Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2019 m. kovo 16 d. vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 1 d. vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2019 m. gegužės 9 d. vagystė) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. gegužės 14 d. vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, subendrinta iš dalies jas sudedant ir paskirta D. P. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

UAB „S“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš D. P. priteista 35 700,18 eur (trisdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai eurų 18 centų) turtinei žalai atlyginti.

UAB „K“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš D. P. priteista 68,22 eur (šešiasdešimt aštuoni eurai 22 centai) turtinei žalai atlyginti.

Iš D. P. valstybės naudai nuspręsta išieškoti 366,40 eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 40 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2019 m. kovo 16 d. apie 20.25 val. iš UAB „P“ priklausančios parduotuvės „Samsung“, esančios prekybos ir pramogų centre „M“, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą – UAB „P“ priklausantį turtą – 12 vnt. 64 GB talpos „Samsung EVO+“ atminties kortelių, kurios 1 vnt. vertė 29,99 Eur, bendros 359,88 Eur vertės, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, jis 2019 m. gegužės 1 d. apie 14.40 val. iš prekybos ir pramogų centro „A“, adresu (duomenys neskelbtini) esančios UAB „X“ priklausančios laikrodžių parduotuvės „Mp“ iš neužrakintos vitrinos slapta pagrobė svetimą – UAB „X“ priklausantį turtą – keturis rankinius laikrodžius „D“, bendros 1 136,00 eurų vertės, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Be to, jis 2019 m. gegužės 9 d. apie 17.10 val. iš (duomenys neskelbtini), esančios juvelyrinių dirbinių parduotuvės „V“, priklausančios UAB „S“, prekystalio pavogė padėklą su raudonojo aukso vestuviniais žiedais, o būtent: 4 vnt. raudono aukso vestuvinių žiedų su brangakmeniais, 2 694,50 eurų vertės ir 70 vnt. raudonojo aukso vestuvinių žiedų, 36 233,33 euro vertės, tokiais savo veiksmais UAB „S“ padarė 38 927,83 euro turtinę žalą, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

1.4. Be to, jis 2019 m. gegužės 14 d. apie 21.11 val. iš UAB „K“ priklausančios parduotuvės „E. M.“, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai – matant pardavėjai J. K., pagrobė svetimą – UAB „K“ priklausantį turtą – 6 vnt. po 1 kg kavos pupelių „Aroma Platinum“, 1 vnt. vertė 11.37 Eur, bendros 68.22 Eur vertės, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

16. Pažymėtina, kad dėl pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto UAB „K“ vaizdo įrašo teisiamojo posėdžio metu proceso dalyvių nuomonės neklausta, dėl šio vaizdo įrašo proceso dalyviai nepasisakė (4 t., b. l. 102). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pakartotinai buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, esantys UAB „K“ pateiktoje kompaktinėje plokštelėje (2 t., b. l. 124). D. P. patvirtino, kad vaizdo įraše asmuo yra kažkuo panašus į jį, panašiai praplikęs, tačiau ten tikrai ne jis, tokių nusikaltimų jis nedaro, yra prieš atviras vagystes. Dėl kitų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas – prisipažįsta (5 t., b. l. 17). Teisėjų kolegijos nuomone, vaizdo įraše esantis asmuo yra panašus į D. P., tačiau kategoriškos išvados, kad vaizdo įraše esantis asmuo yra D. P., padaryti negalima dėl esančių išvaizdos skirtumų.

17. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo metu, atsižvelgdamas į D. P. skundo argumentus, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, nustatęs, kad išklotinės išimtos iki 2019 m. gegužės 14 d., o išanalizuotos ir byloje pateiktos išklotinės tik iki 2019 m. gegužės 11 d. (2 t., b. l. 89-100), pavedė prokurorei išanalizuoti 2019 m. gegužės 14 d. D. P. naudojamo telefono numerio telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos išklotines.

