Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., dalyvaujant jos atstovei advokatei Sandrai Mezėnaitei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą D. B., kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė S. Mezėnaitė nurodė, kad D. B. kaip ir pripažįsta pažeidimą, bet tuo pačiu yra ir paaiškinamos priežastys, kodėl jis buvo padarytas. Esminis dalykas yra kad įmonės skolininkas turėjo atsiskaityti su įmone ir jam atsiskaičius įmonė būtų atsiskaičiusi su VMI, bet dėl nežinomų priežasčių skolininkas su įmone neatsiskaitė. Siekiant toliau vykdyti veiklą, įmonės vadovė priėmė sprendimą kuo skubiau darbuotojams sumokėti algas ir įmoką atidėti iki kol skolininkas sumokės skolą, po ko iš karto būtų atsiskaičiusi su VMI. Eiliškumo tvarkos D. B. nežinojo, nesuprato, kad daro neteisėtus sprendimus, jai atrodė, kad priėmė geriausius bendrovės sprendimus. Ji galvojo, kad bus skaičiuojami delspinigiai, palūkanos ir čia bus tarsi netiesioginė paskola iš valstybės. D. B. manė, kad elgiasi teisingai. Nebuvo siekiama neatsiskaityti su VMI. Pareigas sumokėti mokesčius D. B. pripažįsta, neslepia ir ketina sumokėti, skola jau yra priteista ir atiduota antstoliams. Taip pat buvo atsiskaityta su darbuotojais, tai yra socialiai jautri grupė, nebuvo jokių nesąžiningų tikslų. Yra net nustatyta, kad VMI piktnaudžiauja šia prievole ir kreipiasi į teismą ne tik dėl piktavališkų nemokėjimų ar tyčinių bankroto veiksmų, bet ir dėl tų atvejų, kai siekiama išsaugoti įmonę, nors vis vien vėliau sumokami visi mokesčiai, delspinigiai, palūkanos ir patenkinami visi VMI interesai. Jie mano, kad šiuo atveju nebuvo asmens tyčios, nes nebuvo siekta sąmoningai neatsiskaityti su VMI. Buvo siekiama užtikrinti ir tęsti įmonės veiklą, kol debitorius sumokės skolą. Formaliuoju požiūriu D. B. supranta ir pripažįsta padariusi pažeidimą, supranta, kad pasielgė neteisėtai ir antrą kartą taip nepadarytų, bet ji pateisina savo veiksmus, kad nėra nusižengimo požymių, nes nėra kaltės. Jos žiniomis, į VMI nebuvo kreiptasi dėl skolos išdėstymo, atidėjimo. Tokiu atveju, jei teismas nuspręstų, kad nusižengimas yra padarytas, prašo atleisti nuo atsakomybės arba bent jau sumažinti baudą. Bauda mažinama turėtų būti, nes asmuo suprato savo veiksmų neteisėtumą, tai baudos tikslas yra pasiektas, D. B. yra vyresnio amžiaus žmogus, jai tai būtų sunki finansinė našta. Tai patvirtinančių dokumentų šiai dienai neturi.

Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose D. B. nurodė, kad ji laiku nesumokėjo privalomų mokesčių VMI dėl tuo metu buvusios sunkios finansinės padėties bendrovėje. Laiku negavusi pajamų (atsiskaitymo) iš užsakovo, dėl įmonės skolininkų vėlavimo atsiskaityti, įmonės vadovė turėjo imtis skubių veiksmų, kad įmonės veikla nebūtų sutrikdyta. Jei D. B. būtų atsiskaičiusi išskirtinai su VMI, bet ne su įmonės darbuotojais ar tiekėjais, įmonės veikla būtų sustojusi, įmonė negeneruotų pajamų ir patirtų didelius nuostolius, o šios aplinkybės tiesiogiai nulemtų įmonės nemokumą. Siekdama geriausiai užtikrinti įmonės interesus, D. B. priėmė sprendimą atsiskaityti su darbuotojais, nuo kurių iš esmės priklausė įmonės veiklos tęstinumas. Tai, kad egzistuoja įstatymo įtvirtinta atsiskaitymo su kreditoriais eilė, kuri yra privaloma vykdant atsiskaitymus, D. B. nežinojo, su tuo susidūrusi nebuvo. Ji nesiekė išvengti įmonės pareigos atsiskaityti su VMI ar sąmoningai vilkinti mokesčių sumokėjimo dėl nesąžiningų tikslų. Tokiu būdu ji neturėjo tiesioginės tyčios padaryti nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Dėl to D. B. veiksmuose nėra reikiamo subjektyviosios pusės požymio, tuo pačiu nėra ir nusižengimo požymių viseto. Be to, dėl įmonės skolininko UAB (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė 2020 m. gruodžio 8 d. teismo įsakymą dėl 33 077,84 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl skolos išieškojimo įmonė kreipėsi į antstolius. Išieškojus skolą bus ne tik atsiskaityta su VMI, bet ir su kitais likusiais kreditoriais (b. l. 51-54).

