Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-15 · Civilinė byla Nr. e2-1598-236/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
e2-1598-236/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01091-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Televizijos ir ryšio sistemos“
Atsakovas
viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1598-236/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01091-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Televizijos ir ryšio sistemos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Televizijos ir ryšio sistemos“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl atsakovės įpareigojimo leisti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo turiniu bei uždraustu sudaryti viešojo pirkimo sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Hannu pro Vilnius“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Televizijos ir ryšio sistemos“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir atsakovė) dėl atsakovės įpareigojimo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo susipažinti ieškovę su trečiojo asmens pasiūlymu, pateiktu viešame pirkime „Televizijos ryšio sistemos (intercom) ir susijusios įrangos pirkimas“, pirkimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirkimas), bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovei nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su tiekėjo pasiūlymu bei atsakovė nepagrindė, jog atitinkamos trečio asmens pasiūlymo dalys sudaro komercinę paslaptį. Be to, atsakovė nepateikė trečio asmens pasiūlymą sudarančių dokumentų sąrašo, todėl nebuvo sudarytos galimybės teikti argumentus dėl dokumentų nekonfidencialumo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti viešojo pirkimo „Televizijos ryšio sistemos (intercom) ir susijusios įrangos pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūras I (pirmojoje) pirkimo dalyje, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Ieškovės įsitikinimu, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba jo vykdymas taps neįmanomu, nes ieškovė negalės konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo. Pirkimu siekiamas patenkinti atsakovės poreikis nesudaro ypatingos skubos, nes šiuo metu atsakovė turi intercom sistemą, todėl gali pilnai vykdyti savo funkcijas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė jo netenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: pirma, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nevaržo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo (susipažinimo su laimėtoju pasiūlymo), jei toks būtų priimtas. Ieškovė, kuri neginčija laimėjusio tiekėjo pasiūlymo atitikties sąlygoms, jai palankaus sprendimo atveju, t. y. teismui nusprendus, jog ieškovei turi būti suteikta susipažinti jo prašoma informaciją, ji tą galės atlikti VPĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, bus ar ne taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. net ir sudarius sutartį pirkime; antra, ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, kadangi kartu su ieškiniu nebuvo pateikti jame nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai; trečia, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė patirtų ypač didelių neigiamų pasekmių, t. y. iškils reali rizika prarasti jam skiriama finansavimą ir jis negalėtų įsigyti jo veiklai vykdyti būtinos įrangos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 2 d nutartimi nutarė netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus, jos įsitikinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Atsakovė neneigė aplinkybės, jog nebuvo pateikti kai kurie ieškovės prašomi pirkimo dokumentai, tačiau pateikė kitokį aplinkybių, susijusių su konfidencialios informacijos nepateikimu ir jos turiniu, vertinimą, nei jį nurodė ieškovė. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo šioje proceso stadijoje spręsti, jog ieškovė naudoja akivaizdžiai neleistiną teisių gynimo būdą bei ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovė pagrindė.

6. Teismas pažymėjo, kad šios bylos kontekste, remiantis ieškovės nurodytais argumentais, nėra pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė ieškiniu neginčijo pirkimo sąlygų ir/ar laimėjusio tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, o pareiškė reikalavimą – įpareigoti atsakovę supažindinti ieškovę su pirkimą laimėjusio tiekėjo pateiktu pasiūlymu pirkimo I dalyje pateiktais dokumentais. Taigi, esant situacijai, kuomet nėra ginčo dėl pirkimo sąlygų teisėtumo bei pirkėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, tačiau esant ginčui su kokios apimties trečiojo asmens pateiktu pasiūlymu turėtų susipažinti ieškovė, pirkimo procedūrų sustabdymas ir/ar uždraudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį, teismo vertinimu, neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų, juo labiau, kad remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio faktinio pagrindo bent tikėtinai vertinti, jog pirkimo sąlygos ar tiekėjo pasiūlymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

7. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė gavusi informaciją galbūt vėliau ginčys pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones esamo ginčo kontekste. Taip pat teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog atsižvelgiant į ieškinio dalyką, net ir tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkintas, nebūtų apsunkintas sprendimo vykdymas, kadangi galimybę susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu taip pat numato Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau neįrodė, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Priešingai, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantė (ieškovė) UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ sustabdyti viešojo pirkimo procedūras pirmojoje pirkimo dalyje, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei ši sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovė nekėlė reikalavimų dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, todėl argumentas, kad ieškovė nekėlė tokio reikalavimo, negali lemti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo nagrinėjamoje byloje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas turėjo būti įvertintas atsižvelgiant į ieškinyje iškeltus reikalavimus. Iieškinio reikalavimai buvo suformuoti tam, kad ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymu, turėtų laiko pateikti pretenzijas perkančiajai organizacijai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikčių pirkimo sąlygų reikalavimams. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsirado ypatingai didelė grėsmė, kad minėto ieškinio reikalavimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, nes perkančioji organizacija gali sudaryti sutartį, ko pasėkoje ieškinio reikalavimas dalyje dėl uždraudimo sudaryti sutaryti pirkimo sutartį taps nebeįvykdomas.

