Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. prašymą dėl ieškojimo iš paskutinio buto, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, antstolis Mindaugas Dabkus, antstolis Darius Stakeliūnas, antstolė Irena Beliačic, antstolis Irmantas Gaidelis, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Donatas Kisielius, antstolė Jurgita Bareikienė, antstolis Vytautas Mitkus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio būsto - buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal antstolio Dariaus Blizniko vykdomąsias bylas Nr. 0035/06/00551, Nr. 0035/18/03493, Nr. 0035/18/04478, Nr. 0035/19/02254, Nr. 0035/21/00524. Nurodo, kad antstolis Darius Bliznikas 2020 m. liepos 8 d. apribojo pareiškėjui turto disponavimo teisę, 2021 m. gegužės 5 d. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0035/06/00551 dėl areštuoto turto įvertinimo. Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo apribojo pareiškėjo disponavimo minėtu butu teisę 2002 m. spalio 3 d., antstolis Darius Bliznikas įregistravo turto areštą 2006 m. balandžio 12 d., antstolė Irena Beliačic apribojo disponavimo, naudojimo teisę 2013 m. vasario 6 d., antstolis Mindaugas Dapkus apribojo disponavimo teisę 2014 m. kovo 19 d., antstolis Darius Stakeliūnas apribojo disponavimo teisę 2014 m. gegužės 30 d., antstolė Brigita Palavinskienė apribojo disponavimo teisę 2016 m. rugpjūčio 17 d., antstolis Irmantas Gaidelis – 2016 m. spalio 12 d. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra neįgalus, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jo šalpos neįgalumo pensija sudaro 80,27 EUR, nuo šių metų birželio 18 d. pareiškėjui paskirta senatvės pensija, kuri sudaro 162,79 EUR. Nors išieškomos skolos susidarė ne dėl neapmokėtų komunalinių mokesčių, tačiau pareiškėjas laiko, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti įstatymo analogiją. Pareiškėjas nurodo, kad jis nevengia grąžinti skolų ir ieško būdų, kaip tai padaryti, kad galėtų išsaugoti paskutinę ir vienintelę savo gyvenamąją vietą. Nuo šių metų birželio mėnesio pareiškėjo gaunamos pajamos padvigubėjo, todėl pareiškėjas laiko, kad galės sumažinti skolas, nenukreipiant jų išieškojimo į paskutinį būstą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Iš antstolio Dariaus Blizniko vykdomųjų bylų Nr. 0035/06/00551, Nr. 0035/18/03493, Nr. 0035/18/04478, Nr. 0035/19/02254, Nr. 0035/21/00524 matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0035/06/00551 vykdomas 1592,41 EUR išieškojimas iš V. S. išieškotojai V. B. pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą, išduotas civilinėje byloje Nr. 2-1283-110; vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03493 vykdomas 3,36 EUR išieškojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-9060-653/2009; vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/04478 vykdomas 202,73 EUR išieškojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3747-870/2012; vykdomojoje byloje Nr. 0035/19/02254 vykdomas 650,00 EUR išieškojimas antstoliui D. J. pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2269-359/2019. Vykdant minėtus vykdomuosius dokumentus yra nukreiptas išieškojimas į skolininkui V. S. nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad minėtas butas yra vienintelis pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis būstas, pareiškėjas naudoja jį kaip savo gyvenamąją patalpą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014, yra išaiškinęs dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalies paskirties ir numatytų išieškojimo apribojimų taikymo sąlygų. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalies nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė minėtų sąlygų visumos egzistavimo, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų, faktinių aplinkybių bei teismų sistemos LITEKO duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu iškeltas civilines turtinio pobūdžio bylas darytina išvada, jog minėtų sąlygų taikyti apribojimus, išieškant iš pareiškėjo būsto, nėra.

Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjo skolos susidarė laikotarpiu nuo 2006 metų ne dėl elektros, šilumos energijos, kitų komunalinių ir tokio paties pobūdžio paslaugų tiekėjams, bet dėl pareiškėjui paskirtų baudų administracinių teisės pažeidimų bylose, taip iš pareiškėjo priteistų bylinėjimosi išlaidų civilinėse bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014, yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje numatytas išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Sąvoka ,,kitokios paslaugos“ negali būti aiškinama išplėstai. Ši sąvoka siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Pareiškėjo skola, atsiradusi iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties ir išieškant tokiu pagrindu susidariusias skolas minėtoje teisės normoje numatyti išieškojimo iš būsto apribojimai netaikytini.

Kadangi nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų taikyti apribojimus, nukreipiant išieškojimą į paskutinį skolininko gyvenamąjį būstą, - pareiškėjo būstas areštuotas išieškant sumas, susidariusias ne už nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Minėtos teisės normos plečiamasis aiškinimas, taikant joje numatytus apribojimus negalimas, todėl pareiškėjo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 663 straipsnio 4 dalimi teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. S. prašymą nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.