Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovei O. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu, kurį pažįsta daugiau nei 10 metų, buvo pora, jie išvyko į Airiją. Su jais bendraudavo „Skype“ programa konferenciniu būdu, atsakovė su trečiuoju asmeniu bendrai (negali pasakyti kuris tiksliai) prašė paskolinti pinigų, kadangi Airijoje norėjo atidaryti įmonę ir užsiimti komercine veikla. Manė, kad jų turima verslo idėja yra perspektyvi, todėl nusprendė paskolinti, tačiau pasakė, kad skolins tik jei atsakys atsakovė, kurią laikė esant sąžiningu, patikimu žmogumi. Susitarė, kad pinigus atsakovė grąžins po trijų mėnesių, tačiau tokiu terminu grąžino tik 1 000 Eur. Po kurio laiko neatgaudamas pinigų buvo atvykęs į Airiją, tačiau buvo tikinama, kad pinigus grąžins, tik neva reikia laiko.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad kartu su atsakove gyveno Airijoje, nusprendė įkurti įmonę, tačiau neturėjo pinigų. Tuo tikslu susisiekė su ieškovu, susitarė dėl sumos, kurią jis sutiko paskolinti. Pinigiai buvo pervesti į atsakovės sąskaitą, kadangi pats turi daug skolų Lietuvoje, todėl visuomet naudojosi atsakovės sąskaita ir jos banko kortele. Dėl atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos paaiškino, kad pats atsiliepimo nerašė (jį surašė ieškovas), o jį tik pasirašė, dalį jo suprato, o dalies - ne. Pažymėjo, kad yra tikrasis paskolos gavėjas, ir jei šioje byloje nagrinėjamas ieškinys dėl skolos priteisimo būtų pareikštas jam, su tokiu ieškiniu sutiktų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2010-11-22 mokėjimo nurodymu į atsakovės banko sąskaitą pervedė 700 Lt (202,73 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pervedimas O.“, 2011-01-24 – 20 667 Lt (5 985,58 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „papildymas“, 2011-09-20 – 2 000 Lt (579,24 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pervedimas“. 2011-03-31 atsakovė į ieškovo banko sąskaitą pervedė 1 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „pervedimas“. Ieškovas nurodo, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, tačiau atsakovė paskolintų pinigų negrąžino ir liko skolinga 5 767,55 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinė paskolos sutartis šalių nebuvo sudaryta. Pinigų skolinimo atsakovei faktui įrodyti ieškovas pateikė tris mokėjimo pavedimus, kuriais pervedė į atsakovės banko sąskaitą iš viso 23 367 Lt (6 767,55 Eur), iš kurių 1 000 Eur atsakovė vėliau grąžino. Atsakovė, nors pripažįsta gavusi nurodytą pinigų sumą, tačiau neigia, jog gavo juos kaip paskolą, tvirtina, jog pinigai kaip paskola buvo skirti trečiajam asmeniui, o dėl trečiojo asmens M. M. turimų įsiskolinimų ir jo sąskaitoms taikyto arešto tik buvo pasinaudota jos banko sąskaita pinigams pervesti.

Pažymėtina, kad paskolos sutarties samprata pateikiama CK 6.870 straipsnyje, kurio 1 ir 2 dalys paskolos sutartį apibrėžia kaip realinę sutartį, kurios viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei skolinama suma viršija du tūkstančius litų (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi iki 2015-01-01). Šio straipsnio 3 dalis nustatė (nustato), jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.

Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo. Kaip minėta aukščiau šioje byloje nustatyta, jog šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, apsikeitusios raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, t. y. raštu neišreiškė savo valios. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, savo reikalavimą grindžia trimis mokėjimo pavedimais, kuriais jis į atsakovės banko sąskaitą iš viso pervedė 23 367 Lt (6 767,55 Eur) sumą, t. y. jis teigia, kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovei. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika).

Ieškovas teigia, jog šioje byloje įrodyti abu paskolos sutarties požymiai: tai, jog paskolos dalykas buvo perduotas atsakovei, ir atsakovės įsipareigojimo grąžinti paskolos dalyką faktas. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog šiuo atveju byloje yra neginčijami įrodymai, jog į atsakovės banko sąskaitą ieškovas per tris kartus pervedė 23 367 Lt (6 767,55 Eur) sumą – šią aplinkybę patvirtina 2010-11-22, 2011-01-24 ir 2011-09-20 mokėjimo nurodymai, šios aplinkybės neginčija ir atsakovė. Tačiau, įvertinęs bylos medžiagą, teismas negali padaryti išvados, jog šie pinigai, pervesti atsakovei mokėjimo nurodymais, yra suteikti atsakovei kaip paskola. Pažymėtina, kad banko mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas, liudijantis apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju ieškovas trimis banko mokėjimo pavedimais pervesdamas atsakovei lėšas, jų paskirtimi nurodė „pervedimas“, „papildymas“, o ne „paskola“. Bylos duomenimis matyti, kad ieškovas buvo įsteigęs ne vieną įmonę, todėl kaip žmogui, užsiimančiam įvairia ūkine komercine veikla, keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo standartai, todėl, teismo vertinimu, mokėjimo pavedimo skiltyje (grafoje) nenurodyti ieškovo nurodomos tikrosios pavedimų paskirties „paskola“, ypač kai neva skolinamos didelės lėšos, yra neatsargu ir nerūpestinga. Taigi, ieškovui neįvardijus atsakovei pervedamų lėšų paskola, nėra galimybės padaryti išvadą, jog atsakovei buvo pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas.

Be to, vertinant fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovei) egzistavimą svarbios ir toliau dėstomos aplinkybės. Atsakovė nuosekliai bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog suteikti jai paskolą ieškovo niekada neprašė, nes pinigų jai nereikėjo, o ir ieškovas, prireikus skolintis, nebūtų tas žmogus, į kurį būtų kreipusis, nes jį pažinojo tik kaip trečiojo asmens M. M., su kuriuo tuo metu artimai bendravo, draugą, tačiau pati su ieškovu nebendravo ir jo iš esmės nepažinojo; pinigai buvo pervesti į jos (atsakovės) banko sąskaitą, kadangi tuometis sugyventinis trečiasis asmuo M. M. dėl turimų skolų naudojosi jos banko sąskaita ir banko kortele. Tuo tarpu 2017-11-28 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog negali tiksliai pasakyti, kuris (atsakovė ar trečiasis asmuo) prašė paskolinti pinigų, kad paskolinti pinigų prašė atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu M. M., t. y. jie prašė bendrai per „Skype“ programą konferenciniu būdu: abu sėdėjo, dėstė situaciją, jis (ieškovas) nurodė, jog skolins tik atsakovei, ir ji vieno pokalbio metu (o jų neva buvo daug) sutiko, tik šito kažkaip neužakcentavo (2017-11-28 garso įrašas nuo 12 min. 46 s. iki 13 min. 37 s.). Teismas šią ieškovo poziciją vertina kritiškai: jei, kaip nurodo ieškovas, paskolos prašė abu bendrai, o ieškovui sutikus paskolinti tik atsakovei, ir jokiu būdu ne trečiajam asmeniui, ir atsakovei vieno pokalbio metu žodžiu sutikus prisiimti atsakomybę už paskolą, logiškai nepagrindžiama atrodo aplinkybė, kad paskolos sutartis, nors sudaryta dėl pakankamai didelės sumos, raštu su atsakove įforminta nebuvo, nors pats ieškovas patvirtino, jog atsakovei su trečiuoju asmeniu po susitarto termino (ieškovo nurodomų trijų mėnesių) paskolos negrąžinus, jis buvo nuvykęs pas juos į Airiją. Be to, ieškovas, kaip nurodo pinigus skolindamas išskirtinai atsakovei, visuose trijuose mokėjimo nurodymuose nenurodo savo valios skolinti atsakovei pinigus, o, priešingai, juose nurodo tik savo valią atsakovei perduoti pinigus, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pervedimas“, „papildymas“. Maža to, vertinant atsakovės nurodytas aplinkybes dėl pinigų į savo banko sąskaitą gavimo, iš byloje esančios Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-04-14 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad trečiasis asmuo M. M. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 turėjo 11 skirtingų banko sąskaitų, tačiau sąskaitose operacijos nevyko. Taip pat iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog kiti asmenys (pvz., V. R.) per atsakovės sąskaitą pervesdavo trečiajam asmeniui skirtas pinigines lėšas. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės poziciją, jog jos sąskaita naudojosi trečiasis asmuo, siekdamas, kad jam skirtos lėšos nepapultų į jam priklausančias banko sąskaitas, dėl joms taikomų apribojimų. Taigi visų šių aplinkybių kontekste labiau tikėtina atsakovės versija, jog šalis siejo ne paskolos teisiniai santykiai, o ieškovas į atsakovės banko sąskaitą pervedė pinigus, skirtus trečiajam asmeniui M. M., kuris dėl tam tikrų priežasčių naudojosi atsakovės banko sąskaita, siekdamas išgryninti pinigus. Pažymėtina, kad analogiškai faktines aplinkybes aiškino ir trečiasis asmuo M. M., kuris patvirtino, kad ieškinys turėtų būti reiškiamas jam, kad jis skolos ne tik neginčija, bet ir pripažįsta. Ieškovas, nors ir atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, nesutiko keisti atsakovo, todėl konstatuotina, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, kad suteikė atsakovei paskolą, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimais buvo perduotas būtent paskolos dalykas, bei atsakovės įsipareigojimo grąžinti pinigus: mokėjimo nurodymai nėra rašytiniai dokumentai, patvirtinantys paskolos sutarties sudarymo faktą, nes vien tik pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą. Kadangi ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakove sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, todėl yra pagrindas ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti negrąžintą paskolą ir nuo jos paskaičiuotas palūkanas atmesti.

Be to, ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindžia remdamasis ne tik paskolos teisiniais santykiais, bet ir nepagrįstu praturtėjimu.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo yra tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; kt.).

Teismas pažymi, kad sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šioje byloje tokią aplinkybę, t. y. kad atsakovė gavo lėšas be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų neginčijamai nustatyta, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį M. M. sieja ilgametė draugystė, bei tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė ir trečiasis asmuo buvo pora. Ieškovas neginčija, jog trečiasis asmuo prašė paskolinti pinigų (tik nurodė, kad prašė bendrai, kartu su atsakove). Tuo tarpu atsakovė, remiantis byloje esančia ir aukščiau išanalizuota bylos medžiaga, byloje įrodė, kad ieškovo pinigai buvo skirti trečiajam asmeniui, tik pervesti pasinaudojant jos banko sąskaita. Konstatavus, kad atsakovė iš ieškovo prašomus priteisti pinigus gavo turėdama tam teisinį pagrindą, visų byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo atvejui nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo nuostatos netaikytinos. Kadangi trečiasis asmuo M. M. neginčija, jog jis faktiškai gavo ieškovo į atsakovės banko sąskaitą pervestus pinigus (CPK 187 straipsnis), būtent trečiajam asmeniui tenka pareiga ieškovui grąžinti gautus pinigus (CK 6.239 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 187 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), tuo tarpu ieškovas sumokėjo 227 Eur žyminio mokesčio. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui grąžintina 40 Eur permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikintinos 2017-02-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. Š. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės O. R. naudai.

Grąžinti ieškovui T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 40 Eur (keturiasdešimt eurų) permokėto žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2017-02-06 AB „Swedbank“, įmokėta suma 185 Eur, 2017-07-26 AB „Swedbank“, įmokėta suma 42 Eur, mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą už 8 236,67 Eur sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.