- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- II-419-1033/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12227-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Suinteresuotas asmuo
- D. M.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus atstovei Jurgitai Slautaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 10N-69663307-16 administarcinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Institucijos) tyrėja M. P. 2016-08-10 surašė P. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2016-07-07, 17.43 val. Vilniuje, vairuodamas motociklą „Yamaha, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžą pagrindiniu keliu buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo pažymėta eismo juosta ir arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o lenkdamas pirmoje eismo juostoje buvusias transporto priemones važiavo užbrūkšniuota horizantaliuoju ženklinimu žymima nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama, ir susidūrė per sankryžą su šalutiniu keliu važiavusiu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., ko pasekmėje buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais P. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 117, 119 punktų ir 3 priedo skyriaus 1.15 „Horizontaliojo ženklinimo“ reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja Jurgita Slautaitė, išnagrinėjusi P. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016-08-24 priėmė nutarimą, kuriuo, vadovaudamasi ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į P. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, ir tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė P. A. 57 Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, P. A. pateikė skundą teismui prašydamas panaikinti 2016-08-24 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes pažeidimas nebuvo įrodytas, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir, kad jo padarytas pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimą. 2016-07-07, apie 18.00 val. motociklu „Yamaha R6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis apie 50 km/h greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) link sankryžos (duomenys neskelbtini) gatve. Eismo juostos buvo dvi - po vieną transporto priemonėms judėti kiekviena kryptimi. Važiavo savo krypties eismo juosta, tiesiai, viena eile paskui priešais jį važiavusią transporto priemonę. Priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, pamatė, kad iš dešinės pusės, iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės, sukdamas į kairę ir nepraleisdamas tiesiai važiuojančio jo, išvažiuoja automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Siekdamas išvengti susidūrimo stabdė ir instinktyviai suko vairą kairiau, t.y. į priešingą pusę nuo jo judėjimo trajektoriją kertančio automobilio, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Po susidūrimo jis griuvo ant asfalto ir greitosios pagalbos buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Eismo įvykio kaltininkais buvo pripažinti tiek „Opel Astra“ vairavęs ir iš šalutinio kelio nepraleisdamas jo išvažiavęs D. M., tiek jis. Atsakingu už eismo įvykio kilimą policija jį pripažino dėl to, kad pagrindiniu keliu, t. y. (duomenys neskelbtini) jis važiavo užbrūkšniuota horizontaliuoju ženklinimu žymima nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama. Tokią išvadą policija padarė remdamasi 2016-08-03 pateiktu liudytojo V. M. paaiškinimu, kuriame liudytojas nurodė, kad įvykį matė, nes judėjo (duomenys neskelbtini) gatvės pirmąja juosta, norėdamas (duomenys neskelbtini) sukti į dešinę, ir stovėdamas sankryžoje, neva pastebėjo, kad motociklo vairuotojas važiavo (duomenys neskelbtini) lenkdamas visas transporto priemones ir sankryžoje įvažiuodamas į nudažytą eismo saugumo salelę. Policijos pareigūnai liudytojo V. M. paaiškinimu vadovavosi nepagrįstai, nes jis yra netikslus, kadangi jame pateikiama informacija apie eismo įvykio dalyvių išsidėstymą kelyje yra aiškiai neteisinga. Liudytojas paaiškinime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatve prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) jis judėjo pirma eismo juosta, o automobilis „Opel Astra“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve antra eismo juosta. Gi (duomenys neskelbtini) gatvė prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) turi tik po vieną eismo juostą judėti kiekviena kryptimi, kas matyti ir iš prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančios eismo įvykio schemos. Tai rodo V. M. paaiškinimą esant neteisingą, todėl ir jame pateikta kita informacija, tame tarpe informacija apie jo (P. A.) judėjimo vietą (duomenys neskelbtini) plente, turėjo būti įvertinta kritiškai, t.y. kaip nepatikima ir ja neturėjo būti vadovautasi. Turėjo būti vadovautasi principu, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis Nr. N575-2791/2009). Eismo įvykį tyrę ir sprendimą dėl jo administracinės atsakomybės priėmę pareigūnai nepaisė nei jo pateiktų pastabų dėl neteisingų ir nepatikimų liudytojo paaiškinimų, nei paminėtojo principo. Eismo įvykio vietos schemoje už nubraižytos nukreipimo salelės prasidedančios motociklo stabdymo žymės, taip pat neįrodo, kad iki pamatant iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį „Opel Astra“, važiavus šia nukreipimo salele. Pamatęs automobilį „Opel Astra“, siekdamas išvengti susidūrimo su juo, instinktyviai suko vairą į kairę, t.y. į priešingą kryptį nuo link manęs iš dešinės judančio automobilio, ir stabdė. Dėl šios priežasties stabdymo žymės galėjo atsirasti būtent eismo įvykio vietos schemoje nurodomoje vietoje. Kita vertus, nurodytų stabdymo žymių jis pats nematė, nes po įvykio buvo išvežtas GMP automobiliu. Eismo įvykio vietos schema yra pasirašyta tik vieno įvykio dalyvio D. M.. Jis schemos nepasirašė, ji buvo nubraižyta be jo, todėl ir schemoje pažymėtų stabdymo žymių buvimo apskritai, taip pat jų buvimo schemoje pažymėtoje vietoje jis netvirtino. Taigi, atmetus liudytojo paaiškinimą, kuriuo dėl aukščiau šiame skunde paminėtų aplinkybių vadovautis negalima, byloje daugiau nėra nei vieno jo kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo patvirtinančio objektyvaus įrodymo. Jeigu teismas nutartų, kad liudytojo V. M. pateiktu liudijimu galima vadovautis, tam, kad būtų pagrindas nubausti jį pagal ATPK 127 str. 2 d., dar privalo egzistuoti ir būti įrodytas priežastinis ryšys dėl nurodomų neva jo padarytų KET pažeidimų ir įvykio kilimo. Net ir tokiu atveju, jeigu jis būtų važiavęs (duomenys neskelbtini) plentu minėta nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama, iš šalutinio kelio išvažiuojančios transporto priemonės būtų privalėjusios praleisti jį. Įvykį tyrę policijos pareigūnai, vadovaudamiesi V. M. paaiškinimu, apie jo judėjimo vietą kelyje, tuo pačiu turėjo vadovautis ir kitomis šio liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad norėdamas išvažiuoti iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinį (duomenys neskelbtini) plentą jis matė važiuojantį (duomenys neskelbtini) plentu, prieš sukdamas į (duomenys neskelbtini) plentą jis buvo sustojęs („Kol stovėjau sankryžoje, pastebėjau, kad motociklo vairuotojas važiavo pakankamai dideliu greičiu, lenkdamas sukančius į dešinę automobilius). Iš to darytina išvada, kad ir D. M., būdamas atidus, prieš išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) plentą iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės, turėjo jį, judantį (duomenys neskelbtini) plentu tiesiai, pamatyti ir, nepaisant to, kuria (duomenys neskelbtini) plento dalimi (eismo juosta ar šalia esančia nukreipimo salele) judėjo, privalėjo sustoti ir jį praleisti (KET 154 punktas). Taigi (duomenys neskelbtini) plentu eismo dalyviams tiesiai judant net ir ne pagal KET numatytas taisykles, važiavimo pirmumo teisės prieš taip važiuojančias transporto priemones iš šalutinio kelio išvažiuojantis vairuotojas bet kuriuo atveju neįgyja - išvažiuodamas iš šalutinio kelio privalo praleisti visas pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančias transporto priemones. Analizuojant teismų praktiką taip pat matyti, kad esant susiklosčiusioms panašaus pobūdžio eismo įvykio aplinkybėms, teismai, spręsdami atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimą, formuluoja taisyklę, kad eismo įvykio dalyvis, kuriam KET numato pareigą praleisti kertamu keliu ar kelio dalimi važiuojančias transporto priemones, privalo praleisti visas tokias transporto priemones, tame tarpe ir tas, kurios važiuoja pažeisdamos KET numatytus reikalavimus. Pastarųjų transporto priemonių vairuotojų atlikti KET pažeidimai laikomi formaliais, nesančiais priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu (2007-03-05 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-474-525/2007, 2007-12-07 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3151-437/2007). Dėl to darytina išvada, kad net jeigu jis būtų važiavęs užbrūkšniuota horizontaliuoju ženklinimu žymima nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama, šis KET pažeidimas negalėtų būti pripažintas tokiu pažeidimu, kuris nulėmė eismo įvykio kilimą. Aptariamu atveju eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent D. M. nepakankamas atidumas, nes jis sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir įvažiavo į sankryžą, nepraleisdamas pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančio jo motociklo. Vadinasi už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą jis yra nubaustas nepagrįstai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. A. savo skundą palaikė ir prašė nutarimą panaikinti. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad per tą užbrūkšniuotą salelę nevažiavo, o jeigu ir būtų ta salele važiavęs, tai jį turėjo praleisti, nes jis važiavo pagrindiniu keliu. Skunde yra nurodyti pavyzdžiai, dėl ko jis turėjo būti nekaltas netgi važiuodamas ta salele. Nors eismo juosta yra viena, o automobiliai stovėjo vienas šalia kito, liudytojo V. M. ir suintersuoto asmens D. M. parodymai prieštaringi, nes V. M. matė, kaip jis važiavo užbrūkšniuota salele, o D. M. nematė, nors turėjo matyti. Dėl stabdymo žymių jis eismo įvykio schemoje nepasirašė. Atvažiavus kitą dieną, tų stabdymo žymių nematė, nors jos turėjo būti išlikusios. Pati schema yra šiek tiek netikslingai nubraižyta, kuria remtis neverta. Savo motociklą stabdė, pamatęs kliūtį, ir suko į kairę, siekdamas išvengti kliūties. Nesutinka su liudytojo V. M., kuris vairavo automobilį „Citroen berlingo“, parodymais, duotais policijos pareigūnams. Liudytojas nurodė, kad motociklininkas lenkė tuos automobilius, važiavo pakankamai dideliu greičiu, tačiau jeigu jis būtų važiavęs dideliu greičiu, šiame posėdyje būtų nedalyvavęs. Nesutinka, kad liudytojas V. M. galėjo matyti, kad jis važiuoja ta salele, o D. M. to nematė. Ir liudytojas, ir suinteresuotas asmuo abu stovėjo toje pačioje eismo juostoje, todėl negalėjo matyti, kad jis važiavo salele, nes jie abu taip pat važiavo (vienas bandė sukti į dešinę, o kitas į kairę. Jam važiuojant atsilaisvino kelias ir jis važiavo tiesiai. Prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius (toliau – Institucija) atsiliepime į skundą nurodė, kad eismo įvykio tyrimo metu nustatyta, kad D. M., vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalutiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve įvažiuodamas į sankryžą su pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) plentu, nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu jam iš kairės užbrūkšniuota horizontaliuoju ženklinimu žymima nukreipimo salele važiuojančiu motociklu „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. A.. Nustatyta, kad abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus, kas ir nulėmė eismo įvykio kilimą, o būtent: 1) automobilio vairuotojas D. M. nevykdė KET 154 punkte išreikšto absoliutaus reikalavimo važiuojant šalutiniu keliu duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms; 2) motociklo vairuotojas P. A. nevykdė KET 117 ir 119 punktuose išreikštų reikalavimų neužvažiuoti ant ženklinimo linijų ir važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto bei ignoravo KET 3 priedo I skyriaus 1.15. punkte aiškiai išreikšto draudimo nevažiuoti užbrūkšniuotu arba uždažytu plotu, kuris žymi nukreipimo saleles. Nustačius, kad abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus, abiejų vairuotojų veiksmai buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, todėl, vadovaujantis ATPK 127 str. 2 d., 2016-08-10 vairuotojui D. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas skirti piniginę nuobaudą. Vairuotojui P. A., vadovaujantis ATPK 127 str. 2 d. už KET 9, 117, 119 ir 3 priedo I skyriaus 1.15 punktų pažeidimą, taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2016-08-24 priimtas nutarimas Nr. 10N- 69663307-16 skirti piniginę nuobaudą. Nors P. A. pateikė skundą teismui dėl minėto nutarimo panaikinimo, tačiau nutarimą surašiusi institucija su skundu nesutinka. P. A., vairuodamas motociklą, važiuodamas (duomenys neskelbtini) plentu ir artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo užbrūkšniuotu plotu, žyminčiu nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama. Tai yra įrodyta, šią aplinkybę patvirtina pašalinis liudininkas V. M., kuris sėdėdamas savo automobilyje, sustojusiame prie sankryžos (duomenys neskelbtini) gatvėje, stebėjo eismą (duomenys neskelbtini) plente jam iš kairės, nes ketino įvažiuoti į sankryžą ir pasukti į dešinę. V. M. savo paaiškinime 2016-08-03 parodė, kad matė, kaip motociklo vairuotojas lenkė visas jo važiavimo krypties transporto priemones, įvažiuodamas į nudažytą eismo saugumo salelę. Priežasčių dėl kurių liudininkas galėtų tyčia duoti nepalankius parodymus P. A. atžvilgiu tyrimo metu nenustatyta. Antra, faktą, kad P. A. važiavo nukreipimo salele įrodo ir motociklo „Yamaha“ stabdymo žymės. Eismo įvykio schemoje pažymėta motociklo tiesi 2,80 m ilgio stabdymo žymė, kuri yra lygiagreti važiuojamosios dalies kraštams ir galėjo susiformuoti tik motociklui važiuojant tiesiai ir stabdant. Tuo metu, pagal P. A., jis pamatęs priekyje iš šalutinio kelio išvažiavusį automobilį, suko vairą kairiau ir stabdė. P. A. nurodytomis aplinkybėmis turėjo susiformuoti skersinė stabdymo žymė pagal jo judėjimo kryptį, t. y. stabdymo žymė turėjo būti nukreipta į kairįjį važiuojamosios dalies kraštą. Tačiau žymė yra tiesi ir lygiagreti važiuojamosios dalies kraštams. Iš eismo įvykio schemos, pagal transporto priemonių sustojimo po susidūrimo padėtis, taip pat galima tvirtinti, kad susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento nukreipimo salelės susikirtime: automobilis „Opel Astra“ stovi pačiame susikirtime, o motociklas „Yamaha“ guli ant brūkšninės linijos pratęstos tiesiai nuo nukreipimo salelės dešiniojo krašto, žiūrint motociklo važiavimo kryptimi. Smūgis į automobilį „Opel Astra“ buvo į jo kairės pusės galinę dalį. Byloje užfiksuoti automobilio apgadinimai: užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės sparnas. Išanalizavus visą medžiaga, paaiškėja, kad automobiliui „Opel Asta“ bebaigiant pravažiuoti (duomenys neskelbtini) plento kelio dalį, skirtą važiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, į jo kairės pusės galinę dalį atsitrenkė motociklas, kurio vairuotojas P. A. važiavo savo juosta ne kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, kaip reikalauja KET, bet nukreipimo salele kelio važiuojamosios dalies viduryje, tuo ne tik pažeisdamas KET reikalavimus, bet ir parodydamas nepagarbą kelyje kitiems eismo dalyviams bei sukeldamas jiems ir sau pavojų. Darytina išvada, kad, jeigu motociklo vairuotojas P. A. laikytųsi KET 119 punkto reikalavimų ir važiuotų kuo arčiau savo juostos dešinio krašto, nagrinėjamojoje situacijoje automobilio „Opel Astra“ ir motociklo „Yamaha“ susidūrimas nebūtų įvykęs. P. A. veiksmai prieš susidūrimą su automobiliu vertinami kaip veiksmai, nulėmę eismo įvykio, kuriuo metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, kilimą. Atsižvelgiant į tai, P. A. priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo šį nutarimą naikinti, todėl skundas turėtų būti atmestas.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą, atstovė Jurgita Slautaitė teismo posėdyje nurodė, kad savo atsiliepimą palaiko ir prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad P. A. kaltė yra įrodyta liudytojo V. M. parodymais. Įvykio vietoje esanti stabdymo žymė yra tiesi ir lygiagreti važiuojamosios dalies kraštams, kas rodo, jog prieš pat susidūrimą P. A. važiavo tiesiai ir stabdė. Jeigu, kaip nurodo P. A., jis į tą salelę įvažiavo sukdamas kairėn, tokiu atveju turėjo susiformuoti įstrižinė stabdymo žymė, nukreipta į kairįjį važiuojamosios dalies kraštą. Be to, jeigu P. A. būtų važiavęs, kaip nurodyta Kelių eismo taisyklėse, kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, susidūrimas net nebūtų įvykęs, kadangi P. A. atsitrenkė į kairėn pusėn sukusio automobilio galines duris. Būtent P. A. pažeidimai, padaryti prieš susidūrimą, vertinami kaip veiksmai sukėlę eismo įvykį.