VMI duomenimis Bendrija turi vieną atsiskaitomąją sąskaitą banke Swedbank, AB (Nr. (duomenys neskelbtini)). Joje pinigų likutis 2020 m. balandžio 1 d. buvo 42,85 Eur, per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. gauta įplaukų – 48 546,61 Eur (gautos pajamos iš veiklos 43 483,61 Eur, 1 113 Eur grąžinimas, 3 950 Eur įnešimas grynais į sąskaitą (iš jų: 1 100 Eur iš kasos, 2 000 Eur grynųjų išėmimo grąžinimas, 850 Eur išimto nario pelno grąžinimas), išlaidos sudarė 48 593,45 Eur (darbuotojams atlyginimas ir dienpinigiai – 17 136,59 Eur, grynųjų išėmimas – 7 700 Eur (iš jų: 3 700 Eur įnešta į kasą, 2 000 Eur grąžinta į banko sąskaitą, 300 Eur grąžinta paskola N. C., 1 700 Eur nario pelno dalies išėmimas), Sodrai – 4 468,18 Eur, už prekes ir paslaugas – 18 668,20 Eur, antstoliams – 192,94 Eur, banko išlaidos – 174,48 Eur, Registrų centrui mokestis – 3,06 Eur, atskaitingam asmeniui – 250 Eur), likutis 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė (-5,99) Eur. Po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2020 m. balandžio 16 d.) iš Bendrijos banko sąskaitos buvo išmokėta darbuotojams atlyginimai ir dienpinigiai, iš kurių didžiausios sumos: R. K. 2020 m. birželio 25 d. – 2 000 Eur, 2020- m. liepos 21 d.- 1000 Eur, O. B. 2020 m. birželio 18 d. – 1 000 Eur, 2020 m. birželio 25 d. – 1 200 Eur, 2020 m. liepos 21 d. – 1 100 Eur, A. S. 2020 m. birželio 25 d. – 1 000 Eur, 2020 m. liepos 21 d. – 500 Eur. Mokėjimai už prekes ir paslaugas, iš kurių didžiausi: (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 23 d. – 2000 Eur, 2020 m. balandžio 29 d. – 1 000 Eur, 2020 m. gegužės 6 d. – 800 Eur, 2020 m. gegužės 6 d. – 1 600 Eur, 2020 m. gegužės 8 d. – 1 600 Eur, 2020 m. gegužės 13 d. – 4 200 Eur, 2020 m. gegužės 14 d. – 1 800 Eur, 2020 m. gegužės 27 d. – 3 000 Eur, 2020 m. birželio 1 d. – 800 Eur, atskaitingiems asmenims O. B. – 250 Eur, 2020 m. gegužės 12 d. 300 Eur paskolos grąžinimas N. Č., nario pelno dalies išėmimas N. Č. 2020 m. gegužės 12 d. -1 200 Eur, 2020 m. gegužės 26 d. – 300 Eur, 2020 m. gegužės 27 d. – 200 Eur.

Pagal pateiktą Kasos knygos kopiją už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nustatyta, jog pinigų likutis kasoje 2020 m. balandžio 1 d. buvo 0 Eur, gauta pajamų – 11 811,30 Eur (iš veiklos – 7 961,30 Eur, įnešta iš įmonės banko sąskaitos – 3 700 Eur, iš atskaitingo asmens – 150 Eur), padaryta išlaidų – 11 729,05 Eur (darbo užmokestis ir dienpinigiai – 8 335,34 Eur, paskolos grąžinimas atskaitingam asmeniui – 750 Eur, atskaitingiems asmenims – 1 543,71 Eur, įnešimas į įmonės banko sąskaitą – 1 100 Eur) ir likutis 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė 82,25 Eur. Po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2020 m. balandžio 16 d.) iš Bendrijos kasos buvo išmokėtos piniginės lėšos atskaitingiems asmenims: T. B. 2020 m. gegužės 12 d. – 252,90 Eur, D. B. – 2020 m. gegužės 28 d. – 293,05 Eur, 2020 m. birželio 30 d. – 754,35 Eur, 2020 m. liepos 31 d. – 121,43 Eur, O. B. – 2020 m. birželio 13 d. – 121,98 Eur. Taip pat iš kasos buvo išmokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai, iš kurių didžiausios sumos: B. K. 2020 m. balandžio 25 d. – 150 Eur, 2020 m. gegužės 13 d. – 150 Eur, 2020 m. birželio 2 d. – 750 Eur, A. K. – 2020 m. balandžio 25 d. – 150 Eur, 2020 m. gegužės 13 d. – 150 Eur, 2020 m. gegužės 27 d. – 50 Eur, 2020 m. birželio 2 d. – 750 Eur, Y. V. – 2020 m. balandžio 25 d. – 150 Eur, 2020 m. gegužės 13 d. – 150 Eur, 2020 m. birželio 2 d. – 750 Eur, A. Z. – 2020 m. balandžio 25 d. – 150 Eur, 2020 m. balandžio 13 d. – 150 Eur, 2020 m. birželio 2 d. – 750 Eur, G. M. – 2020 m. gegužės 22 d. – 150 Eur, 2020 m. birželio 10 d. – 170 Eur, 2020 m. rugpjūčio 24 d. – 500 Eur, taip pat paskolos grąžinimas D. B. – 2020 m. gegužės 12 d. – 500 Eur, 2020 m. gegužės 28 d. – 250 Eur.

Pagal patikrinimui pateiktas Avanso apyskaitų kopijas nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Bendrijoje buvo trys atskaitingi asmenys: D. B., O. B. ir T. B.. Pas atskaitingą asmenį T. B. pinigų likutis 2020 m. balandžio 1 d. buvo neigiamas ir sudarė (-252,90 Eur) Eur, per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atskaitingas asmuo iš kasos gavo 252,90 Eur pajamų, išlaidų nebuvo padaryta ir 2020 m. rugsėjo 30 d. likučio neturėjo. Pinigų likutis pas atskaitingą asmenį O. B. 2020 m. balandžio 1 d. buvo 0 Eur, per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atskaitingas asmuo gavo 371,98 Eur pajamų (121,98 Eur iš kasos, 250 Eur iš banko) padaryta 371,98 Eur išlaidų (už paslaugas) ir 2020 m. rugsėjo 30 d. likučio neturėjo. Pas atskaitingą asmenį Bendrijos vadovę D. B. pinigų likutis 2020 m. balandžio 1 d. buvo neigiamas ir sudarė (-185,08) Eur, per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. gauta pajamų iš kasos – 1 168,83 Eur, o padaryta išlaidų 983,75 Eur (tiekėjams už gautas prekes ir paslaugas – 833,75 Eur, grąžinta į kasą – 150 Eur), 2020 m. rugsėjo 30 d. likučio neturėjo.

Po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2020 m. balandžio 16 d.) atskaitingi asmenys sumokėjo:

O. B.: UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 1 d. 371,98 Eur;

D. B.: UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 17 d. – 42,86 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 21 d. – 25,48 Eur, 2020 m. birželio 30 d. – 104,35 Eur, 2020 m. liepos 3 d. – 45,60 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 29 d. – 500 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 1 d. – 75,83 Eur.

Pareiškime yra nurodomos šios finansinės operacijos, kurios pagrindžia, kad buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka (dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų):

1) 2020 m. gegužės 27 d. iš Swedbank, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 3 000,00 Eur (duomenys neskelbtini) (atsiskaitymo dieną Bendrija VMI buvo skolinga 1 478,40 Eur);

2) 2020 m. birželio 1 d. iš Swedbank, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 800,00 Eur (duomenys neskelbtini) ir 250,00 Eur atskaitingam asmeniui O. B. už lėktuvo bilietus (atsiskaitymo dieną Bendrja VMI buvo skolinga 1 498,64 Eur);

3) 2020 m. birželio 1 d. buvo sumokėta 371,98 UAB (duomenys neskelbtini) (atsiskaitymo dieną Bendrija VMI buvo skolinga 1 498,64 Eur);

4) 2020 m. gegužės 21 d. buvo sumokėta 25,48 Eur (duomenys neskelbtini) (atsiskaitymo dieną Bendrija VMI buvo skolinga 1 478,40 Eur);

5) 2020 m. birželio 29 d. buvo sumokėta 500,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (atsiskaitymo dieną Bendrija VMI buvo skolinga 4 060,66 Eur);

6) 2020 m. birželio 30 d. buvo sumokėta 104,35 Eur (duomenys neskelbtini) (atsiskaitymo dieną Bendrija VMI buvo skolinga 4 060,66 Eur);

7) 2020 m. liepos 1 d. buvo sumokėta 75,83 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (atsiskaitymo dieną Bendrija VMI buvo skolinga 6 148,23 Eur);

8) 2020 m. liepos 3 d. buvo sumokėta 45,60 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (atsiskaitymo dieną Bendrija VMI buvo skolinga 6 148,23 Eur).

VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrija, mokėdama kitiems tiekėjams ir kreditoriams, turėjo gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką. Taigi, mokėdama kitiems kreditoriams, tuo pačiu būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, Bendrija pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymai grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pareiškime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Bendrijos skola valstybės biudžetui pareiškimo surašymo metu nebuvo padengta, VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. gruodžio 17 d. duomenimis Bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 13882,02 Eur (b. l. 2-4).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų kopijos (b. l. 5-13); VMI 2020 m. lapkričio 3 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15); Bendrijos avansų apyskaitų už gegužės, birželio ir liepos mėnesius, kopijos (b. l. 16-17); Swedbank, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopija (b. l. 18-20) – patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas juridinio asmens bankrotas, kurios atleistų juridinio asmens vadovą nuo pareigos vykdant atsiskaitymus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad D. B. kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, tokių duomenų nenurodė ir D. B. atstovė teismo posėdyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog D. B., žinodama, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdama atsakinga už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pažymėtina, kad nors tiek D. B., tiek jos atstovė nurodė, kad D. B. nebuvo žinoma apie tai, kad egzistuoja įstatymo įtvirtinta atsiskaitymo su kreditoriais eilė, kuri yra privaloma vykdant atsiskaitymus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad toks nežinojimas neatleidžia D. B., kaip bendrovės vadovės, nuo pareigos laikytis įstatymų reikalavimų vykdant savo pareigas, ir nešalina jos atsakomybės už padarytą pažeidimą. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais ir mažosios bendrijos su juo sudaryta civiline (paslaugų) sutartimi. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtino atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018).

Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymių turinio ir šios normos konstrukcijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, neapimanti padarinių, atsiradusių dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų darytina pagrįsta išvada, kad D. B., būdama MB (duomenys neskelbtini) vadove, sąmoningai laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., teikdama pirmenybę atsiskaitymams su kitais, žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir pažeisdama fiduciarines pareigas, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad D. B. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jos veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tai, kad D. B. vadovaujanti įmonė atliko VMI pareiškime nurodytus mokėjimus , D. B. nežinant įstatyme įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, nelaikytina jos atsakomybę šalinančia aplinkybe. Būdama Bendrovės vadove ji privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka .

D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors D. B. formaliai ir pripažino administracinio nusižengimo padarymo faktą, tačiau savo veiksmus laikė pateisinamais ir teigė, kad jos veiksmuose nebuvo kaltės, tokiu būdu nelaikytina, kad ji pilnai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl savo veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytą, tai nepripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, D. B. teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad mokestinė nepriemoka VMI būtų padengta (VMI 2021 m. vasario 23 d. informavo, kad 2021 m. vasario 23 d. duomenimis, Bendrijos mokestinė nepriemoka nėra sumokėta ir padidėjo iki 14 452,91 Eur (b. l. 43)), pažeidėjos kaltės formą, į tai, kad nustatyta viena D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbanti, administracine tvarka bausta už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturinti. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. B. paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis už sankcijos minimumą, bet mažesnis už sankcijos vidurkį.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Ši ANK nuostata iš esmės atkartoja iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, kurias taikant, teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė), atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

D. B. savo rašytiniame paaiškinime prašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir jai netaikyti administracinės nuobaudos, atsižvelgiant į tai, kad ji, vadovaudama bendrijai, mokėjimus atliko kitiems kreditoriams (darbuotojams), o ne VMI, siekdama sąžiningų tikslų, t.y. bendrijos veiklos tęstinumo, taip pat ji nežinojo, jog įstatyme numatyta griežta mokėjimo eiliškumo tvarka. Tačiau, teismo vertinimu, tokie D. B. paaiškinimai nelengvina jos atsakomybės ir nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo posėdyje D. B. atstovė jos prašymą palaikė, prašė baudos neskirti, arba ją sumažinti, motyvuodama tuo, kad asmuo suprato savo veiksmų neteisėtumą, todėl baudos tikslas yra pasiektas, o D. B. tai būtų sunki finansinė našta, tačiau nurodė, kad tai patvirtinančių dokumentų šiai dienai neturi. Teismas taip pat neturi jokių D. B. finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, D. B. jų nepateikė, teikdama rašytinius paaiškinimus savo finansinės padėties neminėjo. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo pagrįstai manyti, kad baudos paskyrimas sankcijos ribose D. B. būtų neproporcinga finansinė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo D. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą, arba šios nuobaudos neskirti.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, priimdamas nutarimą, gali asmens prašymu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Asmens prašymas privalo būti rašytinis. Byloje toks prašymas nebuvo pateiktas, taip pat nepateikti duomenys, leidžiantys teismui spręsti apie asmens materialinę padėtį ar kitų reikšmingų aplinkybių buvimą. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad asmuo po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdamas duomenis apie savo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

D. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-267-1123/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.