18. 2021 m. gegužės 4 d. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje gautas Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo O. N. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad iš UAB „T“ gauta SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių bei SMS žinučių išklotinė nuo 2019 m. balandžio 14 iki gegužės 14 dienos. Nustatyta, kad minėta SIM kortele naudojasi D. P.. Išanalizavus 2019 m. gegužės 14 d. skambučių ir žinučių išklotines, nustatyta, kad minėtą dieną 12 val. 54 min. telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio Vilniaus mieste, Kalvarijos gatvėje. Vėliau telefonas buvo išjungtas, nustatyti jo buvimo vietos, remiantis telefono numerio išklotinėmis, nėra galimybių (4 t., b. l. 194-195).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iškvietė apklausai ir išklotines analizavusį O. N., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautos išklotinės iš UAB „T“ operatoriaus ir buvo nustatytas mobiliojo telefono numeris, kuriuo naudojosi D. P.. D. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kadangi važiavo be bilieto, protokole D. P. buvo nurodęs savo telefono numerį. Kai viską sulygino, išnagrinėjo išklotines, pamatė, kad buvo SMS žinutės, keletas skambučių, kurie greičiausiai buvo gauti iš nuteistojo mamos, taip pat keletas draugų žinučių, skambučių, kurie gyvena Vilniuje. Iš balandžio 30 d. išklotinių matyti, kaip asmuo atvyksta į Kauną. Gegužės 7-9 dienomis jam buvo surašyti keli protokolai. Buvo sulaikytas už vagystę iš parduotuvės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Vėliau įvyko aukso vagystė, su šia byla jo skyrius ir dirbo. Gegužės 14 dieną, surinkus visus reikiamus duomenis, įsitikinę, kad ten tikrai D. P., jie kreipėsi į teismą. Iš išklotinės matosi, kaip asmuo gegužės 14 d., būdamas Vilniuje, apie 13 val., jeigu neklysta, išjungė savo mobilųjį telefoną ir daugiau jokių duomenų praktiškai nebuvo gauta. Vilniuje asmuo jungėsi nuo gegužės 11 d. 14.34 val., byloje yra suvestinė, kurią patvirtina. Išklotinėse, kuriose buvo analizuojamas vėlesnis laikotarpis nuo gegužės 14 iki liepos 12 dienos, reikšmingos informacijos nebuvo, kadangi telefonas buvo neaktyvus. Gegužės 22 d. buvo aktyvuotas telefonas, tuomet jam sukrito informacija apie praleistus skambučius ir žinutės, tačiau šie įrašai jokios esmės neturėjo, kur telefonas tuo metu buvo prisijungęs, nežino, tačiau tikrai ne Kaune, nes jei būtų buvę Kaune, būtų D. P. sulaikę. Prie kokios celės tuo metu jungėsi – duomenų neturi, nes praėję 2 metai, duomenys nebesaugomi, turi tik savo užrašus, iš kurių mato, kad tų prisijungimų buvo, tačiau 2 mėnesius buvo ramu, telefonas buvo neaktyvus. Jei UAB „T“ pateiktoje informacijoje būtų buvę reikšmingos informacijos, ji būtų pridėta prie bylos (5 t., b. l. 3-4).

20. Iš aptartų parodymų matyti, kad D. P. kategoriškai savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, neigia. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad D. P. kaltė įrodyta civilinio ieškovo UAB „K“ atstovo K. B. parodymais, UAB „K“ pareiškimu, inventorizacijos aktu, tačiau šie duomenys tik patvirtina paties fakto apie įvykdytą vagystę buvimą, taip pat patvirtina pavogtų prekių kiekį ir jų vertę. Nors buvo remiamasi ir J. K. parodymais, tačiau pažymėtina, kad parduotuvės darbuotoja J. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neatpažino D. P. kaip asmens, apvogusio parduotuvę, ir nors ji nurodo, kad neatpažįsta, nes vagis buvo su kepure, tą paneigia peržiūrėtų UAB „K“ pateiktų vaizdo įrašų medžiaga. Liudytoja taip pat parodė, kad ir peržiūrėjus vaizdo įrašus ji asmens neatpažintų ir negali pasakyti, ar ten buvo D. P., ar kitas asmuo.

21. Liudytojas A. K. parodė, kad D. P. gyvai iki teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme nebuvo matęs. Prieš tai matęs D. P. tik nuotraukose jo paieškos byloje, pagal jas atpažino jį nuotraukose, kurios buvo pateiktos siekiant atpažinti asmenį, kuris padarė turtinį nusikaltimą. Mano, kad jis atpažino D. P. nuotraukose, kurios yra pateiktos byloje (2 t., b. l. 138). Akivaizdu, kad šis liudytojas sulygino turėtas D. P. nuotraukas su pateiktomis nuotraukomis asmens, kuris įvykdė vagystę iš UAB „K“ parduotuvės, ir kaip pats nurodo, pateikė savo subjektyvią nuomonę, kad tai D. P.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjęs vaizdo įrašus A. K. tvirtino, kad vaizdo įrašuose yra D. P.. Pažymėtina ir tai, kad byloje duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami kokie procesiniai veiksmai, siekiantys patvirtinti, jog UAB „K“ parduotuvės vaizdo kameromis užfiksuotas vagystę įvykdęs asmuo yra D. P., nėra. Prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, sakydama baigiamąją kalbą, nurodė, kad vaizdo įraše matomas D. P. su kai kuriais skirtumais, o posėdžio metu lyginamas asmuo praėjus dviem metams po įvykio, kas duoda dar daugiau skirtumų. Teisėjų kolegijos nuomone, tai tik leidžia pagrįstai vertinti, kad byloje nėra konkrečių duomenų, leidžiančių neginčijamai patvirtinti, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas vagystę darantis būtent D. P..

22. Teisėjų kolegija, siekdama išsiaiškinti ir apeliacinio skundo argumentus, jog nusikalstamos veikos padarymo metu D. P. nebuvo Kaune, pavedė ištirti jo naudojamo telefono numerio telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją. Ši informacija patvirtino D. P. nurodomas aplinkybes, kad po aukso dirbinių vagystės D. P. buvo išvykęs į Vilnių ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo dieną jo telefonas jungėsi prie telekomunikacinių ryšių bokšto, esančio Kalvarijų gatvėje, Vilniuje. Nors vagystė iš UAB „K“ parduotuvės Kaune buvo įvykdyta po daugiau nei 8 valandų, nei kad D. P. telefonas buvo prisijungęs prie minėto telekomunikacinių ryšių bokšto Vilniuje, tačiau duomenų, paneigiančių D. P. versiją, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. P. įvykio metu buvo atvykęs į Kauną. Jokių kitų įrodymų, be liudytojo A. K. pateikto subjektyvaus vertinimo, kurie patvirtintų D. P. dalyvavimą padarant aptariamą nusikalstamą veiką, byloje nėra.

23. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normomis draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra neginčytinai ir nustatyta tvarka įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (B., M. and J. v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; T. v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkinamas ir jis išteisinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl UAB „K“ priklausančioje parduotuvėje „E. M.“ įvykdytos vagystės, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl paskirtos bausmės

25. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. yra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, naikintina ir nuosprendžio dalis, kurioje už šią veiką D. P. buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė bei dalis, kurioje buvo bendrinamos visos paskirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė.

26. Teisėjų kolegija nustatė, kad bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, paskyręs bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, nepaskyrė galutinės subendrintos bausmės, o iš karto už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes bendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai pasirinko bausmių bendrinimo būdą.

27. Kaip jau minėta, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

28. D. P. šioje byloje paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. už dvi veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kadangi dvi veikos priskiriamos tai pačiai kategorijai – jos bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), o atsižvelgiant į tai, kad veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalyje labai skiriasi pagal pavojingumą – joms taikomas bausmių apėmimas, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, D. P. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu bendrintina su jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

29. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos padarytos 2019 m. kovo 16 d., 2019 m. gegužės 1 ir 9 dienomis, t. y. iki nuosprendžio, priimto 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriuo D. P. nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Todėl, atsižvelgiant į veikų pobūdį ir pavojingumą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu su 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

30. Priimant išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. neįrodžius, kad D. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, UAB „K“ civilinis ieškinys dėl 68,22 Eur turtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtas.

31. Byloje yra pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pažymos Nr. (12.33 Mr) PT-2657, Nr. (12.33 Mr) PT-3387, Nr. (12.33 Mr) PT-3810 patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam D. P., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktų pažymų matyti, kad advokatė Jurgita Jablonskienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą D. P. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma viso yra 652,86 Eur (4 t., b. l. 177, 181-184, 196-199, 5 t., b. l. 9-13)

32. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (4 t., b. l. 179). Atsižvelgiant į tai, kad pateikdamas apeliacinį skundą nuteistasis gynė savo teises ir teisėtus interesus, į tai, kad byloje nustatyta, jog D. P. apeliacinis skundas pagrįstas, bei į tai, kad apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu D. P. gynėja advokatė prašė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų nepriteisti – šios išlaidos iš D. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. gegužės 14 d. veika) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Išteisinti D. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. P. paskirtų bausmių subendrinimo, galutinės bausmės paskyrimo, ir šiuos klausimas išspręsti iš naujo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir D. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 21 d. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria UAB „K“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš D. P. priteista 68,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „K“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Bylą dėl UAB ,,K“ turto vagystės perduoti prokurorui, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.