Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Arturas Bložė, G. V., J. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad J. V. individuali įmonė (toliau – J. V. IĮ) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir G. V. priklauso ½ dalis J. V. IĮ. Prašyme nurodyta, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2015 m. sausio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9119-828/2014 dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko G. V. valstybės naudai. Pareiškėja gavo antstolio 2017 m. gegužės 26 d. pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, kuriuo antstolis informavo pareiškėją, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. V. IĮ. Antstolis areštavo J. V. IĮ bei 2017-05-26 patvarkymu Nr. S-17-41-21537 pasiūlė per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 88 str. pakeistas CPK 667 straipsnis. Įstatymo 95 str. 1 d. nurodo, kad šis įstatymas, išskyrus 79, 80 straipsnius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas teisme gautas 2017-06-27, o priimtas 2017-06-29, jis nagrinėtinas pagal 2003-01-01 CPK 667 straipsnio redakciją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 4 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9119-828/2014 dėl 53,29 Eur skolos išieškojimo iš G. V. valstybės naudai, vykdomosios bylos Nr. 0041/15/00800.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkas G. V. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Suinteresuoti asmenys G. V., J. V. santuoką sudarė 2012 m. gruodžio 29 d. Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).

Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Iš vykdomoje byloje pateikto turto arešto akto Nr. TA2-17-045281 matyti, kad skolininkui ir jos sutuoktinei priklauso J. V. IĮ, ši įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2014-05-21. Antstolis 2017-04-13 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0041/15/00800 areštavo J. V. IĮ ir 2017-05-26 pasiūlymu Nr. S-17-41-21537 pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (45 v. b. l.).

Pareiškėja, nepraleidusi antstolio nustatyto termino, 2017-06-27 pareiškimu prašo nustatyti, jog J. V. IĮ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir G. V. priklauso ½ dalis J. V. IĮ. Tokia išieškotojos pozicija atitinka CK 3.87 str. 1 d. nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

CK 3.123 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėti arba kitas svarbias aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo J. V. nurodo, kad skolininkas G. V. prie įmonės įkūrimo ir darbo neprisidėjo, niekada šioje įmonėje nedirbo bei lėšų iš įmonės negavo. Ji viena dirba įmonėje ir moka mokesčius. Šiuo metu įmonė turi daug skolų. Aplinkybę apie įmonės skolas ir jų mokėjimo dalimis išdėstymą patvirtina VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma. Gimimo liudijimai patvirtina, kad J. V. augina, prižiūri, rūpinasi keturiais vaikais. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad J. V., gyvendama Pasvalio r., viena augina, išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, o skolininkas gyvena atskirai, į bylą pateiktais duomenimis Panevėžio r., Pumpėnų mstl., ir prie vaikų išlaikymo neprisideda.

Nustatant skolininko turto dalį bendrame turte taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2386-956/2017 skolininkas turi dar vieną nepilnametį vaiką – J. V., gim. 2003 m., kuriam priteistas išlaikymas iš skolininko.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus suinteresuotų asmenų vaikų interesus, asmenų turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti J. V. didesnę J. V. IĮ dalį, t. y. J. V. – 4/5 dalis, o G. V. – 1/5 dalį (CK 3.123 str. 1 d., CPK 667 str.).

Pagal CPK 667 str. 1 d. išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo ir jame esančių pastatų dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo – pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotoja, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi turtu tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso 1/5 dalis J. V. individualios įmonės, įmonės kodas 303314322.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.