Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-94-123/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
2A-94-123/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
A. D.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, sodininkų bendrijai „Ranetas“
Advokatai
Gintautas Daugėla, Asta Mačernytė
Kategorijos
  • 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-94-123/2011

Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorijos29.4; 30.5; 121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. vasario 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, dalyvaujant ieškovei G. R., ieškovės atstovei advokatei Astai Mačernytei, atsakovo A. D. atstovui advokatui Gintautui Daugėlai ir atstovei pagal įgaliojimą I. J. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-882-613/2010 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui A. D., tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, sodininkų bendrijai „Ranetas“ dėl savininko teisių gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atkurti jai priklausančio 915 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Klaipėdos sodininkų bendrijoje ,,Ranetas“, ribą, skiriančią jos sklypą nuo atsakovo žemės sklypo pagal žemės sklypo plane pažymėtą ašį 3-7, ir perduoti jai valdyti 99 kv. m ploto žemės ruožą, pažymėtą plane 3-4-7, kuris jai priklauso pagal 1993-10-15 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-683. Ieškovė nurodė, kad pagal 1993-10-15 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-683 įsigijo nuosavybėn 915 kv. m ploto žemės sklypą sodininkų bendrijoje „Ranetas“, o atsakovas tais pačiais metais įsigijo 1180 kv. m ploto žemės sklypą. 2007-11-07 UAB korporacijai „Matininkai“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad ji faktiškai valdo ne 915 kv. m ploto žemės sklypą, o 816 kv. m, o atsakovas valdo ne 1180 kv. m ploto žemės sklypą, bet 1290 kv. m. Ieškovė nurodė, kad tada ji sužinojo apie savo pažeistas teises, todėl kreipėsi į teismą, nurodydama, kad atsakovas neteisėtai valdo jai priklausančio 99 kv. m ploto žemės ruožą, ir prašė atkurti jai priklausančio žemės sklypo ribą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-06 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovės 3 270 Lt bylinėjimosi išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta įrodymų, jog atsakovas neteisėtai valdytų jam priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad ieškovės sklypas yra sumažėjęs iš atsakovo sodo pusės. Todėl nesant įrodymų, kad būtent atsakovas būtų per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgijęs žemės sklypą, ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė G. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad žemės sklypą nuosavybės teise valdo nuo 1977-04-11, kai jį perėmė iš buvusios savininkės K. P. 1993-10-15 sodų sklypų savininkai nubraižė sklypų projektus ir gavo dokumentus apie nuosavybę, kuriame ieškovės žemės sklypo dydis – 0,0915 ha, nors žemės sklypai realiai matuoti nebuvo. Iš žemės sklypo matavimus atlikusios UAB korporacijos „Matininkai“ sužinojo, kad jos sklypo dydis sudaro tik 0,0770 ha, o kaimyno A. D. – 0,1290 ha vietoje 0,1180 ha. Matavimus atlikusios įmonės atstovas ieškovei paaiškino, kad atsakovo žemės sklypo ribos yra žymiai pasuktos į ieškovės sklypą. Teismas nereikalavo pateikti dokumentų, susijusių su sodų bendrijos įkūrimu. Nebuvo išreikalauti dokumentai, t. y. kadastriniai žemėlapiai, kuriuose matyti buvusios tikslios ribos, taip pat sodų formavimo projektas. Ieškovė įsigijo 915 kv. m žemės sklypą, šie duomenys nenuginčyti ir netikėti jais nėra pagrindo. Ieškovės žemės sklypo ribos yra susiaurėjusios tik iš atsakovo sodo sklypo pusės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-06 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ieškovės ir atsakovo sodų riba nesiskiria daugiau nei 40 metų. Sodų nameliai buvo sublokuoti ir per jų sujungimo sieną nusistovėjusi riba niekada nebuvo pakeista. Ieškovės žemės sklypas niekada nebuvo didesnis nei 816 kv. m, įsigydama žemės sklypą ieškovė jo dydžio nematavo, nusibraižė planą, kuriame neatitinka jos įsigyto ir nuo 1992 m. valdomo sklypo dydis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Ranetas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-06 sprendimą panaikinti, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. A. D. yra žymiai išplatinęs savo naudojamo žemės sklypo plotą į G. R. valdomo žemės sklypo pusę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi tikrinti tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys dėl savininko teisių gynimo atmestas nesant įrodymų, kad būtent atsakovas būtų per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgijęs ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

1993-10-15 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsigijo 915 kv. m, o atsakovas 1180 kv. m ploto žemės sklypą, esančius Klaipėdos sodininkų bendrijoje „Ranetas“. 2007-11-07 atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu nustatyta, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 816 kv. m, o kaimyno A. D. – 1290 kv. m vietoje 1180 kv. m. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Žemės sklypu ieškovė naudojasi nuo 1977-04-11, kai jį perėmė iš K. P. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad 1993-10-15 sodų sklypų savininkai nubraižė sklypų projektus ir gavo dokumentus apie nuosavybę, kuriame ieškovės žemės sklypo dydis – 0,0915 ha, nors žemės sklypai realiai matuoti nebuvo, atlikti preliminarūs matavimai. Iš byloje pateiktos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 6), pažymos apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (t. 1, b. l. 7), žemės sklypo schemos (t. 1, b. l. 8), Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo (t. 1, b. l. 9), sodininkų bendrijos „Ranetas“ pažymos (t. 1, b. l. 10), Klaipėdos miesto valdybos potvarkio Nr. 434 priedo Nr. 2 (t. 1, b. l. 19–21) matyti, kad ieškovei skirtas ir ji įsigijo 915 kv. m žemės sklypą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos jį valdant ieškovei niekada nekito.

Ieškovė teisiniu ieškinio pagrindu nurodo CK 4.95 straipsnį, tačiau jos reikalavimas yra žemės sklypo ribos nustatymas, ir jis turi būti sprendžiamas pagal CK 4.45 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2006). Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos yra aiškios, t. y. nustatytos tiesia linija, pagal žemės sklypo plane teismui pažymėtą ašį 4-7 (t. 1, b. l. 15). Sklypų riba ieškovei valdant žemės sklypą nekito. Iš išlikusios sodininkų bendrijos projekto kopijos matyti, kad įgyvendinant 1964-10-02 Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 548 „Dėl žemės sklypo išskyrimo Lietuvos sodininkystės draugijos Klaipėdos skyriui prie Technikos gatvės visuomeniniams sodams užveisti“ buvo kuriami visuomeniniai sodai, kurių sklypų ribas žymėjo sublokuoti statiniai (t. 1, b. l. 56–58). Nustatyta, kad ties ieškovės ir atsakovo žemės sklypų riba dalis stovinčių statinių yra išlikę – ieškovės sklype esančio statinio dalis išlikusi, atsakovo sklype senojo statinio vietoje pastatytas naujas statinys (t. 2, b. l. 128), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas kokiu nors būdu galėjo išplatinti savo žemės sklypą. Ginčo dėl šios ribos tarp kaimyninių sklypų savininkų nebuvo kilę iki 2007-11-07, kai ieškovė atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad sklypų riba yra aiški, nesikeitė ieškovei valdant žemės sklypą, ieškovei priklausančio žemės sklypo dydis (915 kv. m) buvo nustatytas 1993-12-11 pagal sklypų projektų brėžinius atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b. l. 9). Todėl konstatavus faktinį ir teisinį sklypo ploto neatitikimą nėra pagrindo manyti, kad ieškovė buvo įgijusi didesnį nei 816 kv. m žemės sklypą. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovas neteisėtai užvaldė ieškovės sklypo dalį, o aplinkybė, kad ieškovė valdo mažesnį, o atsakovas didesnį sklypą nei įsigijo pirkimo dokumentais bei įregistravo nuosavybę valstybiniame registre, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str. 4 d.), teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-06 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio 2, 8.18 punktais už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atsakovui ir ieškovės priteistina 120 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. D. 120 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės G. R.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėRimvida Zubernienė