- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-10
- Bylos Nr.
- 3K-3-263/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Pranas Žeimys, Virgilijus Grabinskas, Juozas Šerkšnas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui I. L. dėl sklypo dalies išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl ribos tarp sklypų nustatymo, sklypo dalies išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir įpareigojimo pašalinti iš sklypo ieškovo turtą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. J. nurodė, kad 2003 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš A. ir N. D. 0,06 ha žemės sklypą Nr. 53, esantį (duomenys neskelbtini). Jo (ieškovo) žemės sklypas ribojasi bendra linija su atsakovo I. L. žemės sklypu Nr. 54, kurio dydis taip pat 0,06 ha. Be to, tiek jo (ieškovo), tiek atsakovo žemės sklypų ilgis ir plotis yra 20 m x 30 m. Pagal VĮ Registrų centras išduotus žemės sklypų planus visi abiejų sklypų ribų kampai yra statmeni. Taigi pagal dydį ir formą sklypai Nr. 53 ir Nr. 54 yra identiški. Ieškovo teigimu, pradėjęs naudotis savo sklypu bei pamatavęs jo ribas tarp I. L. žemės sklypo Nr. 52 ir atsakovo I. L. sklypo Nr. 54, jis pastebėjo, kad faktinis jo žemės sklypo Nr. 53 dydis yra mažesnis nei 0,06 ha, o atsakovas jo (ieškovo) žemės sklypo ribose iš betoninių blokelių yra atsižymėjęs ribą tarp jų sklypų, be to, yra pasidaręs įvažiavimą į savo žemės sklypą iš betoninių plokščių, įtvirtintų jo (ieškovo) žemės sklype. Tuo būdu atsakovas neteisėtai užvaldė ir naudojasi 1,89 m pločio (18,9 kv.m ploto) jo (ieškovo) žemės sklypo dalimi nuo kelio įstrižai link šiaurės rytinio žemės sklypo kampo. Atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad jo (ieškovo) faktiškai valdomo žemės sklypo riba su atsakovo sklypu neatitinka planuose nurodytų ribų ir kampai ties šia riba nėra statmeni, o jo (ieškovo) faktiškai valdomo sklypo plotas yra mažesnis nei 0,06 ha. Kadastriniais matavimais taip pat buvo nustatyta tikroji jo (ieškovo) žemės sklypo riba su atsakovo sklypu ir plane punktyrine linija pažymėta, kokią jo (ieškovo) sklypo dalį yra užėmęs atsakovas. Atsakovas valdo 1,89 m didesnę sklypo dalį, t.y. priekinės ties keliu jo (atsakovo) sklypo ribos ilgis yra 31,89 m, nors turėtų būti 30 m, kaip kad nurodyta planuose. Remdamasis CK 1.138 ir 4.95 straipsniais, ieškovas prašė teismo 1) įpareigoti atsakovą I. L. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo jo (ieškovo) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ties riba, kuri nustatytina šiuo metu prie kelio tarp sklypų esančios ribos pradžią perkeliant į dešinę 1 m 89 cm (iki taško, nuo kurio atsakovo sklypo ilgis iki sklypo Nr. 55 būtų 30 m), o sklypų gale (prie kanalo) ribos galinį tašką (30 m iki sklypo Nr. 55 ribos) paliekant nepakeistą, bei įpareigoti atsakovą pašalinti iš jam (ieškovui) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo betoninius blokelius, žyminčius ribą tarp sklypų, ir įvažiavimui į žemę įmontuotas betonines plokštes; 2) nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, jis (ieškovas) turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis).
