Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Petro Meidaus,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia dūrė vieną kartą peiliu sugyventinei D. K. į dešinę kaklo pusę, tuo padarydamas jai kiauryminį durtinį – pjautinį kaklo dešinės pusės sužalojimą su dešinio plaučio ir stemplės pažeidimais, dėl ko, įvykus ūmiam nukraujavimui, D. K. mirė, t. y. tyčia nužudė savo šeimos narį – asmenį su kuriuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.

Kaltinamasis V. S. teismo posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad su D. K. buvo pažįstamas nuo 2020 m. Velykų. Pas ją nuvažiuodavo, pabūdavo, o paskutinius du mėnesius jie gyveno kartu D. K. namuose, jis ten buvo atsivežęs savo rūbus, kitus reikmenis. Jis D. K. vežiodavo į darbą ir iš jo. Parduotuvėje maistą kartais pirkdavo jis, kartais – D. K., jis buvo pas ją pasidėjęs 400 Eur. 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 14 val. abu nuvažiavo į D. K. sodą perrinkti obuolių. Jie nebuvo susipykę, bet tada D. K. pasakė, kad ji nebenori gyventi su juo ir pageidauja, kad jis išvažiuotų. Apie tai ji buvo užsiminusi dar prieš važiuojant į sodą, sakė, kad jis galės pas ją atvažiuoti į svečius. Jis automobilyje turėjo degtinės butelį. Išgėrė kelis gurkšnius, tada iš dėžės, esančios ant suolo pavėsinės kampe, paėmė peilį ir nuėjo prie D. K., kuri tuo metu buvo prie obels, už 10-15 m nuo pavėsinės, kur sėdėdama rinko obuolius. Jis prie D. K. priėjo iš šono ir paklausė, ar ji nepersigalvojo dėl sprendimo nebegyventi kartu. Ji atsakė, kad nepersigalvojo. Tada peiliu, kurio D. K. nematė, vieną kartą įdūrė, taikydamas į petį, bet dėl to, kad jis serga (duomenys neskelbtini), jam sudrebėjo ranka, pataikė D. K. į kaklą. Dūrė todėl, kad labai norėjo kartu su ja gyventi, pagalvojo, kad įdūrus ji persigalvos. Įdūręs iš karto ištraukė peilį, o D. K. atsistojo ir nubėgo link automobilio. Jis po dūrio paėmė peilį ir nubėgo iki sklype esančio tvenkinio, kur du kartus dūrė sau į kirkšnį ir šoko į tvenkinį, norėdamas nusiskandinti, bet nepasisekė to padaryti. Po to išplaukė į krantą ir tuo pačiu peiliu bandė sau durti į kepenis. Tada peilį išmetė į vandenį. Paskui atvažiavo policija, greitoji. Viskas taip atsitiko todėl, kad labai mylėjo D. K.. Paimdamas peilį ir durdamas suprato gresiančias pasekmes, bet jos nužudyti nenorėjo. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, pergyvena. Jei nebūtų pavartojęs alkoholio, nežino, ar būtų dūręs D. K.. Civilinį ieškinį dėl laidojimo išlaidų sutinka padengti, taip pat pripažįsta, kad D. K. sūnui padarė neturtinę žalą, tačiau nesutinka su prašomos atlyginti sumos dydžiu, nežino, kaip ją galėtų atlyginti iš gaunamos pensijos. D. K. su sūnumi bendraudavo normaliai, bet, kai šis pradėdavo gerti, bendravimas būdavo nekoks. Kai su D. K. būdavo sode, D. K. atvažiuodavo pažvejoti, o į namus jis atvažiuodavo retai, tik tada, kai jam reikėdavo ką nors pasiimti iš garažo. Su D. K. jį pamatydavo tik per langą.