Suintersuotas asmuo D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad nesupranta, kaip P. A. galėjo taip įsibėgėti iki 50 km/val., jog nespėjo sustabdyti motociklo ir kaip galėjo nepamatyti priešais jį važiavusio automobilio. Jis nesuprato, kuria važiavimo juosta važiavo P. A., jeigu ta kryptimi yra tik viena važiavimo juosta. Išvažiuojant iš sankryžos jis P. A. nematė, todėl įvažiavo į pagrindinį kelią iš šalutinio įsitikinęs, kad iš dešinės pusės nėra kliūčių, o iš kairės pusės automobiliai suko į dešinę. Jis pradėjo judėti, aplenkė iš kairės pusės automobilį ir tada pamatė užbrūkšniuota juosta atvažiuojantį motociklą. P. A. pamatė, kai apvažiavo į dešinę sukančių mašinų koloną ir pradėjo sukti į kairę. Bandė išvengti susidūrimo paspausdamas akseleratoriaus pedalą, bet jam nepavyko, motociklas trenkėsi į jį (nes motociklui iš dešinės pusės buvo kitas automobilis). Jam (D. M.) iš paskos važiavo vyras automobiliu BMW, buvo sustojęs, paliudijo pareigūnams, pareigūnai užrašė žmogaus duomenis. Tas liudytojas pilnai paliudijo jo (D. M.) žodžius, bet vėliau paaiškėjo, kad to liudytojo parodymų byloje nėra, o kodėl jis nežino. Sakė tyrėjai, kad yra dingę BMW automobiliu važiavusio žmogaus duomenys, bet tyrėja pasakė, kad jai ir taip viskas aišku, ji nesigilino ir duomenų neieškojo. Vėliau tyrėja M. P. jam pasakė, kad negali to liudytojo surasti. Nutarimo jis neskundė, nes neturi tam laiko, bauda nedidelė. Su surašytu nutarimu sutiko, nes viskas parašyta teisingai – jis nepraleido motociklo, važiuojančio užbrūkšniuota juosta. Taip pat mano, kad neprivalo praleisti žmogaus, kuris pažeidinėja kelių eismo taisykles, nes tai yra tas pats, kaip praleisti žmogų, kuris važiuoja pagrindiniu keliu per raudoną šviesą. Nesupranta P. A. veiksmų, kodėl užuot važiavęs dešiniau, jis suko į kairę ir kodėl įvažiavo į jo automobilį. Mano, jog skundas yra neteisingas.
Liudytojas V. M. teisme paaiškino, kad sankryžoje prie (duomenys neskelbtini) plento jis ketino sukti į dešinę iš (duomenys neskelbtini), o priešais jį, truputį arčiau sankryžos (duomenys neskelbtini) plento į kairę suko automobilis „Opel Astra“. Jis norėjo sukti į dešinę, o į kairę iš (duomenys neskelbtini) plento visa mašinų kolona suko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilis „Opel Astra“ suko į kairę, įvažiavo į sankryžą, vairuotojui kelio matomumas buvo blogas už visų automobilių, nes ten buvo ir krovininės mašinos, o tuo metu motociklas lenkė visas mašinas per saugumo salelę ir atsitrenkė į kairę sukantį „Opel Astra“. Motociklas atsitrenkė į kairę automobilio pusę. Jis matė, kad mašina važiavo į kairę jau ant sankryžos ir beveik pilnai pasuko, tada įvyko avarija. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra viena eismo juosta, bet šiek tiek platesnė, nes telpa dvi automobilių eismo juostos, „Opel Astra“ pasislinko arčiau kairės pusės. Jis matė, kaip motociklas važiavo per salelę, nes iki tol jo nebuvo sankryžoje, visa eilė mašinų suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini). Išgirdo atsitrenkimo garsą, motociklininkas jau buvo prie jo mašinos kapoto. Jis (liudytojas) nespėjo išsukti iš (duomenys neskelbtini), nes sankryža nėra reguliuojama šviesoforo. Kai įvyko avarija, jis pasuko į dešinę, pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje mašiną, kad kitos mašinos galėtų pravažiuoti, tada priėjo prie motociklininko, pažiūrėjo ir iškvietė pagalbą. Mašinos buvo sustojusios pažiūrėti, galbūt filmavo, bet pagalbos niekas nekvietė. Automobilio BMV nematė, pareigūnų nelaukė, tiesiog pranešė apie įvykį ir išvažiavo. Pažymėjo, kad motociklo važiavimo kryptimi yra viena eismo juosta, tuo metu buvo spūstis, iš kairės pusės automobiliams, kurie važiavo motociklo kryptimi eismas negalimas, nes ten sankryža, draudžiama lenkti. Sankryžoje yra saugumo salelė ir po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Kai kvietė pagalbą, jo numeris buvo užfiksuotas ir jis į policiją atvyko vėliau, kai gavo tyrėjos iškvietimą. Kai iškvietė pagalbą, viena mašina buvo sustojusi, atidarė keleivio langą ir paklausė, kuo gali padėti. Jis atsakė, kad iškvietė greitąją ir daugiau nieko nebereikia. Jis nepastebėjo ar motociklas važiavo su šviesomis (įvykis buvo dienos metu), nes nežiūrėjo į tą pusę, tik kai išgirdo garsą, ruošdamasis sukti, pažiūrėjo į kairę pusę. Kadangi viskas vyko pakankamai greitai, pastebėti, ar buvo įjungtos motociklo šviesos jam buvo neįmanoma. Automobilis „Opel Astra“ jau buvo įvažiavęs į sankryžą, jis niekam netrukdė. Tyrimo metu su juo bendravusi tyrėja apie kitus liudytojus nieko neminėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagristumą. Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 301, 284 str.).
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
P. A. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. N261-908/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-20 nutartis Nr. 2AT-15-2013).
Skundžiamu nutarimu P. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairuodamas motociklą, važiuodamas per (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžą pagrindiniu keliu buvo neatsargus, nevažiavo pažymėta eismo juosta ir arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o lenkdamas pirmoje eismo juostoje buvusias transporto priemones važiavo užbrūkšniuota horizontaliuoju ženklinimu žymima nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama, ir susidūrė per sankryžą su šalutiniu keliu važiavusiu automobiliu „Opel Astra“, kurį vairavo D. M., ko pasekmėje buvo apgadintos abi transporto priemonės. P. A. kaltinamas pažeidęs KET 9, 117, 119 punktų ir 3 priedo skyriaus 1.15 „Horizontaliojo ženklinimo“ reikalavimus.
P. A. inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. KET 9 punktas, numatantis, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nustato bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams. KET 117 punktas numato, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Pagal KET 119 punktą vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o pagal KET 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“: 1.15 punktą užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama. Pažymėtina, kad visi nurodyti KET reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio.
Suintersuotas asmuo D. M., vairavęs “Opel Astra”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl minėto įvykio taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad pažeidė KET 9, 154 punktų reikalavimus ir 2016-08-10 nutarimu jam paskirta 32 Eur bauda. Jam inkriminuotame KET 154 punkte nurodyta, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. D. M. jam priimto nutarimo neskundė su pažeidimu sutiko.
Nors P. A. neigė, kad jis važiuodamas pagridiniu keliu važiavo horizontaliuoiju ženkinimu pažymėta salele, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia „Opel Astra“ vairuotojo D. M. ir liudytojo V. M. parodymai, nes jie tiesiogiai matė, kad P. A. važiuodamas (duomenys nesklebtini) plentu važiavo pažymėta užbrūkšniuota saugumo salele. Šį faktą D. M. pamatė tik įvažiavęs į sankryžą ir baigdamas manevrą prieš pat susidūrimą. Priešingu atveju, matydamas, kad pagrindiniu keliu atvažiuoja motociklas, jis net nebūtų važiavęs į sankryžą prieš tai nepraleidęs motociklo. Įvykio metu kelio danga buvo sausa, matomumas ir važiavimo sąlygos geros, todėl salelės ženklinimo linijos buvo gerai matomos. P. A. neneigia, kad jis lenkė kitas transporto priemones, kurios darė posūkį į dešinę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, o užvažiuoti ant saugumo salelės galėjo staigiai stabdydamas siekiant išvengti susidūrimo su “Opeliu”. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad P. A. važiavimo užbrūkšniuota salele faktą įrodo ir motociklo „Yamaha“ stabdymo žymė, kuri yra tiesi, 2,80 m ilgio, lygiagreti važiuojamosios dalies kraštams ir kuri galėjo susiformuoti tik motociklui važiuojant tiesiai ir stabdant. Be to, iš eismo įvykio schemos (b.l. 10) matyti, kad stabdymo žymė atsirado greta saugumo salelės, ją pravažiavus. Ši aplinkybė paneigia, kad P. A. teiginį, kad ant saugumo salelės jis galėjo užvažiuoti vengdamas susidūrimo ir sukdamas vairą į kairę ir stabdydamas, nes tokiomis aplinkybėmis turėjo susiformuoti skersinė stabdymo žymė pagal judėjimo kryptį, kaip teisingai nurodė Institucijos atstovė. Taigi pagal stabdymo žymę galima daryti išvadą, kad P. A. važiavo tiesiai per užbrūkšniuotą salelę. Tai, kad eismo įvykio schemoje nėra P. A. parašo, nedaro schemos negaliojančios, juo labiau, kad schema nubraižyta iškart po įvykio, kai P. A. negalėjo jos pasirašyti, nes dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į gydymo įstaigą.
Iš eismo įvykio schemos, pagal transporto priemonių sustojimo po susidūrimo padėtis, galima matyti, kad susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento nukreipimo salelės susikirtime: automobilis „Opel Astra“ stovi pačiame susikirtime, o motociklas „Yamaha“ guli ant brūkšninės linijos pratęstos tiesiai nuo nukreipimo salelės dešiniojo krašto, žiūrint motociklo važiavimo kryptimi. Smūgis į automobilį „Opel Astra“ buvo į jo kairės pusės galinę dalį, kas rodo, kad motociklas atsitrenkė į Opelį, automobiliui užbaigiant manevrą, t. y. įvažiuojant į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę. Jeigu P. A., kaip pats teigia suko motociklo vairą į kairę pusę, jis būtų atsitrenkęs į „Opel Astra“ priekinę dalį arba susidūrimo būtų išvengęs, pravažiuodamas pro Opelio priekį.
Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, P. A. nurodytą aplinkybę, kad jis nevažiavo per saugumo salelę, teismas laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Darytina išvada, kad šiuo atveju, atlikdamas lenkimo manevrą ir važiuodamas per saugumo salelę P. A. pažeidė KET 117, 119 punktų ir 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“: 1.15 punkto reikalavimus draudžiančius važiuoti užbrūkšniuotomis arba uždažytomis nukreipimo salelėmis ir tai buvo viena iš priežasčių, sąlygojusių eismo įvykio kilimą bei nulėmusių abiejų transporto priemonių sugadinimą. Nors P. A. nurodė, kad net jei jis ir pažeidė KET reikalavimus, tačiau važiavo pagrindiniu keliu ir jį turėjo automobilis įvažiuojantis iš šalutinio kelio praleisti. Teismas nesutinka su šiuo argumentu, kadangi KET taisyklės galioja visiems eismo dalyviams vienodai. Jose nėra numatytų išimčių, kad važiuodamas pagrindiniu keliu eismo įvykio dalyvis gali nesilaikyti taisykles, važiuoti kaip jam geriau. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad ignoruodamas kelio ženklus ir ženklinimus, jis turėtų daugiau teisių prieš kitus eismo dalyvius ir nebūtų atsakingas už sukeltas avarines situacijas.
