- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-26
- Bylos Nr.
- A-143-783-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00116-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- R. C.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei ir Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. C. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4–7), kurį patikslino (b. l. 34–38) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – ir Pagėgių rinktinė) bei Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Tauragės apskrities VMI) jo naudai priteisti 29 580 Lt kompensaciją už uždelstą atsiskaitymo laiką nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. spalio 30 d.
Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. gegužės 27 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) vado įsakymu Nr. TE-297 nuo 2008 m. gegužės 29 d. buvo atleistas iš tarnybos Pagėgių rinktinėje, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 15 punktu (jei dėl laikino nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenumatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu, ar kitu sveikatos sutrikdymu vykdant tarnybines pareigas). Įsakyme dėl atleidimo buvo numatyta jam išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, kuri buvo išmokėta, tačiau atsakovas išskaitė 24 procentų dydžio pajamų mokestį. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu konstatavo, kad gyventojų pajamų mokestį Pagėgių rinktinė išskaičiavo nepagrįstai ir buvo įpareigota pareiškėjui grąžinti iš išeitinės kompensacijos išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį – 10 022,69 Lt. Paminėtas sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau Pagėgių rinktinės apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatavus, kad atleidžiant statutinį valstybės tarnautoją pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą, pajamų mokestis neturi būti skaičiuojamas. Nurodė, jog Pagėgių rinktinė 2009 m. spalio 30 d. į jo sąskaitą pervedė priteistą 10 022,69 Lt sumą. Pažymėjo, jog 2010 m. sausio 7 d. jis parašė pretenziją Pagėgių rinktinės vadui, nurodydamas, jog Pagėgių rinktinė kalta dėl neišmokėtos kompensacijos dalies, t. y. neįvykdė Darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio reikalavimų, nes visiškai neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. 2010 m. sausio 15 d. gavo atsakymą iš Pagėgių rinktinės vado, kuriame nurodyta, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pretenzijoje išdėstyto reikalavimo – sumokėti kompensaciją už uždelstą su darbuotoju atsiskaityti laiką. Teigė, jog jį atleidžiant nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio ar kitų priklausančių piniginių išmokų, todėl Pagėgių rinktinės taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Uždelsimo laikotarpis truko 17 mėnesių (nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. spalio 30 d.), todėl priteistiną sumą sudaro 29 580 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Pagėgių rinktinė atsiliepimu į skundą (b. l. 20–21), kurį patikslino (b. l. 44–45) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas Pagėgių rinktinė nurodė, kad jis, vykdydamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2008 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. TE-297, pareiškėjui išmokėjo kompensaciją. Atskaitęs 24 procentų dydžio pajamų mokestį, kurį sudarė 10 022,69 Lt ir socialinio draudimo įmokas, kurias sudarė 1 044,03 Lt, į pareiškėjo sąskaitą pervedė 30 694,48 Lt sumą. Pabrėžė, kad pareiškėjo atleidimo metu nebuvo suformuota teismų praktika dėl išeitinės kompensacijos apmokestinimo ar neapmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) jam paaiškino, kad išeitinė kompensacija turi būti apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, todėl gyventojų pajamų mokestis buvo išskaičiuotas ne dėl Pagėgių rinktinės kaltės, o dėl neaiškaus gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo. Pareiškėjui gyventojų pajamų mokesčio permoka buvo grąžinta 2009 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 407, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2009 m. spalio 12 d. nutartį. Pažymėjo, jog Statutas nenumato sankcijų vidaus reikalų statutinėms įstaigoms, kai yra uždelsiama visiškai atsiskaityti su iš vidaus tarnybos atleidžiamu pareigūnu. Gyventojų pajamų mokesčio išskaitymas iš išeitinės kompensacijos atsiskaitant su darbuotoju yra su mokesčių įstatymų taikymu susijusi išskaita, o ne su darbo teisiniais santykiais susijusi išmoka, todėl netaikytinos DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Atsakovas Tauragės apskrities VMI atsiliepimu į skundą (b. l. 47–48) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas Tauragės apskrities VMI nurodė, kad jis nedalyvavo pateikiant Pagėgių rinktinei išaiškinimą dėl gyventojų pajamų mokesčio taikymo nagrinėjamu klausimu, išaiškinimą pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių informacijos centras. Teigė, kad todėl atsakovu šioje byloje turėtų būti Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių administravimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, jog mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis jam pateikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais. Teigė, jog paklausėjui teikiami individualūs paaiškinimai neturi teisės norminio akto galios, o yra tik išreikšta nuomonė.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir tretysis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu į skundą (b. l. 23–24), kurį patikslino (b. l. 46), prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo atleidimo dieną nebuvo suformuota teismų praktika, o Valstybinė mokesčių inspekcija laikėsi pozicijos, kad iš išeitinių kompensacijų gyventojų pajamų mokestis turi būti išskaičiuojamas. Pabrėžė, jog atleidžiant statutinį valstybės tarnautoją Pagėgių rinktinė tinkamai su juo atsiskaitė, todėl darbdavio kaltės dėl atsiskaitymo su valstybės tarnautoju už uždelstą laiką nėra. Jo nuomone, DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos materialinio – teisinio pobūdžio reikalavimams, kurie kyla iš darbo teisinių santykių dėl darbuotojui neišmokėtų atitinkamų piniginių sumų jo atleidimo iš darbo dieną. Gyventojų pajamų mokesčio išskaitymas iš išeitinės kompensacijos atsiskaitant su darbuotoju yra su mokesčių įstatymų taikymu susijusi išskaita, todėl mano, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu (b. l. 61–65) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančią, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. spalio 30 d. Nurodė, kad iš prie bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I-616-162/2008 procesinių dokumentų matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Pagėgių rinktinės priteisti neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 10 022,69 Lt, kuri jo atleidimo iš tarnybos dieną buvo neišmokėta, atskaičius gyventojų pajamų mokestį. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir pareiškėjui iš Pagėgių rinktinės priteisė neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 10 022,69 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Pagėgių rinktinės apeliacinį skundą, 2009 m. spalio 12 d. nutartimi jį atmetė ir paliko Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą nepakeistą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. sausio 7 d. kreipėsi į Pagėgių rinktinę, prašydamas geranoriškai susitarti dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką, tačiau Pagėgių rinktinės 2010 m. sausio 15 d. raštu Nr. (21/22)-10-190 buvo nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjo prašomą kompensaciją. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Savo reikalavimą grindė DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nurodė, kad iš tarnybos buvo atleistas 2008 m. gegužės 27 d., o Pagėgių rinktinė nepagrįstai išskaitytą gyventojų pajamų mokestį po teismų procesinių sprendimų priėmimo grąžino 2009 m. spalio 29 d., pervesdama į pareiškėjo sąskaitą 10 022,69 Lt. Teismas nurodė, kad Statuto 58 straipsnio pirmoji dalis numato, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, tačiau nenustato atsiskaitymo su atleidžiamu pareigūnu tvarkos bei pareigos mokėti už uždelstą atsiskaityti laiką. Išskyrus Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Atsižvelgdamas į tai, jog nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja situacijos, kai uždelsiama atsiskaityti su atleidžiamu pareigūnu ar tarnautoju dėl įstaigos (darbdavio) kaltės, teismas padarė išvadą, kad byloje taikytinos DK 141 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ginčo teisinius santykius. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-82/2008, Nr. 3K-3-267/2008, Nr. 3K-3-284/2009), pabrėžė, jog pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra šių sąlygų konstatavimas: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu, t. y. darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką buvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti darbdavio kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1534/2009, 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1521/2009). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaltė nenustatyta, ir padarė išvadą, jog pasekmės dėl neatsiskaitymo laiku iškyla atsakovui. Teismas taip pat nurodė, kad nei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, nei Statutas, nei DK nepateikia kompensacijos sąvokos. DK 216 straipsnyje pažymėta, kad darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. DK 221 straipsnis numato darbuotojams kompensacijas priimant arba perkeliant į kitoje vietoje esantį darbą (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą paties darbuotojo prašymu). Teismas padarė išvadą, kad kompensacijos paskirtis – atlyginti darbuotojo patirtas padidėjusias išlaidas, susidariusias ne nuo darbuotojo valios priklausančių priežasčių, vykdant jam priskirtas darbines funkcijas ir įgyvendinant pavestus uždavinius, ir iš esmės ne nuo darbdavio valios, o esant darbiniam būtinumui. Vadinasi, terminas „kompensacija“ turėtų būti aiškinama plačiąja prasme ir „kompensuoti“ suprantama kaip atlyginti, atitaisyti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, Vilnius, p. 322), tai, kas buvo (būtų) prarasta arba tai padaryti bent iš dalies, jeigu tai nepriklauso nuo darbuotojo ir darbdavio valinės išraiškos. Išeitinė kompensacija, išmokama pareigūnui, kai jo sveikata neatitinka jo einamų pareigų, yra mokama kaip vienas iš vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo būdų. Kompensavimo mechanizmo esmė nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, jog turi būti kompensuojamas tas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusio pajamos, kurias pareiškėjas būtų gavęs, jei nebūtų susirgęs ir tapęs nebetinkamu tarnauti vidaus tarnyboje. Teismas padarė išvadą, kad negautos pajamos yra kildinamos iš darbo teisinių santykių. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dieną Pagėgių rinktinė išskaitytą 10 022,69 Lt sumą pervedė Tauragės apskrities VMI į valstybės biudžetą, kaip pareiškėjo sumokėtą pajamų mokestį ir nuo pareiškėjo atleidimo dienos minėta suma nedisponavo. Pagėgių rinktinė ją pareiškėjui išmokėjo 2009 m. spalio 29 d., teismams konstatavus, jog nagrinėjamu atveju gyventojų pajamų mokestis neturėjo būti iškaitytas. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1296/2009 bei 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1021/2009 pateiktus išaiškinimus bei paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju DK 141 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes pajamų mokesčio išskaitymas iš išeitinės kompensacijos atsiskaitant su pareiškėju yra su mokesčių įstatymų taikymu susijusi išskaita. Nustatęs, jog nėra teisinio pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kompensavimo mechanizmą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 67–71) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde. Taip pat atkreipia dėmesį, jog kadangi teismas konstatavo, kad jo negautos pajamos yra kildinamos iš darbo teisinių santykių, ši suma turėjo būti priteista ir išmokėta. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas neanalizavo faktinių ir teisinių aplinkybių, o rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią gyventojų pajamų mokesčio išskaitymas iš išeitinės kompensacijos yra su mokesčių įstatymų taikymu susijusi išskaita ir nėra teisinio pagrindo taikyti DK 141 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo nuomone, teisinis pagrindas taikyti DK 141 straipsnio nuostatas yra, juo privaloma vadovautis visiškai atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju, kuriam turi būti išmokamas visas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Kadangi Pagėgių rinktinė jam nesumokėjo 10 022,69 Lt, o vėliau teismas ją įpareigojo tai padaryti, darytina išvada, kad taip elgdamasi, Pagėgių rinktinė buvo neteisi ir turi būti remiamasi DK 141 straipsnio nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Pagėgių rinktinė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79–80) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas Pagėgių rinktinė atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į skundą. Teigia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visus teismui pateiktus šalių įrodymus ir priėmė teisėtą, teisingą sprendimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 82) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir prašymais nesutinka. Teigia, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, detaliai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti jo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Klaipėdos apygardos administracinio tesimo 2008 m. spalio 24 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2009-10-12) pareiškėjui buvo priteista atleidimo iš tarnybos metu neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalis – 10 022,69 Lt. Pagal šį teismo sprendimą, toks atsakovo įsiskolinimas pareiškėjui atsirado dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo požiūriu nepagrįsto tokio dydžio (10 022,69 Lt) pajamų mokesčio atskaitymo iš pareiškėjui priklausiusios išmokėti jo atleidimo iš tarnybos dieną išeitinės kompensacijos. Reikalavimą nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas grindžia DK 141 straipsnio 3 dalimi. Todėl bylai yra aktualus šios materialinės teisės normos taikymo nurodytoje faktinėje situacijoje aiškinimas.
DK 141 straipsnyje, kuris reglamentuoja teisinius santykius dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, be kita ko, nurodyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 d.), darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (2 d.). Pagal šio straipsnio 3 dalį (bylai aktuali 2005-05-12 įstatymo Nr. X-188 redakcija), kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Pasisakydama dėl DK 141 straipsnio aiškinimo, kolegija pirmiausia pažymi, jog visos šio straipsnio dalys yra tarpusavyje susijusios ta prasme, kad kiekviena iš jų negali būti aiškinama atsietinai nuo kitų šio straipsnio dalių. Tai konstatuotina, atsižvelgiant į aptariamos materialinės teisės normos vientisumą. Todėl atitinkamas darbdavio (šiuo atveju atsakovo Pagėgių rinktinės) įsiskolinimas darbuotojui (uždelsimas sumokėti jam tam tikrą piniginę sumą) DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo prasme gali būti pagrindu taikyti šioje straipsnio dalyje numatytas pasekmes tik tuo atveju, kai toks įsiskolinimas atsirado dėl tiesioginių darbo (tarnybos), o ne kitų teisinių santykių. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovas Pagėgių rinktinė, atskaitydamas paminėtą pajamų mokesčio sumą, vykdė mokesčių įstatymų jam nustatytą pareigą apskaičiuoti ir sumokėti atitinkamą pajamų mokestį (jo dalį) už pareiškėją, t. y. vykdė (nors, kaip teismo buvo nustatyta vėliau, neteisingai aiškindamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normą) mokestinių, o ne darbo įstatymų jam nustatytus reikalavimus.
Kolegija taip pat pažymi, kad iš esmės toks pats DK 143 straipsnio 3 dalies taikymo aiškinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra pateiktas pagal faktines aplinkybes panašiose administracinėse bylose Nr. A438-1021/2009 (2009-08-31 nutartyje), A146-1296/2009 (2009-12-28 nutartyje). Todėl būtina vadovautis šiose administracinėse byloje pateiktais aiškinimais. Tai yra būtina pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Be to, nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra reikšmingos Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies bei 20 straipsnio 3 dalies (kuriose kalbama apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vienodos administracinių teismų praktikos taikant įstatymus formavimą) taikymo prasme.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.