- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 1-609-1057/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Emma Domajeva
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2020 m. rugsėjo 12 d., 06.15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties pastatais, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), šalia kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ bei ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiojo A. P., užmigusio prie vitrininio lango palangės, ir pasinaudojęs jo bejėgiška būkle, ištraukė iš priekinės dešinės pusės kelnių kišenės mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S10“, kurio vertė 600 Eur, su ,,Tele2“ SIM kortele neturinčios vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas ir sulaikytas liudytojo D. P.
Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas V. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus. 2020 rugsėjo 20 d., dieną prieš tai, išėjo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, važiavo dviračiu anksti ryte, kai nėra transporto, atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, pastatė dviratį (duomenys neskelbtini). Kai ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė sėdintį vaikiną ant laiptelių. Sėdėjo labai žemai ir snaudė. Telefonas gulėjo apie metrą nuo jo. Bandė vaikiną pažadinti, bet jis mojavo ranka. Pakėlė telefoną ir pasakė, kad jau važiuoja transportas. Manė vyras pabus ir gal atsidėkodamas duos 5 Eur. Tokie atvejai dažni. Kiekvieną rytą tokie atvejai. Jis jau 3 kartus yra grąžinęs telefonus be atlygio. Vyro nepavyko pažadinti. Tuo metu atvažiavo liudytojas P., įtarė jį, kad jis sukčius, pradėjo ant jo šaukti ir vyti jį. Pabijojo parodyti, kad turi telefoną. Jis atsitraukė, stebėjo nukentėjusįjį, norėdamas atiduoti telefoną. Nuėjo iki (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis nebuvo labai girtas. Jie kalbėjosi, jis P. pasakė, kad iš jo gal pavogė telefoną. P. pagalvojo, kad pavogė jis (kaltinamasis). Liudytojas paspirtuku pradėjo jo ieškoti, pagalvojo, kad liudytojas jį sumuš. Išsigando, bet nenorėjo niekur nueiti, nors galėjo sėsti į troleibusą ir išvažiuoti. Laukė kol P. pasitrauks. Suprato, kad gali paskambinti ir išgirsti, kur telefonas skamba. Tik dėl to išėmė SIM kortelę, bet jos neišmetė, o padėjo į vietą, kur ją galima surasti. P. jį pamatė, trenkė, jis gynėsi, liudytojui papurškė dujų balionėliu. Liudytojas atėmė balionėlį apipurškė jį patį. P. pradėjo jį stipriai mušti. Dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla, kurią nutraukė. Jį sulaikė policija, pareikalavo kortelės, ją iškart grąžino. Telefoną iškart atidavė P. Nukentėjusysis sėdėjo taip žemai, kad telefono iš kišenės negalėtų paimti. Nukentėjusysis sakė, kad tai buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, po to pakeitė parodymus, ten yra (duomenys neskelbtini) namas, už ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Tyrimas klaidingai reikalavo vaizdo įrašų prie (duomenys neskelbtini) namo. Tuose kamerose vaizdo įrašų nėra. Tyrimas žinojo, jog jis sėdėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Tyrimas galėjo užsiklausti vaizdo įrašų, nes ten 3 vaizdo kameros. Neturėjo motyvų pavogti telefoną. Naudingiau telefoną atiduoti už atlygį. Suprato, jog telefonas nukentėjusiojo. Nukentėjusysis buvo labai ramus, su juo buvo galima bendrauti. P. padarė taip, kad buvo neįmanoma atiduoti telefoną nukentėjusiajam. Tai tik siaubingas aplinkybių sutapimas.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. S. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. maždaug po 5 val. ryto išvažiavo pasivažinėti su savivaldybei priklausančiu nuomojamu dviračiu, taip anksti ryte, nes tokiu laiku mieste dar nebūna daug žmonių, nėra kamščių. Apie 6 val. (duomenys neskelbtini) paliko dviratį ir nusprendė toliau prasieiti pėsčiomis. Eidamas (duomenys neskelbtini) link kitos dviračių stovėjimo parkingo pamatė sėdintį ir miegantį ant laiptelių vyrą, šalia vyriškio, maždaug 1 metro atstumu nuo jo kojų gulėjo mobilaus ryšio telefonas. Jis aišku iškart suprato, kad telefonas priklauso būtent šiam žmogui. Tada priėjo ir atsisėdo šalia žmogaus, paėmė mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo vyriškį žadinti, garsiai jam sakė, kad keltųsi, kad eitų į autobusų stotelę, tačiau vyras nereagavo. Po kurio laiko pro juos su elektriniu paspirtuku pravažinėjo vyras, kuris pamatęs jį šalia miegančio vyro pradėjo ant jo šaukti. O jis supratęs, kad žmogus agresyviai prieš jį nusiteikęs, ir manydamas, kad jis pradės jį mušti, jeigu pamatys jo rankose telefoną, įsidėjo tą telefoną sau į kišenę ir pradėjo šalintis, kadangi pagalvojo, kad praeivis su paspirtuku tuoj jį užpuls. Paėjęs maždaug 80 m nuo tos vietos sustojo ir žiūrėjo, laukė, kol tas su paspirtuku išeis, nes telefoną paėmė, norėdamas ji grąžinti už nedidelį atlyginimą (5-10 Eur). Kad grąžinti telefoną, telefono savininko laikė matymo zonoje. Stebėdamas vyrus iš nuotolio suprato, kad jie pradėjo jo ieškoti, todėl, kad nepaskambintų į telefoną, kurį paėmė, kad neišgirstų, kad jis yra šalia jų, ištraukė iš telefono SIM kortelę su dantų krapštuku, ir ją laikė kairėje rankoje. Jį pamatęs vyriškis su paspirtuku pradėjo judėti link jo, o jis paėjo kažkiek toliau, bet nebėgo nuo jo, liko zonoje, kad galėtų matyti žmogų, kuriam priklausė telefonas. Privažiavęs prie jo vyriškis iškart pradėjo šaukti, kad atiduotų telefoną, jį užpuolė, pradėjo mušti jį abejomis rankomis, kai jis užpuolė pametė SIM kortelę, kurią laikė kairėje rankoje. Nori pasakyti, kad dėl to, kad jis jį mušė ir keikė negalėjo iš karto rasti telefono, bet kai tik rado, atidavė jam, pasakė: ,,Pasiimk“. Turėjo su savimi dujų balionėlį nuo šunų užpuolimo, išsitraukė jį ir norėdamas paveikti psichologiškai užpuoliką pradėjo purkšti į jo pusę, bet šios dujos žmogui visai nepavojingos, jų kvapo žmogus nejaučia. Nori pasakyti, kad jį užpuolęs žmogus atėmė iš jo dujų balionėlį ir juo apipurškė jį. Pradėjo šaukti, kad iškviestų policijos pareigūnus, tada jį užpuolęs žmogus paskambino ir iškvietė policiją. Kai kvietė policiją jis toliau jį mušė. Po kurio laiko atvažiavus policijos pareigūnams, jį sulaikė, vėliau paklausė, kur jis padėjo telefono SIM kortelę, jis kadangi prisiminė, kurioje maždaug vietoje ją pametė, rado tą SIM kortelę. Jis yra įsitikinęs, kad iš sėdinčio žmogaus kelnių kišenės neįmanoma ištraukti telefoną, kitu atveju jis būtų nubudęs, nes nebuvo labai girtas. Visus jo žodžius ir įvykio aplinkybes gali patvirtinti video kameros užfiksavusios įvykį įvykio vietoje. Neturėjo ketinimo vogti iš žmogaus telefono, o tik grąžinti už nedidelį atlygį. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 110-111).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. S. parodė, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas pripažįsta iš dalies, kadangi įvykio vieta, kur liudytojas jį užtiko su miegančiu vyru, jie buvo adresu (duomenys neskelbtini). Miegantis vyras sėdėjo ant laiptelių, o telefonas gulėjo 1 metru atstumu nuo, tarp dviejų laiptelių pakopų. Jis pamatė, kad mėtosi telefonas, jis atsisėdo šalia ir pakėlė telefoną. Telefono negrąžino, tik dėl to, kad jį pravijo liudytojas savo agresyviu elgesiu, jį įžeidinėjo ir grasino sumušti. Netgi tada kai jis jį pravijo, toli nenuėjo, stebėjo nukentėjusįjį. Tačiau