Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios UAB „R. ž.“ atstovo advokato Manto Šriupšos skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo, kuriuo A. T. skundas tenkintas iš dalies: panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK Raseinių r. PK) 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. T. paskirta 16 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teisena A. T. atžvilgiu nutraukta nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. T. Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo A. Ž. 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. liepos 19 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai pateko ir vaikščiojo UAB „R. ž.“ privačioje teritorijoje neturėdamas savininko leidimo, vykdydamas tariamas savo teises nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kurią ginčija kitas asmuo. Šiais veiksmais A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas A. T. skundas, kuriuo pastarasis prašė panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ARN_P1103-2020, ROIK: 20120755051, ir išaiškinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio reikalavimo neiti servitutiniu keliu be leidimo teisinį pagrįstumą dėl prieštaravimo servituto įstatymui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtoje knygoje, t. y. išaiškinti, kurie įstatymai šiuo atveju yra pirmenybiniai ir kuriais servituto teisės turėtojai privalėtų vadovautis.

3. Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. T. skundą dėl minėto nutarimo, 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu pastarojo skundą tenkino iš dalies: Šiaulių AVPK Raseinių r. PK 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. T. paskirta 16 Eur bauda, panaikino, ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. atžvilgiu nutraukė nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Kitą skundo dalį teismas paliko nenagrinėtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios UAB „R. ž.“ atstovas advokatas M. Šriupša prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą arba priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.

Dėl ANK 518 straipsnio 1 dalies

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamą nutarimą be pagrindo grindė Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-332/2020, nes joje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl servituto ar dėl savavaldžiavimo. Šioje nutartyje teismas pasisakė tik dėl turto sunaikinimo, ir, nors teismas nurodė, kad UAB „R. ž.“ teritorijoje esančiam keliui yra nustatytas kelio servitutas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad šia nutartimi teismas išsprendė klausimą dėl kelio servituto. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-875/2020, be kita ko, nurodė: „Iš neteisės negali gimti teisės. A. T. neįsitikinęs, kad jis turi teisę važiuoti, kaip jis nurodo servitutiniu keliu, savivaliavo nulauždamas UAB „R. ž.” kelio užtvaro kilpą, juolab, kad pažeidimo padarymo metu jau buvo baustas už iš esmės analogišką pažeidimą. Nesutarimų dėl servitutinio kelio išsprendimas civilinio proceso tvarka yra veiksminga ir tinkama teisinės gynybos priemonė asmeniui, manančiam, kad jo teisės ir interesai galimai nukentėjo konkrečiais kitų asmenų veiksmais”. Taigi esant skirtingiems teismų procesiniams sprendimams ir esant įsiteisėjusiai naujausiai Šiaulių apygardos teismo nutarčiai (2020 m. vasario 20 d. nutartis Nr. AN2-29-875/2020), kurioje aiškiai nurodyta, kad nesutarimai dėl servitutinio kelio turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, akivaizdu, jog A. T. žinojo ir suprato, kad jis negali savavališkai patekti ir vaikščioti UAB „R. ž.“ privačioje teritorijoje. A. T. savo neva pažeistas teises dėl kelio servituto turėjo ginti ne savavališkai vykdydamas savo teises ir su žurnalistu patekdamas į UAB „R. ž.“ teritoriją, o, kaip nurodė Šiaulių apygardos teismas, nesutarimus dėl kelio servituto spręsdamas civilinio proceso tvarka.

4.2. Skunde pažymima, kad Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų nuomos ( (duomenys neskelbtini) r.), Kauno apskrities viršininko pavaduotojas AB „R. ž.“ išnuomojo 463,52 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Įsakymu taip pat buvo Žemės sklype nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę gretimų sklypų naudotojams eiti ir važiuoti transporto priemonėmis. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto ploto patikslinimo, 2 punktu buvo patikslintas Kelio servituto plotas ir vietoje skaičiaus „7,2000 ha“ nustatytas „1,5458 ha“. Taigi UAB „R. ž.“ išsinuomojo iš valstybės žemės sklypą, kuriame yra kelias, vedantis per tvenkinių teritoriją. Šiam keliui 2002 m. gruodžio 20 d. Kauno apskrities viršininko sakymu nustatytas servitutas, suteikiantis teisę eiti, važiuoti transporto priemonėms gretimų sklypų naudotojams.

