Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-02-25 · Civilinė byla Nr. e2-339-302/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
e2-339-302/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01431-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techninė priežiūra“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-339-302/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01431-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techninė priežiūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techninė priežiūra“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neteisėto perkančiosios organizacijos atsisakymo pateikti susipažinti viešąjį pirkimą laimėjusios tiekėjos pasiūlymą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Problematika“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybų techninė priežiūra“ ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ pateikti susipažinti visus nekonfidencialius AB „Problematika“ pasiūlymo duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius duomenis, neįprastai mažos kainos pagrindimą bei visą tarp šalių vykusią komunikaciją minėtais klausimais, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų techninės priežiūros paslaugų ir inžinieriaus paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 485730 (toliau – Pirkimas), procedūras ir įpareigoti atsakovę AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesudaryti Pirkimo sutarties su AB „Problematika“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, perkančioji organizacija galėtų sudaryti su konkursą laimėjusia tiekėja Pirkimo sutartį. Tokiu atveju ieškovei papildomai reikėtų reikalauti pripažinti negaliojančia sutartį, kas sukeltų išlaidas ir žalą tiek ieškovei, tiek perkančiajai organizacijai, tiek konkursą laimėjusiai tiekėjai. Be to, ieškovė nurodė, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų visuomenės intereso dėl Pirkimo objekto naudos. Ieškovės teigimu, jei, išnagrinėjęs bylą, teismas nuspręstų, kad Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, viešojo intereso pažeidimą sąlygotų būtent Pirkimo tolimesnis vykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes bei pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimo pagrįstumą, teismas darė išvadą, jog ieškinys gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas.

5. Įvertinęs ieškinio reikalavimą, teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė, kodėl, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, t. y. kodėl, patenkinus ieškinį ir įpareigojus atsakovę pateikti ieškovei prašomą informaciją, atsakovė tokios informacijos negalėtų pateikti ar įpareigojimo pateikti informaciją įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas.

6. Nors ieškovė ir paaiškino, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, perkančioji organizacija galės sudaryti Pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoja, o tada ieškovei papildomai reikėtų reikalauti pripažinti perkančiosios organizacijos ir tokios tiekėjos sudarytą sutartį negaliojančia, teismas pažymėjo, jog pastarasis ieškovės argumentas nėra tiesiogiai susijęs su ieškinio dalyku, kurį sudaro reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti susipažinti visus nekonfidencialius Pirkimą laimėjusios tiekėjos pasiūlymo duomenis.

7. Vien prielaida, kad, gavusi prašomą informaciją, ieškovė vėliau galbūt ginčys Pirkimą laimėjusios tiekėjos pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Taip pat teismas nurodė, kad ginčo Pirkimas yra susijęs su ypatingos reikšmės projekto įgyvendinimu, o projekto įgyvendinimas laiku sukurtų akivaizdžią naudas visuomenei ir aplinkai – padėtų sumažinti oro taršą bei pagerintų susisiekimą. Be to, laiku nepabaigus projekto ir nepasiekus reikiamų tikslų, egzistuoja rizika grąžinti projekto tikslams pasiekti skirtas Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos lėšas, dėl ko atsakovė ir visuomenė galėtų patirti didelius nuostolius.

9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų taip pat prieštarautų viešajam interesui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Ieškovė UAB „Statybų techninė priežiūra“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras ir įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesudaryti Pirkimo sutarties su AB „Problematika“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, arba taikyti alternatyvias laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Problematika“ sudarytos Pirkimo sutarties vykdymą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. Nesusipažinus su Pirkimo rezultatų teisėtumo vertinimui reikalingais duomenimis, kitokį ieškinio dalyką šiuo metu nėra įmanoma suformuluoti, todėl vien tai, kad ieškinyje nekeliamas reikalavimas pripažinti Pirkimo rezultatus neteisėtais, neturėtų ieškovei užkirsti kelią į tinkamą teisminę gynybą.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui vertino tik atsižvelgdamas į būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo rezoliucinės dalies įvykdymo galimybę, tačiau neatsižvelgė į tai, ar tokio teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, po bylos išnagrinėjimo apskritai turės prasmę. Šiuo atveju laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti būtent dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali prarasti prasmę, nes, sudarius Pirkimo sutartį ir trečiajam asmeniui įvykdžius reikšmingą sutarties dalį, išnyks galimybė ieškovei sudaryti Pirkimo sutartį. Galimybė reikalauti negautų pajamų atlyginimo kaip vienintelis nagrinėjamo ginčo galimas rezultatas neatitiktų nei civilinio proceso tikslų, nei kasacinio praktikos, pagal kurią, siekiant užtikrinti racionalų valstybės lėšų naudojimą, laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose turėtų būti taikomos jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje.

10.3. Šiuo atveju grėsmę grąžinti ES paramos lėšas kelia tik pačios atsakovės neteisėti veiksmai, o ne prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovei neturėtų būti perkeliami neteisėtų atsakovės veiksmų neigiami padariniai ir apribota teisė į efektyvią teisminę gynybą. Nagrinėjamas ginčas nebūtų kilęs, jeigu atsakovė būtų pateikusi visus nekonfidencialius AB „Problematika“ pasiūlymo duomenis.

10.4. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas tokio pobūdžio bylose, sukurtų precedentą, skatinantį perkančiąsias organizacijas sistemingai pažeidinėti viešųjų pirkimų principus.

10.5. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu paaiškėjus apie sudarytą Pirkimo sutartį ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, sprendžiant klausimą iš esmės turi būti sprendžiama dėl alternatyvių laikinųjų apsaugos priemonių – Pirkimo sutarties vykdymo sustabdymo, taikymo.

Atsiliepimas

11. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir netenkinti ieškovės prašymo taikyti alternatyvias laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Kreipdamasi į teismą su ieškiniu, pati ieškovė nustatė ginčo nagrinėjimo ribas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštu reikalavimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.2. Nagrinėjamu atveju nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinis teismas byloje, kurioje buvo nagrinėjama beveik analogiška situacija, yra konstatavęs kad esant situacijai, kai nėra ginčo dėl pirkimo sąlygų teisėtumo bei pirkėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, o ginčas yra tik dėl to, su kokios apimties trečiojo asmens pateiktu pasiūlymu turėtų susipažinti ieškovė, pirkimo procedūrų sustabdymas ir / ar uždraudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1598-236/2020). Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad, nustačius, jog Pirkimo rezultatai yra neteisėti, Pirkimo laimėtoja turėtų būti pripažinta ieškovės vadovaujama tiekėjų grupė, kadangi ieškovės ir tiekėjų grupės pasiūlymas net nebuvo vertintas kaip atitinkantis Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Pagal Specialiųjų Pirkimo sąlygų 4.2 papunktį kvalifikacija ir pašalinimo pagrindų nebuvimas vertinamas tik galimo laimėtojo. Taigi, priešingai nei tvirtina ieškovė, netgi tuo atveju, jeigu Pirkimas būtų pripažintas neteisėtu, tai savaime nereikštų, jog ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu.

11.3. Atsižvelgiant tiek į atsakovės ir Pirkimo užsakovo specialų teisinį statusą – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, tiek į Pirkimo objekto – ypatingos valstybinės svarbos projekto, ypatumus, ir į tai, kad ieškovė gina išimtinai tik savo privatų interesą, darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo reikalavimų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, akivaizdžiai didesnę žalą šiuo atveju patirtų atsakovė (Pirkimo užsakovas) ir valstybė. Ginčo Pirkimas vykdomas jau antrą kartą, projektavimo darbai pradėti 2020 m. vasario 14 d., todėl būtina kuo skubiau įsigyti FIDIC inžinieriaus ir statybų techninio prižiūrėtojo paslaugas, nes be jų nėra įmanomas tinkamas Projekto įgyvendinimas. Vėliausias rangos darbų pradžios terminas I etape yra numatytas 2021 m. birželio 9 d. Bent minimalus rangos darbų vėlavimas sąlygotų Lietuvai ne tik ženklius finansinius nuostolius, bet ir keltų grėsmę Lietuvos reputacijai, tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymui bei oro taršos rodiklių nepasiekiamumui. Be to, vėluojant darbų programoje užbaigti rangos darbus ir atitinkamai nepasiekus projekto tikslų iki nustatyto termino, atsiranda rizika grąžinti laiku nespėtas įsisavinti ir projekto tikslams pasiekti skirtas ES paramos lėšas. Praradus 2014–2020 m. ES fondų lėšas, atsakovė ir Pirkimo užsakovas patirs nuostolius, kurių suma siektų 166 086 695,84 Eur.

11.4. Ieškovės argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju neva gali susidaryti dvigubo apmokėjimo situacija, yra hipotetinis. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų dėl galimo dvigubo apmokėjimo nagrinėjamos bylos kontekste.

