Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal R. K. ieškinį atsakovei J. J. dėl turto padalijimo, trečiasis asmuo K. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. K. Panevėžio apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovei J. J., kuriuo prašo ieškinyje nurodytus 26 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti sugyventinių daline nuosavybe ir juos padalinti. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, užtikrindamas ieškovo R. K. ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančius žemės sklypus. Ieškovas R. K. 2018 m. kovo 26 d. teismui pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovei J. J. patekti į visą sodybos teritoriją, (duomenys neskelbtini), iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Prašyme nurodė, kad, kreipus į teismą dėl dalinės nuosavybės pripažinimo ir jos padalijimo, atsakovė nuolat atvyksta į sodybą, (duomenys neskelbtini), ir kelia konfliktus bei gadina turtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas, nurodęs, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas atsakovei patekti į visą sodybos teritoriją, nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais ir jos taikymas neturės įtakos ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, 2018 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, todėl, taikydamas specialias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir/ar netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Nors sugyventinių santykiai ir nėra laikomi šeiminiais, tačiau asmeninis jų pobūdis neišvengiamai lemia tam tikrų analogijų taikymą. Šalims nutraukus artimus santykius, ieškovas nuolat gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl kurios ieškovė nėra pareiškusi jokių reikalavimų. Šalių konfliktai kyla tada, kai atsakovė atvyksta į ieškovo gyvenamąją vietą ir pradeda kelti konfliktus, dėl kurių yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tokia situacija negali būti toleruojama, kadangi ieškovo gyvenimo sąlygos dėl atsakovės veiksmų tapo nepakenčiamos. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė leistų bent bylos nagrinėjimo metu atkurti procesinę taiką tarp šalių ir apribotų konfliktų galimybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Prieš posėdį apeliantas R. K. pateikė prašymą prie bylos prijungti naują rašytinį įrodymą – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą „Dėl duomenų pateikimo apie J. J. ir R. K. skundus“.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, svarbu ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. teikiami įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 180 str.).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto teikiamas rašytinis įrodymas negali būti vertinamas kaip turintis įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo, todėl jį, kaip neturintį esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui, atsisakytina prijungti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštų reikalavimų pobūdį (CPK 145 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017 ir kt.).Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas šioje byloje ieškiniu prašo 26 žemės sklypus pripažinti jo ir atsakovės J. J. bendra daline nuosavybe ir juos padalinti ieškinyje nurodytu būdu. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, užtikrindamas ieškovo R. K. ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo ieškovo nurodytus žemės sklypus. Kaip jau ir buvo minėta, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam, kad užtikrintų pareikštų reikalavimų įvykdymą, jeigu būtų priimtas apeliantui palankus teismo sprendimas, tačiau iš prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių matyti, kad jos yra nukreiptos ne į šioje byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimą, o į šalių tarpusavio konfliktiškų santykių sureguliavimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei J. J. patekti į sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas, nėra susijusi su pareikštais ieškinio reikalavimais – turto pripažinimu bendrąja daline nuosavybe ir padalinimu, bei niekaip negalėtų užtikrinti galbūt palankaus apeliantui teismo sprendimo įvykdymo. Be to, nagrinėjamu atveju nėra ir grėsmės, kad nesiėmus apelianto prašomos laikinosios apsaugos priemonės, galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomu, nes prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neturėtų jokios įtakos teismo sprendimo vykdymui.Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viršytų tai, kas būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.Nors ir sutiktina su apeliantu, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien tik kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo įgyvendinimą, tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, savaime nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos apskritai nepaisant antrosios CPK 144 straipsnyje nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ieškovui galimai palankaus sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017).Nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius ieškovo prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, kai ieškinio reikalavimams užtikrinti jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto areštas, ieškovui palankaus sprendimo priėmimas ir vykdymas apskritai netektų ieškovams prasmės. Vien tai, kad šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški nekeičia situacijos teisinio vertinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis teismų praktikos, suformuluotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir aiškinimo klausimu, atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.