Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-16 · Administracinė byla Nr. I-8392-583/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
I-8392-583/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01673-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8392-583/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01673-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2019 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) priteisti 1500 Eur turtinės žalos bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, jog Klaipėdos AVPK vyriausiasis patrulis 2018 m. gruodžio 15 d., 05.44 val. pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANK_P-59430-2018, kuriame nurodė, kad pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę nedavė kelio su įjungtais švyturėliais bei specialiais garso signalais važiuojančiai specialiajai transporto priemonei ir taip sukėlė eismo įvykį. Už padarytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 6 dalyje, pareiškėjui buvo siūloma skirti 45 Eur baudą, o už administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje – 5 Eur dydžio bauda. Klaipėdos AVPK specialistas viešame posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2019 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui skyrė 90 Eur dydžio baudą.

Pareiškėjas nesutikdamas su 2019 m. sausio 15 d. nutarimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, kadangi pareiškėjo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties požymių. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi atmetė Klaipėdos AVPK apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas teigia, jog Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo neteisėti, kadangi nesant teisėto pagrindo, pažeidžiant ANK įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda. Siekdamas apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų pareiškėjas samdė advokatą, todėl patyrė 1500 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro atstovavimo bendrosios kompetencijos teisme išlaidos.

Pareiškėjas akcentuoja, jog taip pat pareiškėjas patyrė ir neturinę žalą. Eismo įvykio metu buvo smarkiai apgadintas jo automobilis, todėl pareiškėjas negalėjo ilgą laiką dirbti taksi vairuotoju, negavo pajamų, labai išgyveno, suprastėjo sveikata, jautė nuolatinę įtampą, stresą, nes bijojo prarasti taksi vairuotojo darbą – vienintelį pajamų šaltinį. Po avarijos, vežant klientus taksi automobiliu tam tikrą laiką jautė baimę. Pareiškėjas patirtus nepatogumus įvertina 500 Eur dydžio suma.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. eteisėtų veiksmų. Žalą, atsiradusią o 6.271 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų

Klaipėdos apylinkės teismas spręsdamas pareiškėjo kaltės klausimą sutiko su jo tik teismo posėdžio metu duotais parodymais dėl aplinkybių sutrukdžiusių jam 2018 m. gruodžio 15 d. pamatyti ir išgirsti važiuojančią specialiąją transporto priemonę. Pareiškėjas įvykio vietoje surašant administracinio nusižengimo protokolą, o po to nagrinėjant administracinę bylą policijos įstaigoje, šių aplinkybių Klaipėdos AVPK pareigūnams nenurodė. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta abipusė vairuotojų kaltė. Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai viso proceso metu atliko neteisėtus veiksmus t. y. be pagrindo, pažeidžiant ANK reikalavimus, nesant veikoje administracinio nusižengimo sudėties, pareiškėjui skyrė administracinę nuobaudą. Klaipėdos AVPK atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde nenurodė kokie konkrečiai ANK įtvirtinti reikalavimai buvo pažeisti. Taip pat pareiškėjas nenurodė kaip pagal įstatymus šiuo konkrečiu atveju turėjo elgtis pareigūnai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Administracinių nusižengimų bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinami, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio nusižengimo byla nutraukta nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad jeigu pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas ir policijos pareigūnai skirtingai vertino įrodymų pakankamumą administracinio nusižengimo byloje t. y. skirtingai vertino pareiškėjo galimybes pamatyti ir išgirsti su įjungtais švyturėliais bei specialiais garso signalais važiuojančiai specialiajai transporto priemonei. Pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje buvo išteisintas tik dėl aplinkybių, kurių pareigūnams net nenurodė, o jas nurodė tik teisme. Pareigūnų įsitikinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo surašant protokolą ir nutarimą dėl administracinio nusižengimo, buvo paremtas visapusišku bylos išnagrinėjimu, todėl negali suponuoti neteisėtų veiksmų konstatavimo ar diskrecijos ribų peržengimo.

Pareiškėjas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis dėl pareigūnų veiksmų patyrė būtent 500 Eur dydžio neturtinę žalą. Jis tik pateikė apmąstymus apie tai, kokias pasekmes galėtų sukelti neteisėti pareigūnų veiksmai, tačiau nenurodo ir nepateikia konkrečių duomenų, jog dėl jo atžvilgiu vykdytos administracinių nusižengimų teisenos pablogėjo sveikata, reputacija, bendravimo su kitais asmenimis galimybės ir pan. Klaipėdos AVPK nuomone šios ir kitos atsiliepime nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. M. kreipėsi skundu į teismą prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas skunde prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK priteisti 1500 Eur turtinės žalos bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigūnų veiksmų, atlyginama remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimus numatytus ANK 417 straipsnio 6 dalyje bei 417 straipsnio 8 dalyje (kelių ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas).

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-59430-2018 (b. l. 35-36). Minėtame protokole teigiama, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 15 d., apie 03.33 val. vairuodamas transporto priemonę, nedavė kelio, t. y. nesustojo dešiniame kelkraštyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais žybčiojančiais švyturėliais, bei specialiais garso signalais važiuojančiai specialiajai transporto priemonei, nepasirinko saugaus greičio ir taip sukėlė eismo įvykį. Pareiškėjas šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 12 punktų reikalavimus. 2018 m. gruodžio 15 d. administracinio nusižengimo protokolo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Pažymėtina, kad pareiškėjas minėtame protokole nurodė, jog nesutinka su jam inkriminuojama veika.

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas, įvertinęs surinktus duomenis 2019 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-880-2019 (b. l. 33-34). Minėtu nutarimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 6 dalyje bei ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir pareiškėjui paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur bauda.

Pareiškėjas nesutikdamas su Klaipėdos AVPK 2019 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, 2019 m. vasario 4 d. pateikė skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmams (b. l. 30-31), kuriame prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-151-963/2019 (b. l. 9-14), nutarė pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikino Klaipėdos AVPK 2019 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-880-2019 bei administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, karo policijos automobilio švyturėlių nematė, nes miestas buvo apšviestas kalėdinių papuošimų lemputėmis, jam matomumą užstojo prie pat sankryžos esantis didelis pastatas, o garsinio signalo galėjo negirdėti, kadangi automobilio langai buvo uždaryti, salone veikė racija, radijas. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-361/2019 (b. l. 6-8), nutarė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutarimas yra pagrįstas ir Klaipėdos AVPK apeliacinio skundo netenkino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1446-624/2015 ir kt.).

Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-1560/2013; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).

Tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės (tarnautojų) neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu dėl ANK 417 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų bylos teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. ANK 590 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 590 straipsnio 3 dalis).

ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Šio kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.

Vadovaujantis ANK 614, 615 straipsniu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka priskirta nagrinėti institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, šiuo atveju t. y. Klaipėdos AVPK. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas remiantis šiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, pareiškėjo 2018 m. gruodžio 15 d. paaiškinimu (b. l. 37), specialiąją transporto priemonę vairavusio pareigūno 2018 m. gruodžio 15 d. paaiškinimu (b. l. 38), Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2018 m. gruodžio 15 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 40) ir Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. gruodžio 15 d. sudarytu eismo įvykio vietos planu (b. l. 41).

Įvertinus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutarimo turinį nustatyta, kad teismas nutarė tenkinti pareiškėjo skundą atsižvelgdamas į jo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, jog dėl prasto matomumo, automobilio salone veikusios racijos, radijo bei uždarytų langų jis neturėjo galimybės laiku pamatyti ar išgirsti artėjančią specialiąją transporto priemonę, t. y. teismas vertindamas ar yra nagrinėjamoje byloje visos administracinio nusižengimo sudėties sudedamosios dalys, iš esmės rėmėsi pareiškėjo teismui pateiktais parodymais.

Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu pareiškėjas Klaipėdos AVPK pareigūnui įvardijamų aplinkybių, kurias nurodė teisminio nagrinėjimo metu, nenurodė. Tai patvirtina ir pareiškėjo 2018 m. gruodžio 15 d. paaiškinimas, kuriame jis tik nurodė, kad 2018 m. gruodžio 15 d. važiavo Liepų g. link Naujojo Sodo g., degant žaliam šviesoforo signalui ir sankryžoje su H. Manto g. pajuto smūgį iš dešinės pusės. Taip pat pareiškėjas nepateikė prašymo, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai administracinio nusižengimo bylą nagrinėtų žodinio proceso tvarka ir galėtų pateikti papildomus paaiškinimus, nors jam buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikas bei vieta nurodyta administracinio nusižengimo protokole, su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas ir jam buvo įteikta protokolo kopija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus ir Klaipėdos AVPK pareigūnams nenurodė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jas pateikdamas tik teismo posėdžio metu.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas skunde Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia bendro pobūdžio teiginiais – teigia, kad buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn nesant teisinio pagrindo ir administracinio nusižengimo sudėties. Akcentuoja, jog administracinio nusižengimo tyrimas atliktas nesilaikant ANK įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, tačiau nenurodo kokius teisės aktų reikalavimus vykdydami tyrimą Klaipėdos AVPK pareigūnai pažeidė.

Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes bei atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuoja, kad buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų, leidžiančių pripažinti 2018 m. gruodžio 15 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 30-ANR_P-59430-2018 nurodytas aplinkybes pagrįstomis, o būtent tai, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 15 d. vairuodamas automobilį nedavė kelio su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais žybčiojančiais švyturėliais bei specialiais garso signalais važiuojančiai specialiajai transporto priemonei ir taip sukėlė eismo įvykį. Tai suponavo, kad jo veika buvo kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 6 bei 8 dalis. Nagrinėjamu atveju nebuvo galimas vienareikšmiškas vertinimas dėl įvykio sudėties buvimo/nebuvimo pirminėje nusižengimo tyrimo ir nutarimo priėmimo stadijoje, o reikšmingas veikos kvalifikavimui aplinkybės buvo nustatytos tik teisminio nagrinėjimo metu.

Kaip jau paminėta, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, tačiau kaip jau ir paminėta šiame sprendime, vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta pareigūnų aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog Klaipėdos AVPK veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje numatytų privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.271 straipsnyje, t. y. Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų administracinio nusižengimo nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo metu, nėra teisinio pagrindo kilti civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas