Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-593-198/2012

Teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00210-2012-9

2012 m. spalio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-299-857/2012 pagal ieškovo Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. L. ir D. L., trečiajam asmeniui VšĮ „Vaiko užuovėja“ dėl tėvų valdžios terminuoto apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos ir globos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str.). Tėvų valdžia baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.160 str.). Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, t.y. nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotos visos šioje normoje išvardintos aplinkybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas (CK 3.180 str. 1 d.).

Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo.

Byloje nustatyta, kad nepilnamečiams V. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ), P. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ), S. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir K. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymais nustatyta laikinoji globa, jų globėja paskirta VĮ „Vaiko užuovėja“ (b. l. 30-33). Remiantis byloje pateikta Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-03-09 išvada dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir kt., 2009-07-14 šeimos aplankymo aktu; 2009-09-17 atvejo aprašymu; 2009-12-08 išvada dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą, Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-10 įsakymu dėl L. K. ir D. L. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą bei šalių paaiškinimais darytina išvada, kad atsakovai L. L. ir D. L. savo nepilnamečiais vaikais V., P., S. ir K. tinkamai bei visapusiškai nesirūpina faktiškai nuo 2009 m. Nesirūpinimas vaikais pasireiškia socialiniu jų apleidimu (vaikai nemokėjo kalbėti, nebuvo siekiama juos ugdyti), vaikų sveikatos nesirūpinimu, tinkamų gyvenimo ir buities sąlygų nesudarymu ir nesistengimu jas sudaryti, faktinių tėvų (motinos) pareigų perleidimu trečiajam asmeniui nustačius atsakovų vaikų laikinąją globą. Apeliantės L. L. vengimas tinkamai vykdyti savo, kaip vaikų motinos, pareigas, pasireiškęs aukščiau minėtais veiksmais, teisėjų kolegijos nuomone pirmos instancijos teismo buvo tinkamai įvertintas kaip kalti jos veiksmai, sudarantys pagrindą laikinai apriboti tėvų (motinos) valdžią. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas apeliantės ir jos vaikų ryšiui bei jo nepaneigia, kadangi apeliantei paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaikais (CK 3.181 str. 1 d.). Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl gebėjimo pasirūpinti savo vaikais vien tuo aspektu, jog pati sugeba auginti mažąjį vaiką. Byloje nėra nustatyta, jog kiti asmenys būtų trukdę apeliantei auginti vaikus. Lygiai pat, ji turėjo ir galėjo rūpintis vaikais, kuriems šiuo metu nustatyta globa. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nustatytų byloje aplinkybių kontekste nepilnamečiams vaikams V., P., K. ir S. tėvų valdžios laikinas apribojimas, trečiojo asmens paskyrimas nuolatine jų globėja, yra tiesiogiai susijęs su jų interesų apsauga, užtikrinimu augimu saugioje ir stabilioje aplinkoje, sąlygų tinkamam jų socialiniam, psichiniam ir fiziniam vystymuisi sudarymu.

CK numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179 str., 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir t.t. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas apeliantės vengimas vykdyti motinos pareigas savo vaikų atžvilgiu, apeliantė nenuneigė savo veiksmų vaikų atžvilgiu, tame tarpe ir apeliantei grįžus iš ligoninės. Be to, nenustatytos objektyvios, nuo apeliantės nepriklausančios, aplinkybės, dėl ko vaikai turėtų būti atskirti nuo tėvų, juolab, apeliantė pati augina jauniausiąjį vaiką. Minėti veiksmai pagrįstai traktuotini kaip kalti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė laikinai apriboti tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Atsakovų vaikų interesų apsaugos tikslu pirmos instancijos teismas taipogi pagrįstai priteisė iš jų išlaikymą kasmėnesinėmis 1 bazinės socialinės išmokos dydžio išmokomis iš kiekvieno nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki laikinos tėvų valdžios apribojimo laikotarpio pabaigos (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.). Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1 d., 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (LAT 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Apeliantė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jų galimybę susirasti darbą, byloje nepateikta, todėl sunki materialinė padėtis negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymo. Aptariamu atveju trečiajam asmeniui tenka ne tik nepilnamečių V., P. S., K. priežiūros ir rūpesčio pareiga, bet ant globėjos pečių perkeliama ir išlaikymo prievolė. Apeliantės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti jos nuo būtino jos vaikų poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo. Teisėjų kolegijos nuomone pagrindo mažinti priteistą išlaikymą ar panaikinti jį remiantis vien tuo, jog apeliantės materialinė padėtis yra sunki, nors ji galimai nededa maksimalių pastangų jai pagerinti, nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.