4.3. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad po to, kai kelio šlaitas tapo nestabilus ir su deformacijomis, o po to įvyko pralaidos avarija, buvo kreiptasi į UAB „J.“ statybos inžinierę R. J. M., kuri 2020 m. gegužės 4 d. atlikusi pirminį pralaidos avarijos vertinimą (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekomendavo: skubos tvarka organizuoti specialistų komisiją atlikti avarijos priežasties nustatymu; skubos tvarka parengti avarijos padarinių šalinimo planą; skubos tvarka parengti avarijos likvidavimo projektu ir atlikti šalinimo darbus; skubos tvarka organizuoti komisiją kitų pralaidų ir privažiavimo kelio būklės vertinimui; iki būklės vertinimo darbų atlikimo pabaigos apriboti eismą iki atsakingai būtino minimumo privažiavimo keliais, kuriuose yra pralaidos, ypač stambiagabaričio transporto; vadovautis specialistų rekomendacijoms iki pilno problemą išsprendimo ir elgtis atsargiai ir atsakingai, kad neįvyktą privažiavimo kelių šlaitų nulinkimai, ko pasekoje būtą iššauktos papildomos avarijos, sukeliančios didelius materialinius nuostolius. Taigi inžinierei nustačius, kad po perlaidos avarijos privažiavimo kelio šlaitas tapo nestabilus ir su deformacijomis, juo naudotis yra nesaugu, UAB „R. ž.“ griežtai vadovavosi inžinierės pateiktomis rekomendacijomis ir apribojo transporto priemonių judėjimą UAB „R. ž.“ teritorijoje esančiame kelyje bei uždraudė teritorijoje vaikščioti pašaliniams asmenims. Apie tai buvo informuotas A. T. ir kiti aplinkiniai gyventojai, kurie naudodavosi šiuo keliu.

4.4. Apeliantas akcentuoja, kad A. T. yra užtikrinamas patekimas į savo gyvenamąją vietą kitu keliu, o aptariamas kelio servitutas net nėra registruotas registrų centre, taigi A. T. ir kiti tretieji asmenys neturi teisės juo naudotis. Teigia, kad A. T. ir kiti aplinkinių gyvenviečių gyventojai į jiems priklausančius sklypus gali patekti naudodamiesi kitu keliu. Atkreipia dėmesį, kad iš (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) projektinių sprendimų plano matyti, jog iki gyventojų sklypų veda 5 metrų pločio vietinės reikšmės kelias. Pažymi, jog šį kelią prižiūri UAB „R. ž.“, kuri savo lėšomis atliko kelio greideriavimą, o tai rodo, kad aplinkinių gyventojų patekimas į jų sklypus yra užtikrintas.

4.5. Skunde akcentuojama, kad kelio servitutas nustatytas gretimų sklypų naudotojams eiti ir važiuoti transporto priemonėmis, o A. T. sklypo tarp gretimų sklypų nėra. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos mėnesį Raseinių rajono savivaldybei pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad patikrinus Registrų centro Nekilnojamojo turto registre visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su UAB „R. ž.“ išnuomotu sklypu, nustatyta, kad A. T. žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) sklypų nėra.

4.6. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. T. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Pažymi kad A. T. žinojo, jog jam yra draudžiama lankytis UAB „R. ž.“ teritorijoje, žinojo, kad ginčas dėl kelio servituto turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, tačiau savavališkai pateko ir vaikščiojo UAB „R. ž.“ privačioje teritorijoje, neturėdamas savininko leidimo, vykdydamas tariamas savo teises, taigi jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.

Dėl ANK 292 straipsnio 1 dalies

4.7. Skunde nukentėjusiosios UAB „R. ž.“ atstovas taipogi nurodo, kad ANK 292 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, numatantis atsakomybę už privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Šiuo atveju ANK 292 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai reglamentuojami ir Žuvininkystės įstatyme, šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, jog pramoniniuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo. Kadangi nagrinėjamu atveju A. T. vaikščiojo UAB „R. ž.“ teritorijoje be savininko leidimo, akivaizdu, kad jis pažeidė Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas ir dėl to jam turi kilti atsakomybė pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį.

