K. padarytos nusikalstamos veikos pablogėjo nukentėjusiosios sveikata. Teismui pateiktas dokumentas patvirtina tik tai, kad dėl neurologinės ir psichiatrinės patologijos nukentėjusiajai buvo skirtas konservatyvus medikamentinis gydymas (119 b. l.). Pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo žinoma ir į ją atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, nes I. R. prie pirminio civilinio ieškinio buvo pridėjusi dokumentus, rodančius, kad nukentėjusioji vartojo nervinę įtampą mažinančius vaistus (8–9 b. l.).
Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagrįstai nukentėjusiajai priteisė 100 Eur neturtinės žalos. Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes – dėl J. K. padarytų nusikalstamų veikų buvo pažeista I. R. teisė laisvai naudoti savo pinigus ir dėl to nukentėjusioji patyrė nervinę įtampą, taip pat padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį – J. K. yra nedirbantis, pensininkas (30 b. l., 34 b. l.), teisingumo ir protingumo kriterijus, kitas aplinkybes – nepagrįstą nukentėjusiosios delsimą kreiptis į policiją, teismo posėdžio metu I. R. nurodytus motyvus dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, priteista 100 Eur suma yra pakankama, jog būtų teisingai kompensuoti I. R. patirti neigiami išgyvenimai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. R. apeliacinį skundą atmesti.