Priešieškiniu atsakovas I. L., remdamasis CK 4.95 ir 4.98 straipsniais, prašė teismo 1) nustatyti, kad riba tarp ieškovui V. J. nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam (atsakovui) nuosavybės teise priklausančio toje pačioje sodų bendrijoje esančio sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tarp dviejų taškų, kurių koordinatės x = 6164076,28, y = 327205,74 (vieno taško) ir x = 6164088,67, y = 327221,44 (kito taško), einanti linija; 2) įpareigoti ieškovą V. J. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo jo (atsakovo) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, jo (atsakovo) žemės sklypo plane paženklintą linijomis 2-3 ir stora punktyrine linija, bei pašalinti iš jam (atsakovui) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo betoninius blokelius, žyminčius ribą tarp sklypų, ir kitą ieškovui priklausantį turtą (statybines atliekas, kelmus, krūmelius); 3) nurodyti, kad ieškovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą jis (atsakovas) turi teisę atlikti tuos veiksmus ieškovo lėšomis ir kartu išieškoti iš ieškovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis); 4) paskirti ieškovui V. J. 20 000 Lt baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį; 5) priteisti jam iš ieškovo V. J. nuostolių, susijusių su nepagrįsto ieškinio pareiškimu, atlyginimą – 590 Lt, sumokėtus už žemės sklypo ribų plano sudarymą. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovas V. J. teismui pateikė savo žemės sklypo Nr. 53 planą su koordinačių žiniaraščiu bei tiksliais sklypo ribų išmatavimais. Tokie duomenys yra įregistruoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale, todėl, atsakovo teigimu, jis jų neginčija, nes ieškovo ir jo (atsakovo) žemės sklypus skirianti linija atitinka preliminariais matavimais, atliktais paskiriant sklypus kolektyvinių sodų nariams, nustatytas ribas. Pagal jo (atsakovo) pateiktą planą Nr. 2 nuo taško 1, atskiriančio ginčo sklypus, buvęs ieškovo žemės sklypo savininkas, klodamas blokelius, sąmoningai ar nesąmoningai nukrypo į jo (atsakovo) sklypo pusę nuo taško 4 (pagal ieškovo planą) arba nuo taško 3 (pagal jo (atsakovo) pateiktą planą) atstumu apie 1,5 m (trikampis plotas, atsakovo žemės sklypo plane pažymėtas 2-3-„a“). Šiuo metu šį žemės plotelį neteisėtai valdo ieškovas, nes yra sudėjęs statybinių medžiagų atliekas, kelmus. Be to, jo (atsakovo) sklype į žemę yra įkasta betono blokelių linija (atkarpa, atsakovo plane pažymėta 2-„a“). Nors ieškovas šiuos blokelius priskiria jam (atsakovui), jie nėra jo nuosavybė, o priklauso ieškovui, nes juos pastatė buvusi ieškovo žemės sklypo savininkė, su kuria jo (atsakovo) santykiai buvo geri, todėl jis jai jokių pretenzijų nereiškė ir tikslių žemės sklypų ribų su ja nesuderino. Ieškovas V. J. savo reikalavimus grindžia pateiktu žemės sklypo ribų planu, pagal kurį jam (atsakovui) priklausančios betono plokštės patenka į ieškovo sklypą, tačiau pagal jo (atsakovo) užsakymu atliktus UAB „Geometra“ matavimus, šios betono plokštės yra jam (atsakovui) priklausančiame žemės sklype. Atsakovo teigimu, jo užsakymu padaryti matavimai yra tikslūs, nes visiškai sutampa su sklypo ribos taškų išmatavimais, atliktais ieškovo užsakymu A. V. individualioje įmonėje, o A. V. individualios įmonės brėžinyje neatitikimai yra padaryti sąmoningai, turint tikslą teismine tvarka įpareigoti jį (atsakovą) perduoti ieškovui jam (atsakovui) nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį. Kadangi jo (atsakovo) užsakymu atlikti matavimai yra tikslūs, ieškovo ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Kadangi savo savanaudiškų tikslų ieškovas siekia pasinaudodamas valstybine institucija – teismu, atsižvelgiant į ieškovo materialinę padėtį (jis savo sodo sklype pasistatė didelio ploto namą), atsakovo manymu, ieškovui skirtina 20 000 Lt bauda.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nustatęs, kad ieškovas V. J. 2003 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydamas iš A. ir N. D. 