Liudytojas N. K. teismo posėdyje parodė, kad dirba policijos komisariate. 2020 m. rugsėjo 26 d., apie pietus, su kolega gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), pas žmogų atėjo kraujuojanti ir šaukianti moteris. Per 10 min. atvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko pagyvenęs vyras, kuris nurodė, kur guli moteris. Ją apžiūrėjus, buvo matyti, kad ji yra be gyvybės ženklų. Vyras buvo moterį pasukęs ant šono ir parėmęs malkomis, kad ji neatsiverstų ir nepaspringtų krauju. Neužilgo atvyko greitoji. Aiškinantis, kas įvyko, atėjo dar vienas vyras, kuris paklausė, kur yra moters draugas ar sugyventinis. Apžiūrėdami šalia esantį moteriai priklausiusį sklypą, prie ten esančio tvenkinio pamatė sėdintį kaltinamąjį, kurio pilvas buvo kruvinas. Kaimynas šį žmogų atpažino kaip mirusios moters sugyventinį. Kaltinamasis neneigė, kad įvyko kivirčas ir, kad jis sužalojo moterį. Jis sakė, kad moteris nebenorėjo su juo gyventi, minėjo, kad po sužalojimo moteris nuėjo link kaimynų, šaukdamasi pagalbos, o jis save bandė tuo pačiu peiliu susižaloti, po to bandė skandintis, bet nepavyko. Sakė, kad peilį išmetė į tvenkinį. Tuo metu, kai jie bendravo, kaltinamasis nežinojo, kad moteris yra mirusi. Jis buvo labai nedaug išgėręs, aplinkoje orientavosi. Pokalbis su kaltinamuoju buvo fiksuotas tarnybine videokamera.

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo P. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia yra sodo namelis, į jį galima privažiuoti tik šalia jo namų esančiu keliuku. Į minėtą sodo namelį dažnai atvažiuodavo D. K. su nauju sugyventiniu V. Jie bendravo neseniai, gal tik antras mėnuo, kai matė juos kartu. 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 16 val. 00 min., būdamas kieme, išgirdo moters riksmą. Su trumpomis pertraukomis ji rėkė nuolatos. Ties sodo namelio teritorijos varteliais pamatė D. K.. Ji labai garsiai rėkė, aplink jos burną buvo kraujas. Klausė, kas yra, tačiau D. K. nieko neatsakė. Dar truputį paėjusi ji suklupo kieme ir atsigulė nugara ant žemės. D. K. kraujavo iš burnos, pastebėjo, kad kruvina ir jos nugara. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Policijos ekipažas atvažiavo už 3-5 min., greitoji medicinos pagalba– dar už 2-3 min., tačiau tuo metu D. K. jau buvo mirusi. (t. 1, b. l. 100-101).

