- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- AN2-181-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03676-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Sandra Akelaitienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo mažosios bendrijos „A.“ direktorės D. B. gynėjos advokatės Sandros Akelaitienės (toliau ir – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarimo, kuriuo D. B. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta 1 800 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą D. B. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą D. B., kaip MB „A.“ vadovei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarimu D. B. nubausta už tai, kad būdama MB „A.“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrijos) vadove, žinodama apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pagal duomenis apie lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. D. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrijos kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrijos vadovė pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. Šie jos veiksmai kvalifikuoti, kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 1800 Eur bauda.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. B. atžvilgiu nutraukti arba, teismui manant, jog D. B. nubausta pagrįstai, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, arba nuobaudos neskirti. Skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
4.1. Skunde pažymima, kad D. B. laiku nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių dėl bendrovėje buvusios sunkios finansinės situacijos: jeigu D. B. būtų atsiskaičiusi su VMI, o ne su įmonės darbuotojais ar tiekėjais, įmonės veikla būtų sustojusi.
4.2. D. B. nežinojo, kad egzistuoja įstatyme įtvirtinta privaloma atsiskaitymo su kreditoriais eilė, nesiekė išvengti įmonės pareigos atsiskaityti su VMI ar sąmoningai vilkinti mokesčių sumokėjimą. Skunde pažymima, kad įmonė atsidūrė blogoje finansinėje padėtyje neatsiskaičius pagrindiniam skolininkui – UAB „B.“, todėl buvo kreiptasi į teismą ir išduotas teismo įsakymas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad D. B. nesiekė tyčia pažeisti VMI interesus, o pavedimai kitiems kreditoriams buvo padaryti siekiant išsaugoti įmonės veiklą. Apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas aptartų aplinkybių nevertino, o byloje esantys duomenys (teismo baudžiamasis įsakymas, prie skundo pridėtas susirašinėjimas su antstolių kontora) patvirtina, jog D. B. aktyviai stengiasi atgauti įmonės skolas ir atkurti finansinę padėtį. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina ne tik nustatyti objektyviuosius nusižengimo požymius, tačiau ir asmens kaltę. D. B. sąmoningai nesiekė pažeisti VMI interesų ar išvengti mokestinių prievolių, todėl jos veiksmuose nėra kaltės.
4.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į įstatymų leidėjo ketinimus priimant ginčui aktualias teisės normas. Iš aiškinamojo rašto dėl ANK 120 ir 590 straipsnių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškiai matyti, kad pagrindinis šių normų tikslas yra apsaugoti valstybės ir savivaldybių biudžetus nuo įmokų netekimo, ūkio subjektui tapus nemokiam. Taigi, ši norma skirta tyčinių ar nesąžiningų bankrotų, kuriais siekiama išvengti mokestinių prievolių, užkardymui ir prevencijai. Vadovaujantis dabartiniu teisiniu reglamentavimu, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, jeigu nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, nesant bankroto bylos, tačiau kitos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos – pareiškimo dėl bankroto bylos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas bei kreditorių susirinkimo nesušaukimas, leidžia patraukti asmenį atsakomybėn tik esant bankroto bylai. Tai rodo, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnį, pažeidimas turėtų būti baigtas ir jis turėtų būti susijęs su neigiamomis pasekmėmis – bankroto byla.
4.4. Nagrinėjamu atveju VMI inicijuoja administracinio nusižengimo teiseną ne ūkio subjektų vadovams sukėlusiems tyčinį bankrotą, bet tiems vadovams, kurie dėl objektyvių priežasčių vėluoja laiku sumokėti mokesčius. Tokiu būdu vadovas, kurio vadovaujamas ūkio subjektas turi laikinų finansinių sunkumų, siekdamas išlaikyti verslą, pirmiau atsiskaito su tiekėjais ar kitais kreditoriais yra baudžiamas neproporcingai didele nuobauda, o bankrotą inicijavęs ir mokesčių į biudžetą nesumokėjęs įmonės vadovas nėra traukiamas atsakomybėn. Ūkio subjektas, laiku nesumokėjęs mokesčių, tačiau atsiskaitęs su tiekėjais, vėliau į biudžetą juos sumoka kartu su delspinigiais ar palūkanomis, todėl ūkio subjektų laikinas mokesčių nesumokėjimas, siekiant jog nesustotų verslo procesas, neturėtų būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas.
