Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų T. J., R. J., I. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-359/2015 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams T. J., R. J., I. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad iš atsakovų negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atsakovė T. J. neteko dėl valstybės kaltės, ieškovė reikalavimą dėl 2009 m. birželio 30 d. dovanojimo sutarties panaikinimo galėjo pareikšti administracinėje byloje Nr. I-592-644/2014. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 04-2197 ir Kauno apskrities viršininko 1998 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 9-8840 atsakovei T. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,2100 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė T. J. teisėtai jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 2009 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovams R. J. ir I. J. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-592-644/2014, be kita ko, panaikino administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovei T. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, todėl ne dėl atsakovės T. J., o dėl valstybės (jos įgaliotos institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) kaltės atsakovė T. J. neteko nuosavybės teisių į jai atkurtą žemės sklypą, teisėtai padovanotą atsakovams R. J. ir I. J. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovai neturi mokėti bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. Be to, bylą nagrinėjant Kauno apygardos administraciniame teisme, ieškovei buvo pasiūlyta papildomai pateikti reikalavimą panaikinti 2009 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį, nes, patenkinus pareiškėjos reikalavimus administracinėje byloje ir administracinėje byloje panaikinus dovanojimo sutartį, klausimas dėl nuosavybės teisių būtų išspręstas vieno teismo sprendimu. Tai, kad ieškovė neginčijo dovanojimo sutarties administracinėje byloje Nr. I-592-644/2014, o papildomai užvedė dar vieną bylą, yra jos kaltė, todėl ir išlaidos, susijusios su nauja byla, priskirtinos išimtinai ieškovei. Ieškovė, tikslindama skundą, tyčia neįtraukė reikalavimo dėl 2009 m. birželio 30 d. dovanojimo sutarties panaikinimo, kad vėliau galėtų pasipelnyti iš atsakovų. Administracinėje byloje Nr. I-592-644/2014 ieškovei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis); šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys moka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (3 dalis); teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (4 dalis); jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys.

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas buvo išspręstas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Apeliantai, nesutikdami su priteista bylinėjimosi išlaidų suma, teigia, kad yra nekalti dėl susidariusios situacijos, ieškovė elgėsi nesąžiningai, nori pasipelnyti iš atsakovų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė už ieškinį sumokėjo 112 Eur žyminį mokestį ir už advokato teisinę pagalbą byloje sumokėjo 924 Eur. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas iš atsakovų ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgė į Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje išdėstytą nuomonę, kad reikalavimas dėl dovanojimo sutarties sandorio nuginčijimo galėjo būti pareikštas ir išspręstas administracinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdama ieškinį dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, kad ieškovė ieškinį civilinio proceso tvarka pareiškė norėdama pasipelnyti iš atsakovų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad reikalavimas galėjo būti pareikštas administracinėje byloje ir ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino iki 480 Eur, nors ieškovė patyrė 924 Eur išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui ir nemato pagrindo kitaip vertinti aplinkybių ir bylinėjimosi išlaidų dydžio vertinant galimybę reikšti reikalavimą administracinėje byloje, papildomai pastebi, kad apeliantai su ieškiniu nesutiko. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovai, manydami, kad jų teisės pažeistos, jie dėl susidariusios situacijos nekalti ir patyrė žalą dėl kitų asmenų, turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo (CPK 5 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisė solidariai, nors CPK VIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų nustatymą ir paskirstymą, nenumato, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pralaimėjusios bylą šalys turi atlyginti solidariai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų patikslintina – priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalis, kuriomis priteista solidariai iš atsakovų I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 112,00 Eur žyminis mokestis 480,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai ir 13,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, patikslinti ir išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po 37,33 Eur žyminį mokestį ir po 160 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovų I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po 4,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.