liudytojas jį užtiko ir sumušė. Tikslo pavogti telefoną nebuvo, tik norėjo gauti nedidelį atlygį. Nukentėjusysis nebuvo labai girtas, ir jis mano, kad jis būtų pajutęs, jai kažkas būtų bandęs iš jo kišenės ištraukti telefoną. Kai jis atsibudo, elgėsi adekvačiai. Jo nurodytas aplinkybes, gali patvirtinti vaizdo kamerų įrašai, kurios buvo aplinkui. Mano, kad visi prieštaravimai gali būti pašalinti atlikus akistatą su nukentėjusiuoju. Nori dar nurodyti, jai tokie jo veiksmai vertinami kaip vagystė, jis savo kaltę pripažįsta, gailisi, kad laiku nespėjo grąžinti telefono. Šiais laikais nėra tikslo vogti telefonus, nes juos užblokuoja ir jais naudotis neįmanoma (1 t., b. l. 119-120).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. nurodė, kad praeitų metų rugsėjį, buvo anksti ryte, 6 val. Buvo draugo (duomenys neskelbtini), ryte išsiskirstė. Ėjo į ,,(duomenys neskelbtini)“ pusę, kvietė taksi. Buvo išgėręs, prisėdo, užsnūdo. Telefonas buvo kišenėje. Jautė, kad jį kažkas žadina. Privažiavo draugas, apsaugos darbuotojas. Apsižiūrėjo, telefono nebuvo, sakė, kad kažkas šalia buvo. Ten šalia ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, o jis nubėgo į (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad nuvažiuos pažiūrėti. Telefonas buvo pas kaltinamąjį, SIM kortelė buvo numesta ir surasta. Buvo iškviesta policija. Materialios žalos nėra. Nežino, kodėl jis jo nepažadino, tai nebuvo sunku padaryti. Telefonas buvo jo rankoje arba kišenėje. Jis buvo paimtas iš jo. Jei būtų kritęs, telefonas būtų dužęs. Draugas jį pajudino už peties. Draugas elgėsi ramiai, kaip jis atgavo telefoną nematė, nes nebuvo jo matomoj zonoj. Matė, kaip rado jo SIM kortelę. Jie patys ieškojo SIM kortelės. Ji buvo išmesta ant žemės, ant trinkelių, (duomenys neskelbtini). Mano, jog buvo įmanoma paimti telefoną iš kišenės, jis gal buvo jo rankose, nes kvietė taksi. Mano pajustų, jei kažkas bandytų paimti telefoną iš kišenės. Adreso nesakė, nes sėsdamas nematė adreso. Ten buvo netoli ,,(duomenys neskelbtini)“. Kortelę rado dalyvaujant policijai. Kas pakėlė kortelę, nežino. Piniginė nebuvo paimta, nes buvo galinėj kišenėj.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas A. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. nakties metu jis buvo (duomenys neskelbtini). Apie 6 val. ryto, tikslai laiko pasakyti negali, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio atsisėdo ant vitrinos lango palangės ties „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, atsisėdęs užmigo. Praėjus laikotarpiui kurio nurodyti negali, jį pažadino jo pažįstamas D. P., kuris paklausė, ar visi jo daiktai yra prie jo, nes jam miegant, šalia jo stovėjo nepažįstamas vyriškis. Pradėjus tikrinti kišenėse turimus jam priklausančius daiktus, priekinėje, dešinės pusės kelnių kišenėje nerado jam priklausančio mobilaus ryšio telefono ,,Samsung S10“. D. P. pradėjo vytis asmenį, kuris stovėjo šalia jo ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) pusės. Pasivijęs ir norėdamas sustabdyti vyriškį, pastarasis norėjo prieš D. P. panaudoti ašarines dujas, bet D. P. pavyko tas dujas atimti ir tuo pačiu metu pastebėjo minėto vyriškio kišenėje, esantį jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną. D. P. pas vyriškį paėmė jo mobilaus ryšio telefoną ir atidavė jam. Tai pat iškvietė policiją. Telefoną jis pažino kaip jam priklausantį, bet jame jau nebuvo SIM kortelės. Atvykusiems pareigūnams, sulaikytas vyriškis prisižino pavogęs jo telefoną ir nurodė pareigūnams vietą, kur išėmė iš jam priklausančio mobilaus ryšio telefono SIM kortelę ir išmėtė. Toje vietoje surado SIM kortelę, kurią įstatė į telefoną, įvedė