Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. J. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės A. Ž. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-58677-2024 (ROIK: 23200575068).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės A. Ž. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-58677-2024 (ROIK: 23200575068) K. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo nubausta 375 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad K. J. 2023 m. sausio 27 d. 14 val. 52 min. 46,466 sek.-14 val. 54 min. 15,656 sek. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis (kelio ruožo su suskiriamąja juosta dešinė pusė) 18 km - 15 km vairavo transporto priemonę „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vidutinį 90 km/val. greitį viršijo 21 km/val., važiavo 111 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 127 punktus.

Atkreiptinas dėmesys, kad K. J. skundą pateikė praleidusi nutarimo apskundimo terminą, skunde nenurodo jokių svarių duomenų, kurie turėtų būti vertinami kaip svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas K. J. atžvilgiu priimto nutarimo apskundimo terminas. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje K. J. išsiųstas AB „Lietuvos paštas“ registruota pašto siunta į K. J. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, remiantis siuntos duomenimis, įteiktas 2024 m. balandžio 10 d. Teismai formuodami vienodą Teismų praktiką, nagrinėdami skundus dėl terminų atnaujinimo skundui paduoti ne vienoje byloje pasisakė, kad Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Taip pat Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-223-361/2019). Remiantis aukščiau išdėstytu mano, kad Policijos departamento Kelių policijos valdybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti K. J. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje administracinę nuobaudą - 375 Eur piniginę baudą kartu su administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesių laikotarpiui, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. K. J. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Prašo Teismo 2024 m. balandžio 9 d Valdybos įgalioto pareigūno priimtą nutarimą Nr. 0239-ANR N-58677-2024 palikti nepakeistą ir K. J. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja K. J. ir jos atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės A. Ž. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-58677-2024 (ROIK: 23200575068) K. J. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo nubausta 375 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad K. J. 2023 m. sausio 27 d. 14 val. 52 min. 46,466 sek.-14 val. 54 min. 15,656 sek. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis (kelio ruožo su suskiriamąja juosta dešinė pusė) 18 km - 15 km vairavo transporto priemonę „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vidutinį 90 km/val. greitį viršijo 21 km/val., važiavo 111 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 127 punktus.

KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. J. 2022 m. gegužės 17 d. 13.38 val. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai 2022 m. gegužės 18 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. K. J. administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, t. y. 85 Eur, ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. K. J. paskirtą baudą sumokėjo 2022 m. birželio 27 d. ir jai nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Pareiškėja nurodė, kad VĮ „Regitra“ 2023 m. birželio mėnesį teisę vairuoti ji susigrąžino. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina VĮ „Regitra“ 2023 m. birželio 16 d. sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo (b. l. 25), tačiau, pažymėtina, kad pareiškėja 2023 m. sausio 27 d. pažeidė kelių eismo taisykles ir padarė administracinius nusižengimus neturėdama teisės vairuoti, nes teisę vairuoti susigrąžino tik 2023 m. birželio 13 d. Tokiu būdu jai dalyvaujant eisme 2023 m. sausio 27 d. ir viršijus leistiną greitį, kas užfiksuota kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole (b. l. 26), buvo nustatytas ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas. Pareiškėja suvokė daromą nusižengimą, kad ji transporto priemonę vairuoja neturėdama teisės vairuoti, nes pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė būtinųjų sąlygų jos susigrąžinti. K. J. Institucijos išsiųstame ir įteiktame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu buvo nurodyta ir išaiškinta teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo tvarka, tačiau K. J. teisę vairuoti transporto priemones susigrąžino tik 2023 m. birželio 16 d.

ANK 686 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. ANK 682 straipsnyje nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą. Vadovaujantis ANK 686 straipsnio 3 dalies ir 682 straipsnio normomis teisės vairuoti priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą, įsiteisėjus nutarimui, kuriuo ši teisė buvo atimta, nepaimant iš asmens vairuotojo pažymėjimo, kurio AB „Regitra“ vairuotojų informacinėje sistemoje galiojimas yra sustabdomas iki kol asmuo susigrąžins teisę vairuoti transporto priemones nustatyta tvarka. ANK 686 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ nustatyta tvarka.

Iš šių aplinkybių matyti, kad kai asmeniui atimama teisė vairuoti transporto priemones, neužtenka jam įvykdyti paskirtą administracinio poveikio priemonę – nesinaudoti teise vairuoti transporto priemones nustatytą terminą, nes, vadovaujantis ANK 686 straipsnio 4 dalimi, reikia dar šią specialiąją teisę ir susigrąžinti SEAKĮ nustatyta tvarka. Siekiant susigrąžinti teisę vairuoti kelių transporto priemones, šiuo atveju buvo privaloma įvykdyti sąlygas, numatytas SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje ir Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1V-682 redakcija) (toliau – Aprašas) 10 punkte. Aprašo 14 punkte nurodyta, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas ir jis pabaigė papildomą vairuotojų mokymą. AB „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas, priėmęs sprendimą grąžinti teisę vairuoti, pasirašo prašyme. Jeigu sprendimą grąžinti teisę vairuoti priima AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, Vairuotojų registre įrašomi duomenys apie teisės vairuoti grąžinimą ir pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas galioja (jeigu vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas yra nepasibaigęs ir vairuotojo pažymėjime įrašomi duomenys neturi būti keičiami). Duomenys apie teisės vairuoti grąžinimą registrų sąveikos būdu perduodami Administracinių nusižengimų registrui.

KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ. Be to, kaip matyti iš A. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, administraciniame nurodyme, grafoje „Informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą “ paryškintu tekstu pareiškėjui buvo nurodyta, kad „Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją“. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei aplinkybes, pareiškėjas turėjo žinoti ir privalėjo įvykdyti teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygas, numatytas SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje ir Apraše, įskaitant prašymo AB „Regitra“ pateikimą dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo.

Darytina išvada, kad Institucijos pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti pareiškėjai nuobaudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Šių aplinkybių pagrindu laikytina, kad pareiškėja Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu pagrįstai nubaustas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymą.

Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki 1 mėnesio.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas

Pareiškėjai, atsižvelgiant į jos asmenybę, baustumą, tame tarpe ir už itin šiurkščius administracinius nusižengimus, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumą, 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu už ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje nusižengimų padarymą paskirta subendrinta 375 eurų bauda, ir 9 mėnesiams teisės vairuoti atėmimas, kas yra ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkis.

ANK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtimi siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, taikant ANK numatytas sankcijas.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas netenkinamas ir skundžiamas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės A. Ž. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-58677-2024 (ROIK: 23200575068) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2024 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą K. J., nagrinėjant skundą dėl institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje, priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatę E. G. K. J. atstove. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 295,83 Eur.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš bylos duomenų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos atstovaujant pareiškėją sudaro 295,83 Eur.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, nustačius, jog pareiškėja yra vidutinio amžiaus, neįgali, darbinga 54 proc. (b. l. 99), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. J. skundą atmesti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės A. Ž. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-58677-2024 (ROIK: 23200575068) palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš K. J. nepriteisti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.