9.2. Vien aplinkybė, jog šioje byloje ieškovė siekia susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, nereiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Ieškinys yra pareikštas dėl to, kad perkančioji organizacija galimai atliko šiurkščius viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus nuslėpdama didžiąją dalį trečiojo asmens pasiūlymo nuo ieškovės. Ieškiniu yra siekiama ištaisyti perkančiosios organizacijos atliktą pažeidimą bei įpareigoti perkančiąją organizaciją laikytis viešųjų pirkimų įstatymo, t. y. leisti ieškovei susipažinti su prašoma trečiojo asmens pasiūlymo dalimi. Svarbiausia yra tai, kad ieškovė dabartinėje stadijoje neturi jokios kitos galimybės kaip tik teismine tvarka išsireikalauti trečiojo asmens pasiūlymą. Tik tuomet ieškovei atsiras objektyvios galimybės nurodyti trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktis bei kelti reikalavimą, kad perkančioji organizacija atmestų trečiojo asmens pasiūlymą. Šiame etape tiekėjas objektyviai negali reikšti reikalavimų dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, kadangi tiekėjui nėra sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu. Tik teismui patenkinus ieškinį, tiekėjas turės galimybę po susipažinimo su trečiojo asmens pasiūlymu teikti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, ir prašyti atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Tam, kad tiekėjas galėtų veiksmingai įgyvendinti savo teisių gynybą, perkančioji organizacija negali būti sudariusi pirkimo sutarties tol, kol nebus pasibaigę terminai trečiajam asmeniui teikti pretenzijas – priešingu atveju, sudarius pirkimo sutartį, trečiasis asmuo praras galimybę konkuruoti bei pats sudaryti pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija. Be to, teismui patenkinus ieškinį ir teismo sprendimui įsiteisėjus, tiekėjas dar turi turėti galimybę per įstatyme nustatytą terminą pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Vilniaus apygardos teismas per pernelyg formaliai vertina grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kai ieškinio reikalavimas yra išreikalauti trečiojo asmens UAB „Hannu Pro Vilnius“ pasiūlymą, pateiktą pirkimo I (pirmojoje) dalyje. Būtent šioje konkrečioje situacijoje teismas turėjo atsižvelgti į tikrąjį tiekėjo reikalavimo tikslą – tik išreikalavus trečiojo asmens pasiūlymą gali tapti aišku, ar pirkimo metu buvo padaryti kokie nors su pasiūlymu ar jo vertinimu susiję pažeidimai. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir nestabdant pirkimo procedūrų pirkimas gali pasiekti tokią stadiją, kai net užfiksavus tam tikrus pažeidimus pirkime bus įmanoma naudotis tik žalos atlyginimo institutu ir taip perkančioji organizacija mokės dvigubai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų tinkamai užtikrintas ieškovo teisių gynimas, kas užkirstų kelią ieškovei, įrodžius savo argumentų pagrįstumą, toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ir pretenduoti į pirkimo sutarties sudarymą. Dėl šios priežasties taip pat būtų pažeista ir sąžininga konkurencija, kurią Europos Sąjungos Teisingumo Teismas laiko saugoma ir ginama vertybe, o jos užtikrinimą – viena iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo priežasčių.

9.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi, jeigu teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą, šalys būtų gražintos į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tuo tarpu, sudarius pirkimo sutartį, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią taptų neįmanomas, kadangi ieškovė visiškai ir galutinai prarastų teisę sudaryti pirkimo sutartį.