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktu perimdamas šį žemės sklypą, žinojo, jog sklypas suformuotas atlikus tik preliminarius jo matavimus, teismas laikė, jog tuo būdu ieškovas prisiėmė sau ir riziką dėl paklaidos, galinčios paaiškėti atlikus tikslesnius matavimus. Teismas nustatė, kad dabartinė riba tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų yra susiformavusi daugiau kaip dešimt metų, ginčų dėl sklypų ribos tarp buvusių žemės sklypų savininkų nebuvo. Atsakovas I. L. 1994 m. sausio 29 d. įsigijo taip pat tik pagal preliminarius matavimus suformuotą žemės sklypą. Teismas nurodė, kad abi šalys į bylą pateikė planus, iš kurių matyti, jog abiejų šalių sklypai nėra taisyklingos formos. Pagal kelio liniją ieškovui V. J. priklausančio žemės sklypo ilgis nėra 30 m, o atsakovui I. L. priklausančio sklypo ilgis pagal kelią nuo ribos su V. J. sklypu iki ribos su sklypu Nr. 55 yra daugiau nei 30 m. Nė viename iš į bylą pateiktų dokumentų, teismo nuomone, nematyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų galėtų būti laisvas plotas. I. L. teismui pateikė 1987 m. sudarytą jam priklausančio žemės sklypo planą, iš kurio matyti, kad riba tarp sklypų Nr. 53 ir Nr. 54 yra statmena kelio linijai, o pavaizduotos betoninės plokštės visos yra sklypo Nr. 54 teritorijoje. Byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu padaręs išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, kokią ginčytino žemės ploto dalį galima būtų prijungti prie vieno ar kito žemės sklypo (CK 4.45 straipsnio 1 dalis), teismas sprendė, kad tenkinti ieškinį ar priešieškinį nėra galimybės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 4 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo V. J. apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas V. J., patikslintame ieškinyje nurodęs, jog atsakovas savavališkai užėmė jam priklausančio žemės sklypo dalį (1,89 m), privalėjo įrodyti savavališką minimos žemės sklypo dalies užėmimo faktą (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi liudytojų G. A. ir J. K. parodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas nei šio fakto, nei tos aplinkybės, kad atsakovas I. L. ginčo žemės sklypo dalį valdo neteisėtai, neįrodė. Kolegija taip pat nustatė, kad 2003 m. spalio 10 d. ieškovas iš A. ir N. D. nupirko 0,06 ha žemės sklypą, suformuotą atlikus preliminarius matavimus. Atsakovas I. L. iš I. Š. pirko iki galo suformuotą sodo sklypą su pažymėtomis jo ribomis, todėl jokių nesutarimų tarp atsakovo ir buvusių ieškovo sklypo savininkų A. ir N. D. nekildavo. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą padarius pagrįstą išvadą, kad dabartinė riba tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų yra susiformavusi daugiau nei dešimt metų. Ieškovas V. J., priėmęs nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą – iš A. ir N. D., suformuotą pagal preliminarius matavimus, prisiėmė paklaidos riziką. Teisėjų kolegijos nuomone, patenkinus ieškovo reikalavimus, atsakovo teisės iš esmės būtų pažeistos, nes jis nebegalėtų įvažiuoti į kiemą per įrengtą įvažiavimą.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas V. J. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.45 straipsnio 1 dalies ir 4.95 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 4.45 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatoriaus (ieškovo) teigimu, jis valdo mažesnį, o atsakovas – didesnį žemės sklypo plotą, nei teisiškai įregistruota (0,06 ha), todėl, remdamiesi CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, teismai turėjo nustatyti ribą tarp ginčo žemės sklypų, prijungdami prie jo (ieškovo) žemės sklypo jo prašomą žemės plotą, o atsakovui palikdami 0,06 ha, kiek jam ir priklauso. CK 4.45 straipsnio 1 dalis nereikalauja, kad, sprendžiant ginčą dėl sklypų ribų, būtų nustatytas savavališko žemės sklypo dalies užvaldymo ar neteisėto valdymo faktas. Ši teisės norma iš esmės preziumuoja tai, kad, kilus ginčui dėl sklypų ribų, kažkuri iš ginčo šalių valdo daugiau žemės, negu teisiškai įregistruota, kas reiškia, jog toks valdymas yra neteisėtas ir yra pagrindas pašalinti tokį valdymo neteisėtumą koreguojant sklypų ribą. Tokiu atveju pakanka nustatyti, kad sklypų ribos yra pasikeitusios ir kad vienam iš savininkų arba abiems trūksta tam tikro žemės ploto. Be to, kasatoriaus teigimu, nors savavališko užvaldymo faktas nagrinėjamu atveju nėra būtinas įrodinėti, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad toks faktas byloje nebuvo įrodytas. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina atsakovą valdant didesnį, o jį (ieškovą) – mažesnį, nei įsigijo, žemės sklypą. Akivaizdu, kad valdymas didesnio sklypo, nei teisiškai priklauso, galimas tik savavališkai užvaldant svetimo sklypo dalį. Tai, kad jis (ieškovas) priėmė mažesnį žemės sklypą, nei įregistruota, automatiškai nesukūrė atsakovui nuosavybės teisės į nepriimtąją sklypo dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas I. L. prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas savo reikalavimą pareiškė CK 4.95 straipsnio pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar ginčijama žemės sklypo dalis yra ieškovo nuosavybė ir ar jis turi teisę reikalauti perduoti (grąžinti) jam šią sklypo dalį. Teismas, sprendęs ne vindikacinio reikalavimo pagrįstumo, o ginčo žemės sklypų ribų nustatymo klausimą ir vadovavęsis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, išsprendė nepareikštą byloje reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CK 4.95 straipsnį ir šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaisė. Be to, atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimai atmestini ir taikant CK 4.45 straipsnį. Ginčo sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse šių sklypų ribos nėra nustatytos, todėl teismai, nenukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagrįstai nenustatinėjo naujos ribos tarp ginčo sklypų, o vadovavosi daugiau kaip prieš dešimt metų susiformavusia šių sklypų riba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Ieškovas V. J. 2003 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš A. ir N. D. pagal preliminarius matavimus suformuotą, apie ką ieškovui buvo žinoma, 0,06 ha žemės sklypą Nr. 53, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas jam buvo perduotas pagal nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo nuosavybėn aktą. Atsakovas I. L. 1994 m. sausio 29 d. įsigijo 0,06 ha žemės sklypą Nr. 54, kuris taip pat buvo suformuotas tik pagal preliminarius matavimus. Atlikus tikslesnius ieškovo V. J. ir atsakovo I. L. žemės sklypų matavimus, paaiškėjo, kad šių sklypų dydžiai neatitinka jų nuosavybės dokumentuose nurodytų dydžių. Pagal vietovės generalinį planą ginčo žemės sklypai yra taisyklingo stačiakampio formos. Pagal abiejų šalių pateiktus jų žemės sklypų planus nė vienas iš sklypų nėra taisyklingos formos: ieškovui V. J. priklausančio žemės sklypo ilgis pagal kelio liniją yra mažesnis nei 30 m, o atsakovui I. L. priklausančio žemės sklypo ilgis palei kelią nuo ribos su V. J. sklypu iki ribos su sklypu Nr. 55 yra didesnis nei 30 m. Dabartinė riba tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų yra susiformavusi daugiau nei dešimt metų.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.
CK 4.45 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad kilus ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribos, ribas nustato teismas. Ši įstatymo norma nustato ir kriterijus, kuriais remiantis turi būti sprendžiamas ginčas, t. y. nustatomos sklypų ribos. Nustatymas, ar sklypų ribos yra aiškios ar ne, yra bylos faktas, kurio kasacinis teismas nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Iš šalių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad šių sutarčių pagrindu kiekviena šalis nusipirko po 6 arus žemės. Ieškovas faktiškai naudojasi mažesniu nei 6 arai žemės sklypu, o atsakovas – didesniu nei 6 arai žemės sklypu. Pagal vietovės generalinį planą ginčo sklypai yra taisyklingo stačiakampio formos. Pagal abiejų šalių pateiktus žemės sklypų planus nė vienas iš sklypų nėra taisyklingos formos: ieškovui V. J. priklausančio žemės sklypo ilgis palei kelio liniją yra mažesnis nei 30 m, o atsakovui priklausančio žemės sklypo ilgis palei kelio linija nuo ribos su ieškovo žemės sklypu iki ribos su žemės sklypu Nr. 55 yra 31,89 m. Ieškovo faktinis reikalavimas šioje byloje yra 1,89 m atstumu perkelti sklypo ribą palei kelio liniją į atsakovo žemės sklypą, kad atsakovo sklypo ilgis iki sklypo Nr. 55 būtų 30 m, o kitų sklypų matmenų nekeisti. Be to, ieškovas prašo, nustačius sklypų ribą, įpareigoti atsakovą pašalinti iš jo (ieškovo) žemės sklypo betoninius blokelius ir betonines plokštes. Nors ieškovas teisiniu ieškinio pagrindu nurodė CK 4.95 straipsnį, jo reikalavimas yra aiškus – žemės sklypų ribos nustatymas, ir jis turėjo būti teismų sprendžiamas pagal CK 4.45 straipsnio taisykles. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, ieškovo pareikštą reikalavimą kvalifikavo neteisingai, ir šis materialinės teisės normos pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties byloje priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Jeigu, nustačius ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribą, paaiškėtų, kad atsakovas neturi jokios galimybės įsirengti kitą įvažiavimą į savo žemės sklypą, atsakovas galėtų pareikšti ieškovui reikalavimą dėl servituto nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.