Iš policijos pareigūnų vaizdo kamerų „BodyCam“ apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas V. S., sėdintis ant tvenkinio šlaito ir kojas įmerkęs į vandenį, dešinėje pilvo pusėje matyti vertikaliai einanti raudonos spalvos dėmė. Paklausus V. S., kas atsitiko, jis nurodė, kad dūrė sau, nes norėjo nusižudyti, o vėliau bandė nusiskandinti. Paklausus, kas atsitiko su D. K., V. S. atsakė „vijo iš namų, 5 mėnesius išbuvom kartu, sako – čiuožk“, paklausus, kodėl jis buvo išvarytas, V. S. atsakė „reikia jos paklausti, užėjo durnumas. Penkis mėnesius buvome kartu <...> iš ryto pasakė – išeik. Buvom, buvom kartu, atrodo, viskas gerai buvo – išeik. Nebuvom susipykę, nevartoju alkoholio“. Vėliau, medikei paklausus, kodėl V. S. dūrė D. K., jis atsakė „norėjo išvyti“ (t. 1, b. l. 170-181).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kieme, adresu (duomenys neskelbtini), rastas moteriškos lyties lavonas, kurio kaklo apatinėje dešinėje pusėje yra apie 1,2 cm dydžio durtinė žaizda. Už 8 m nuo kieme esančio ūkinio pastato šiaurinio kampo į šiaurės rytų pusę matyti atidaryti metaliniai varteliai, o ant įvažiavimo keliuko matyti 1 x 1 cm dydžio rusvos spalvos dėmė. Per vartelius patekus į aptvertą teritoriją, matyti pavienės rusvos spalvos dėmės ant keliuko nuo vartelių iki šioje teritorijoje esančios žalios spalvos pavėsinės. Šalia jos matyti stovinti automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio dešinės pusės priekinių durelių išorinio paviršiaus prie priekinio sparno 0,5 m. nuo žemės matyti rusvos spalvos dėmė, kuri yra 0,2 m. nutekėjusi žemyn. Už 5 m. nuo pavėsinės į vakarų pusę ant takelio, žolės matyti 2 x 3 cm dydžio rusvos spalvos dėmė. Teritorijoje taip pat matyti rudos spalvos pavėsinė, nuo kurios šiaurinio kampo į šiaurės vakarų pusę už 5 m pievelėje matyti juodos spalvos plastikinė kėdutė, šalia kurios – kibiras ir dėžė su obuoliais, šalia matyti supilti obuoliai. Kėdutė, kibiras, dėžė, obuoliai dėžėje ir kibire bei ant pievutės yra aptaškyti rusvos spalvos skysčiu (t. 1, b. l. 17-46).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 285/2020(05) matyti, kad D. K. mirė nuo kiauryminio durtinio-pjautinio kaklo dešinės pusės sužalojimo su dešiniojo plaučio ir stemplės pažeidimais, įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ląstos ertmę ir išoriniam nukraujavimui. Mirtis galėjo įvykti prieš 1,5-2 paras iki lavono teismo medicininio tyrimo pradžios (2020 m. rugsėjo 28 d., 9 val. 10 min.). Sužalojimas padarytas aštriu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, galimai peilio geležte ar pan., į ką rodo linijinė žaizdos, kurios ilgis ~ 2,1 cm, forma, makroskopiškai lygūs, susiglaudę, neapibrozdinti jos kraštai, vienas žaizdos galas smailus, kitas kiek užapvalintas. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, trumpame (kelių-keliolikos minučių) laikotarpyje iki mirties, smūgiavimo būdu, iš nugaros į priekį, iš dešinės į kairę nukreiptais ašmenimis nukentėjusios atžvilgiu. Pagal sužalojimo lokalizaciją labiausiai tikėtina, kad D. K. sužalojimo metu buvo pasisukusi nugara ir kiek dešine kūno puse į užpuoliką (t. 2, b. l. 106-109).

Iš ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 26 d., 17 val. 05 min., į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę pristatytam V. S. nustatytas 0,60 promilės girtumas (t. 2, b. l. 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad D. K. mirė nuo kiauryminio durtinio-pjautinio kaklo dešinės pusės sužalojimo su dešiniojo plaučio ir stemplės pažeidimais, įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ląstos ertmę ir išoriniam nukraujavimui.

Kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl D. K. nužudymo visiškai pripažino iš karto po įvykio į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir šios pozicijos laikėsi viso proceso metu, o jo nurodytą įvykio versiją, kad vieną kartą peiliu dūrė jai, sėdinčiai, į kaklą, visiškai patvirtina byloje surinktų, aukščiau aptartų įrodymų visuma. V. S. taip pat nuosekliai tvirtina, kad konfliktas su D. K. kilo dėl šios atsisakymo toliau gyventi su juo kartu.

Nors nusikaltimo įrankis nebuvo rastas, tačiau V. S. parodė, kad D. K. dūrė peiliu, kurį išmetė į tvenkinį o šią V. S. nurodytą naudoto įrankio versiją visiškai patvirtina VTMT specialisto išvada.

Taigi, aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad D. K. mirė dėl V. S. jai peiliu padaryto sužalojimo.

Kadangi kaltinamasis D. K. sužalojimą padarė durdamas peiliu į pavojingą gyvybei kūno vietą – kaklo sritį, akivaizdu, jog jis suprato, kad tokiu savo veiksmu sukėlė realų pavojų jos gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. iš karto po D. K. sužalojimo, kurį padarė vienu peilio dūriu, nuo jos pasitraukė ir nuėjo prie tvenkinio, taip pat įvertinus liudytojo N. K. parodymus bei vaizdo įraše užfiksuotus V. S. paaiškinimus dėl jo elgesio motyvo (kad reikia klausti pačios D. K., kodėl ji nebenorinti su juo gyventi), darytina išvada, kad V. S. neturėjo tiesioginės tyčios D. K. nužudyti, o jį tenkino bet kokios iš jo veikimo atsirasiančios pasekmės, kas reiškia, kad kaltinamasis D. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Byloje yra visetas duomenų, kad kaltinamasis ir D. K. bendrai gyveno neįregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį – iš V. S. parodymų matyti, kad jis su D. K. paskutinius du mėnesius iki jos nužudymo gyveno kartu, abu pirkdavo maistą, už kurį mokėdavo pakaitomis, kartu dirbdavo D. K. sode, jis ją vežiodavo į darbą ir namo, gamindavo valgyti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. K. nurodė, kad, jo žiniomis, motina paskutinius du mėnesius iki mirties gyveno su V. S., o prieš įvykį kaltinamasis jam sakė, kad 2020 m. spalio 12 d. turėjo būti pusę metų, kaip jis su D. K. yra kartu. Jis patvirtino, kad po mamos mirties bute matė vyriškus drabužius, avalynę ir kitus reikmenis, kas rodo, jog D. K. ir V. S. gyveno kartu. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju V. S. nužudė savo šeimos narį, todėl jo veika kaltinamajame akte pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies sankciją asmeniui, nužudžiusiam savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Skirdamas V. S. bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės. Kaltinamajame akte nurodyta V. S. atsakomybę sunkinti aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tokia nelaikytina, atsižvelgiant į tai, kad nepaneigta kaltinamojo versija, kad alkoholį (santykinai nedidelį jo kiekį) jis vartojo betarpiškai prieš nusikaltimo padarymą, jau po D. K. išsakyto (pakartoto) pageidavimo V. S. išsikraustyti iš jos namų, kas ir buvo V. S. nusikalstamo veikimo priežastimi, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad tyčia žaloti (nužudyti) D. K. V. S. kilo būtent dėl pavartoto alkoholio, o ne prieš jį pavartojant, juo labiau, kad teismo posėdyje jis nurodė nežinąs, ar, jei būtų nevartojęs alkoholio, nebūtų dūręs D. K..

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kuriuo buvo sukeltos neatitaisomos pasekmės, kad šį nusikaltimą jis padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, o ši bausmė jam buvo paskirta už tai, kad grasino nužudyti tuometinę savo sugyventinę bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą jos seseriai (t. 3, b. l. 13-19). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. S. yra (duomenys neskelbtini), praeityje jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 32), šiuo metu (duomenys neskelbtini) kaltinamasis yra gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, jo būklė yra šiek tiek apsunkinta, jis juda tik su pagalba palatos ribose (t. 3, b. l. 103).

Esant visoms šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju V. S. skirtina BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Kadangi nagrinėjamą nusikaltimą V. S. padaręs neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedama dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas V. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. (t. 2, b. l. 155, 169-170, t. 3, b. l. 60-62) iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Nukentėjusysis, nužudytosios D. K. sūnus D. K. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo iš V. S. priteisti dėl tyčinio motinos nužudymo patirtą 2 805,71 Eur turtinę, 47 660 Eur neturtinę žalą, bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas.

Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytos laidotuvėms išleistos sumos 1 180 Eur už laidojimo paslaugas (t. 1, b. l. 71, 72), 673 Eur už laidojimo prekes ir paslaugas (t. 1, b. l. 73, 74), viso 980,41 Eur už gedulingus pietus ir maisto produktus jiems (t. 1, b. l. 70, 75, 76), 128,30 Eur už mirusiosios paminėjimą (t. 3, b. l. 110) yra realios ir protingos. Iš visos laidotuvėms išleistos sumos (2961,71 Eur) nukentėjusysis išskaičiavo gautą laidojimo pašalpą (156 Eur) ir prašo priteisti 2 805,71 Eur, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš D. K. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateiktų dokumentų matyti, jog jis taip pat yra gavęs 312 Eur dydžio laidojimo pašalpą iš savivaldybės socialinės paramos skyriaus (t. 1, b. l. 82). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, iš prašomos priteisti 2 805,71 Eur sumos išskaičiuojant ir gautą 312 Eur dydžio laidojimo pašalpą (2 805,71 Eur – 312 Eur = 2 493,71 Eur).

Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė į priteisiamą sumą neturtinei žalai atlyginti įskaityti 400 Eur, kuriuos V. S. neva buvo pasidėjęs pas D. K., tačiau toks prašymas yra nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, be to, pats V. S. dėl šios sumos jokių pretenzijų nereiškia.

Patikslintame civiliniame ieškinyje D. K. taip pat nurodo, kad dėl tyčinio motinos nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, sielvartą, du jo vaikai neteko močiutės. Patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Eur suma, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija jam avansu išmokėjo (atlygino) 2 340 Eur, todėl iš V. S. prašo priteisti 47 660 Eur.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, 2K-390/2013, 2K-41-697/2015, 2K-162-895/2015, 2K-137-693/2017, 2K-88-788/2019). Kita vertus, privalu tinkamai įvertinti visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, numatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Vien formalus prašomos neturtinės žalos dydžio patekimas į teismų paprastai priteisiamas šios žalos rūšies dydžių ribas savaime negali lemti, kad būtent prašoma neturtinė žala turi būti priteisiama.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nužudė nukentėjusiojo D. K. motiną. Akivaizdu, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis patyrė moralinę žalą, nes staigi smurtinė motinos mirtis sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, o jo praradimai, t. y. nutrūkęs ryšys su motina, yra negrįžtami. Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl D. K. nužudymo patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų.

Nors V. S. vaikai yra suaugę, gyvena savarankiškai ir jokių išlaikytinių kaltinamasis neturi, tačiau jis yra (duomenys neskelbtini), jo gaunamas pajamas sudaro 364,89 Eur dydžio pensija, jis turi sveikatos problemų, dėl kurių reikalinga nuolat vartoti vaistus. Jo turimą turtą sudaro automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie jokį nors kitą jo turtą byloje nėra. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad V. S., kuriam šiuo nuosprendžiu skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, turtinė padėtis galėtų ženkliai pagerėti.

Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad paprastai didesnė suma neturtinei žalai atlyginti priteisiama tais atvejais, kuomet nužudytojo giminaičiai buvo labai artimi su nužudytuoju, jie palaikė artimus tarpusavio ryšius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-1073/2018, 2K-7-74-788/2019).

Šiuo atveju iš paties D. K. parodymų matyti, kad jis pas mamą užsukdavo retai, ką teismo posėdyje patvirtino ir kaltinamasis. Tai rodo, jog nukentėjusiojo ir jo motinos ryšys nebuvo itin glaudus. Kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu nėra pateikta detalesnių paaiškinimų ar įrodymų apie buvusius itin artimus nukentėjusiojo ir jo motinos santykius.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo neabejotinai patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, D. K. ryšį su motina, bendravimo intensyvumą, kitas aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 25 000 Eur.

Kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu išmokėjo nukentėjusiajam 2 340 Eur dydžio kompensaciją, priteistinos neturtinės žalos dydis šia suma mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 22 660 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo D. K. interesus atstovavo advokatas Ž. Rutkauskas, kuriam už suteiktas teisines paslaugas nukentėjusysis sumokėjo 500 Eur (t. 1, b. l. 77, t. 3, b. l. 109). Ši suma, atsižvelgiant į tai, kad advokatas nukentėjusįjį atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme, parengė civilinį ieškinį bei vėliau jį patikslino, į tai, kad byloje vyko du teismo posėdžiai, laikytina pagrįsta ir protinga, todėl priteistina iš V. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio įvykdymą, prokuroro D. Skrebiškio 2020 m. spalio 14 d. nutarimu buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė – V. S. nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei į pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 72-73). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai spręsti, likimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti jį laisvės atėmimu 11 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų 3 mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą V. S. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. S. D. K. 2 493,71 Eur turtinės, 22 660 Eur neturinės žalos atlyginimą bei 500 Eur už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas. Likusioje dalyje D. K. civilinį ieškinį atmesti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei į pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: 4 vokus su rusvos spalvos nuoplovomis, 2 vokus su biologiniais ėminiais, 2 vokus su V. S. panagių turiniu, 2 vokus su V. S. rankų nuoplovomis, voką su D. K. nagų nuokarpomis ir panagių turiniu, kraujo ir plaukų pavyzdžiais, D. K. marškinėlius, kelnes, pirštines, kojines, kelnaites, liemenėlę, gumines šlepetes, V. S. kelnaites, kojines, kelnes, marškinėlius, džemperį, paketą su D. K. lavono tyrimo metu paimta žaizda, 2 peilius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.