4.5. Skunde teigiama, kad tuo atveju, jeigu aukštesnis teismas manytų, jog D. B. padarė administracinį nusižengimą, jai taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis ir skirtina mažesnė bauda arba nuobauda iš viso neskirtina. D. B. pažeidė mokėjimo tvarką, siekdama sąžiningų tikslų, nes mokėjimai tiekėjams ir darbuotojams buvo atliekami siekiant išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą, be to, D. B. nežinojo, jog yra numatyta griežta mokėjimo eiliškumo tvarka ir atsakomybė už jos pažeidimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą VMI prašo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentas, jog su kitais kreditoriais buvo atsiskaitoma siekiant tęsti įmonės veiklą, neturi teisinės reikšmės, nes įstatymų leidėjas nenumatė jokių išimčių atsiskaitymo eiliškumui pakeisti, todėl įmonės vadovės veiksmai šį eiliškumą pakeičiant, užtraukia atsakomybę. Skirdamas nuobaudą pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ANK 34-36 straipsniuose numatytas aplinkybes, byloje nėra duomenų, kad paskirta nuobauda būtų neproporcinga.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
D. B. gynėjos S. Akelaitienės skundas tenkinamas iš dalies
6. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš skundo argumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju D. B. nesutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Dėl D. B. kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nagrinėjamu atveju D. B. buvo nubausta už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje.
8. CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. <...>. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata yra imperatyvi.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apygardos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo ir VMI atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą bei susipažinęs su teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, pagrįstai pripažino D. B. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Aukštesniojo teismo vertinimu, D. B. veiksmuose yra nustatyti bei įrodyti visi būtini ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
10. Nors skunde neneigiama, kad D. B. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pavedimų eiliškumo tvarką, skolininkui neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, taigi jos veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau nesutikimas su padarytu administraciniu nusižengimu iš esmės grindžiamas pareiškėjos pateiktu teisinio reguliavimo interpretavimu, kuris, anot jos, patvirtina, jog ANK 120 straipsnio 1 dalis taikytina tik tuo atveju, jeigu dėl minėtų veiksmų atsirastų padariniai – įmonei būtų iškelta bankroto byla, todėl D. B. atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nekyla.
11. ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad šiuo metu galiojantis ANK 120 straipsnio ir CK 6.930¹ straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškiai reglamentuoja mokėjimo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir atsakomybę už minėtos tvarkos pažeidimus.
12. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tuo atveju, kai jis padaro bent vieną šioje teisės normoje numatytą kreditorių teisių pažeidimą, t. y. 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą arba 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, arba 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Pabrėžtina, kad minėti pažeidimai yra alternatyvūs, todėl šiuo atveju 1 punkte nurodytas pažeidimas negali būti aiškinamas, remiantis kitomis alternatyviomis sąlygomis ir siejamas su bankroto bylos iškėlimu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų atlikimo, o ne nuo padarinių atsiradimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už analogišką – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą, nesant padarinių – bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-498-898/2019; eAN2-36-497/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, vien pareiškėjos pateiktas teisinio reglamentavimo interpretavimas, nesudaro pagrindo minėtas normas aiškinti kitaip ir netraukti D. B. administracinėn atsakomybėn.
13. Prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną taip pat motyvuojamas D. B. nežinojimu apie griežtai reglamentuotą pavedimų mokėjimo tvarką ir už tai gresiančią atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad įmonės vadovas turi pareigą laikytis įstatymų reikalavimų bei dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, todėl D. B. subjektyvus manymas, jog vėluojant atsiskaityti su VMI valstybė skaičiuodama delspinigius tokiu būdu suteikia paskolą, vertintinas kaip lengvabūdiškas ir nepagrįstas.
14. Nors skunde nurodoma, kad D. B. sąmoningai nesiekė pažeisti VMI interesų, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina (to neneigia ir D. B.), jog jos vadovaujama įmonė, žinodama, jog yra skolinga VMI, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, šiuos veiksmus ji atliko sąmoningai, kaip pati nurodė, siekdama išlaikyti įmonės tęstinumą, todėl jos kaltė visiškai įrodyta. Aplinkybė, jog šie veiksmai atlikti ne dėl piktavališkų ketinimų, nežinant apie mokėjimo tvarkos egzistavimą yra susiję ne su tyčia, o su nusižengimo padarymo tikslu, tačiau ANK 120 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas nėra siejamas su būtinuoju požymiu – piktavališkais tikslais, todėl asmuo traukiamas atsakomybėn nepriklausomai nuo to, dėl kokių tikslų jis pažeidė CK 6.930¹ numatytos imperatyvios mokėjimo tvarkos eiliškumą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą.
15. Skundo teiginys, kad VMI inicijuoja administracinio nusižengimo teiseną, ne ūkio subjektų vadovams sukėlusiems tyčinį bankrotą, bet tiems vadovams, kurie dėl objektyvių priežasčių vėluoja laiku sumokėti mokesčius, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl Vilniaus apygardos teismas dėl jo plačiau nepasisako.
Dėl paskirtos nuobaudos
16. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
17. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 Eur. Apylinkės teismas, skirdamas 1 800 Eur baudą, atsižvelgė į tai, jog nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nurodė, kad padarytas šiurkštus pažeidimas, realiai pažeidžiantis kreditorių teises bei interesus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog mokestinė nepriemoka būtų sumokėta bei įvertino D. B. apibūdinančius duomenis: dirbanti, bausta už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos dydžio, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų nusižengimo padarymo aplinkybių
18. Vilniaus apygardos teismas sprendžia, kad be aukščiau išvardytų aplinkybių, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą atsiskaitoma buvo su bendrovės darbuotojais, kitomis bendrovėmis, o tai patvirtina, kad kreditorių eiliškumas buvo pažeidžiamas ne dėl piktavališkų ar savanaudiškų paskatų, o siekiant išlaikyti ir užtikrinti nenutraukiamą įmonės veiklą. Mokėjimais buvo stengiamasi nepabloginti tiek kreditorių, tiek bendrovės padėties, reikšmės turėjo ir tai, jog įmonei skolininga buvo UAB „B.“. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl įvertinus visas paminėtas aplinkybes D. B. už administracinio nusižengimo numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1400 Eur bauda.
19. Skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba nuobaudos apskritai neskirti, tačiau remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis šia norma, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Nors pareiškėja akcentuoja, jog įmonės negalėjimą atsiskaityti su visais kreditoriais lėmė UAB „B.“ įsiskolinimas, tačiau Vilniaus apygardos teismo vertinimu, D. B. nedėjo maksimalių pastangų, siekdama atgauti skolą ir kuo greičiau atsiskaityti su VMI. Iš teismų sistemos LITEKO matyti, kad įmonė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo tris kartus: 2020 m. lapkričio 24 d., 26 d. ir 30 d., tačiau pareiškimai buvo atmesti dėl jų neatitikimo nustatytiems reikalavimams. Įmonė kreipėsi su prašymu išduoti teismo įsakymą 2020 m. gruodžio 7 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. išdavė skunde aptariamą teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš UAB „B.“ MB „A.“ naudai 33 077,84 Eur, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 180 Eur bylinėjimosi išlaidų. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad D. B. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant išieškoti įmonės skolą, tik VMI 2020 m. lapkričio 3 d. atlikus operatyvų patikrinimą (b. l 14-15). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų bandęs sudaryti susitarimą su mokesčių administratoriumi bei apie itin sunkią D. B. turtinę padėtį, dėl kurios net ir minimali administracinio nusižengimo sankcijoje numatyta bauda būtų akivaizdžiai neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra išskirtinių aplinkybių, leidžiančių D. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ar juolab nuobaudos apskritai neskirti.
21. Remdamasis visuma išdėstytų aplinkybių, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarimu D. B. pagrįstai nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą neatsižvelgė į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl nutarimas iš dalies keistinas, sumažinant D. B. paskirtą administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-267-1123/2021.
D. B. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje skirti 1 400 Eur baudą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.