SIM kortelės pin kodą ir kortelė atsirakino t. y. ten buvo išmesta jam priklausanti SIM kortelė. Vyriškį, pas kuri buvo jo telefonas, policijos pareigūnai sulaikė. Iš jo priekinės, dešinės pusės kelnių kišenės buvo ištrauktas ir pavogtas jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung S10“. Telefonas buvo juodos spalvos. Telefonas jokių sugadinimų neturėjo. Buvo įstatyta ,,Tele2“ operatoriaus SIM kortelė. Pavogto telefono vertė yra 600 Eur. Telefoną su SIM kortele atgavo. Kaip buvo ištrauktas iš kišenės jo telefonas jis nežino. Miegodamas nieko nepajuto. Kad telefonas pavogtas suprato tik tada, kai buvo pažadintas D. P., kuris pasakė, kad šalia jo buvo nepažįstamas vyriškis (1 t., b. l. 25-27).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusiuoju apklaustas A. P. parodė, kad teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta. Civilinio ieškinio neteiks. Jis sutinka baigti tyrimą supaprastinta tvarka - teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 29-30).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. P. nurodė, kad datos nepamena, apie 6 val. ryto paspirtuku važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Prie (duomenys neskelbtini) g. galo pamatė primigusį grupioką, šalia jo pamatė nepažįstamą vyrą. Pradėjo kelti grupioką, sakė: ,,atsikelk, kaip jautiesi“, buvo vėsu. Net nepastebėjo, kaip tas vyras pasišalino. Kai grupiokas atsikėlė, apsižiūrėjo kišenes, pasakė, kad neturi telefono. Jis suprato, kad tas žmogus paėmė telefoną. Jis tada su paspirtuku apvažiavo visus tamsius kampus ir tą žmogų pamatė stovint tamsioje vietoje, (duomenys neskelbtini). Jam pasakė atiduoti telefoną. Jis sakė, kad neturi. Pradėjo artėti prie jo, jis išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti. Stengėsi išvengti dujų, įvyko grumtynės ir jis atidavė telefoną. Telefonas buvo užslėptas kišenėje. Iškvietė patrulius, atvažiavo patruliai, jis dar ieškojo SIM kortelės, kortelė buvo išimta. Jis dar turėjo adatytę išimti Sim kortelę. Po to kortelę jis surado su patruliais. Atėjo grupiokas ir jį sulaikė ir grąžino telefoną.
Atsakydamas į proceso šalių klausimus nurodė, kad jam negrasino, manė, kad jie pažįstami, gal draugas. Kai pasišalino suprato, kad kažkas negerai. Draugą pamatė netoli. Jis šalia, jo tykojo. Draugas buvo primigęs ant bortelio, kaltinamasis sėdėjo šalia. Kai priartėjo su kaltinamuoju pokalbio nebuvo. Nukentėjusysis buvo šiek tiek išgėręs. Nukentėjusysis A. P. Šalia jokių daiktų nepastebėjo. Nukentėjusysis apsižiūrėjo ir pamatė, kad neturi telefono. Praėjo gal 5-10 minučių, kai surado kaltinamąjį. To asmens negalėjo matyti nuo įvykio vietos. Jis buvo po dešine ant laiptukų, prie medžių. Jis telefoną buvo įsidėjęs į vidinę striukės kišenę. Kortelė rasta (duomenys neskelbtini) parkelyje. Jie visi jos ieškojo, matė kaip rado. Kas rado nepamena. Jam pasakė, kad atiduotų telefoną. Jis neprisipažino, kad turi. Kalbėjo lietuviškai, kaip atsakė jis, nepamena. Kai prasidėjo grumtynės jis telefoną atidavė. Jis buvo nusiteikęs agresyviai, kažkaip jį pasiuntė. Išsitraukęs pradėjo purkšti dujas. Jis girdėjo kaip, kvietė policiją. Policijai jis pripažino, kad paėmė telefoną. Draugas bandė jungti telefoną ir pamatė, kad nėra SIM kortelės. Pareigūnai paklausė kur kortelė, jis nuvedė juos į tą vietą, kur išmetė kortelę. Buvo po penkių, apie šešios ryto. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvės gale. Pagal parduotuves ir stulpelius nepasakys atstumo. Sankryža buvo netoli.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., 06.00 val. ryte paspirtuku važiavo iš darbo namo. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, prieš pat (duomenys neskelbtini), pastebėjo atsisėdusį ant parduotuvės laiptelio, snaudžiantį savo pažįstamą A. P. Jau iš tolo pamatė, kad šalia jo prisėdęs kažkoks vyresnio amžiaus vyras. Kai prisiartino prie draugo, tas vyras pasitraukė ir nuėjo. O jis užkalbino draugą ir paklausė, ar pas jį kartais nedingo daiktai. Jis patikrino ir aptiko, kad trūksta mobilaus ryšio telefono. Jis pradėjo vytis tą vyruką ir pagavo jį (duomenys neskelbtini). Jis privažiavo ir pasakė, kad atiduotų telefoną. O jis išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti jam į veidą. Jis stengėsi išvengti ir tuo metu tarp jų įvyko grumtynės. Jų metu jis jam nesudavė, bet jis neišlaikęs pusiausvyros griuvo ant žemės ir tada jis jį prispaudė jo ranka, kad jis nepurkštų dujų balionėliu. Jo nemušė. Paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį. Vyras vis dėlto atidavė jam tą pavogtą telefoną. SIM kortelė buvo išmesta. Vyras parodė, kur išmetė SIM kortelę, todėl jie ją rado (1 t., b. l. 34-36).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. nurodė, kad nepamena įvykio, didelis laiko tarpas. Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai (1 t., b. l. 38-39) duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis patvirtina parodymus, tai jo parašas. Jis nelabai supranta (duomenys neskelbtini) kalbą, tai kalbėjo jo kolega. ,,Body“ kamera turėjo būti įjungta. Rodos telefoną ištraukė iš kišenės, kai nukentėjusysis miegojo. Kortelę parodė paguldytas asmuo. Nežino, kiek nukentėjusysis buvo išgėręs. Apsaugos darbuotojas viską paaiškino. Nukentėjusysis pasakė, kad nėra SIM kortelės. Kaltinamasis parodė, kur kortelė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 06.00 val., atvyko į iškvietimą, (duomenys neskelbtini). Pirminis pranešimas skambėjo, kad apsaugos darbuotojas sulaikė asmenį, kuris pavogė iš draugo mobilaus ryšio telefoną. Juos pasitiko vyras, kuris prisistatė apsaugos darbuotoju D. P. Taip pat įvykio vietoje buvo dar vienas vyras, vyresnio amžiaus, paguldytas ant žemės, ant pilvo. Apsaugos darbuotojas jį laikė, bet kokiu būdu, neatsimena. Laikė, kad nepabėgtų iš įvykio vietos. Tai buvo vyresnio amžiaus vyriškis, virš (duomenys neskelbtini) metų. Jo veidas buvo kruvinas. Apsaugos darbuotojas paaiškino aplinkybes, kurių metu jis sulaikė vyresnio amžiaus vyrą. O būtent, kad jis, praeidamas gatve, pastebėjo, kaip šis vyras buvo prisėdęs prie ant laiptelio miegančio jo draugo - D. P. ir po to pasišalino. O, kai jis paklausė savo pažįstamo, ar pas jį yra visi daiktai, pastarasis atsakė, kad trūksta mobilaus ryšio telefono. Jis iškart suprato, kad šį telefoną galimai paėmė vyras, prieš porą minučių sėdėjęs šalia draugo. Jis elektriniu paspirtuku pavijo tą vyriškį, sulaikė jį. Jis paminėjo, kad buvo panaudotos ašarinės dujos, bet neatsimena, ar jis juos panaudojo, ar tas vyras. Vyriškis bendravo (duomenys neskelbtini) kalba. Jo duomenys: V. S. Asmuo, iš kurio buvo pavogtas telefonas, t. y., D. P. priėjo. Jis iškart bendravo su tuo apsaugos darbuotoju. Jis buvo neblaivus, todėl mažai kalbėjo, tik patvirtino jiems, kad paimtas iš V. S. telefonas jam priklausantis pavogtas telefonas. Ir vėliau kartu su jais nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. V. S. neneigė, kad paėmė telefoną (1 t., b. l. 38-41).
Protokole -pareiškime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 6.15 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo ištraukęs iš A. P. priekinės, dešinės pusės kelnių kišenės ir pavogė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S10“, kuriuo vertė 600 Eur. Nusikalstama veika jam padaryta 600 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 3-5).
Šalies argumentai
A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, D. P., kuris paaiškino kad važiuodamas (duomenys neskelbtini), pastebėjo mieganti savo klasioką, pažadinęs paklausė ar viskas gerai, liepė pasižiūrėti ar visi daiktai vietoje, nes prie jo trynėsi kažkoks vyriškis. Klasiokas apžiūrėjęs savo kišenes pastebėjo, kad nebėra jo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S10“.Tada pranešėjas pradėjo vytis vyriškį, kuris buvo prie jo klasioko. Vyriškį pavijo (duomenys neskelbtini), vyriškis pradėjo pranešėjui purkšti dujas, bet pranešėjas spėjo pasitraukti ir atimti dujas. Atėmęs dujas pastebėjo pas vyriškį kišenėj esantį klasioko telefoną ir tada nedelsdamas iškvietė policiją. Pranešėjo klasiokas jiems prisistatė kaip A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris jų akivaizdoje jau buvo atgavęs telefoną, tačiau jame nebuvo SIM kortelės. Sulaikytas pilietis jiems prisistatė kaip V. S., gim (duomenys neskelbtini), pas kuri paklausus, kur yra SIM kortelė, jis juos nuvedė į vietą, kur išmėtė iš telefono SIM kortelę. Kortelę rado, atidavė pranešėjo klasiokui (nukentėjusiam), jis įsistatė į telefoną, suvedė pin kodą ir telefonas pradėjo veikti (1 t., b. l. 7).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima šaligatvio atkarpa yra (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu matomas šviesios spalvos su žalios spalvos atspalviu trijų aukštų pastatas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmas pastato aukštas yra komercinės paskirties. Priešais pastatą yra važiuojamoji (duomenys neskelbtini) gatvės kelio dalis klota bruko danga. Tarp važiuojamosios kelio dalies ir pastatu yra pėsčiųjų perėja klota plytelių danga. Ant pastato yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, tai pat matomos išskleistos rudos spalvos markizės. Po markizėmis ant pėsčiųjų perėjos, priešais pastatą, yra medinės pertvaros kurių viduje yra suolai. Pertvaros su suolais stovi ant medinio pagrindo. Ant pastato Nr. (duomenys neskelbtini) yra vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietos apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų duomenų bei objektu nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b. l. 8-12).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad ištyrus dujinį balionėlį, paimtą pas įtariamąjį V. S. sulaikymo metu nustatyta, kad dujinis balionėlis yra D kategorijos dujinis ginklas (aerozolinis įrenginys), nėra nešaunamasis ginklas (1 t., b. l. 20-21).
Iš daiktų apžiūros protokolų bei pateiktų trijų ,,body“ kamerų vaizdo įrašų matyti bylai reikšmingos aplinkybės (1 t., b. l. 42-50).
Iš A. P. pateikto ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumento matyti, kad mobilaus ryšio telefono ,,Samsung S10“ kaina su PVM yra 909 Eur (1 t., b. l. 53).
Iš savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. S. pateikė 3 vnt. A4 formato lapus su nuotraukomis. Nuotraukose nurodyta 2020 m. rugsėjo 12 d., įvykio vieta, t. y. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56-60).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad tokiu atveju realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013).
Svetimo turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013).??? Veika kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinė nutartis Nr. 2K-183-511/2019).
Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–272–648/2015).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Tačiau V. S. savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. maždaug apie 6 val. ryto, (duomenys neskelbtini), šalia kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ bei ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių, paėmė A. P. telefoną, turėdamas tikslą jam grąžinti, pasisavinti telefono nenorėjo.
Išanalizavus kaltinamojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, sugretinus juos tarpusavyje bei palyginus su nukentėjusiojo, liudytojo D. P. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, neigdamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, siekia išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
Kaltinamasis V. S. teismo posėdžio metu, paaiškino, jog telefonas gulėjo per metrą nuo A. P. Nesugebėjus nukentėjusiojo pažadinti, jis telefoną paėmė norėdamas grąžinti savininkui, kad savininkas atsidėkodamas duotų jam pinigų. Tuo metu atvažiavo liudytojas D. P., kuris pradėjo ant jo šaukti, o jis bijodamas liudytojo nubėgo toliau su nukentėjusiojo telefonu bei laukė kol D. P. pasitrauks. Suprato, kad šie asmenys gali paskambinti į telefoną ir nustatyti, kur jis yra. Dėl to išėmė SIM kortelę, bet jos neišmetė, o padėjo į tokią vietą, kurioje kortelę galima surasti. Tačiau šiuos kaltinamojo V. S. teiginius paneigia kiti surinkti įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, jog byloje esančių ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. S. paėmė kitam asmeniui priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S10“. Tai patvirtina nuoseklūs tiek kaltinamojo, tiek liudytojo parodymai, duoti viso proceso metu. Nustatyta, jog kaltinamajam V. S. pasišalinant iš įvykio vietos su savimi pasiimant nukentėjusiajam A. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, jis pradėjo realizuoti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau jų nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. kadangi buvo pastebėtas ir sulaikytas liudytojo D. P. Kaltinamojo pozicija, jog telefoną paėmė norėdamas grąžinti už atlygį, o pasišalino dėl to, jog išsigando liudytojo A. P., nelogiška. Net ir tuo atveju, jei telefonas išties būtų gulėjęs ant gerindinio šalia nukentėjusiojo, kaip kad teigia kaltinamasis, tai jis, (kaltinamasis), kaip suaugęs ir vidutiniškai protingas žmogus, turėjo suprasti, kad nuosavybės teise jam nepriklausančio daikto paėmimas, juo labiau, kai numanomas daikto savininkas yra greta daikto, laikytinas vagyste.
Dar viena aplinkybė, kuri įrodo V. S. kaltę yra tai, kad jis iš nukentėjusiojo A. P. mobilaus ryšio telefono ,,Samsung S10“ išėmė SIM kortelę. Kaltinamojo argumentai, kad jis bijojo, jog nukentėjusysis A. P. su liudytoju D. P. išgirs skambėjimo garsą ir taip nustatys jo buvimo vietą, laikytini jo gynybine versija norint išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis neišjungė telefono, bet išėmė kortelę, ją padėjo į vietą, kur, kaip jis teigė, ją galima surasti, tačiau nelaikėt prie savęs, įrodo kaltinamojo nenorą, kad telefonas būtų surastas, o tuo labiau grąžintas savininkui.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog kaltinamasis 2020 m. rugsėjo 12 d., 06.15 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šalia ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių, netoli ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie vitrininio lango palangės užmigusio nukentėjusiojo A. P. ir pasinaudojęs jo bejėgiška būkle, ištraukė iš priekinės, dešinės pusės kelnių kišenės mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S10“, kurio vertė 600 Eur, su ,,Tele2“ SIM kortele neturinčios vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas ir sulaikytas liudytojo D. P.
Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo V. S. veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas teisminio nagrinėjimo metu patikslino kaltinime nurodytą aplinkybę dėl nusikalstamos veikos vietos. Teismo vertinimu, ši aplinkybės buvo ištirta įrodymų teisminio nagrinėjimo metu, todėl nelaikytina, jog vėlesnis kaltinimo patikslinimas, patikslinant nusikalstamos veikos padarymo vietą, apsunkino kaltinamojo galimybes gintis nuo kaltinimo. Pažymėtina, kad proceso šalys atsisakė teisės prašyti pertraukos pasiruošti gynybai bei neprieštaravo baigti įrodymų tyrimą.
Dėl bausmės skyrimo
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. S. pasikėsino padaryti tyčinę (tiesiogine tyčia) kvalifikuotą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pripažino paėmęs telefoną, tačiau V. S. savo veiksmus laiko kaip nesusipratimą, vagystės nepripažino, taigi lengvinančios atsakomybės konstatuoti šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumai išnykę) (t. 1, b. l. 89-93), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta (1 t., b. l. 94), nedirba (t. 1, b. l. 88), registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 87). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Kaltinamojo gynėja prašė taikyti BK 39 straipsnio normas. Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju V. S. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, byloje nėra nustatyta dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl jo atžvilgiu nėra galimybės taikyti BK 39 straipsnio nuostatų.
Teismas atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, tačiau ne 4 mėnesiams kaip prašė prokurorė, bet 6 mėnesių terminui be intensyvios su įpareigojimais, padėsiančiais įgyvendinti bausmės paskirtį.
V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 12 d., 6.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 12 d., 17.08 val. (1 t., b. l. 104, 115). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieno kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad ginant V. S. išlaidos sudaro 198,84 Eur (1 t., b. l. 157-159). V. S. atstovauti ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta advokatė A. U. (1 t., b. l. 108). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis (duomenys neskelbtini), todėl įgyvendinti teisę į gynybą buvo ribotos, gynėjas šioje byloje buvo paskirtas nepriklausomai nuo V. S. valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Šioje byloje, vertinant V. S. turtinę padėtį, pažymėtina, kad teismo turimais duomenimis jis niekur nedirba, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kita vertus, jį remia artimas giminaitis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. S. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. S. netenkintinas.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 113) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu:
1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi;
2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti V. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 12 d., 6.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 12 d., 17.08 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. S. nepriteisti.
V. S.
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.