4.8. Atkreipia dėmesį, kad UAB „R. ž.“ interneto puslapyje nurodoma, jog bendras tvenkinių plotas yra 1 315,57 ha, o Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija pateikė pažymą, jog UAB „R. ž.“ tvenkinių plotai užima ne mažiau kaip 60 ha, išgaunamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t. Taigi Asociacija patvirtino, kad UAB „R. ž.“ laikoma pramoniniu akvakultūros tvenkinių ūkiu. Kadangi A. T. vaikščiojo UAB „R. ž.“ teritorijoje be savininko leidimo, taip jis pažeidė Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas ir dėl to jam turi kilti atsakomybė arba pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį arba pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį.

5. Atsiliepimu į nukentėjusiosios UAB „R. ž.“ atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą A. T. prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą.

5.1. Atsiliepime A. T. nurodo, kad jis ėjo keliu turėdamas tikslą žiniasklaidos atstovui parodyti, kaip įtakinga vietos įmonė pažeidžia sklypo, kurį nuomojasi, nuomos sąlygas. Teigia, kad jo žiniomis nėra teisės aktų, kurie draustų jam naudotis servitutiniu keliu, už ėjimą kuriuo jis buvo nubaustas.

5.2. A. T. nuomone, kelias negali būti akvakultūros ūkio dalimi, todėl, jeigu judėjimas keliu, kelio servitutas trukdo vykdyti ūkinę veiklą, UAB „R. ž.“ privalo savo ūkį ir kelią atskirti tvora, o ne gadinti ir uždaryti kelią, šitaip apribojant judėjimą juo. Nurodo, kad tokią išvadą daro remdamasis Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) išvada: „Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kad servitutinis kelias kuriame pareiškėjas vaikščiojo ir už tai buvo nubaustas Nutarimu, nelaikomas akvakultūros ūkiu ar jo dalimi (savavaldžiavimo prasme), todėl priimant Nutarimą buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog pareiškėjas vaikščiodamas šiuo keliu atliko neteisėtus veiksmus, nurodytus ANK 518 straipsnio 1 dalyje (...).“

5.3. Be to, A. T. teigimu, apeliaciniame skunde nurodomi kelio darbai yra visiškai kitoje geografinėje vietoje nei ta, kuri minima policijos komisariato nutarime. Skunde minimi „remonto darbai“ buvo vykdomi už apytiksliai 2 kilometrų nuo policijos komisariato nutarime aprašomos ir teismo procese aptarinėjamos vietos, todėl nieko bendro su byla neturi.

5.4. Dėl ANK 292 straipsnio 1 dalies taikymo A. T. nurodo, kad nei jis, nei su juo ėję spaudos atstovai nuo servitutinio kelio nebuvo nuėję ir UAB ūkiui jokio poveikio padaryti negalėjo.

5.5. Taip pat nurodo, kad skundo argumentai dėl kito kelio per (duomenys neskelbtini) nėra ginčo dalykas, nes jo ir jo šeimos teisės į naudojimąsi keliu (duomenys neskelbtini) niekaip neįtakoja. Pažymi, kad didelė dalis kelio į (duomenys neskelbtini) veda per privačią valdą ir jam nėra nustatytas servitutas, todėl 3 km kelio ruožo per dirbamą lauką niekada niekas neremontuoja. Taip pat akcentuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos raštą, kuriame abejojama jo teise naudotis keliu (duomenys neskelbtini), jis 2020 m. liepos mėnesį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, yra du įsiteisėję 2019 metų Raseinių rūmų sprendimai, kuriais teismas panaikino Raseinių r. PK jam ir jo žmonai skirtas baudas už naudojimąsi keliu (duomenys neskelbtini), ir šių sprendimų pagrindu jis mano galintis naudotis minėtu keliu.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios UAB „R. ž.“ atstovas advokatas M. Š. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą arba priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.

8. Pažymima, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

9. Kaip minėta, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu A. T. buvo nubaustas už tai, kad savavališkai pateko ir vaikščiojo UAB „R. ž.“ privačioje teritorijoje, neturėdamas savininko leidimo, vykdydamas tariamas savo teises nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kurią ginčija kitas asmuo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

10. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad A. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, taip pat ANK 292 straipsnio 1 dalyje ar kitame ANK straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jį teismas grindė visuma byloje surinktų ir įvertintų duomenų, o ne Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-332/2020, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, juo labiau, kad kaip nurodo ir pats apeliantas, šioje nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl servituto ar dėl savavaldžiavimo.

11. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

12. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad pramoniniuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo.

13. ANK 292 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

15. Iš administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių A. T. paaiškinimų matyti, kad jis neneigė, jog 2020 m. liepos 19 d. vaikščiojo po servitutinį kelią, esantį UAB „R. ž.“ teritorijoje, nurodė, kad šiuo keliu kartu su žurnalistais ėjo norėdamas jiems parodyti servituto sąlygų pažeidimus (b. l. 13–14). Apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu A. T. taip pat nurodė, kad jis buvo UAB „R. ž.“ servitutiniame kelyje, ėjo iki žuvininkystės teritorijos, kur kelias užverstas rieduliu, nes žurnalistui norėjo parodyti daromus pažeidimus. Buvo įsitikinęs, kad gali eiti šiuo keliu, nes juo naudojasi trejus metus. Liudytojas V. S. 2020 m. liepos 29 d. paaiškinime nurodė, kad jis, kaip žurnalistas, ir operatorius, reaguodami į viešoje erdvėje skleidžiamą informaciją apie T. šeimos ir UAB „R. ž.“ nesutarimus dėl servitutinio kelio, 2020 m. liepos 19 d., stovėdami ant servitutinio kelio, ėmė interviu iš A. T.. Tuomet, kai lankėsi UAB „R. ž.“ teritorijoje, jie vaikščiojo tik servitutiniu keliu, kurio servitutas numatytas nuomos sutartyje tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „R. ž.“, nusileidę prie vandens telkinių ar prie kitų žuvininkystės mechanizmų jie nebuvo (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 12). Apklausiamas kaip liudytojas apylinkės teismo posėdyje V. S. taip pat nurodė, kad jis ir A. T. ėjo servitutiniu keliu, einančiu per žuvininkystės teritoriją, stovėdami ant kelio, kur buvo grandinė, nusprendė paimti interviu. Iš A. T. parodytų teismo nutarčių jis suprato, kad A. T. judėjimas šiuo keliu galimas. Jo atvykimo tikslas buvo išsiaiškinti galimai daromus pažeidimus. Tuo metu vientisas įrašas nebuvo daromas, jie buvo nuėję iki grandinės, akmens, prie vandens nebuvo, ėjo tik keliu. UAB „R. ž.“ tvenkinių ir sandėlių priežiūros darbuotojo A. J. 2020 m. liepos 19 d. paaiškinime nurodyta, kad jis, 2020 m. liepos 19 d. pagal UAB „R. ž.“ direktoriaus pranešimą nuvykęs į nurodytą UAB „R. ž.“ teritoriją, ant kelio važiuojamosios dalies, ties teritorijos ribą žyminčiu kelio užtvaru, pamatė tris asmenis – vienas iš jų buvo A. T., kitas turėjo filmavimo kamerą su stovu, o trečiasis rankoje laikė mikrofoną. Mikrofoną laikęs asmuo pasakė, kad jie yra LNK žurnalistai ir filmuoja reportažą (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5–6). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. J. 2020 m. liepos 19 d. paaiškinime (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7–8).

16. Administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. liepos mėnesio rašte „Dėl informacijos pateikimo“, pateiktame Raseinių rajono savivaldybės administracijai (b. l. 19–20), nurodyta, kad atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) (toliau – Žemės sklypas), išnuomotame UAB „R. ž.“, nustatyta, kad Žemės sklypo servitutinio kelio atkarpoje įvykus avarijai, vykdomi kelio remonto darbai, todėl kelias buvo užtvertas, apie kelio remonto darbus buvo informuoti gretimų žemės sklypų savininkai bei A. T., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – A. T. žemės sklypas), savininkas, kaip intensyviai besinaudojantis nustatytu kelio servitutu. Rašte taip pat nurodyta, kad 2002 m. gruodžio 20 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas 99 metams buvo išnuomotas UAB „R. ž.“. Šio įsakymo pagrindu 2002 m. gruodžio 24 d. su UAB „R. ž.“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu įsakymu 465,52 ha Žemės sklype buvo nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis tik gretimų (besiribojančių) sklypų naudotojams. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre patikrinus visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su Žemės sklypu, nustatyta, kad A. T. žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) žemės sklypų nėra. Privažiavimas iki A. T. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, yra numatytas, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 1999 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Taigi minėtas raštas patvirtina, kad UAB „R. ž.“ išnuomotame žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis. Nors iš šio rašto matyti, kad UAB „R. ž.“ teritorijoje esančio kelio servitutas yra nustatytas tik gretimų (besiribojančių) sklypų naudotojams, o A. T. žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) žemės sklypų nėra, kartu šiame rašte pažymėta ir tai, kad apie žemės sklypo servitutinio kelio atkarpoje vykdomus kelio remonto darbus buvo informuoti ne tik gretimų žemės sklypų savininkai, bet ir A. T., kaip intensyviai besinaudojantis nustatytu kelio servitutu. Pats A. T. apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad jis servitutiniu keliu naudojasi trejus metus, todėl turi pagrindą manyti, kad jam yra nepagrįstai sudaromos kliūtys naudotis šiuo keliu. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina A. T. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybę, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. T. skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pertvarkyti UAB „R. ž.“ nuomojamą sklypą (duomenys neskelbtini), padalijant jį į dvi dalis, „išimant“ kelią iš sklypo ir paliekant jį visuomenės poreikiams arba inicijuojant žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Tai rodo, kad dėl A. T. teisės naudotis UAB „R. ž.“ privačioje teritorijoje esančiu servitutiniu keliu visgi vyksta teisminiai ginčai.

18. Esant visumai nurodytų aplinkybių, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, kad 2020 m. liepos 19 d. A. T. tik vaikščiojo UAB „R. ž.“ privačioje teritorijoje esančiu servitutiniu keliu, norėdamas parodyti žurnalistams, jo nuomone, galimai daromus pažeidimus, atsižvelgus ir į liudytojo A. J. parodymus, kad nuvykęs į UAB „R. ž.“ teritoriją, A. T. ir žurnalistus jis rado ant kelio važiuojamosios dalies, ties teritorijos ribą žyminčiu kelio užtvaru, liudytojo V. S. parodymus, kad jie tik ėjo servitutiniu keliu, einančiu per žuvininkystės teritoriją, buvo nuėję iki grandinės, akmens, stovėdami ant kelio, kur buvo grandinė, ėmė interviu, atvykimo tikslas buvo išsiaiškinti galimai daromus pažeidimus, pritariama skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime padarytai išvadai, kad, nors A. T. ir pateko į UAB „R. ž.“ teritoriją be savininko leidimo, jo vaikščiojimas servitutiniu keliu, siekiant žurnalistams parodyti šioje teritorijoje, jo vertinimu, daromus pažeidimus, negali būti laikomas tiek pavojingu, kad sudarytų pagrindą bausti A. T. administracine tvarka, skirti jam administracinę nuobaudą. Apygardos teismo vertinimu, A. T. veiksmai iš tikrųjų nėra tokio pavojingumo, kad užtrauktų jam administracinę atsakomybę, byloje nenustatyta, kad pastarasis būtų padaręs kokios nors žalos kitiems asmenims. Pastebėtina, kad ir liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nematė, kad asmenys be interviu davimo dar būtų atlikę kokius nors veiksmus.

19. Nors byloje esančiame Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos 2020 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame advokatų kontorai „S.“, nurodyta, kad UAB „R. ž.“ atitinka Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes jai priklausantys akvakultūros tvenkinių plotai užima ne mažiau kaip 60 ha, o išauginamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t per metus, t. y. UAB „R. ž.“ yra laikoma pramoniniu akvakultūros tvenkinių ūkiu (b. l. 77), atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog A. T. vaikščiojo tik UAB „R. ž.“ teritorijoje esančiame servitutiniame kelyje, už šio kelio ribų nebuvo nuėjęs ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, be to, servitutinis kelias nelaikomas pramoniniu akvakultūros tvenkinių ūkiu – nustatyto servituto turėtojai turi teisę laisvai vaikščioti ir važinėti servitutiniu keliu be atskiro žemės sklypo savininko leidimo, nėra pagrindo spręsti dėl A. T. atsakomybės pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2020 m. gruodžio 9 d. nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog A. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, 292 straipsnio 1 dalyje ar kitame ANK straipsnyje, sudėties ir pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną A. T. atžvilgiu nutraukė. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o UAB „R. ž.“ atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą nepakeistą ir nukentėjusiosios UAB „R. ž.“ atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.