Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-09-10 · Civilinė byla Nr. e2-7650-769/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
e2-7650-769/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04683-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
L. D.
Civilinė byla Nr. e2-7650-769/2020Proceso Nr. 2-06-3-04683-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ patikslintą ieškinį atsakovei L. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 861,28 Eur negrąžinto kredito, 1 013,48 Eur palūkanų, 178,87 Eur delspinigių, 6,91 Eur palūkanų delspinigių, 21,00 procentų sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 861,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB, sudaryta sutartis Nr. 10-076423-RK, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 3 000 Lt (868,68 Eur) kreditą, o atsakovė sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovės sutarties įvykdymo terminas suėjo 2013 m. spalio 31 d. 2012 m. gruodžio 6 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis tarp pradinės kreditorės „Swedbank“ AB ir ieškovės. Šios sutarties pagrindu 2014 m. vasario 26 d. bylų priėmimo – perdavimo aktu reikalavimo teisė į atsakovės skolą perleista ieškovei. Ieškovė nurodo, jog negali pateikti duomenų, kada pradinis kreditorius pranešė atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą, bet nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovei ieškovė pranešė siųsdama laiškus su pranešimais padengti įsiskolinimus. Ieškovės teigimu, atsakovė prievolės nevykdė, atsakovės įsiskolinimą ieškovei sudaro 861,28 Eur negrąžinto kredito, 1 013,48 Eur palūkanų, 178,87 Eur delspinigių, 6,91 Eur palūkanų delspinigių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė savo prievolės sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą bei sumokėti sutartines palūkanas tinkamai nevykdė. Iš 2014 m. vasario 26 d. išrašo iš bylų priėmimo-perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad ieškovei perleisto reikalavimo sumą sudarė 2 973,83 Lt (861,28 Eur) kredito likutis, todėl ieškinio reikalavimas dėl 861,28 Eur negrąžinto kredito tenkintinas.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.109 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 121,52 Eur reikalavimo perleidimo dieną paskaičiuotų palūkanų. Iš 2014 m. vasario 26 d. išrašo iš bylų priėmimo-perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad ieškovei perleisto reikalavimo sumą sudarė 861,28 Eur kredito likutis, 419,59 Lt (121,52 Eur) palūkanų skola. Byloje nėra duomenų, kad pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimą skolininką būtų informavęs, todėl taikytina CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostata, nurodanti, jog skolininkė privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, teigiančiu, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, t. y. įteikiant skolininkui ieškinį su priedais, laikytinas tinkamu skolininko informavimu ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, darytina išvada, jog tinkamai skolininkė buvo informuota procesinių dokumentų įteikimo dieną, todėl 121,52 Eur suma ( paskaičiuota pradinio kreditoriaus) priteistina ieškovei iš atsakovės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 891,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas nuo 2015-07-25 iki 2020-06-28 dienos. Šioje dalyje ieškinys atmestinas. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais. Reikalavimai yra kilę iš vartojimo sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001, Nr. 3K-3-141/2006, Nr. 3K-3-211/2008, Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (LAT nutartis Nr. 3K-3-1137/2002, Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, teismas jau yra išaiškinęs, jog skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį,- ieškovė šešerius metus ( nuo reikalavimo perleidimo) nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, neišsiuntė Reikalavimo perleidimo sutarties atsakovei, neinformavo apie papildomai ieškovės paskaičiuotas/skaičiuojamas mokėjimo palūkanas naujajam kreditoriui, todėl reikalavimas dėl 891,96 Eur palūkanų priteisimo netenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 178,87 Eur delspinigių. 2014 m. vasario 26 d. išraše iš bylų priėmimo-perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties nurodyta, kad perleidžiamo reikalavimo sumą sudaro 82,33 Lt (23,84 Eur) delspinigiai ir 23,86 Lt (6,91 Eur) palūkanų delspinigiai, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 155,03 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019-12-31 iki 2020-06-28. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus tai, jog pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkės neinformavo, taikant CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatą, laikant, kad skolininkė tinkamai apie prievolę naujajam kreditoriui buvo informuota ieškinio įteikimo dieną, ieškovės paskaičiuoti 155,03 Eur delspinigiai už prievolės nevykdymą iki ieškinio pateikimo iš atsakovės nepriteistini. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą reikalavimas dėl šių delspinigių priteisimo atmestinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 21 procentų dydžio metines palūkanas nuo 861,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Iš dalies patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 46 Eur žyminio mokesčio. Laikant, kad patenkinta apie 49 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 22,54 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė prašo teismo grąžinti 6 Eur žyminio mokesčio permoką. Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 52 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės patikslintas ieškinys apmokestintas 46 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, tokio dydžio žyminis mokestis yra užskaitytas byloje, 6 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis teisme nebuvo įskaitytas, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai neturi teisinio pagrindo jo grąžinti ieškovei. Dėl žyminio mokesčio (jei jis buvo sumokėtas) grąžinimo ieškovė turi tiesiogiai kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos arba panaudoti sumokėtą žyminį mokestį kitoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, iš atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 861,28 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt vienas euras 28 ct) negrąžinto kredito, 121,52 Eur (vienas šimtas dvidešimt vienas euras 52 ct) palūkanų, 23,84 Eur (dvidešimt trys eurai 84 ct) delspinigių, 6,91 Eur (šeši eurai 91 ct) palūkanų delspinigių, 21 (dvidešimt vieno) procento metinių mokėjimo palūkanų nuo negrąžinto kredito dalies ( 861,28 Eur) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,54 Eur (dvidešimt du eurai 54 ct ) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Augustė