9.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudos, kadangi nėra skubos sudaryti pirkimo sutarties. Šiuo konkrečiu atveju, teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimos neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teigiamą naudą. Turimais duomenimis, perkančioji organizacija ir šiuo metu turi intercom sistemą, gali pilnai įvykdyti visas savo funkcijas, transliuoti televizijos bei radijo programas, įrašinėti vaizdo bei garso įrašus, daryti tiesiogines transliacijas ir t. t. Todėl siekiama įsigyti įranga tik pagerintų ir taip vykdomas perkančiosios organizacijos funkcijas. Tai reiškia, kad pirkimo objektas nėra gyvybiškai, bei neatidėliotinai būtina perkančiajai organizacijai ar gyventojams.

9.6. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir perkančiajai organizacijai sudarius pirkimo sutartį, ieškovė negrįžtamai ir galutinai prarastų teisę varžytis ir sudaryti pirkimo sutartį. Be to, vienas iš ieškinio reikalavimų yra uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį tol, kol perkančioji organizacija nesuteiks galimybės susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu. Todėl jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų nepritaikytos, taptų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo. Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus tiekėjui palankų teismo sprendimą, ieškovei būtų užtikrintos jos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

10. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepime prašo UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikti nepakeistą.

11. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Kaip teisingai nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neginčija pirkimo sąlygų ir/ar laimėjusio tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, o reiškia reikalavimą – įpareigoti atsakovę supažindinti ieškovę su pirkimą laimėjusios tiekėjo pateiktu pasiūlymu pirkimo I dalyje pateiktais dokumentais. Įvertinus ieškinio dalyką ir teismo padarytą išvadą, yra akivaizdu, kad vienintelis ginčo objektas yra ieškovės susipažinimo su laimėjusio tiekėjo, t. y. trečiojo asmens, pasiūlymu galimybės. Kitų reikalavimų ieškinyje nėra keliama.

11.2. Susipažinimo su pasiūlymais institutas yra apribotas tik naikinamuoju terminu, tačiau ne konkrečiomis teisę naikinančiomis sąlygomis, t. y. dalyvis nepraranda teisės susipažinti su laimėjusio dalyvio pasiūlymu netgi pirkimui pasibaigus ir sudarius viešojo pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų teisiškai nepagrįstas, nes ieškovės teisę susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu užtikrina įstatyminė norma, kurios galiojimui ir ieškovės galimybei ją pasinaudoti laikinosios apsaugos priemonės jokios įtakos nedaro. Esant tokiai ginčo apimčiai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso, nes pirkimo procedūros būtų stabdomos neapibrėžtam laiko tarpui. Be to, nėra jokio faktinio pagrindo bent tikėtinai vertinti, kad pirkimo sąlygos ar trečiojo asmens pasiūlymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

11.3. Netgi pateikus visą trečiojo asmens pasiūlymą, jeigu tokią pareigą nustatys teismas, ieškovė trūkumų gali ir nenustatyti, todėl gali susidaryti situacija, kai po susipažinimo ieškinys gali būti ir nepareikštas, o tai reikštų, kad viešojo pirkimo sutarties įgyvendinimo sustabdymas taps beprasmis ir visiškai neatitiks CPK 423⁷ straipsnio 1 dalies reguliavimo tikslo, kuris akcentuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą. Taigi, teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomu.

11.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemones sukels žymiai didesnę žalą, nei jų nepritaikymas. Jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovė patirtų neproporcingai didelę žalą, lyginant ją su jų teikiama nauda, t.y. prarastų skirtą finansavimą įrangai įsigyti. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 8 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Sutarties įgyvendinimo terminas yra pakankamai trumpas ir siekiant ją tinkamai bei laiku įgyvendinti tiekėjas turi veikti ypač operatyviai. Trečiasis asmuo pateikė įrangos teikimo grafiką, kuriame numatyta, kad įranga bus pristatyta ir sumontuota iki 2020 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Papildomai trečiasis asmuo informavo, kad dalis įrangos jau įsigyta ir greitu laiku jau bus pristatoma atsakovei, bei, kad atlikti likusios perkamos įrangos užsakymai iš savo tiekėjų. Likusi įranga bus pristatoma ir montuojama dalimis, t. y. antra įrangos dalis bus pristatyta iki 2020 m. rugsėjo 30 d., o likusi įrangos dalis bus pristatyta iki 2020 m. lapkričio 16 d.

11.5. Valstybės investicijų 2020-2022 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) lentelės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-18 nutarimu Nr. 243, 28.1 p. nurodoma, kad 2020 metais, radijo, televizijos ir interneto įrangos (duomenys neskelbtini), įsigijimui yra skirta 2 233 000 Eur valstybės kapitalo investicijų. Šių asignavimų nepanaudojus per ataskaitinį laikotarpį, lėšos turės būti grąžintos į Lietuvos Respublikos biudžetą, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taigi, jeigu iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebus įgyvendinta viešojo pirkimo sutartis, atsakovė praras jai skirtą finansavimą ir turės sutartį nutraukti, o jos veiklai vykdyti būtinos įrangos įsigijimą, nukelti neapibrėžtam laikotarpiui. Taip pat, atsakovė privalės atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, rengiantis įgyvendinti sutartį, kurie, atsižvelgiant į sutarties vykdymo pažangą, būtų pakankamai žymūs.

Žemesnės instancijos teismas

11.6. Teismas tinkamai taikė suformuotą kasacinio teismo praktiką. Šiuo atveju ginčas vyksta ne dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, susijusių su trečiojo asmens kvalifikacijos arba pasiūlymo vertinimo, t. y. klausimas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nėra keliamas. Ginčo objektas yra atsakovės atsisakymas pateikti trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus, kuriuos jis traktuoja, kaip konfidencialią, sudarančią komercinę (gamybinę) paslaptį, t. y. ginčas iš esmės vyksta dėl pasiūlymo dokumentų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

15. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

16. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, tačiau įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ vykdo viešąjį pirkimą „Televizijos ryšio (intercom) ir susijusios įrangos pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašo leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo, pateikto viešame pirkime turiniu bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

18. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pagrindė pirmąją sąlygą būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19. Pažymėtina, kad konkrečioje stadijoje yra vertinamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumas, todėl į klausimą ar yra pagrindas leisti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo, pateikto viešame pirkime, turiniu, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

20. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertinamos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad grėsmės galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui šiuo atveju nėra, nes byloje nėra ginčo dėl pirkimo sąlygų teisėtumo bei pirkėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju buvo pažeista pasiūlymo pateikimo tvarka ir tik išreikalavus trečiojo asmens pasiūlymą gali tapti aišku, ar pirkimo metu buvo padaryti kokie nors su pasiūlymu ar jo vertinimu susiję pažeidimai. Pasak apeliantės, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nestabdant pirkimo procedūrų pirkimas gali pasiekti tokią stadiją, kai net užfiksavus pažeidimus pirkime bus įmanoma naudotis tik žalos atlyginimo institutu ir taip perkančioji organizacija mokės dvigubai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

22. Pažymėtina, kad vien tai, jog galimai buvo pažeista pasiūlymo pateikimo ieškovei tvarka nesudaro pagrindo spręsti, jog yra grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Priešingai, teisę reikalauti pateikti pasiūlymą ieškovei numato įstatymas, todėl net nepatenkinus jos reikalavimo šioje byloje, ji turėtų galimybę reikalauti susipažinti su pasiūlymo duomenimis vadovaujantis įstatymu (VPĮ 20 straipsnio 4 dalis). Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pirkimo procedūrų stabdymas ir/ar uždraudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį konkrečioje situacijoje neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie bent preliminariai vertinant leistų daryti prielaidą, kad ieškovei susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis bus ginčijamas pirkimo sąlygų ar pirkėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Apeliantė teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudos, nes atsakovė jau turi intercom sistemą, gali pilnai vykdyti savo funkcijas ir todėl nėra skubos sudaryti pirkimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju, atkreipia dėmesį į tai, jog pirkimo sutartis jau yra sudaryta 2020 m. rugsėjo 8 d. Taip pat, jau yra įsigyta dalis įrangos reikalingos perkamos sistemos montavimui, ji atsakovei turi būti pristatyta 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d., o iki 2020 m. lapkričio mėnesio pabaigos sumontuota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybės investicijų 2020-2022 metų programoje numatyta, kad atsakovės 2020 m. radijo televizijos ir interneto įrangos įsigiimui yra skirta 2 233 000 Eur valstybės kapitalo investicijų. Per ataskaitinį laikotarpį (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) neįgyvendinus viešojo pirkimo sutarties, atsakovė praras jai skirtą finansavimą ir turės nutraukti su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį, atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius. Be to, atsakovė turės neribotam laikui atidėti jos veiklai reikalingos įrangos pirkimą. Tai reiškia, kad nors pirkimo objektas svarbus tiek ieškovei, tiek atsakovei, tiek visuomenei, tačiau konkrečioje situacijoje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neigiamos jų taikymo pasekmės gali viršyti jų taikymo naudą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų.

24. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo teigti, kad konkrečiu atveju yra rizika galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų nepasisakytina.

Dėl proceso baigties

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl yra atmestini (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl yra paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas