- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 2-14-359/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01124-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- I. J., T. J., R. J.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Jonas Skalskas
- Kategorijos
- 2.3.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 2.3.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 2.3.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.3.2.10Savininko teisių apsauga
- 2.3.2.12Savininko teisių gynimas
- 2.5.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
- 3.1.7.3Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.7Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.9Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės G. K. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovų I. J., T. J. ir R. J. atstovui advokatui Jonui Skalskui, ieškovei G. K. ir atsakovams I. J., T. J. ir R. J. nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams T. J., R. J., I. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. K. (buvusi pavardė – Meilutienė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-6) prašydama panaikinti 2009-06-30 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-3497, kuria T. J. 0,6720 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po ½ dalį padovanojo R. J. ir I. J.. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2013 m. vasarą ji pastebėjo, kad jos žemės sklypo riboženkliai yra perkelti, todėl siekdama išsiaiškinti šią aplinkybę, bei atlikti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi į matininkus, kurie ją informavo, kad jos sklypo ribose kitam asmeniui yra suteiktas žemės sklypas, todėl šių sklypų ribos persidengia. Tuomet ji atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Kaišiadorių skyriui pateikė prašymą suteikti informaciją, ar jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, persidengia su kitais gretimais žemės sklypais, taip pat prašė nurodyti, kada ir kokiu pagrindu žemės sklypai buvo suteikti ir pamatuoti kitiems asmenims. 2013-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus sprendimu Nr. 6SD-(14.6.104)-1505 buvo informuota, kad jai suteikto namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos persidengia su Rumšiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotu žemės sklypu Nr. 152-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintu natūra T. J. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 sprendimu Nr. 9-8840; žemės sklypai grąžinami, perduodami ar suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami naudotis ar patikėjimo teise, suprojektuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris rengiamas pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207; vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 str. 1 d., žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudotis, vietoje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, taip pat nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos; 2011-05-26 UAB „Geosoma“ atliko minėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus 2013-07-12 sprendimu Nr. 6SD-(14.6.104)-1505 bei Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 įsakymu Nr. 04-2197, kuriuo T. J. atkurtos nuosavybės teisės į 2,80 ha žemės (duomenys neskelbtini), 1998-04-20 sprendimu Nr. 9-8840, kuriuo grąžintas natūra žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei šio žemės sklypo ribų 2011-05-26 paženklinimo aktu JU-457 ir žemės sklypo ribų planu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti visus administracinius aktus, kurių pagrindu dalis jai priklausančio žemės sklypo perėjo kitų asmenų nuosavybėn. 2014-06-18 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu jos skundas buvo patenkintas iš dalies ir panaikintas: 1) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 įsakymas Nr. 04-2197 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 sprendimas Nr. 9-8840 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-10 įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195; 4) 2011-05-26 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo aktas Nr. JU-457 ir šiuo aktu suformuoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų planas. 2009-06-30 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-3497 pagrindu T. J. ginčo žemės sklypo po ½ dalį padovanojo R. J. ir I. J.. Atsižvelgiant į tai, jog administraciniai aktai, kuriais T. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6720 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, taip pat panaikinti ir administraciniai aktai, kurių pagrindu dovanotoja – turto savininkė įgijo nuosavybės teises į jai priklausantį turtą, žemės sklypo 2009-06-30 dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 2-3497 taip pat pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Panaikinus administracinius aktus, dalis ginčo žemės sklypo grįžo į valstybės fondą, o kita žemės sklypo dalis priklauso ieškovei G. M. nuosavybės teise. Dovanojimo sutarties nepripažinus negaliojančia būtų pažeisti jos interesai bei konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą, kadangi jos interesai nebus apginti pilna apimtimi. Be to, teismo sprendimu panaikinus administracinius aktus, ginčo turo perleidimas nebėra galimas ir vertintinas kaip prieštaraujantis imperatyviems teisės aktų reikalavimams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (b.l. 33-35) atsakovai T. J., R. J., I. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad T. J. 2009-06-30 padovanojo savo sūnui R. J. ir dukrai I. J. po ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,6800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., adresu (duomenys neskelbtini) sav., įregistruotas 2014-07-02. Taip pat T. J. 1991-09-20 kreipėsi su prašymu į (duomenys neskelbtini)apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl jos tėvui M. S. priklausiusios žemės Užtakų k., Rumšiškių apyl., Kaišiadorių r. nuosavybės tteisių atkūrimo. Nors nuosavybės atkūrimo įstatymo įgyvendinimas užsitęsė ir tik 1998-04-20 jai buvo atkurta nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą, tačiau šiuo žemės sklypu ji naudojasi nuo 1991 m. Tuo tarpu ieškovė tik 2013 m. pabaigoje kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu dėl administracinių aktų panaikinimo. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje melagingai nurodo, kad panaikinus administracinius aktus, dalis ginčo žemės sklypo grįžo į valstybės žemės fondą, o kita žemės sklypo dalis priklauso ieškovei nuosavybės teise. Atsakovai Kauno apygardos administracinio teismo 2014-06-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-592-644/2014 apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir jų apeliacinis skundas įregistruotas 2014-07-02, priimtas ir bus nagrinėjamas po 8-9 mėnesių, todėl teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, ir tik išnagrinėjus apeliacinį skundą, apskritai bus galima nagrinėti šią bylą, ir ieškovės teiginiai, kad aukščiau įvardinto žemės sklypo dalis jai priklauso nuosavybės teise, yra melagingi. Atsakovai R. J. ir I. J. yra sąžiningi nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 0,6800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v.), esančio (duomenys neskelbtini) , įgijėjai. Jų mama T. J. 2009-06-30 padovanojo jiems po ½ dalį aukščiau įvardinto žemės sklypo notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi Nr. 2-3497 ir jie kaip sąžiningi turto įgijėjai su šiuo žemės sklypu sieja savo lūkesčius, o vadovaujantis neteisėtu ir neteisingu Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, šiai dienai yra netekę turto be jokio teisinio pagrindo. Priimant sprendimą, turėjo būti atsižvelgta, kad nuosavybė iš jų atimta ir taip pat turėjo būti atsižvelgta į jų kaip teisėtų žemės sklypo įgijėjų lūkesčius. Pažymėjo, kad net, jeigu šio žemės sklypo dalis ir būtų pripažinta negaliojančio sandorio dalyku, visas žemės sklypas negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio asmens (CK 180 str. 4 d.), nes daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo galimas tik tuo atveju, jeigu yra sąlygos, numatytos CK 4.96 str. Be to, nuosavybės atėmimo ar net žemės sklypo dalies grąžinimo kitam asmeniui veiksmas, jeigu kitas asmuo nuosavybę (žemę) gavo neteisėtai ar per klaidą, iškelia restitucijos klausimą, kuris turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK 6.145 str. – 6.153 str.
2014-10-22 teismo nutartimi, patenkinus šalių prašymus, nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-261-2409-14 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01040-2013-5) pagal trečiųjų asmenų I. J., T. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014-06-18 sprendimo administracinėje byloje pagal Pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant R. J., I. J., T. J. ir UAB „Geosoma“ dėl administracinių aktų panaikinimo (b.l. 62-63).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-495-261/2015 trečiųjų suinteresuotų asmenų R. J., I. J. ir T. J. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014-06-18 sprendimą paliko nepakeistu (b.l. 76-79).
Išnykus aplinkybėms, dėl kurių nagrinėjama byla buvo sustabdyta, 2015-09-02 teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas (b.l. 80).
Teismo posėdžio metu ieškovės G. K. atstovė advokatė R.Gradauskienė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti ir iš atsakovų priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovei buvo suteiktas ir priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2013 m. vasarą ji pastebėjo, kad sklypo riboženkliai yra perkelti. Išsiaiškinus šią informaciją, paaiškėjo, kad jos turimas žemės sklypas persidengia su kitu sklypu, t.y. atsakovei T. J. priklausiusiu žemės sklypu, kuris jai buvo grąžintas natūra. Kitaip tariant ant ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies buvo pamatuotas kitas žemės sklypas ir grąžinta jo dalis. Buvo inicijuotas procesas Kauno apygardos administraciniame teisme ir nagrinėta byla, kurioje ieškovė kaip pareiškėja prašė iš dalies naikinti atitinkamus administracinius aktus, kuriais atsakovei buvo grąžinta jai priklausanti žemė. Ieškovės skundas iš dalies buvo patenkintas 2014-06-18, atsakovai skundė šį teismo sprendimą, tačiau ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartimi atsakovų skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Per laiką kuomet T. J. priklausė ginčo žemės sklypas, ji jį padovanojo kitiems dviem atsakovams savo vaikams – R. J. ir I. J., t.y. 2009-06-30 buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Akivaizdu, kad panaikinus administracinius aktus, kuriais T. J. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, ji nebūdama žemės sklypo savininke, nebegalėjo juo disponuoti ir jo perleisti, todėl toks sandoris prieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams, t.y. CK 1.81 str., ir turėtų būti naikinamas kaip išvestinis. Nors administraciniame teisme buvo keliamas šis dovanojimo sandorio nuginčijimo klausimas, tačiau nebuvo galimybės to padaryti, nes dovanojimo sandorio nuginčijimas yra civilinio pobūdžio reikalavimas. Juo labiau, kad teismų praktikoje pasisakyta, kad sandorių nuginčijamas yra bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjimo dalykas ir dėl to buvo pasisakyta teismo posėdyje, nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovų I. J., T. J. ir R. J. atstovas advokatas Jonas Skalskas paaiškino, kad atsakovai ieškinį iš esmės pripažįsta, tačiau mano, kad jis pareikštas kaip atskiras ieškinys apylinkės teisme ir jo pagrindu užvesta byla yra perteklinė, t.y. jos galėjo ir nebūti, todėl ir ieškovės prašymas priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje pabrėžė, kad pagal rūšinio teismingumo taisykles ieškovė galėjo toje pačioje administracinėje byloje pareikšti reikalavimą dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo ir teismas būtų kartu anoje byloje tokį ieškovės reikalavimą išnagrinėjęs ir šio proceso nebūtų buvę. Juo labiau šią teisę pagal ABTĮ 10 str. pareiškėjai išaiškino ir bylą dėl administracinių aktų panaikinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos Kauno apygardos administracinis teismas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179str. 1 d.).
Civilinė byla teisme nagrinėjama laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12-13 str., 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teismas tokios kategorijos bylose pats nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 2 d. nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. CPK 268 str. 5 d. nustato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Todėl dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovai pripažįsta, surašytini sutrumpinti motyvai.
-G. K. (buvusi pavardė – M.) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha ploto, kuris jos įsigytas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, 1994-08-19, Nr. P49/91-0059, vidutinė rinkos vertė – 49000 Lt (14191,38 Eur) (b.l. 8-9, 18-19);
- T. J. nuo 1998-04-20 iki 2009-07-09 nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6720 ha ploto, įregistravimo pagrindas Apskrities viršininko įsakymas, 1998-04-20, Nr. 04-2197, ir Apskrities viršininko sprendimas, 1998-04-20, Nr. 9-8840; nuo 2009-07-09 2009-06-0 dovanojimo sutarties Nr. 2-3497 pagrindu po ½ žemės sklypo nuosavybės teise priklauso I. J. ir R. J. (b.l. 10-11);
- iš Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 sprendimo Nr. 9-8840, 1998-04-20 įsakymo Nr. 04-2197 matyti, kad Rumšiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas žemės sklypas Nr. 152-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintas natūra T. J. (b.l. 22-25);
Žemesnės instancijos teismas
- Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus 2013-07-12 sprendimo Nr. 6SD-(14.6.104)-1505 matyti, kad G. K. buvo informuota, kad jai suteikto namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos persidengia su Rumšiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotu žemės sklypu Nr. 152-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintu natūra T. J. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 sprendimu Nr. 9-8840; žemės sklypai grąžinami, perduodami ar suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami naudotis ar patikėjimo teise, suprojektuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris rengiamas pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207; vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 str. 1 d., žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudotis, vietoje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, taip pat nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos; 2011-05-26 UAB „Geosoma“ atliko minėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (b.l. 20-21, 22-23, 24-25, 26-27);
- G. K. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti: 1) 2013-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus sprendimą Nr. 6SD-(14.6.104)-1505; 2) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 įsakymą Nr. 04-2197 dalyje dėl 0,68 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suteikimo T. J.; 3) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 sprendimą Nr. 9-8840 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 4) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-10 įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys pagal priedą – R. J. ir I. J. priklausančio 0,6720 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 5) 2011-05-26 žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo aktą Nr. JU-457 ir šiuo aktu suformuoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų planą; Kauno apygardos administracinis teismas 2014-06-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-592-644/2014 pareiškėjos G. M. (dabar – K.) skundą patenkino iš dalies ir panaikino: 1) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 įsakymą Nr. 04-2197 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 sprendimą Nr. 9-8840 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-10 įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195; 4) 2011-05-26 žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo aktą Nr. JU-457 ir šiuo aktu suformuoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų planą, kitoje dalyje bylą nutraukė (b.l. 12-17);
- atsakovai (administracinėje byloje - tretieji suinteresuoti asmenys) R. J., I. J., T. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014-06-18 sprendimą ir administracinę bylą nutraukti (b.l. 37-42), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-495-261/2015 trečiųjų suinteresuotų asmenų R. J., I. J. ir T. J. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014-06-18 sprendimą paliko nepakeistu (b.l. 76-79).
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo panaikinti 2009-06-30 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-3497, kuria T. J. 0,6720 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po ½ dalį padovanojo R. J. ir I. J. tuo pagrindu, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinti negaliojančiais ir panaikinti administraciniai aktai, kuriais T. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6720 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat panaikinti ir administraciniai aktai, kurių pagrindu dovanotoja – turto savininkė įgijo nuosavybės teises į jai priklausantį turtą. Remiantis tuo, mano, kad ir žemės sklypo 2009-06-30 dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 2-3497, taip pat turėtų būti pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.
Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.63 str. 6 d.). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą, tačiau teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas – ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamojo nuosavybėn.
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013. Sandorių galiojimo sąlygas, kurios tiesiogiai susijusios su sandorių negaliojimo institutu, nustato įstatymas (CK 1.63-1.77 str.). Sutartims papildomas galiojimo sąlygas nustato sutarčių teisė (CK 6.154-6.228 str.). Sandorius, taip pat ir sutartis, galima pripažinti negaliojančiais tik remiantis įstatymuose numatytais pagrindais (bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, numatytais CK 1.78-1.96 str., taip pat CK ir kituose įstatymuose numatytais kitais atskirų sandorių ar sutarčių rūšių negaliojimo pagrindais). CK 6.224 str. numato, jog sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
Pagal CPK 182 str. 1 d. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2009-06-30 kuomet buvo sudaryta ir notariškai įregistruota dovanojimo sutartis, kuria atsakovė T. J. 0,6720 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po ½ dalį padovanojo savo sūnui R. J. ir dukrai I. J., nei jai, nei kitiems atsakovams – jos vaikams, nei notarei, patvirtinusiai tokią dovanojimo sutartį, nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad atsakovei T. J. priklausanti nuosavybės teise žemės sklypo dalis, jai priklauso neteisėtai. Šalys to neginčijo. Be to, teismas sutinka su atsakovų atsiliepime nurodytais teiginiais, jog tiek T. J. padovanodama savo vaikams po ½ dalį žemės sklypo, 0,6720 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tiek ir atsakovai R. J. ir I. J., priimdavo savo mamos dovaną kaip sąžiningi turto įgijėjai su šiuo žemės sklypu siejo savo lūkesčius, manė, jog žemės sklypas jiems priklauso ir jie jį valdo teisėtai.
Visgi G. K. kreipusis su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, be kitų reikalavimų, prašant panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 įsakymą Nr. 04-2197 dalyje dėl 0,68 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suteikimo T. J. ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-20 sprendimą Nr. 9-8840 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tiek Kauno apygardos administracinis teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2014-06-18 sprendime ir 2015-08-31 nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Kauno apskrities viršininko 1998-04-20 įsakymu Nr. 04-2197 bei Kauno apskrities viršininko 1998-04-20 sprendimu Nr. 9-8840, buvo atkurtos nuosavybės teisės T. J. į Žemės sklypą, kurio dalis nuosavybės teise priklausė G. M. (pareiškėjai), tuo grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 str. 2 d., 12 str. 2 p. nuostatas, pagal kurias valstybė privalėjo išpirkti žemę, užimtą namų valdų sklypų, t.y. priimti aktai pažeidė Atkūrimo įstatymo imperatyvias nuostatas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismas, be kitų patenkintų reikalavimų, panaikino 1998-04-20 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą bei sprendimą dalyse dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šį jo sprendimą paliko nepakeistą ir aukštesnės instancijos teismas.
Taigi įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į įsiteisėjusiais kitų teismų, t. y. Kauno apygardos administracinio teismo 2014-06-18 sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-08-31 nutartimi, nustatytas aplinkybes, bei Lietuvos vyriausojo administracinio teismo 2015-08-31 nutartyje nurodytas aplinkybes, kad G. K. ir administracinėje byloje galėjo ginčyti žemės sklypo 2009-06-30 dovanojimo sutartį Nr. 2-3497, tačiau sprendimas šioje byloje nekliudo pradėti kitą bylą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, teismas daro išvadą, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str. 1 d.) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti, todėl neteisėtų administracinių aktų – 1998-04-20 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 04-2197 ir 1998-04-20 sprendimo Nr. 9-8840 – pagrindu sudarytas sandoris – 2009-06-30 dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 3497, kuria T. J. 0,6720 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po ½ dalį padovanojo R. J. ir I. J., yra niekinė ir negaliojanti, todėl pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro – 112,00 Eur (b.l. 6) sumokėto žyminio mokesčio ir 924,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai – susipažinimas su byla, teisinės konsultacijos, ieškinio priedų tvirtinimas ir kopijavimas – 200,00 Eur, ieškinio surašymas – 400,00 Eur, atstovavimas teisme – 324,00 Eur, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas, mokėjimo nurodymas (b.l. 96-98).
Įvertinus minimalios algos dydį 2014 m. liepos mėn.- 289,62 Eur, 2015 m. rugsėjo mėn. – 325 Eur, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. ir Lietuvos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl advokato teikiamų paslaugų civilinėse bylose maksimalių dydžių nustatytus dydžius, teismas sprendžia, kad ieškinio parengimo išlaidos neviršija rekomendacijų 8.2 p. nustatyto dydžio (maksimali suma - 1749,50 Eur). Atsižvelgiant į advokatės darbo sąnaudas dalyvaujant dviejuose teismo posėdžiuose, nagrinėjamos bylos pobūdį, rekomendacijų 8.18 p., išlaidos už ieškinio parengimą mažintinos iki 250,00 Eur, atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos mažintinos iki 140,00 Eur, taip pat iki 140,00 Eur mažintinos ir išlaidos susipažinimui su byla ir teisinėms konsultacijoms. Atsižvelgiant į tai, kad pirminė priežastis, dėl kurios susidarė šios išlaidos, buvo užvesta administracinės bylos pagrindu, į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-08-31 nutartyje pasisakyta, kad reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia galėjo būti išspręstas administracinėje byloje, ko pasėkoje, atskiros bylos užvesti nebūtų reikėję, iš viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 480,00 Eur (CPK 93 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje susidarė 13,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (b.l. 2). Materialiąja prasme ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos solidariai iš atsakovų I. J., T. J. ir R. J. (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) 2009-06-30 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-3497, kuria T. J. 0,6720 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po ½ dalį padovanojo R. J. ir I. J..
Priteisti solidariai iš atsakovų I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 112,00 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti solidariai iš atsakovų I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,11 Eur (trylika eurų 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.