- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- AN2-498-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02673-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas apeliacinį skundą dėl 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirta 100 Eur dydžio bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. R. J. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis, būdamas restruktūrizuojamos UAB „M“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB „M“ buvo skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
2. Teismas nurodė, kad UAB „M“ direktorius turėjo pareigą tinkamai vykdyti mokestines prievoles ir padengti įsiskolinimą Institucijai, sumokėdamas įmokų į biudžetą skolą ar jos dalį, tuo pačiu metu mokėti einamuosius mokesčius, tačiau šių pareigų nevykdė, todėl pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas ir CK nenumato jokių išimčių, kada būtų galima nepaisyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymo tvarkos. Teismas darė išvadą, kad R. J. buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, tai žinodamas ir būdamas atsakingu už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, jis suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditorių eilės tvarką ir padarė administracinį nusižengimą. Teismas spręsdamas dėl bausmės dydžio vadovavosi ANK 34 straipsnio 5 dalimi ir paskyrė R. J. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 100 Eur.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau ir – VMI) prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutarimą – pripažinti UAB „M“ vadovą R. J. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui lygią 2200 Eur dydžio baudą.
3.1. Skunde nurodo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Atvejai, kai už administracinius nusižengimus gali būti skiriama mažesnė (švelnesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais – nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.
3.2. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kuriais remiantis buvo vadovautasi ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir R. J. paskirta mažesnė bauda, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tokį sprendimą teismas motyvavo, tuo kad UAB „M“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais siekiant užtikrinti Bendrovės veiklą; atsiskaitymų laikotarpiu VMI prie FM vykdė priverstinį išieškojimą; UAB „M“ iš esmės nevengia prievolių valstybei, siekia bendradarbiauti su VMI prie FM; teismui pateiktas Bendrovės susirašinėjimas su VMI bei taikos sutarties projektas; Bendrovė jau sumokėjo dalį įsiskolinimo (35 000 Eur). Apeliantas pabrėžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra tyčinis, padarytas R. J. esant bendrovės vadovu, kuris žinojo apie jo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį. Įsiskolinimai VMI buvo nemokami daugiau nei keturis metus ir didėjo, tačiau vadovas vis tiek vykdė mokėjimus, kurie turėjo būti atliekami tik atsiskaičius su VMI. Teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, nepagrįstai prie išskirtinių aplinkybių priskyrė tai, kad atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą pažeidžiančios įmokos buvo nulemtos ekonominio būtinumo. Tokiu atveju CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas netenka prasmės, nes visais atvejais šio straipsnio pažeidimai yra grindžiami ekonominiu būtinumu. Įstatymų leidėjas nustatydamas atsiskaitymų eiliškumą siekė užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
3.3. Teismas nepagrįstai nevertino to, jog jei R. J. būtų užtikrinęs, kad UAB „M“ būtų vykdžiusi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, tai einamųjų įmokų nepriemokos neturėtų. Ši aplinkybė, apelianto vertinimu, turėjo būti įvertinta individualizuojant bausmę. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad bendrovės einamųjų įmokų įsiskolinimas susidarė nuo 2015 m. vasario 2 d., o VMI ne kartą priminė Bendrovei apie pareigą sumokėti einamųjų įmokų įsiskolinimą. UAB „M“ dalį einamųjų įmokų įsiskolinimo sumokėjo tik tada, kai VMI 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Teismo minima taikos sutartis nebuvo pasirašyta. R. J. nepripažino padaręs nusižengimą ir nesigailėjo. Administracinėje byloje nebuvo nustatyta R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nebuvo pagrindo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma Valstybinės mokesčių inspekcijos skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad teismo nutarimo dalis dėl 100 Eur dydžio baudos nustatymo yra teisinga ir pakankama, baudos dydžio sumažinimui pagrįsti. VMI pareiškime išdėstyti mokėjimai, pažeidžiantys kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, buvo nulemti ne piktavališkų ir savanaudiškų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslų, o ekonominio būtinumo ir pozityvaus siekio užtikrinti verslo tęstinumą. Šios aplinkybės nepašalino R. J. atsakomybės, bet turėjo reikšmingos įtakos nuobaudos skyrimui. Teismas įvertino nusižengimo padarymo aplinkybes, R. J. asmenybę ir kitas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais sprendė, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi ir paskyrus R. J. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu Institucija neginčija faktinių byloje nustatytų aplinkybių ir nusižengimo kvalifikavimo, bet nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. J. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
6. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio, 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo nutarimo argumentus, Institucijos skundo motyvus bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. J. atžvilgiu mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda nuo 1 400 Eur Iki 3 000 Eur), priėmė teisingą sprendimą. Apylinkės teismas atsižvelgė į nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo veiksmų pavojingumą, nusižengimo padarymo priežastis, R. J. asmenybę ir konstatavo, kad paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatyta bauda, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje apibrėžti administracinės nuobaudos tikslai.
7. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio nustatymo, ypatingai svarbus yra pažeidėjo veiksmų pavojingumo įvertinimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ne tik į nusižengimo pobūdį, bet ir jo padarymo aplinkybes. Teismas įvertino, jog pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kreditorių eilės buvo nepaisyta ne dėl piktavališkų ar savanaudiškų paskatų, o dėl susiklosčiusios ekonominio būtinumo situacijos. R. J. iniciatyva vykdyti atsiskaitymai nebuvo nukreipti į tyčinį kreditorių interesų pažeidimą, o priešingai, siekiant apsaugoti jų interesus, buvo stengiamasi išsaugoti įmonės veiklumą. Mokėjimais, pažeidžiančiais kreditorių reikalavimus, buvo siekiama nepabloginti tiek kreditorių, tiek ir bendrovės interesų, tačiau tokiu būdu buvo formaliai pažeisti įstatymo reikalavimai, dėl kurių R. J. buvo pripažintas kaltu. Įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė toliau vykdė veiklą, o jos veiklos tęstinumui užtikrinti buvo atlikti mokėjimai išskirtinai susiję su UAB „M“ vykdoma veikla. Byloje nėra duomenų, kad atlikti mokėjimai būtų nesusiję su įmonės interesais, to neneigė ir VMI. Administracinio nusižengimą lėmusių veiksmų priežastis turi reikšmingos įtakos nuobaudos R. J. individualizavimui.
8. Skundo argumentas, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas netenka prasmės, nes visais atvejais šio straipsnio pažeidimai yra grindžiami ekonominiu būtinumu, yra nepagrįstas. Praktikoje egzistuoja daug atvejų, kai įsiskolinimai valstybei nėra dengiami, o atsiskaitymų su kreditoriais eilė yra pažeidžiama siekiant savanaudiškų tikslų. Tokiais atvejais griežtesnės sankcijos taikymas yra būtinas. Tačiau teismas negali formaliai taikyti įstatymo ir visais atvejais už nusižengimus bausti vienodai. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl turi būti nuosekliai ir išsamiai įvertintas. Nagrinėjamu atveju R. J. veiksmuose teismas nustatė eilę nusižengimo pavojingumą mažinančių aplinkybių ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais padarė pagrįstą išvadą, kad R. J. už nusižengimo padarymą skiriamos nuobaudos dydis turi būti mažesnis nei numatytas įstatyme. Skunde pateikiami argumentai neleidžia teigti, kad toks teismo vertinimas buvo neteisingas.
9. R. J. atsakomybę švelnina kompleksas byloje nustatytų aplinkybių, kurios buvo reikšmingos parenkant tinkamą bausmės dydį. Egzistuojant šioms aplinkybėms mažesnės bausmės skyrimas yra visiškai pagrįstas ir proporcingas padarytam nusižengimui. Nustatyta, kad dalis įsiskolinimo iš UAB „M“ buvo išieškota priverstinio vykdymo tvarka. Bendrovė tam nesipriešino. Bendradarbiaujant su VMI derinamas taikos sutarties dėl įsiskolinimų grąžinimo projektas. UAB „M“ nevengia atsiskaityti su VMI ir siekia taikos sutarties įgyvendinimo, nes įvykdė vieną iš nurodytų sąlygų – savanoriškai buvo sumokėtas 35 000 Eur įsiskolinimas. R. J. praeityje nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus. Ypatingai teigiamai R. J. charakterizuoja jo požiūris į įmonės veiklos išsaugojimą ir jo altruistiškas elgesys siekiant šio tikslo. R. J., kaip įmonės vadovui, jo paties iniciatyva, laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. yra neišmokėtas daugiau nei 9 500 Eur atlyginimas. Akivaizdu, kad R. J. imasi visų įmanomų priemonių išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą, išvengti bankroto ir tuo pačiu užtikrinti teisėtus kreditorių reikalavimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad įmonė ir jos direktorius nevengia savo prievolių valstybei, bendradarbiauja ir siekia visiško skolos padengimo, todėl bausmės paskirtis bus įgyvendinta nustačius mažesnį bausmės dydį.
10. Skunde teigiama, kad nebuvo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę baudą, nes nėra R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis neprisipažino padaręs nusižengimą. Pažymėtina, kad taikant minėtą normą negali būti vertinama vien sąlyga dėl lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas atsižvelgė į kitus, jau minėtus kriterijus ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais padarė išvadą, kad paskirta mažesnė bausmė atitiks ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus. Nors teismo posėdžio metu R. J. nepripažino padaryto administracinio nusižengimo pagal tai kuo buvo kaltinamas, tačiau jo neprisipažinimas buvo argumentuojamas skirtingų teisės normų taikymu ir vertinimu, o pačių faktinių aplinkybių, jog nebuvo atsiskaityta taip kaip numato CK 6.930¹ straipsnis, jis neneigė. Tą patvirtina jo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija nurodant, jog teismui pripažinus, kad ir restruktūrizuojamos bendrovės einamiesiems mokėjimams taikomas CK 6.930¹ straipsnis, jis su padarytu nusižengimu sutinka ir gailisi dėl savo poelgio.
11. Skunde teigiama, jog individualizuojant bausmę teismas turėjo įvertinti, kad įmonės įsiskolinimas susidarė nuo 2015 m. vasario mėnesio ir UAB „M“ mokestinių prievolių nevykdo daugiau nei 4 metus. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. R. J. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas, ne dėl to, kad įsiskolinimas valstybei susidarė nuo 2015 m., o dėl to, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams ir nesilaikė įstatyme apibrėžtos kreditorių eilės. Argumentas nuo kada susidarė įmonės skola neturi jokios reikšmės R. J. nuobaudos individualizavimui.
12. Skunde pažymėta, kad teismo nutarime minima taikos sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau nepaminėta, kad taikos sutartis nebuvo pasirašyta, nes vis dar derinamos jos sąlygos. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad VMI 2019 m. spalio 16 d. atsiuntė raštą su siūlomu taikos projektu, kuris yra svarstomas ir neabejotinai bus pasirašomas, atitinkamai suderinus kitas sąlygas. Taigi taikos sutarties projektas nebuvo atšauktas ir galimai bus pasirašytas.
13. Įvertinęs išdėstytus argumentus aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ir R. J. paskyrė teisingą ir proporcingą nuobaudą. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju įmonės vadovo griežtesnis nubaudimas nelems greitesnio įsiskolinimo grąžinimo, reikšmingos naudos valstybei ir geresnio visuomenės intereso užtikrinimo. VMI turėtų būti suinteresuota bendradarbiauti su skolininkais ir užtikrinti kuo sklandesnį skolos grąžinimo modelį. Skunde minimi prevenciniai nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju nėra efektyvūs, kadangi pagal esančius duomenis R. J. ir taip deda dideles pastangas bendradarbiauti su VMI ir grąžinti skolą valstybei. Jo pripažinimas kaltu padarius administracinį nusižengimą yra pakankama satisfakcija, nes turės reikšmingą įtaką jo tolesnėje veikloje. Tikslas atgrasyti asmenis nuo panašių nusižengimų darymo gali būti pasiekiamas ir neskyrus didesnės baudos, nes dažnu atveju prevencinį pagrindą sudaro ne nuobaudos dydis, o bausmės neišvengiamumas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.