P. A. teigia, kad liudytojo V. M. paaiškinimas yra netikslus, nes jame pateikiama informacija apie eismo įvykio dalyvių išsidėstymą kelyje yra aiškiai neteisinga, neaišku kaip liudytojas ir suinetersuotas asmuo D. M. abu stovėdami (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš tą pačią sankryžą su (duomenys neskelbtini) plentu vienas matė, kad jis važiavo užbrūkšniuota salele, o kitas (D. M.) to nematė. Analizuojant įvykio situaciją nustatyta, kad šie asmenys ruošėsi sukti į skirtingas puses (D. M. į kairę, o V. M. į dešinę), D. M. buvo sustojęs kairiau, jam vaizdą užstojo iš (duomenys neskelbtini) plento į (duomenys neskelbtini) gatvę sukančios transporto priemonės, tarp kurių buvo ir krovininių automobilių, todėl atvažiuojantį P. A. jis pastebėjo vėliau, tik įvažiavęs į sankryžą ir baigdamas manevrą. Tuo tarpu liudytojas V. M. ketino sukti į dešinę, buvo labiau pasislinkęs dešinio važiuojamosios dalies krašto, jam mažiau vaizdą užstojo įvažiuojančios į (duomenys neskelbtini) gatvę transporto priemonės, todėl jis galėjo geriau matyti eismą sankryžoje. Teismui nėra pagrindo netikėti suintersuoto asmens D. M. ir liudytojo V. M. duotais paaiškinimais, taip pat policijos pareigūnų parodymais, tarnybiniais pranešimais, nes nenustatyta aplinkybių, kad jie yra šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti P. A. nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus ar apkalbėti.
P. A., važiuodamas (duomenys neskelbtini) plentu ir pradėdamas priekyje važiuojančių automobilių lenkimą, žinojo, jog artėja link nelygiareikšmių kelių sankryžos, todėl privalėjo įvertinti šią aplinkybę, laikytis KET 117, 119 ir 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“: 1.15 punkto reikalavimų, turėjo numatyti, kad iš šalutinio kelio gali įvažiuoti transporto priemonė, nes ta pačia kryptimi (duomenys neskelbtini) plentu važiuojančios transporto priemonės, kurias jis lenkė ir kurios suko į dešinę, t.y. į (duomenys neskelbtini) gatvę, jam taip pat užstojo matomumą iš dešinės pusės iš kur į sankryžą įvažiavo „Opel Astra“, vairuojama D. M.. Dėl to darytina išvada, kad P. A., važiuodamas motociklu taip pat turėjo būti atidus, pasirinkti saugų greitį, numatyti aplinkybę, kad vykstant intensyviam eismui tarp daugelio transporto priemonių motociklas yra mažiau pastebimas dėl savo dydžio (gabaritų), manevringumo ir nevažiuoti draudžiama kelio zona, kas apsunkino jo pastebėjimą automobilio „Opel Astra“ vairuotojui, dėl ko įvyko susidūrimas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto P. A. kaltė dėl minėto eismo įvykio yra įrodyta 2016-08-10 administracinio teisės pažeidimo protokolu, vyresniosios tyrėjos A. A. tarnybiniu pranešimu, informacija apie registruotą eismo įvykį, eismo įvykio schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad „Opel Astra“ automobiliui po susidūrimo su P. A. vairuojamu motociklu „Yamaha“ buvo sugadintos užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas; vyriausiojo patrulio A. V. tarnybiniu pranešimu, 2016-07-08 specialisto išvada, kad P. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta, suintersuoto asmens D. M. ir liudytojo V. M. rašytiniais paaiškinimais.
Bylos medžiaga patvirtina, kad P. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo objektyviai ištirtas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 dalį ir jis atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisingai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių (ATPK 30 str.). Teismas iš esmės sutinka su Institucijos atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais ir jų nebekartoja.
Išnagrinėjęs P. A. skundą, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnas tinkamai išnagrinėjo P. A. administracinio teisės pažeidimo bylą ir 2016-08-24 nutarimu paskyrė baudą, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
P. A. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016-08-24 nutarimą Nr. 10N-69663307-16 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.