- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-18
- Bylos Nr.
- I-592-644/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01040-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. J., I. J., T. J., UAB „Geosoma“
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. J. ir I. J. , jų bei trečiojo suinteresuoto asmens T. J. atstovui advokatui J. S. , trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Geosoma“ atstovui A. J. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis R. J. , I. J. , T. J. ir UAB „Geosoma“, dėl administracinių aktų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovė patikslintą skundą palaikė ir prašė panaikinti: 1) 2013-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus sprendimą Nr. 6SD-(14.6.104)-1505; 2) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 įsakymą Nr. 04-2197 dalyje dėl 0,68 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suteikimo T. J. ; 3) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 sprendimą Nr. 9-8840 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 4) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-10 įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo, reg. Nr. 49/12121 kadastro duomenys pagal priedą – R. J. ir I. J. priklausančio 0,6720 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 5) 2011-05-26 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo aktą Nr. JU-457 ir šiuo aktu suformuoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų planą.
Pareiškėja patikslintu skundu (b.l. 127-131) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuosavybės teise jai priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurį įsigijo 1994-08-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Sklypas buvo paženklintas vietoje 1994 metais, jo ribos buvo įregistruotos VĮ Registrų centre, tačiau 2013 metų vasarą pastebėjo, kad jos žemės sklypo riboženkliai yra perkelti. 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪ ministerijos Kaišiadorių skyriaus sprendimu Nr. 6SD-(14.6.104)-1505 buvo informuota, kad jai suteikto namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos persidengia su Rumšiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau -Projektas) suprojektuotu žemės sklypu Nr. 152-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžintu natūra T. J. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 9-8840. Taip pat buvo nurodyta, kad 2011 m. gegužės 26 d. UAB „Geosoma“ atliko žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
Pareiškėja nesutinka su 2012-07-12 sprendimu Nr. 6SD-( 14.6,104)-1505 bei Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 įsakymu Nr. 04-2197, kuriuo atkurtos T. J. nuosavybės teisės į 2,80 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir 1998-04-20 sprendimu Nr. 9-8840, kuriuo gražintas natūra žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio žemės sklypo ribų 2011-05-26 paženklinimo aktu JU-457 ir žemės sklypo ribų planu, nes šiais ginčijamais administraciniais aktais jai nuosavybės teise priklausantis sklypas buvo suteiktas trečiajam suinteresuotam asmeniui. Nurodė, kad formuojant, ženklinant vietoje, atkuriant T. J. nuosavybės teises į žemės sklypą, buvo pažeistos imperatyviosios LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 16 str. ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 24 punkto nuostatos, t.y. trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės ne į laisvą, o į valstybės išperkamą žemę - namų valdos žemės sklypą. Pareiškėja nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo žymiai anksčiau, nei žemės sklypas toje vietoje buvo suformuotas T. J. , todėl pagal CK 1.75 straipsnio 4 dalį, jeigu tas pačias teises į daiktą įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Kadangi pirmoji sandorį įregistravo pareiškėja, spręstina, kad ji ir įgijo nuosavybės teisę į persidengiantį žemės sklypą. Pažymėjo, kad jai anksčiau nebuvo žinoma, jog 2011 m. gegužės 26 d. UAB „Geosoma“ atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, be to, žemės sklypų ribos su pareiškėja suderintos nebuvo. Taip pat nurodė, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-10 įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195 buvo patikslinti žemės sklypo, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)kadastro duomenys pagal priedą - R. J. ir I. J. 0,6720 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad šis administracinis aktas priimtas ginčijamų administracinių aktų pagrindu, jis taip pat turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė su pareiškėjos skundu sutiko iš dalies. Atsakovė atsiliepimu į skundą (b.l. 62-64) bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės tarybos 1991-09-24 sprendimu G. M. skirta 0,1500 ha žemės sklypas Nr. 277 gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybai. Pagal 1994-08-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P49/94-0059 G. M. įsigijo iš valstybės 0,1500 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau ir – Kauno AVA) 1998-04-20 įsakymu Nr. 04-2197 bei Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-8840 atkurtos nuosavybės teisės T. J. grąžinant natūra 1,2100 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) bei 0,6800 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir - Žemės sklypas), esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau T. J. Žemės sklypą dovanojimo sutartimi perleido R. J. ir I. J. .
Nurodė, kad nepaisant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau - Atkūrimo įstatymas) numatytos valstybės pareigos išpirkti žemę užimtą namų valdų sklypų, žemės sklypas, priklausantis G. M. , nebuvo išpirktas, o jo vietoje atkurtos nuosavybės teisės T. J. 1998-04-20 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 04-2197 bei 1998-04-20 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-8840. Ištrauka iš kadastro žemėlapio patvirtina, kad Žemės sklypas persidengia su G. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Žemės tarnyba neatsižvelgė į aplinkybę, kad T. J. atkurtos nuosavybės teisės ne į laisvą žemės fondo žemę, bet į valstybės išperkamą namų valdos žemės sklypą ir sprendė, kad teisingos yra šio Žemės sklypo ribos, kurios ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kadastro nuostatai) 32.1.1 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Pareiškėja nebuvo kviesta į Žemės sklypo ribų paženklinimą, kaip gretimo žemės sklypo savininkė, tačiau nepaisant šio teisės akto pažeidimo, 2011-07-28 buvo suderintas Žemės sklypo planas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo 2011-08-10 įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195 patikslinti Žemės sklypo kadastriniai duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad tiek atkuriant T. J. nuosavybės teises, tiek vykdant Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeistos imperatyvios Atkūrimo įstatymo (4 str. 2 d., 12 str. 1 d. 2 p.), Žemės reformos įstatymo (3 str.), Kadastro nuostatų (32.1.1 p.) teisės normos, naikintini 1998-04-20 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas bei sprendimas dalyje dėl 0,1500 ha ploto, esančio 0,6800 ha Žemės sklype, taip pat 2011-05-26 Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas ir 2011-06-28 Žemės sklypo planas bei 2011-08-10 įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus 2013-07-12 raštas Nr. 6SD-(14.6.104)-1505 yra informacinio pobūdžio, kuriame išdėstytos ginčo situacijos faktinės ir teisinės aplinkybės, jame nėra išreikšta Žemės tarnybos valia ir joks sprendimas šiuo raštu nepriimtas, taip pat jame nėra melagingų, tikrovės neatitinkančių duomenų. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas - panaikinti šį raštą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Tretieji suinteresuoti asmenys R. J. , I. J. , T. J. (jos atstovas) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Geosoma“ atstovas skundo pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės tarybos 1991-09-24 sprendimu G. M. skirta 0,1500 ha žemės sklypas Nr. 277 gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybai (b.l. 65). Pagal 1994-08-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P49/94-0059 G. M. įsigijo iš valstybės 0,1500 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (b.l. 17,66). Sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1994-08-19 ir jo ribos buvo įregistruotos VĮ Registrų centre (b.l. 17). Skundžiamais Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 įsakymu Nr. 04-2197 ir Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-8840 buvo atkurtos nuosavybės teisės T. J. grąžinant natūra 1,2100 ha žemės sklypą bei 0,6800 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Žemės sklypas), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 28,29). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad T. J. 2009-06-30 Žemės sklypą dovanojimo sutartimi perleido R. J. ir I. J. (b.l. 85,86). UAB „Geosoma“, dalyvaujant R. J. ir I. J. , 2011-05-26 paženklino Žemės sklypo ribas, surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei 2011-06-28 nubraižė Žemės sklypo planą, iš kurių matyti, kad Žemės sklypo plotas – 0,672 ha (b.l. 52,53). VĮ Registrų centro Kauno filialas atsisakė derinti Žemės sklypo planą, nes šio sklypo ribos neatitiko gretimo geodeziškai pamatuoto ir Registre įregistruoto sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. G. M. priklausančio sklypo, ribų (b.l. 67). Atsižvelgiant į R. J. ir I. J. prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo 2011-08-10 įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195 buvo patikslinti Žemės sklypo kadastriniai duomenys ir ginčijamas Žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 85,86,121,122).
Įvertinus išvardintus duomenis, akivaizdu, kad T. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,68 ha žemės sklypą, toje pačioje vietoje, kurioje nuosavybės teise G. M. jau valdė 0,15 ha žemės sklypą, o vėliau atlikus kadastrinius matavimus, suformavus Žemės sklypą ir patikslinus sklypo kadastrinius duomenis, Žemės sklypas buvo įregistruotas Registrų centre R. J. ir I. J. vardu. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. ir I. J. vardu įregistruotas Žemės sklypas persidengia su G. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, susidarė situacija, kai tą pačią dalį Žemės sklypo Registro duomenimis valdo ir G. M. ir R. J. su I. J. .
Sprendžiant nagrinėjamą ginčą, svarbu išsiaiškinti ir nustatyti ar formuojant, ženklinant vietoje, atkuriant nuosavybės teises T. J. į Žemės sklypą, nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau ir – Įgyvendinimo tvarka) nuostatos.
Atkūrimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 1997-07-09 iki 1999-06-02) 12 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus 4 straipsnio 11 dalyje numatytą atvejį; yra suteikta individualiai statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Analogiškai reglamentuojama ir Įgyvendinimo tvarkos 70 punkte (ginčui aktuali redakcija nuo 1997-10-04 iki 1998-10-01). Pagal Atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.
Išvardintos teisės normos leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nagrinėjamu atveju Kauno apskrities viršininko 1998-04-20 įsakymu Nr. 04-2197 bei Kauno apskrities viršininko 1998-04-20 sprendimu Nr. 9-8840 buvo atkurtos nuosavybės teisės T. J. į Žemės sklypą, kurio dalis nuosavybės teise priklausė G. M. , tuo grubiai pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d., 12 str. 2 p. nuostatas, pagal kurias valstybė privalėjo išpirkti žemę užimtą namų valdų sklypų.
Trečiųjų asmenų atstovo teiginiai, kad atsakovė turėjo išpirkti iš pareiškėjos Žemės sklypą, yra visiškai nepagrįsti, nes pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, žemės iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių (nagrinėjamu atveju turėjo būti išpirkta būtent iš T. J. ) išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, kad atkuriant T. J. nuosavybės teises buvo pažeistos imperatyvios Atkūrimo įstatymo (4 str. 2 d., 12 str. 2 p.) teisės normos, naikintini 1998-04-20 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas bei sprendimas, dalyse dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Kiti pareiškėjos reikalavimai panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-10 įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo, reg. Nr. 49/12121 kadastro duomenys pagal priedą – R. J. ir I. J. priklausančio 0,6720 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., 2) 2011-05-26 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ribų paženklinimo aktą Nr. JU-457 ir šiuo aktu suformuoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų planą, yra išvestiniai, tiesiogiai susiję su pirmu reikalavimu, todėl dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Dėl išvardintų priežasčių panaikinus įsakymą bei sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą, naikinami ir jų pagrindu priimtas 2011-08-10 įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195 bei surašytas 2011-05-26 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo aktas Nr. JU-457 ir šiuo aktu suformuoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų planas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra pateikta tikslių duomenų, koks konkrečiai G. M. priklausantis žemės sklypo plotas patenka į T. J. atkurtą 0,68 ha žemės sklypą (iš Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad nedidelė dalis G. M. priklausančio 0,15 ha žemės sklypo neįeina į T. J. nuosavybės teisėmis atkurtą 0,68 ha žemės sklypą, b.l. 68), naikina ginčijamus 1998-04-20 įsakymą bei sprendimą dalyse dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą 0,68 ha žemės sklypą.
Kitas pareiškėjos reikalavimas yra panaikinti 2013-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus sprendimą Nr. 6SD-(14.6.104)-1505 (b.l. 13,14).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie lemia konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo 2013-07-12 Akto pobūdį ir turinį, pabrėžia, kad jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Ginčijamas Aktas buvo atsakymas į pareiškėjos 2013-06-17 prašymą Nr. 6FP-976 dėl sklypo ribų (b.l. 19), kuriame pateikta informacija yra informacinio pobūdžio. Aktas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, t. y. Akte nėra suformuluotų nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, nėra nurodytų poveikio priemonių. Taigi, ginčijamas Aktas nėra individualus ar norminis teisės aktas, todėl negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku, t.y. ginčas dėl jo panaikinimo teisme negalimas, skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, dėl ko administracinė byla šioje dalyje nutrauktina, kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. M. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti: 1) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 įsakymą Nr. 04-2197 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).; 2) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 sprendimą Nr. 9-8840 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-10 įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195; 4) 2011-05-26 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo aktą Nr. JU-457 ir šiuo aktu suformuoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų planą.
Kitoje dalyje bylą nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.