Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2337-275/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-12-27
Bylos Nr.: 2A-2337-275/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-09734-2011-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Atsakovas: D. T. L.

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2337-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09734-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 54.1.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 371 daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) „Svajonė“ bei D. T. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 371 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Svajonė“ ieškinį atsakovei D. T. L. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 16 835,59 Lt skolą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2011-06-20) iki visiško sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir yra ieškovo narė. 2007-04-10 ieškovo narių balsavime raštu buvo pritarta tam, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), būtų modernizuojamas pagal Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programą „Atnaujinkime būstą - atnaujinkime miestą”, be to, buvo pritarta ir tam, jog nuo 2007-04-01 dienos būtų kaupiamos lėšos, skirtos namo modernizavimo darbams finansuoti bei 2007-12-18 ieškovo narių susirinkime buvo nutarta patvirtinti investicinį projektą. Atsakovė laikotarpyje nuo 2010-09-01 iki 2011-11-25 (imtinai) nemokėjo visų įnašų, skirtų namo renovacijos darbams bei banko administravimo mokesčiams sumokėti, nors privalėjo tai daryti vadovaujantis ieškovo aukščiau nurodytais ir priimtais sprendimais, todėl laikotarpyje nuo 2010-10-01 iki 2011-05-01 (imtinai) atsakovei buvo priskaičiuotas 12 628,30 Lt įsiskolinimas, o laikotarpyje nuo 2010-09-01 iki 2011-11-25 (imtinai) jau buvo paskaičiuotas – 16 835,59 Lt įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės D. T. L. ieškovo 371 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Svajonė“ naudai 16 835,59 Lt įsiskolinimą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2011-06-20) iki visiško sprendimo įvykdymo, 505 Lt žyminį mokestį bei 2 100 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Sprendimo įvykdymą išdėstė 42 mėnesiams (t.y. 3 metams ir 6 mėnesiams), atsakovei mokant ieškovo naudai po 400,85 Lt kas mėnesį. Teismas konstatavo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame name yra įsteigta 371-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Svajonė“. Atsakovė yra šios bendrijos narė. 2007-04-10 ieškovo narių balsavime raštu buvo pritarta, jog namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), būtų modernizuojamas pagal Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programą „Atnaujinkime būstą - atnaujinkime miestą“, be to, buvo pritarta ir tam, kad nuo 2007-04-01 dienos būtų kaupiamos lėšos, skirtos minėto namo modernizavimo darbams. 2007-12-18 ieškovo narių susirinkime buvo nutarta patvirtinti investicinį projektą namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijai ir atsakovė pritarė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijai, tai patvirtino savo parašu. Teismas, atsakovės nurodytas aplinkybes apie tai, jog ieškovas neįrodė ieškinio dydžio ir pagrįstumo, nes nepateikė renovacijos darbų atlikimą ir kainą pagrindžiančių dokumentų, be to, ieškovas netinkamai apskaičiavo mokėtinų mokesčių bei įmokų dydį, laikė neįrodytomis ir nepagrįstomis, todėl atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pilnai įrodė ieškinio dydžio bei mokėtinų mokesčių ir įmokų apskaičiavimo pagrįstumą, teisėtumą ir tai įrodo byloje esantys įrodymai (t.y. paaiškinimai, lentelės, PVM sąskaitos-faktūros, priėmimo-perdavimo aktai, mokėjimo pavedimai, lokalinės sąmatos, sutartys ir kt.). Atsakovės mokėtina bendra suma už atliktus namo renovacijos darbus sudaro 21 594,51 Lt sumą, tačiau atsakovė yra sumokėjusi tik 5 411,30 Lt, todėl likęs įsiskolinimas sudaro – 16 835,59 Lt (16 183,21 Lt įsiskolinimas + 594,88 Lt palūkanos + 57,50 Lt banko administravimo mokestis = 16 835,59 Lt) (CPK 176-179 str.). Teismas motyvavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ir jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4. 82 str. 3 d.). Atsakovės argumentus apie tai, jog ji neišreiškė pritarimo savo lėšomis praplatinti jai priklausantį balkoną, o tai buvo nuspręsta visų namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininku valia, be to, ieškovas, skaičiuodamas mokestį už balkono renovavimo darbus, taikė ne Civilinio kodekso 4.82 str. 5 d. nuostatose nustatytą mokėjimo formulę, teismas atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus. Motyvavo, kad atsakovė yra ieškovo, t.y. 371 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Svajonė“, narė, todėl ieškovo visuotinai priimti sprendimai yra privalomi visiems bendrijos nariams. Ieškovas nuo tinkamo ploto teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo mokesčių dydį už balkono renovavimo darbus ir tai įrodo byloje esantys įrodymai (t.y. balkonų ploto apskaičiavimo planai, PVM sąskaitos-faktūros, priėmimo-perdavimo aktai, mokėjimo pavedimai ir kt.). Atsakovė nurodė aplinkybę apie tai, kad ji ieškovui yra sumokėjusi atitinkamas pinigines sumas už renovacijos darbus, tačiau teismas pažymėjo tai, jog ieškovas šios aplinkybės ir neginčijo, nes ieškovas savo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra sumokėjusi 5 411,30 Lt sumą už renovacijos darbus ir šia suma yra mažintinas atsakovei paskaičiuotas įsiskolinimas. Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai mokėti išlaidas namui išlaikyti ir saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus lėšų kaupimui, kurios bus skiriamos namo atnaujinimui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, būdama bendrijos nare ir nevykdydama ieškovo priimtų sprendimų, kurie buvo priimti ieškovo narių balsų dauguma, bei prievolių, numatytų ieškovo įstatuose, pažeidė kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus, numatytus Civilinio kodekso normose. Tačiau teismas sutiko su atsakovės argumentais apie tai, jog ieškovo reikalavimas iš karto sumokėti visą įsiskolinimo sumą, yra nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, ieškovas, namo renovacijai yra paėmęs iš AB banko „Snoras“ paskolą ir yra numatyti ilgalaikiai šios paskolos grąžinimo terminai, todėl sutinkamai su sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, toks ieškovo reikalavimas neatitinka aukščiau nurodytų principų bei procesinio šalių lygiateisiškumo principo. Atsakovės prašymą susidariusį įsiskolinimą leisti jai sumokėti per 7 metus (t.y. 16 835,59 Lt įsiskolinimą, mokant po 200 Lt kas mėnesį) teismas taip pat atmetė. Nurodė, kad tai pažeistų ieškovo teisėtus interesus bei lūkesčius, kadangi ieškovas privalėtų mokėti bankines palūkanas, delspinigius ar kitas baudines netesybas už praleistus mokėjimo terminus. Sprendė, kad atsižvelgiant į tai bei į atsakovės materialinę padėtį, sprendimo įvykdymas išdėstytinas 3 metams ir 6 mėnesiams, atsakovei mokant ieškovo naudai po 400,85 Lt kas mėnesį (CK 1.5 str., CPK 42 str., 284 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas 371 daugiabučio namo savininkų bendrija „Svajonė“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo vykdymo išdėstymą 42 mėnesiams (t.y. 3 metams ir 6 mėnesiams), atsakovei mokant ieškovo naudai po 400,85 Lt kas mėnesį. Priteisti iš D. T. L. bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai. Nurodo, kad atsakovė D. T. L. prašė ieškinį patenkinus išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis uždirba po minimalų darbo užmokestį (800 Lt), išlaiko studentą sūnų, garbaus amžiaus invalidę motiną bei ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatus dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, ji nesinaudojo nei pirmine, nei antrine teisine pagalba, kurią skiria valstybė, samdė dvejose bylose advokatą, kuriam sumokėjo nemenką honorarą, o tai reiškia, kad jos turtinė padėtis nėra sunki. Teismas išėjo už atsakovės reikalavimo ribų. Savo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovė grindė išimtinai savo turtine padėtimi, o ne paskoliniais bendrijos ir AB banko „Snoras“ santykiais. Dėl to teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 42 str., 141 str. nuostatas. Kalbėdamas, jog sprendimo įvykdymą išdėsto remdamasis atsakovės turtine padėtimi, šios išvados nepagrindę įrodymais, dėl to pažeidė Civilinio proceso kodekso 263 str., 270 str. Aplinkybė, jog 371 DNSB „Svajonė“ paėmusi paskolą iš AB banko „Snoras“ renovacijai ir yra numatyti ilgalaikiai šios paskolos grąžinimo terminai niekaip negali būti sietina su atsakovės turtine padėtimi, kadangi iš esmės paskola yra išskirstyta bendrijos nariams, kurie parašė prašymus gauti kreditą per bendriją ir nurodė, kad neišgali iš karto savo lėšomis dengti renovacijos išlaidų. Būtent dėl to ir tų gyventojų naudai bendrija paėmė tik tokios apimties, kurios prašė namo gyventojai. Jiems sudaryti individualūs paskolos mokėjimo grafikai, iš jų mokamų lėšų bendrija atsiskaito su banku. Šias aplinkybes teismui paaiškino bendrijos atstovas, jų neneigė atsakovė, posėdžio metu teismui buvo pateiktas įrodymas - prašymo dėl įtraukimo į paskolos gavėjų sąrašą forma, bet teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį įrodymą, nors būtent jis ir paneigia teismo išvadą dėl bendrijos gautos paskolos prigimties ir tikslingumo. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 42 str. nuostatą, nes suvaržė ieškovo teises įrodinėti bylai svarbias aplinkybes. Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 3 str., bendrija yra ne pelno organizacija, negali verstis kita veikla, nesusijusią su daugiabučio namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, bendrija veikia vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais. Remiantis 31 str. bendrijos lėšas sudaro bendrijos narių įmokos, pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo patalpas ar kitus objektus, valstybės, savivaldybės, fizinių ar juridinių asmenų dovanos, aukos. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bendrija nėra kredito įstaiga ir neturi kreditinių išteklių. 371 DNSB „Svajonė“ neturi lėšų kredituoti atsakovę. Sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia, kad už atsakovę rangovui, atlikusiam namo renovaciją, turės sumokėti kiti bendrijos nariai, o tai prieštarauja paminėtam 3 str. įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Teismas nesivadovavo minėto įstatymo nuostatomis dėl to nepagrįstai išdėstė sprendimo įvykdymo tvarką, akivaizdžiai pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsakovė D. T. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas netyrė ir nevertino apeliantės argumentų dėl to, jog ieškovas neturi teisės iš apeliantės reikalauti jokių sumų už balkonų platinimą, kadangi 2007 m. balandžio 10 d. sprendimu savininkai pritarė balkonų platinimo darbams kai valstybė dalinai už juos kompensuoja, tačiau valstybei nusprendus tokių darbų nebekompensuoti - dauguma visų bendraturčių turėjo priimti sprendimą renovaciją dėl balkonų platinimo tęsti savininkų lėšomis (CK 4.85 str. 1 d.), tačiau tokio sprendimo priimta nebuvo. Teismas visiškai netyrė apeliantės 2012 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu pateiktų argumentų ir įrodymų (2010 m. birželio 29 d. Seimo kontrolieriaus rašto ir 2010 m. vykusios Namo gyventojų apklausos), jog vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 str. 4 d. ir Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (nauja redakcija 2008 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 243) patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energetinio efektyvumo nustatymo taisyklių 11-1 punktu, apeliantė turi teisę nemokėti už balkono platinimo darbus. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovo paaiškinimuose pateiktų skaičiavimų pagrįstumu ar teisingumo, nors apeliantė nurodė, jog pagal Civilinio kodekso 4.83 str. 5 d. visos atsakovei teikiančios išlaidos, susijusios su namo renovacija turi būti skaičiuojamos pagal apeliantės buto plotą, o naudojant tokią formulę ieškovo skaičiavimai yra neteisingi. Tai galima patikrinti atlikus paprastus aritmetinius veiksmus - konkrečiai byloje pateiktose sąskaitose nurodytas sumas padalijus iš namo ploto (5 793,54 kv.m) ir padauginus jas iš apeliantės buto ploto (61,52 kv.m). Apeliantė pateikia teismui apskaičiavimų lentelę, pagal kurią matyti, jog nei viena iš ieškovų jo raštuose nurodytų sumų neatitinka byloje esančių įrodymų. Teismas pripažino, jog apeliantė yra viso ieškovui sumokėjusi 5 411,30 Lt sumą, tačiau nepasisakė dėl papildomos 2 903,26 Lt sumos, kurią apeliantė sumokėjo ieškovui, ir kurios sumokėjimo įrodymai yra byloje. Apeliantė pažymi, kad ieškovas ginčijo pradinio įnašo įskaitymą. Be to, kaip galima matyti iš ieškovo pateiktų lentelių, 2 903,26 Lt dydžio mokėjimai nėra įtraukti į ieškovo pateiktus skaičiavimus. Atsakovei pateikus įrodymus, kad tokios pinigų sumos buvo sumokėtos ieškovui ir jomis buvo mokama už namo renovacijos darbus, šia suma ieškinyje nurodytas reikalavimas turėjo būti sumažintas. Kadangi dėl atsakovei nežinomų priežasčių, teismas sprendime nieko nepasisakė dėl tokių sumų ir nenurodė, kodėl jis nesivadovauja pateiktais byloje rašytiniais įrodymais, tai rodo, kad bylos esmė nebuvo atskleista ir toks sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas pažeidė proceso normas, kurios turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Teismas vadovavosi ieškovo atstovo L. B. paaiškinimais, kuris teismo posėdyje paaiškinimus teikė neprisiekęs (CPK 186 str. 6 d.). Teismas 2012 m. sausio 5 d. teismo posėdyje buvo pripažinęs ieškovo buhalterės p. A. K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau, jai neatvykus į 2012 m. sausio 26 d. teismo posėdį, nesuteikė atsakovei teisės pasisakyti dėl negalėjimo nagrinėti bylą be šio asmens paaiškinimų (CPK 248 str. 1 d.). Teismas neužtikrino esminio civilinio proceso principo audiatur et altera pars ir nesuteikė atsakovei galimybės laisvai išdėstyti savo poziciją, nes skubėjo užbaigti bylos nagrinėjimą per 1 valandą, kad toje pačioje posėdžių salėje galėtų būti sprendžiama kita civilinė byla.

Atsiliepimas

Ieškovas 371 daugiabučio namo savininkų bendrija „Svajonė“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės D. T. L. apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti ieškovo apeliacinį skundą.

Atsakovė D. L. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo 371 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Svajonė“ apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės atstovas prie apeliacinio skundo pateikė priedus – atstovo paaiškinimus dėl 2011-11-25 ieškinyje nurodytų skaičiavimų ir 2012-01-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinių bylų tvarkaraščio išrašo kopiją. Skunde nėra nurodytas prašymas prijungti prie bylos šiuos naujai teikiamus įrodymus, vietoje paaiškinimų teikiama skaičiais užpildyta lentelė, kurioje nurodyti skaičiai nėra atsikirtimais į konkrečius ieškovo įrodymus, pateiktus byloje, todėl tokie skaičiai kaip naujas įrodymas byloje negali būti prijungiami. Pateiktame Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinių bylų tvarkaraščio išraše nėra informacijos, turinčios reikšmės nagrinėtam ieškinio reikalavimui byloje, todėl šis įrodymas, kaip nesusijęs su byla, nepriimtinas. Tai, kad civilinę bylą buvo skubama išnagrinėti, kaip nurodo atsakovės atstovas apeliaciniame skunde, nėra įrodymu, jog atsakovei nebuvo leista laisvai išdėstyti savo poziciją, todėl šis išrašas nėra reikšmingas bylai.

Ieškovo skundas tenkintinas, atsakovės skundas tenkintinas dalinai.

Dėl balkonų platinimo

Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netyrė ir nevertino apeliantės argumentų dėl to, kad ieškovas neturi teisės reikalauti sumų už balkonų platinimą, nes valstybei nusprendus tokių darbų nekompensuoti, dauguma visų bendraturčių turėjo priimti sprendimą renovaciją tęsti savo lėšomis. Teismas šią atsakovės nurodytą aplinkybę motyvavo tuo, kad visų namo butų savininkų valia buvo nuspręsta savo lėšomis praplatinti jiems priklausančius balkonus. Pripažintina, kad atsakovė pagrįstai skunde nurodė, jog teismas dalies įrodymų, pateiktų atsakovės, nevertino, tačiau šie įrodymai gali būti įvertinti apeliacinės instancijos teismo, todėl nėra pagrindo dėl tokio pirmosios instancijos teismo padaryto CPK 186 straipsnio 1 dalies pažeidimo naikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą naujam nagrinėjimui.

Atsakovės atstovo pateiktas 2012-01-26 teismo posėdyje įrodymas – Seimo kontrolieriaus atsakymas atsakovei buvo prijungtas prie bylos ( b. l. 94, t. II), todėl teismas turėjo jį įvertinti, nors pripažintina, kad atsakovė turėjo šį įrodymą ir teismui privalėjo pateikti anksčiau. Atsakymas atsakovei D. L. ir kitoms namo gyventojoms buvo išsiųstas 2010-06-29, o civilinė byla atsakovei buvo iškelta 2011-06-20. 2010-06-28 LR Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos skundėsi, jog joms nesuprantama, kodėl, nesant gyventojų sutikimo, bus platinami balkonai. Dėl šios aplinkybės pažymoje buvo išaiškinta ( b. l. 88, t. II) , kad pasikeitus projekto finansavimo sąlygoms, investicijų projektas turėjo būti tikslinamas ir tvirtinamas savininkų susirinkime ar balsuojant raštu, o susirinkimas buvo sušauktas po to, kai buvo pasirašyta rangos darbų sutartis ir pradėti vykdyti statybos darbai. Nurodyta, kad Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, gavusi bendrijos dokumentus, dėl jos darbuotojų kaltės nepagrįstai nereikalavo patikslinto investicijų projekto patvirtinimo bendrijos susirinkime ar balsuojant raštu.

Reikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovės 12395,06 Lt skolą, ieškovas nurodė, jog iš šios sumos balkonų rekonstrukcijai buvo priskaičiuota 7234,76 Lt. Atsakovės pateiktame įrodyme - 2010-06-28 Seimo kontrolieriaus pažymoje teigiama, kad 2010 m. vasario mėn. 23 d. įvykusiame bendrijos narių susirinkime buvo svarstomi balkonų įstiklinimo ( ir praplatinimo ) klausimai, už projekto koregavimą balsavo 23 bendrijos nariai, 6 susilaikė ir 48 balsavo prieš. Taigi, šiame įrodyme nėra išvados, kad nebuvo priimtas savininkų susirinkimo sprendimas dėl balkonų platinimo savininkų lėšomis, todėl šis įrodymas nėra reikšmingas kilusio ginčo sprendimui byloje. Patikrinus byloje esančią šio susirinkimo protokolo kopiją ( b. l. 114-126, t. I), matyti, jog bendrijos susirikime buvo balsuojama klausimu, ar turi būti koreguojamas projektas, t.y. kas prieš balkonų platinimą. Tokių bendrijos narių buvo 23, 6 susilaikė, o likusieji 48 balsavo prieš projekto koregavimą, t.y. už balkonų platinimą. Šio protokolo pagrindu pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti išvadą, jog visuotinai priimti bendrijos sprendimai yra privalomi atsakovei, kaip bendrijos narei. Atsakovės argumentas, jog ieškovas neturi teisės reikalauti iš apeliantės jokių sumų už balkonų platinimą, kadangi 2007-04-10 sprendimu savininkai pritarė balkonų platinimo darbams kai valstybė dalinai už juos kompensuoja, atmestinas dėl to, kad savininkai 2010-02-23 visuotiniame susirinkime priėmė kitokį sprendimą dėl balkonų platinimo, t.y. nusprendė juos platinti savo lėšomis, valstybei atsisakius dalinai kompensuoti tam reikalingas išlaidas, todėl galioja šiuo klausimu priimtas savininkų vėlesnis sprendimas.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, analogiškos išvados dėl balkonų platinimo savininkų lėšomis teisėtumo yra padarytos ir kitose civilinėse bylose, kuriose ieškovas 371-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Svajonė“ reiškė ieškinį atsakovei J. A. L. bei L. Ž. dėl skolų priteisimo ( Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-536-566/2012, Nr. 2-289-734/2012, kurioje jau įsiteisėję teismų sprendimai priimti atitinkamai 2012-03-23 ir 2012-04-18).

Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog 2010 m. vasario mėn. 23 d. susirinkime namo gyventojų mažuma , t.y. 48 iš 120 balsavo už balkonų platinimą gyventojų lėšomis, atmestinas dėl to, kad susirinkimo nutarimui priimti jame turi balsuoti ne daugiau kaip pusė visų bendrijos narių, o daugiau kaip pusė nuo visų dalyvaujančių. Be to, šis aavininkų bendrijos gyventojų susirinkimo nutarimas nebuvo apskųstas teismine tvarka, todėl jis galiojantis Bendrijos įstatų 23 punktas numato ( b.l.13, t. I), kad bendrijos narių susirinkimas teisėtas ir tuo atveju, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių, o nutarimai teisėti, jei už juos balsuouja daugiau, kaip pusė susirinkime dalyvaujančių.

Dėl prašomos priteisti skolos apskaičiavimo

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovo nurodytų kaip priteistinų iš atsakovės mokesčių ir įmokų apskaičiavimo pagrįstumą įrodo paaiškinimai, lentelės, PVM sąskaitos –faktūros ir kt. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 209-217, t. I) atsakovės atstovas nurodė, jog nesutinka su suma, apskaičiuota jai mokėti už balkonų renovaciją, tačiau nenurodė, kokia suma yra pagrįsta. Teigia, kad atsakovė turi mokėti už balkono praplatinimo ir įstiklinimo darbus proporcingai jos buto plotui, nurodo, kad tokia formulė numatyta CK 4.82 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kaip apskaičiuojama buto savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, o tokie klausimai, kaip apmokėjimas už butui priklausančių balkonų remontą ar renovaciją nereglamentuojami, todėl atsakovės atstovo argumentai atmestini, jie remiasi netaikytina teisės norma, darant išvadą, kokią dalį nuo bendrai apmokėtinos už darbus savininkų sumos turi mokėti už savo balkonų renovaciją atsakovė. CK 4.82 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog butų savininkai privalo proporcingai savo daliai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vykdant susirinkimo sprendimą atnaujinti savininkams priklausančius balkonus, lėšų paskirstymas savininkams ne pagal turimų butų plotus, o pagal butams priklausančių balkonų dydį ir skaičių, yra teisingu išlaidų padalijimu, nes šios namo dalys nėra bendro naudojimo dalimis, jos yra atskiriems savininkams priskirtas turtas, todėl už jų renovaciją turi apmokėti kiekvienas savininkas pagal jo renovuojamo turto apimtį.

Ieškovas prie patikslinto ieškinio, kurį pateikė byloje 2011-12-01, pateikė pažymą apie atsakovės įsiskolinimą laikotarpiui nuo 2010 m. spalio mėn. 1 d. iki 2011 m. lapkričio mėn. 25 d. ( b. l. 203-204, t. I). Skunde atsakovė nurodo, kad, apskaičiuojant jos butui tenkančias mokėti sumas, turėjo būti skaičiuojama, jog bendras namo plotas yra 5793,54 kv m. Iš ieškovo pateiktų skaičiavimų dėl mokėtinų atsakovės sumų ( b. l. 228-260, t. I) matyti, kad sumos buvo priskaičiuotos įvertinus, jog bendras namo plotas yra 5788,47 kv m. Tai, kad kituose bylose esančiuose įrodymuose, t.y. investicijų projekto kopijoje ( b.l.6-7, t. II) nurodytas būtent ieškovo skaičiuojamas butų ir kitų patalpų plotas - 5788,47 kv m, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nepagrįstai nurodo kitokį visų butų ir kitų patalpų plotą. Kitokių, konkrečių skaičiavimo mokesčio neatitikimų atsakovė nenurodė.

Dėl atsakovės prašymo užskaityti jos sumokėtą 2903,26 Lt sumą

Atsiliepime į apeliacinį atsakovės skundą šioje dalyje ieškovas nurodė, kad tai buvo atsakovės pradinis įnašas, kuris neįskaitomas į apmokėtas už renovaciją lėšas, nes, bendrijos nuomone, šis įnašas neįskaitomas į apmokėtas už renovaciją lėšas dėl to, kad bus grąžintas atsakovei, kai valstybė perves pinigus bendrijai. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, 2503,26 Lt sumą ji mokėjo kaip pradinį įnašą 2007 m, bei mokėjo po 200 Lt 2011 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Šioje dalyje atsakovės skundas tenkintinas, pripažinus, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai nurodė, jog atsakovės sumokėtos sumos po 200 Lt už 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėn. buvo išskaičiuotos iš reikalaujamos skolos. Prašoma priteisti skola ieškovo paskaičiuota iš sumų, nurodytų lentelėje ( b.l.203-204, t. I). Jos grafoje “ mokėjimo data“ nėra nurodyta, jog atsakovė mokėjo 2011 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn. Ieškovui neginčijant, kad tokiais mėnesiais ji atliko mokėjimus, ieškovas turėjo sumažinti prašomą priteisti 2011-12-01 gautu teisme ieškiniu 16835,59 Lt sumą. Nurodydamas, kad atsakovės sumokėta kaip pradinis įnašas suma neįskaitoma dėl to, kad tai bus padaryta ateityje, kai valstybė perves pinigus bendrijai, ieškovas tokį neįskaitymą pagrįsti, nurodyti, kad įmokant pradinį įnašą atsakovei turėjo būti žinoma jo įmokėjimo sąlyga, t.y. kad jis bus grąžintas ir kada grąžintas atsakovei. Teismo posėdžiu metu ieškovo atstovas paaiškino ( b. l.95, t. II) , kad pradinis įnašas skirtas tam, jog panaudoti šiuos pinigus, kur trūksta pinigų, kad grąžinti pinigus numatyta savivaldybės iki 2013 m. Ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad šie atsakovės ir kitų butų savininkų įnašai buvo panaudoti, kad juos yra įsipareigojusi grąžinti savivaldybė tam tikrais susitarimais, tam tikrais terminais. Neteikiant ieškovui tokių įrodymų byloje, darytina išvada, kad atsakovės prašymas užskaityti šį jos įnašą kaip apmokėjimą už renovacijos darbus, turėjo būti patenkintas.

Teismo sprendime nėra išvados dėl atsakovės atsikirtimo, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti sumą, kurią ji apmokėjusi kaip pradinį įnašą, tačiau esant nepilnai nurodytiems teismo sprendimo motyvams, tai nėra pagrindu naikinti teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas gali padaryti išvadą dėl atsakovės pateiktų atsikirtimų pagal pateiktus įrodymus byloje, nes šalys buvo atstovaujamos advokatų ir dėl to turėjo galimybę pateikti visus įrodymus, susijusius su byloje reikšmingomis aplinkybėmis. Grąžinti bylą naujam nagrinėjimui nėra pagrindo, nes nėra duomenų, kad dėl atsakovės padaryto pradinio įnašo sumoje 2503,26 Lt ieškovas turėtų įrodymų, jog ši suma negali būti užskaityta kaip atsakovės apmokėjimas už namo renovaciją. Byla naujam nagrinėjimui gali būti grąžinta tik tuomet, jei teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus negalima jos atskleisti ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) , tačiau šiuo atveju pagal pateiktus įrodymus yra galimybė padaryti išvadą, ar prašoma priteisti suma gali būti sumažinta atsakovės padarytu pradiniu įnašu bei mokėjimais, atliktais 2011 m. lapkričio-gruodžio mėn. Ieškovo atstovas neginčija aplinkybės, kad ieškovė yra įmokėjusi pradinį įnašą, kad yra apmokėjusi po 200 Lt 2011m. lapkričio ir gruodžio mėn., todėl teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistą iš atsakovės sumą iki 13932,33 Lt. Žyminis mokestis, kurį sumokėjo ieškovas, pateikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį, yra atitinkamai 371,85 Lt ir 135,05 Lt. Sumažintinas priteistas žyminis mokestis ieškovui dalyje, kurioje ieškovas nesumažino atsakovės skolos pradinio įnašo suma, t.y. 75,10 Lt, todėl bendra priteista suma ieškovui kaip atlyginimas už žyminio mokesčio išlaidas turi būti sumažinta iki 429,90 Lt.

Iš atsakovės ieškovui buvo priteista 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų, ši suma mažintina, nepatenkinus 17 procentų ieškinio, bei atsižvelgus į tai, kad atsakovė turėjo 363 Lt atstovavimo išlaidų, kurios turi būti tokioje pačioje dalyje atlygintos. Priteista atstovavimo išlaidų suma ieškovui mažintina iki 1681,29 Lt.

Dėl procesinių pažeidimų

Atsakovės atstovas nurodo, kad ieškovo atstovas pagal įstatymą davė paaiškinimus teismui neprisiekęs, tačiau nenurodo, kokių jo paaiškinimų, neatitinkančių tikrovės, pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas, todėl šis procesinis pažeidimas neįtakojo teismo išvadų. Teismas nebuvo pripažinęs liudytojos A. K. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, todėl bylos išnagrinėjimas jai neatvykus į posėdį, nėra procesiniu pažeidimu. Atsakovo atstovui buvo suteikta galimybė reikšti prašymus 2012-01-26 teismo posėdyje, tačiau prašymų atidėti bylą dėl šios liudytojos neatvykimo atsakovės atstovas nereiškė, iš to matyti, kad nebuvo apribota jo teisė reikšti prašymus byloje.

Apeliantė nurodo, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, tačiau CPK 42 straipsnyje yra numatyta šalies teisė duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teismo posėdžio protokole ( b.l.95,t. II) nurodyta, jog paaiškino teismui atsakovė, todėl darytina išvada, kad atsakovė turėjo galimybę pasinaudoti CPK 42 str. numatyta teise. Jai nenurodžius, kokių aplinkybių jai nebuvo leista pasakyti, šis skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnis numato, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar aplinkybes, turi teisę sprendimo vykdymą išdėstyti. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovo reikalavimai atsakovei sumokėti visą įsiskolinimą yra nepagrįsti, remdamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, bei procesinio šalių lygiateisiškumo principu, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas privalėtų mokėti bankines palūkanas, delspinigius ar kitas baudines netesybas, į atsakovės materialinę padėtį, nustatė, kad teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Kadangi teismo sprendimo motyvuose nenurodyta, jog atsakovės materialinė padėtis būtų bloga ir dėl to tenkintinas dalinai jos prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, būtina byloje padaryti išvadą, kurios iš proceso šalių materialinė padėtis yra blogesnė.

Atsakovė turi nuosavybės teisėmis butą adresu (duomenys neskelbtini), įrodymų apie kitą turimą turtą ar pinigines lėšas byloje nepateikė. Pateiktame atsiliepime į ieškininį pareiškimą ( b. l. 52-55, t. I) nurodė, jog ji ir vyras gauna minimalų darbo užmokestį po 800 Lt, išlaiko suaugusį sūnų studentą, garbaus amžiaus invalidę motiną. Kokio dydžio socialines pašalpas gauna invalidė motina, ar turi pajamų suaugęs sūnus studentas, atsakovė nenurodė. Duomenų, kad ieškovas turėtų nekilnojamojo turto ar kitokių lėšų, nei savininkų įnašai, byloje nepateikta. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovo, nes ieškovas yra daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri yra ne pelno siekianti organizacija, kurios turtą sudaro pagal Bendrijos įstatų 13 ir 14 punktą už bendrijos lėšas pirktos ar kitaip įgytos patalpos, ar kitos vertybės, lėšas sudaro tikslinės įmokos, arba įmokos, susijusios su bendrijos veikla, pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu ar valdant bendrojo naudojimo patalpas, bei valstybės ar kitų asmenų parama, labdara, tačiau byloje nėra duomenų, kad bendrija turi tokio turto. Tai, kad bendrija yra paėmusi paskolą ir iš savininkų surinktų lėšų atsiskaito su banku, leidžia daryti išvadą, kad ji turi tik turtinių įsipareigojimų, tačiau neturi turto, jos turimos lėšos, surinktos iš butų savininkų, yra tikslinės ir skirtos apmokėjimui už paslaugas suteikusioms bendrovėms, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškovo turtinę padėtį kaip blogesnę, nei atsakovės ir atmesti jos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Priimant nutartį atsižvelgiama ir į tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2012-02-08, tačiau jis neįsiteisėjo ir nebuvo vykdomas iki buvo išnagrinėti apeliaciniai skundai, tuo teismo sprendimo vykdymas iš esmės buvo atidėtas beveik vienerių metų laikui. Teismo sprendimas keistinas teismui netinkamai įvertinus šalių turtinės padėties įrodymus, CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 139 Lt žyminio mokesčio ir 1350 Lt, bei 900 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenurodydama jų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji yra apmokėjusi 505 Lt žyminio mokesčio ir 363 Lt už teisines paslaugas, bei už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ( b.l.226, t. I). Tenkintinas dalinai atsakovės prašymas dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo, pripažinus, kad buvo patenkintas jos skundas dalyje, kurioje ji apmokėjo 87,03 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovo skundas buvo pateiktas tik sprendimo vykdymo išdėstymo dalyje, todėl darbo ir laiko sąnaudos šioje dalyje neturėjo būti didelės. Į ieškovo apeliacinį skundą buvo perrašytas visas teismo sprendimas, t.y. ir neskundžiama jo dalis, todėl skundo apimtis yra nepagrįstai išplėsta. Ši skundo dalis nereikalavo jokių atstovo darbo ir laiko sąnaudų, todėl pripažintina, kad CPK 98 straipsnio 2 dalies pagrindu nepriteistina iš atsakovės ieškovui atstovavimo išlaidos, kadangi atsakovės skundas tenkinamas dalinai, o ieškovo buvo pateiktas tik neturtinių reikalavimų dalyje.

Ieškovo sumokėtas žyminis mokestis - 139 Lt grąžintinas ieškovui, nes jis skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas prašymas nėra apmokestinamas, todėl taikant CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nepagrįstai sumokėtas mokestis grąžintinas iš valstybės .

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš D. T. L. ( a/k (duomenys neskelbtini)) atsakovui 371 daugiabučio namo savininkų bendrijai (DNSB) „Svajonė“ ( į/k 125423087) įsiskolinimo sumą sumažinti iki 13932,33 Lt, priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 429,90 Lt ir priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1681,29 Lt.

Teismo sprendimo dalį, kuria sprendimo vykdymas išdėstytas atsakovei D. T. L. 42 mėnesiams, panaikinti, ir jos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. T. L. iš atsakovo 371 daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) „Svajonė“ 87,03 Lt žyminio mokesčio sumokėjimui turėtų išlaidų atlyginimą.

Grąžinti ieškovui 371 daugiabučio namo savininkų bendrijai (DNSB) „Svajonė“ ( į/k 125423087) 139 Lt mokėjimo nurodymu Nr. 38, 2012 m. vasario mėn. 23 d. nepagrįstai sumokėto žyminio mokesčio apeliacinėje byloje su D. L., iš valstybės.

Teisėjai Danutė KutrienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski