Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-01-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-23-951/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-10
Bylos Nr.
II-23-951/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01040-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-23-951/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01040-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6; 21.10.4.; 21.11.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui O. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6442-2019 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis T. G. 2019 m. lapkričio 12 d. O. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodė, kad O. Š. 2019-11-12 23.21 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,35 (± 1,7?) promilių neblaivumo laipsnis.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6442-2019 O. Š. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 EUR bauda, bei pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui.

2019 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas O. Š. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6442-2019, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių, pakeitimo. Skunde pareiškėjas nurodė, jog paties administracinio nusižengimo padarymo fakto jis neginčija ir savo poelgio neteisina, labai gailisi. Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba parinkti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde teigė, kad egzistuoja kompleksas duomenų, sąlygojančių ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą, toks sprendimas atitiktų teismų praktiką. Nurodė, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su tėvu, nes norėjo jį palaikyti emociškai dėl skyrybų, išgėrė kelias taureles brendžio, žinojo, kad yra išgėręs, todėl vairavo atsakingai, neskubėjo, važiavo vieškeliu, siekdamas išvengti kitų eismo dalyvių, važiavo lėtai, jautėsi kaltas, kad vairavo išgėręs, dabar savo poelgį vertina labai kritiškai, jo koordinacija buvo gera, policijos pareigūnų prašomas koordinacijos testus atliko teigiamai. Teigė, kad nurodytos aplinkybės mažina padaryto nusižengimo pavojingumą. Pasak pareiškėjo, jo padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas palyginus su daugeliu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį padaromų nusižengimų, nes administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė gyvenvietėje, o ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais, nes jis važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu, todėl buvo mažesnė tikimybė sukelti eismo įvykį, be to, važiavo vietovėje, kurioje jis gyvena, dėl to žinojo eismo sąlygas ir pažinojo kelią. Taip pat nurodė, kad jis padarė tik vieną KET pažeidimą, vairavo nakties metu, kas, pasak pareiškėjo, mažino tikimybę sukelti eismo įvykį. Nustatytinos dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi; sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus pažeidėjo asmenybę, pažeidimas laikytinas visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis pareiškėjo skeptiško požiūrio į galiojančias teisės ir moralės normas, nes pareiškėjas iki tol nėra padaręs nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo, o anksčiau paskirtos nuobaudos buvo už labai smulkius pažeidimus. Be to, skunde prašoma atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones pareiškėjas turi jau ilgą laiką - daugiau nei 23 metus, o tai mažina veikos pavojingumą. Teisė vairuoti jam reikalinga kelionei į darbą, nes jis gyvena už 20 km nuo Š., o darbovietė yra Š. mieste. Teigia, kad jo veika nesukėlė jokių padarinių. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones jam bus grąžinama tik nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Dėl to yra pagrindas manyti, jog net neskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar parinkus švelnesnį nei minimalų jo terminą, šiuo atveju nuobaudos paskirtis būtų realizuota. Be to, nurodė, kad jam paskirta 800 eurų bauda yra pakankama nuobauda, dėl kurios patirs nepatogumų.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, kad su O. Š. skundu nesutinka, prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teisme O. Š. palaikė savo skundą. Papildomai paaiškino, kad labai gailisi dėl to, ką jis padarė, savo elgesį vertina kritiškai, žino, kad pasielgė neteisingai. Šio padaryto administracinio nusižengimo pasekmes jaučia iki šios dienos dėl nuvykimo ir grįžimo iš darbo. Situacija yra labai sunki, todėl net planuoja bandyti ieškotis buto Š. ir gyventi Š., o namą, kuris dabar yra renovuojamas, metams laiko palikti užkonservuotą. Palaiko savo skundą, visiškai neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto ir pats save labai dėl to kaltina. Jam įvykio metu policijos pareigūnai nustatė 1,35 promilės girtumą. Atstumas, kurį važiavo neblaivus, buvo apie 14 km, iš Pakapės iki jo namų, jam šis vieškelis gerai žinomas. Kai policijos pareigūnai jį sustabdė, jam iki namų buvo likę 50 – 60 metrų. Jis niekada gyvenime nebūtų pagalvojęs, kad galėtų sėsti už vairo neblaivus, nes dažnai alkoholio nevartoja. 800 eurų dydžio bauda jam būtų pakankama atgrasymo priemonė nuo tokio pobūdžio nusižengimų ateityje, kadangi šiuo metu jo pajamos yra nedidelės, nes renovuoja savo namą, vienam vaikui turi mokėti alimentus. Gailisi, jog taip pasielgė. Jis save vertina kaip puikų vairuotoją. Tuo metu, kai įvykdė šį administracinį nusižengimą, jam atrodo, dar turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, dar nuobauda buvo už tai, kad Vilniuje ant žalios vejos pasistatė automobilį, o daugiau baustumų nepamena. Prašo teismo tenkinti jo prašymą, nes tikrai gailisi. Taip pat dar paminės ir tą aplinkybę, kad, kai jį stabdė įvykio padarymo metu, jis nuo policijos pareigūnų nebėgo, nesislapstė, neprieštaravo, nes pareigūnai dirbo savo darbą. Pareigūnų testus dėl koordinacijos atliko, adekvačiai vertino situaciją ir padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. Aptariamo straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, t. y. administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 27 str. 1 d. 1 p. (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu (TAR, 2019-01-21, 2019-00862).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2019-11-27 nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o nesant galimybės visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės, prašoma paskirti švelnesnę negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, tai yra atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

Teismo vertinimu, O. Š. padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmis ar mažiau pavojingas nei įprastas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, priešingai, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Šiuo atveju matyti, kad O. Š. buvo nustatytas lengvas neblaivumas – 1,35 promilės, kas rodo, kad asmuo žymiai viršijo įstatymu nustatytą leistiną normą (0,4 promilės), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad girtumas nuo 1,51 promilių jau užtraukia net baudžiamąją atsakomybę, kas neleidžia kalbėti apie mažareikšmį padaryto nusižengimo pobūdį. O, priešingai, rodo, kad tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais O. Š. sukėlė didelį pavojų ne tik viso eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Be to, nors skunde pareiškėjas nurodė, kad jo vairavimas nebuvo pavojingas, jis važiavo labai lėtai, tačiau bylos duomenys liudija priešingai. Šiaulių AVPK vyriausiojo patrulio T. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo itin mažu greičiu, nors to nereikalavo eismo sąlygos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad būtent įtartinas O. Š. vairavimas atkreipė policijos pareigūnų dėmesį. Aukščiau išdėstyti duomenys rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip itin šiurkštus, pavojingas ir tyčinis.

Be to, O. Š. skunde nurodė, kad jo nusižengimas visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis pareiškėjo skeptiško požiūrio į galiojančias teisės ir moralės normas, nes pareiškėjas iki tol nėra padaręs nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo. Tačiau su tokiu pareiškėjo argumentu nesutiktina, nes byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas už 5 metus kaip tik rodo, kad O. Š. pastaruoju metu linkęs nepaisyti galiojančių teisės normų. 2019-03-28 jo atžvilgiu buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad paliko stovėti automobilį ant šaligatvio, o 2019-01-07 protokolas su administraciniu nurodymu surašytas dėl to, kad viršijo leistiną greitį 25 km/h. Kas parodo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, O. Š. turėjo galiojančių nuobaudų dėl Kelių eismo taisyklių nepaisymo. Be to, administracinių nusižengimų registro išrašas liudija ir tai, kad 2018-03-20 O. Š. atžvilgiu buvo surašytas ir protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Dar daugiau, administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2019-11-12, vyko teisminiai ginčai administracinio nusižengimo byloje dėl 2019-06-24 O. Š. vykdytos žvejybos teisėtumo. Tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad O. Š. yra tik teigiamų bruožų turintis, dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis.

Pareiškėjas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas dėl darbo, o dėl paskirtos poveikio priemonės netekęs teisės vairuoti jis patirs didelius sunkumus kelionei į darbą ir atgal. Teigė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini)., o jo darbo vieta yra Š. (pateikė patalpų subnuomos sutarties kopiją.). Tačiau, teismo vertinimu, tokia aplinkybė negali būti pripažinta išskirtine, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. O. Š., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina nuvykti/parvykti į darbą, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, net ir darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos (priemonės) taikymą.

Tai, jog pats O. Š. patiria (patirs) neigiamus taikytos priemonės padarinius, yra natūralus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Teismas pažymi, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui visos aplinkybės buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. O. Š. nurodyta aplinkybė – vairavimo būtinybė kelionei į darbą – jau egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jos prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus neįvertino pats O. Š..

Šiuo atveju byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sušvelninti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atvirkščiai, O. Š. padaryto administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam ir KET nesilaikymu, pavojingumas rodo, kad jis nesuvokia savo padaryto nusižengimo rimtumo ir pavojingumo visuomenei, be to, yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir juose nustatytos tvarkos, o taikomos švelnesnės atsakomybės priemonės O. Š. elgesiui viešajame kelių eisme nebūtų efektyvios.

Būtina pažymėti ir tai, kad O. Š. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d., padarė padidinto pavojingumo vietoje – gyvenvietėje. Kaip pats nurodė, išvažiavęs iš tėvo namų buvo sustabdytas beveik prie pat savo namų, o atstumas nuo tėvo namų iki jo namų yra apie 14 km, kas parodo, kad O. Š. važiavo ne trumpą atstumą, bei žinodamas ir suprasdamas, kad yra išgėręs, kai neblaivumo laipsnis buvo artimas tokiam, nuo kurio kyla net baudžiamoji atsakomybė, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir neblaivus sėdo už vairo, teikdamas prioritetinę reikšmę (svarbą) savo asmeniniams poreikiams, lengvabūdiškai sumenkindamas visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Visas aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad administracinio poveikio priemonės ir nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats.

Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, O. Š. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d., padarymo savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl pagrįstai jam buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiaulių apylinkės teismui pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė ir tai, kad sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, dėl ko jam turėtų būti nustatyta dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. ANK 35 str. 1 d. 10 p. nurodyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). ANK 30 str. 4 d. imperatyviai nurodoma, kad ši priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje. ANK 30 str. 3 d. inter alia įtvirtinta, jog įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) skiriamas tik asmens sutikimu, toks sutikimas laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju ANK 422 str. nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 str. 1 d. 10 p. Tokios pozicijos laikomasi ir kituose teismų sprendimuose (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-370-606/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017). Šiame kontekste pažymėtina, jog vadovaujantis aptartomis ANK normomis, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas ir svarstant administracinių nuobaudų skyrimo klausimą, teismas yra saistomas įstatymo, todėl net ir esant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymui, negali taikyti administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), jei ji nėra numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje.

Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, O. Š. pagrįstai paskirta švelniausia ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali bauda ir to paties straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Šiuo atveju byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sušvelninti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog sušvelninus administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti administracinio poveikio priemonės tikslai, todėl O. Š. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019-11-27 nutarimas Nr. 40-ANR_N-6442-2019 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

O. Š. skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019-11-27 nutarimą Nr. 40-ANR_N-6442-2019 nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė