Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. liepos 2 d., būdamas mažosios bendrijos MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie MB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. kad mažoji bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tikrinamuoju laikotarpiu pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismo posėdžio metu G. G. atstovas advokatas O. Š. paaiškino, kad G. G. supranta, kuo pasireiškia jam inkriminuojama veika. Situacija buvo tokia, kad bendrijoje buvo trūkumai. Piniginiai pavedimai (atsiskaitymai grynais/negrynais pinigais) buvo veiklos dalis. Nebuvo piktnaudžiavimo ar noro nuslėpti tam tikras nišas. Tai buvo einamoji veikla, jis stengėsi išgelbėti bendriją. Skolos, nemokėjimai nėra tokie dideli, kad būtų kilęs ypatingas pavojingumas dėl neišmokėtų dalių. Kai G. G. valdė kelias bendroves, per neatsargumą ir negalėjimą užtikrinti veiklos organizuotumo, jam nepavyko daryti tam tikrų mokėjimų. Įmonės turtinė padėtis bėgant laikui blogėjo. Faktines aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta, tačiau nebuvo tyčios. Galimai VMI pareiškimui jau yra suėjęs senaties terminas. Įmonė (duomenys neskelbtini) bankrutuojanti jau virš 2 metų. VMI turi būti viena iš kreditorių bankroto byloje, per kitus šaltinius reikalauja savo žalos atlyginimo. G. G. darbas įmonėje seniai baigtas, jo finansinė padėtis labai sudėtinga. VMI paprašyta bauda yra per didelė. Jeigu teismas vertins, kad nusižengimas padarytas ir nesuėjęs senaties terminas, prašo skirti mažesnį baudos dydį, išdėstant mokėjimą.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodyta, kad MB (duomenys neskelbtini) paskutinis vadovas nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. yra G. G.. VMI 2024 m. birželio 12 d. duomenimis, Bendrijos mokestinė nepriemoka yra 19 981,85 Eur. Įsiskolinimą sudarė: 14 438,74 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 636,12 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. spalio 26 d.), 4 140,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 147,77 Eur šio mokesčio avanso (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.), 218 Eur žemės mokesčio ir 10,86 šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. lapkričio 16 d.), 26,56 Eur pagal vykdomosios dokumentus, 352 Eur mokestis už aplinkos teršimą (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. vasario 16 d.) ir 11,35 Eur šio mokesčio delspinigiai. 2020 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-6173 dėl 3 412 Eur, kuri 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-16853 nutraukta, nes baigėsi mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo terminas. 2021 m. sausio 27 d. sudaryta nauja mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-2572 dėl 28 683,39 Eur, kuri 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-95728 nutraukta, nes nebuvo laikomasi paskolos sutarties sąlygų. Nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2024 m. vasario 21 d. atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. VMI duomenimis Bendrija turi tris sąskaitas AB Swedbank. Iš pateiktų sąskaitos išrašų nustatyta, kad didžiausius atsiskaitymus MB (duomenys neskelbtini) su žemesnės eilės kreditoriais laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 22 d. vykdė per AB Swedbank atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Per sąskaitą (duomenys neskelbtini) didžiausi atsiskaitymai laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2023 m. liepos 24 d.: 2023 m. sausio 18 d. pervesta 1 000 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur suma MB (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur suma MB (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 2 d. pervesta 3 625,57 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini), 1 260 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 21 d. pervesta 3 000 Eur suma MB (duomenys neskelbtini) 2023 kovo 3 d. pervesta 2 500 Eur suma MB (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 6 d. pervesta 3 734,39 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 27 d. pervesta 13 984 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini) ir kt. Pareiškime nurodoma, kad atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai pagrindžia faktą, kad vadovas, žinodamas apie turimą įsiskolinimą biudžetui nedėjo pakankamai pastangų kuo operatyviau padengti turimą skolą valstybės biudžetui, toliau atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams/tiekėjams. MB (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę mokestinę nepriemoką sumažinti arba visai padengti, tačiau to nepadarė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje pagal kreditorės – VMI pareiškimą iškėlė MB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Bendrija nesiekė tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Juridinių asmenų registro integruotų duomenų kopijos, iš kurių matyti, kad G. G. MB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 67); mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenų išrašai (b. l. 7-66); nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos 2023 m. rugpjūčio 21 d., 2023 m. spalio 12 d., 2023 m. lapkričio 6 d., 2023 m. lapkričio 20 d., 2023 m. gruodžio 20 d., 2024 m. sausio 8 d., 2024 m. vasario 21 d. (b. l. 68, 70, 73, 74, 77-78, 82), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 2023 m. lapkričio 13 d., 2023 m. gruodžio 13 d., 2024 m. sausio 16 d. (b. l. 71-72, 75-76, 79-81), išrašo iš Nekilnojamo turto registro kopija (b. l. 83-84), išrašo iš AB (duomenys neskelbtini) duomenų bazės kopija, iš kurios matyti, kad įmonei priklauso trys lengvieji automobiliai (b. l. 85), išrašo iš Juridinių asmenų registro kopija, iš kurio matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 86), išrašo iš Antstolių informacinės sistemos kopijos matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) turi 10 vykdomųjų bylų (b. l. 87), Vilniaus apygardos 2024 m. gegužės 28 d. nutartis dėl nemokumo (bankroto) bylos MB (duomenys neskelbtini) iškėlimo (b. l. 91-93).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka (2024 m. birželio 12 d. įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 19 981,85 Eur) buvo susidariusi G. G. vadovavimo laikotarpiu. G. G. atstovo teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija faktinių nusižengimo aplinkybių, t. y. to, kad buvo atsiskaitoma su žemesnės eilės kreditoriais, turint įsiskolinimą VMI, tačiau tokie veiksmai buvo atliekami siekiant užtikrinti veikos tęstinumą. Vis dėlto, aptariamo elgesio varianto pasirinkimas, siekiant tęsti veiklą, atitinkamai ir gauti pajamas, dengti įsiskolinimus, nešalina atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, aptariamo straipsnio sudėtis yra formali ir pakanka nustatyti faktą, kad buvo vykdomi atsiskaitymai su žemesnės eilės kreditoriais. Tuo tarpu, tokias aplinkybes, kaip matyti, pripažįsta ir pats G. G.. Atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams patvirtina ir pareiškime aptarti duomenys išanalizavus AB Swedbank sąskaitų išrašus, t. y. kad bendrija aptariamu laikotarpiu atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, o ne VMI, pavyzdžiui, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): MB (duomenys neskelbtini) (13 470 Eur), UAB (duomenys neskelbtini) (19 236 Eur), UAB (duomenys neskelbtini) (10 564,39 Eur) ir kt.. Be to, aptariamu laikotarpiu buvo atliekami ir mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2024 m. vasario 21 d.) – tiek iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, tiek ir iš turto. Iš kartu su pareiškimu teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta nemokumo (bankroto) byla MB (duomenys neskelbtini), kuri, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjo 2024 m. liepos 2 d.

Jokių išimčių, kuomet galima kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nepaisyti, nėra numatyta. Priešingai, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė paskirstyti mokėjimus, kad atsiskaitytų su kitomis bendrovėmis, žinodamas apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė veikdamas sąmoningai, tai yra tyčia, bei atsiskaitė su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą.

Byloje nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina, kad G. G. veikė tyčia, jis, nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. liepos 2 d. būdamas MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį, t. y. kad mažoji bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tikrinamuoju laikotarpiu pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, Nr. 2AT-2-303/2021).

Nagrinėjamu atveju, VMI kreipėsi į Swedbank, AB su prašymu pateikti bendrijos sąskaitų išrašus nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki informacijos teikimo dienos. Tokie išrašai buvo gauti 2024 m. sausio 24 d., su kuriais susipažinus nustatyti atsiskaitymai su žemesnės eilės kreditoriais. Teismo vertinimu, šioje situacijoje G. G. neteisėti veiksmai, atitinkantys ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį, paaiškėjo susipažinus su minėtos sąskaitos išrašais ir senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra suėjęs.

Kreditorių teisių pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas administracinę nuobaudą G. G., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes (beveik viso administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovavimo bendrijai laikotarpiu buvo mokestinė nepriemoka, atliekami išieškojimo veiksmai), taip pat susidariusios mokestinės nepriemokos dydį. Įvertintini administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys - Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis G. G. neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas, asmuo baustas už deklaracijų nustatyta tvarka nepateikimą, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatytų reikalavimų nevykdymą, didžiosios dalies informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, G. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1 400 Eur bauda.

G. G. atstovas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinė padėtis yra sunki ir prašė išdėstyti baudą.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Iš Sodros išrašo apie asmens darbovietes, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d., matyti, kad G. G. iš viso vadovavo penkioms mažosioms bendrijoms ir vienai uždarajai akcinei bendrovei (b. l. 144-145). Iš viešai prieinamos informacijos (duomenys neskelbtini) matyti, kad trims mažosioms bendrijoms 2024 m. yra iškeltos nemokumo (bankroto) bylos (vienai iš jų MB (duomenys neskelbtini)), kas patvirtina atstovo pateiktus paaiškinimus dėl sunkios finansinės padėties, akivaizdu, kad lėšų iš šių bendrijų asmuo negauna, Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendžia esant pagrindą tenkinti prašymą ir paskirtą baudą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

G. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

G. G. nustatyti 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, ir išaiškinti, kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1054-1127/2024.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.