Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus atstovei Jurgitai Slautaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 10N-69663307-16 administarcinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Institucijos) tyrėja M. P. 2016-08-10 surašė P. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2016-07-07, 17.43 val. Vilniuje, vairuodamas motociklą „Yamaha, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžą pagrindiniu keliu buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo pažymėta eismo juosta ir arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o lenkdamas pirmoje eismo juostoje buvusias transporto priemones važiavo užbrūkšniuota horizantaliuoju ženklinimu žymima nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama, ir susidūrė per sankryžą su šalutiniu keliu važiavusiu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., ko pasekmėje buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais P. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 117, 119 punktų ir 3 priedo skyriaus 1.15 „Horizontaliojo ženklinimo“ reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja Jurgita Slautaitė, išnagrinėjusi P. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016-08-24 priėmė nutarimą, kuriuo, vadovaudamasi ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į P. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, ir tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė P. A. 57 Eur dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagristumą. Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 301, 284 str.).

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

P. A. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

P. A. inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. KET 9 punktas, numatantis, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nustato bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams. KET 117 punktas numato, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Pagal KET 119 punktą vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o pagal KET 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“: 1.15 punktą užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama. Pažymėtina, kad visi nurodyti KET reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio.

Suintersuotas asmuo D. M., vairavęs “Opel Astra”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl minėto įvykio taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad pažeidė KET 9, 154 punktų reikalavimus ir 2016-08-10 nutarimu jam paskirta 32 Eur bauda. Jam inkriminuotame KET 154 punkte nurodyta, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. D. M. jam priimto nutarimo neskundė su pažeidimu sutiko.

Nors P. A. neigė, kad jis važiuodamas pagridiniu keliu važiavo horizontaliuoiju ženkinimu pažymėta salele, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia „Opel Astra“ vairuotojo D. M. ir liudytojo V. M. parodymai, nes jie tiesiogiai matė, kad P. A. važiuodamas (duomenys nesklebtini) plentu važiavo pažymėta užbrūkšniuota saugumo salele. Šį faktą D. M. pamatė tik įvažiavęs į sankryžą ir baigdamas manevrą prieš pat susidūrimą. Priešingu atveju, matydamas, kad pagrindiniu keliu atvažiuoja motociklas, jis net nebūtų važiavęs į sankryžą prieš tai nepraleidęs motociklo. Įvykio metu kelio danga buvo sausa, matomumas ir važiavimo sąlygos geros, todėl salelės ženklinimo linijos buvo gerai matomos. P. A. neneigia, kad jis lenkė kitas transporto priemones, kurios darė posūkį į dešinę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, o užvažiuoti ant saugumo salelės galėjo staigiai stabdydamas siekiant išvengti susidūrimo su “Opeliu”. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad P. A. važiavimo užbrūkšniuota salele faktą įrodo ir motociklo „Yamaha“ stabdymo žymė, kuri yra tiesi, 2,80 m ilgio, lygiagreti važiuojamosios dalies kraštams ir kuri galėjo susiformuoti tik motociklui važiuojant tiesiai ir stabdant. Be to, iš eismo įvykio schemos (b.l. 10) matyti, kad stabdymo žymė atsirado greta saugumo salelės, ją pravažiavus. Ši aplinkybė paneigia, kad P. A. teiginį, kad ant saugumo salelės jis galėjo užvažiuoti vengdamas susidūrimo ir sukdamas vairą į kairę ir stabdydamas, nes tokiomis aplinkybėmis turėjo susiformuoti skersinė stabdymo žymė pagal judėjimo kryptį, kaip teisingai nurodė Institucijos atstovė. Taigi pagal stabdymo žymę galima daryti išvadą, kad P. A. važiavo tiesiai per užbrūkšniuotą salelę. Tai, kad eismo įvykio schemoje nėra P. A. parašo, nedaro schemos negaliojančios, juo labiau, kad schema nubraižyta iškart po įvykio, kai P. A. negalėjo jos pasirašyti, nes dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į gydymo įstaigą.

Iš eismo įvykio schemos, pagal transporto priemonių sustojimo po susidūrimo padėtis, galima matyti, kad susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento nukreipimo salelės susikirtime: automobilis „Opel Astra“ stovi pačiame susikirtime, o motociklas „Yamaha“ guli ant brūkšninės linijos pratęstos tiesiai nuo nukreipimo salelės dešiniojo krašto, žiūrint motociklo važiavimo kryptimi. Smūgis į automobilį „Opel Astra“ buvo į jo kairės pusės galinę dalį, kas rodo, kad motociklas atsitrenkė į Opelį, automobiliui užbaigiant manevrą, t. y. įvažiuojant į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę. Jeigu P. A., kaip pats teigia suko motociklo vairą į kairę pusę, jis būtų atsitrenkęs į „Opel Astra“ priekinę dalį arba susidūrimo būtų išvengęs, pravažiuodamas pro Opelio priekį.

Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, P. A. nurodytą aplinkybę, kad jis nevažiavo per saugumo salelę, teismas laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Darytina išvada, kad šiuo atveju, atlikdamas lenkimo manevrą ir važiuodamas per saugumo salelę P. A. pažeidė KET 117, 119 punktų ir 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“: 1.15 punkto reikalavimus draudžiančius važiuoti užbrūkšniuotomis arba uždažytomis nukreipimo salelėmis ir tai buvo viena iš priežasčių, sąlygojusių eismo įvykio kilimą bei nulėmusių abiejų transporto priemonių sugadinimą. Nors P. A. nurodė, kad net jei jis ir pažeidė KET reikalavimus, tačiau važiavo pagrindiniu keliu ir jį turėjo automobilis įvažiuojantis iš šalutinio kelio praleisti. Teismas nesutinka su šiuo argumentu, kadangi KET taisyklės galioja visiems eismo dalyviams vienodai. Jose nėra numatytų išimčių, kad važiuodamas pagrindiniu keliu eismo įvykio dalyvis gali nesilaikyti taisykles, važiuoti kaip jam geriau. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad ignoruodamas kelio ženklus ir ženklinimus, jis turėtų daugiau teisių prieš kitus eismo dalyvius ir nebūtų atsakingas už sukeltas avarines situacijas.

P. A. teigia, kad liudytojo V. M. paaiškinimas yra netikslus, nes jame pateikiama informacija apie eismo įvykio dalyvių išsidėstymą kelyje yra aiškiai neteisinga, neaišku kaip liudytojas ir suinetersuotas asmuo D. M. abu stovėdami (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš tą pačią sankryžą su (duomenys neskelbtini) plentu vienas matė, kad jis važiavo užbrūkšniuota salele, o kitas (D. M.) to nematė. Analizuojant įvykio situaciją nustatyta, kad šie asmenys ruošėsi sukti į skirtingas puses (D. M. į kairę, o V. M. į dešinę), D. M. buvo sustojęs kairiau, jam vaizdą užstojo iš (duomenys neskelbtini) plento į (duomenys neskelbtini) gatvę sukančios transporto priemonės, tarp kurių buvo ir krovininių automobilių, todėl atvažiuojantį P. A. jis pastebėjo vėliau, tik įvažiavęs į sankryžą ir baigdamas manevrą. Tuo tarpu liudytojas V. M. ketino sukti į dešinę, buvo labiau pasislinkęs dešinio važiuojamosios dalies krašto, jam mažiau vaizdą užstojo įvažiuojančios į (duomenys neskelbtini) gatvę transporto priemonės, todėl jis galėjo geriau matyti eismą sankryžoje. Teismui nėra pagrindo netikėti suintersuoto asmens D. M. ir liudytojo V. M. duotais paaiškinimais, taip pat policijos pareigūnų parodymais, tarnybiniais pranešimais, nes nenustatyta aplinkybių, kad jie yra šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti P. A. nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus ar apkalbėti.

P. A., važiuodamas (duomenys neskelbtini) plentu ir pradėdamas priekyje važiuojančių automobilių lenkimą, žinojo, jog artėja link nelygiareikšmių kelių sankryžos, todėl privalėjo įvertinti šią aplinkybę, laikytis KET 117, 119 ir 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“: 1.15 punkto reikalavimų, turėjo numatyti, kad iš šalutinio kelio gali įvažiuoti transporto priemonė, nes ta pačia kryptimi (duomenys neskelbtini) plentu važiuojančios transporto priemonės, kurias jis lenkė ir kurios suko į dešinę, t.y. į (duomenys neskelbtini) gatvę, jam taip pat užstojo matomumą iš dešinės pusės iš kur į sankryžą įvažiavo „Opel Astra“, vairuojama D. M.. Dėl to darytina išvada, kad P. A., važiuodamas motociklu taip pat turėjo būti atidus, pasirinkti saugų greitį, numatyti aplinkybę, kad vykstant intensyviam eismui tarp daugelio transporto priemonių motociklas yra mažiau pastebimas dėl savo dydžio (gabaritų), manevringumo ir nevažiuoti draudžiama kelio zona, kas apsunkino jo pastebėjimą automobilio „Opel Astra“ vairuotojui, dėl ko įvyko susidūrimas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto P. A. kaltė dėl minėto eismo įvykio yra įrodyta 2016-08-10 administracinio teisės pažeidimo protokolu, vyresniosios tyrėjos A. A. tarnybiniu pranešimu, informacija apie registruotą eismo įvykį, eismo įvykio schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad „Opel Astra“ automobiliui po susidūrimo su P. A. vairuojamu motociklu „Yamaha“ buvo sugadintos užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas; vyriausiojo patrulio A. V. tarnybiniu pranešimu, 2016-07-08 specialisto išvada, kad P. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta, suintersuoto asmens D. M. ir liudytojo V. M. rašytiniais paaiškinimais.

Bylos medžiaga patvirtina, kad P. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo objektyviai ištirtas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 dalį ir jis atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisingai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių (ATPK 30 str.). Teismas iš esmės sutinka su Institucijos atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais ir jų nebekartoja.

Išnagrinėjęs P. A. skundą, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnas tinkamai išnagrinėjo P. A. administracinio teisės pažeidimo bylą ir 2016-08-24 nutarimu paskyrė baudą, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

P. A. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016-08-24 nutarimą Nr. 10N-69663307-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.