11.5. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta įvertinus šios konkrečios bylos faktines aplinkybes ir viešąjį interesą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ji nesukurs precedento, galinčio skatinti perkančiąsias organizacijas sistemingai pažeidinėti viešųjų pirkimų principus.

11.6. Nepagrįstas ir ieškovės prašymas taikyti alternatyvią laikinąją apsaugos priemonę, kadangi neigiamos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pasekmės ženkliai viršytų jų teikiamą naudą ir suteiktų nepagrįsta pranašumą ieškovei, ginančiai tik savo privatų interesą.

Atsiliepimas

12. Trečiasis asmuo AB „Problematika“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymu.

12.2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra konstatuota, kad tuo atveju, kai byloje nėra net preliminarių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog, ieškovei susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis, bus ginčijamas atsakovės sprendimas pripažinti trečiąjį asmenį konkurso laimėtoju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų.

12.3. Prašoma taikyti alternatyvi laikinoji apsaugos priemonė taip pat neatitinka ieškinyje reiškiamo materialinio reikalavimo esmės ir yra nesusijusi su būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

15. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Specialiąsias Pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė su ieškiniu jau yra pateikusi teismui Specialiąsias Pirkimo sąlygas, darytina išvada, jog Specialiųjų Pirkimo sąlygų priėmimas dar kartą būtų perteklinis.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

17. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

18. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

19. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, tačiau įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė skelbiamas derybas siekdama įsigyti projekto „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ (toliau – Projektas) rangos darbų techninės priežiūros ir inžinieriaus paslaugas. 2020 m. spalio 28 d. buvo sudaryta pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir laimėtoju pripažintas pirmasis į pasiūlymų eilę įrašytas AB „Problematika“ pasiūlymas. 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzija, kuria prašė pateikti visus Pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius duomenis, neįprastai mažos kainos pagrindimą bei visą tarp šalių vykusią komunikaciją minėtais klausimais. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2020 m. lapkričio 11 d. pretenziją tenkino iš dalies – atsakyme į pretenziją nurodoma, kad kartu su atsakymu į pretenziją teikiami susipažinimui Pirkimo laimėtojos AB „Problematika“ nekonfidencialūs duomenys. Ieškovės vertinimu, atsakovės pateikti duomenys yra nepakankami, todėl ieškiniu ji prašo įpareigoti atsakovę AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikti susipažinti visus nekonfidencialius AB „Problematika“ pasiūlymo duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius duomenis, neįprastai mažos kainos pagrindimą bei visą tarp šalių vykusią komunikaciją minėtais klausimais.

21. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Pažymėtina, kad tai, ar ieškovės ieškinyje suformuluotas reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko bus pasisakyta teismo priimtame sprendime.

22. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

23. CPK nuostatose neįtvirtintas joks pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais.

24. Įvertinęs ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė, kodėl, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.

25. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galbūt ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017; 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-861-302/2018; kt.).

27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – pirkimo procedūrų sustabdymas ir įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti Pirkimo sutarties su Pirkimą laimėjusia tiekėja iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nėra tiesiogiai susijęs su ieškinyje pareikšto reikalavimo įgyvendinimu, kadangi įpareigojimas ieškovei pateikti informaciją galės būti įgyvendintas ir atsakovei sudarius Pirkimo sutartį su Pirkimą laimėjusia tiekėja.

28. Vien hipotetinė prielaida, kad, gavusi prašomą informaciją, ieškovė galbūt vėliau ginčys Pirkimą laimėjusios tiekėjos pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Pirkimo procedūrų ar sudarytos Pirkimo sutarties vykdymą.

29. Nors ir sutiktina su apeliante, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien tik kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo įgyvendinimą, tačiau tai savaime nereiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos apskritai nepaisant antrosios CPK 144 straipsnyje nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

30. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ieškovui galbūt palankaus sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus sprendimo priėmimas apskritai netektų prasmės. Teismui šioje byloje priėmus ieškovei palankų sprendimą ir ieškovei susipažinus su visais nekonfidencialiais trečiojo asmens AB „Problematika“ pasiūlymo duomenimis, ieškovė galės savo galbūt pažeistas teises ginti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama Pirkimo rezultatus, o ieškovei palankaus teismo sprendimo toje byloje priėmimo atveju teismas sprendime turės pasisakyti dėl visų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, taip pat ir dėl sudarytos Pirkimo sutarties galiojimo.

32. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad tokios pozicijos, jog kai byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad, ieškovei susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis, vėliau bus ginčijamos pirkimo sąlygų ar pirkimo laimėtojo pateikto pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms teisėtumas ir pagrįstumas, pirkimo procedūrų stabdymas ir / ar uždraudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį konkrečioje situacijoje neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų, buvo laikytasi ir kitoje savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje Lietuvos apeliacinio teismo byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1598-236/2020).

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

34. Kaip minėta, viešųjų pirkimų bylose spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei nepažeis viešojo intereso.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to būti padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, įprastai turi būti ginama pastaroji (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-466-180/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018 ir kt.).

37. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo Pirkimu siekiama įsigyti projekto „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ rangos darbų techninės priežiūros ir inžinieriaus paslaugas. Elektrifikuojamas ruožas Vilnius – Klaipėda (Draugystės st.) yra transeuropinio IX B geležinkelių transporto koridoriaus dalis. 2013 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-381 Rytų – Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas), į kurį patenka ir minėta IX B koridoriaus dalis, pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Traukinių eismas šioje IX B koridoriaus dalyje yra labai intensyvus. Minėto Projekto įgyvendinimas leis sumažinti geležinkelio tinkle naudojamo dyzelino kiekį, todėl atitinkamai sumažės į aplinką išskiriamo CO₂ kiekis, taip pat bus mažesnės keliaujančiųjų kelionių laiko sąnaudos, o tai yra akivaizdi nauda visai visuomenei. Be to, elektrifikacijos naudą pajus ne tik visuomenė, bet ir vėžėjai, nes sumažės elektrovežių eksploatacinės sąnaudos energijai bei remontui, taip pat bus mažesnės krovinių vežimo laiko sąnaudos.

38. Pirkimas vykdomas antrą kartą, o tai suponuoja išvadą, kad Pirkimo poreikis jau buvo akivaizdus 2018 metais skelbiant pirmąjį pirkimą, kuris buvo pripažintas pasibaigusiu atmetus visus tiekėjų pasiūlymus dėl per didelės kainos. Rangos darbų sutartis pasirašyta 2019 m. gruodžio 20 d., projektavimo darbai pradėti vykdyti nuo 2020 m. vasario 14 d., o rangos darbų pradžia pagal I rangos darbų etapą vėliausiai turi prasidėti 2021 m. birželio 9 d.

39. Iš Pirkimo dokumentų matyti, kad tiekėjos, kuri laimėjo ginčo Pirkimą, teikiamos paslaugos apims inžinieriaus pareigų ir funkcijų pagal Rangos sutartį, paremtą FIDIC sutarties sąlygomis, bei techninio prižiūrėtojo pareigų ir funkcijų, kurias numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, įskaitant, bet neapsiribojant, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą bei STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, vykdymą. Pagal Techninės specifikacijos reikalavimus, FIDIC inžinieriaus dalyvavimas yra būtinas dar projektavimo etape ir bus svarbus iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 4 „Techninė specifikacija“ 3.2.1, 3.2.2, 3.2.7, 3.2.9 papunkčiai).

40. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, kad poreikis įsigyti FIDIC inžinieriaus ir statybų techninio prižiūrėtojo paslaugas atsakovei ir Pirkimo užsakovui yra ypatingai skubus, nes be jų nėra įmanomas tinkamas viso Projekto įgyvendinimas.

41. Darbai ruože Kaišiadorys – Klaipėda (Draugystės st.) turi būti pabaigti iki 2023 m. spalio 1 d. Nepasiekus Projekto tikslų iki nustatyto termino, iškiltų rizika grąžinti laiku nespėtas įsisavinti ir Projekto tikslams pasiekti skirtas ES paramos lėšas, o tai sąlygotų didelius finansinius nuostolius ne tik atsakovei (Pirkimo užsakovei), bet ir Lietuvos valstybei, kadangi Projektą tektų pabaigti vykdyti valstybės biudžeto, o ne ES fondų lėšomis.

42. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju prioritetą suteikė operatyviam Pirkimo procedūrų vykdymui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas bei pažeistų viešąjį interesą, o jų neigiamos pasekmės galėtų ženkliai viršyti jų teikiamą naudą.

43. Remiantis analogiškais argumentais atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovės atskirajame skunde suformuluotas prašymas taikyti alternatyvias laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Problematika“ sudarytos Pirkimo sutarties vykdymą.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė