Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-03-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė Regina Šolienė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-30-130308-00004, kuriame nurodė, jog gretimo sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savininkė I. J. savavališkai statė II grupės nesudėtingą statinį – tvorą G. R. sklypo dalyje ((duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdama jos sutikimo. Tvora pradėta statyti 2012 m. rugsėjo mėn. G. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Į šiaurinės pusės G. R. sklypo dalį patenka 0,34 m savavališkai pastatytos tvoros (matavimo taškas A); matavimo taške B tvoros pamatas patenka į G. R. sklypą 0,24 m; matavimo taške C – 0,01 m. Tokiu būdu I. J. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 1 d. 5 p. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 159 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pažymi, kad atsakomybė pagal ATPK 159 str. 1 d. atsiranda tik tuo atveju, jei pažeidimas padaromas tyčia, o I. J. veiksmuose nėra tyčios. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-24 nutartyje civilinėje byloje 2A-94-123/2011 buvo išaiškinta, kad sklypo riba, skirianti (duomenys neskelbtini), per visą jų naudojimo laikotarpį nekito ir yra apibrėžta išlikusiais orientyrais, kuriuos apibrėžia kadastrinių matavimų byloje nurodytos koordinatės. 2007-09-12 buvo parengtas sklypo (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planas, pagal kurį Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-09 įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81 buvo patvirtintos šio sklypo ribos pagal paminėtame plane nurodytas koordinates. Matininkas sklypo ribas matavo ir jas apibrėžė koordinatėmis pagal seniai nusistovėjusias ribas tarp gretimų sklypų, taip pat ir su sklypu (duomenys neskelbtini), riboženklių nedėjo, kadangi tai nebuvo privaloma pagal ŽŪM 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.4 p., nes ribos sutapo su dirbtiniais objektais (senos tvoros pamatais, tvoros stulpu ir pastatų sienomis). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog I. J. neturėjo pagrindo netikėti matininko skaičiavimų ir koordinačių apibrėžimo teisingumu, neturėjo nei galimybės, nei specialių žinių jas patikrinti. Todėl ji pagrįstai manė, kad jos sklypo riba yra apibrėžta dirbtiniais objektais ir matininko nurodytomis koordinatėmis, dėl to ji, neišeidama iš šių ribų, ir pasistatė tvorą. Aplinkybės, kad yra nukrypta 14 cm į G. R. sklypo pusę, paaiškėjo ir tapo žinomos I. J. tik po to, kai tvora buvo pastatyta. I. J. nesuprato ir negalėjo suprasti, kad tvorą statė ne savo sklypo ribose, ji buvo įsitikinusi, kad tvorą stato savo sklype. Tai akivaizdžiai parodo, kad ją suklaidino matininkas, vietovėje parodydamas vienaip, o plane atvaizduodamas kitaip, todėl jos veiksmuose nėra subjektyvinės pažeidimo sudėties dalies, kas reiškia, kad nėra padarytas jai inkriminuotas pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog I. J. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą įrodyta.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus 2013-03-27 nutarimu Nr. ATN-30-130327-00001 I. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 159 str. 1 d., paskirta 500 Lt bauda. Pagal ATPK 159 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia naujo nesudėtingo statinio savavališka statyba. Savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, o kai jis nereikalingas, be žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, I. J. pradėtas statyti nesudėtingas statinys – tvora, pastatytas G. R. sklypo dalyje be G. R. sutikimo. Tai, kad tvora pastatyta G. R. žemės sklypo ribose, neneigia ir pati I. J., tačiau teigia, kad ji statydama tvorą nesuprato ir negalėjo suprasti, kad tvorą statė ne savo sklypo ribose, ji buvo įsitikinusi, kad tvorą stato savo sklype, ją suklaidino matininkas. Pažymėtina, kad tai, jog, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, ji nesuprato, kad tvorą stato ne savo sklypo ribose, nėra reikšmingas faktas, nes tai neatleidžia nuo atsakomybės už pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde pripažįstama, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vadovavosi matininko parodymais, o ne tuo, kas buvo atvaizduota plane. Taigi pati administracinėn atsakomybėn patraukta I. J. buvo neatidi ir tai, kad, jos manymu, ji buvo suklaidinta matininko, nepanaikina jos atsakomybės pagal ATPK 159 str. 1 d. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ginčai dėl sklypo ribų yra išspręsti civilinėse bylose teismo sprendimais (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-06, civilinė byla Nr. 2-882-613/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-24, civilinė byla Nr. 2A-94-123/2011), yra aiškiai nustatytos sklypų ribos, jas apibrėžiantys taškai ir atitinkamai jų koordinatės, teismų nenurodyta, kad reikia sklypo ribas sieti su tokiais konkrečiais objektais kaip lauko tualetas ar tvoros stulpas ir jų koordinatėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad I. J., neturėdama G. R. sutikimo, jos sklypo ribose pradėjo statyti nesudėtingą statinį – tvorą, konstatuotina, jog teismas pagrįstai padarė išvadą, kad I. J. kaltė dėl savavališkos statybos visiškai įrodyta, ir nutarimas, kuriuo I. J. skirta bauda, yra teisėtas.

Vadovaujantis tuo, kas paminėta, naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.