Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (toliau - ir Departamentas) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos vertinimu pažeidimo nustatymo diena laikytina diena, kai kompetentinga taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 ir 35 straipsnių nuostatas kontrolės institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas. Pareiškėjos įsitikinimu, 2 mėnesių terminas Nutarimo atveju turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. lapkričio 27 d., kadangi būtent šią dieną buvo nustatytos visos pagrindinės su pažeidimo padarymo susijusios aplinkybės. Policijos surinktos medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindas Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto 2 mėnesių termino skaičiavimui iš naujo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. ATK2-71/19 Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto bei 4 dalies 3 punkto pažeidimus pagrįstumo ir teisėtumo (e. b. l. 9-13). Skundžiamu Nutarimu pareiškėjai pskirta 570 Eur ekonominė sankcija.

Byloje nustatyta, kad Departamentui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyrius (toliau - Kauno AVPK Kaišiadorių raj. PK VS) 2019-02-­07 raštu Nr. 20-S-6327 pateikė medžiagą dėl ekonominių sankcijų taikymo iš kurios nustatyta, kad pareiškėjai priklausančioje viešojo maitinimo vietoje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - viešojo maitinimo vieta), 2018-11-26 apie 08.19 val. pareiškėjo darbuotoja R. D., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, kontrolinį pirkimą atliekančiam pirkėjui A. U. jaunesniam kaip 20 metų (toliau - Pirkėjas), pagal kasos kvitą Nr. 282341 už 1,48 euro pardavė vieną skardinę alaus „Carlsberg“ (0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio), kurį supylė į vieną vienkartinį bokalą, o Pirkėjas jį išsinešė iš viešojo maitinimo vietos.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčija fakto, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas jaunesniam negu 20 metų asmeniui bei, kad gėrimas nebuvo vartojamas viešojo maitinimo vietoje. Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, motyvuodama, kad Nutarimas priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 2 mėnesių terminą; Departamentas nepagrįstai sutapatino barmenės veiksmus su pareiškėjo veiksmais; Nutarime nėra įrodyta pareiškėjos kaltė.

Departamentas su pareiškėjos teiginiais nesutinka, teigdamas, kad 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, nebuvo praleistas. Nurodo, kad pareiškėja yra atsakinga už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje ji vykdo savo ekonominę veiklą, jos teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jos darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais. Pareiškėjos samdoma darbuotoja pažeidimo padarymo metu veikė pareiškėjos vardu ir interesais, ji buvo susijusi darbo santykiais su pareiškėja.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d. apie 08.19 val. pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje darbuotoja R. D., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, kontrolinį pirkimą atliekančiam Pirkėjui, jaunesniam kaip 20 metų, pagal kasos kvitą Nr. 282341 už 1,48 euro pardavė vieną skardinę alaus „Carlsberg“ (0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio), kurį supylė į vieną vienkartinį bokalą, o Pirkėjas jį išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjai priklausančioje viešojo maitinimo vietoje pirmadieniais - šeštadieniais nuo 20 iki 10 valandos prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui, neužtikrinama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, parduodami alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. lapkričio 27 d. tarnybinis parnešimas dėl kontrolinio pirkimo (e.b.l. 35), 2019 m. lapkričio 26 d. kontrolinio pirkimo ataskaita (e.b.l. 37), pareiškėjos darbuotojos R. D. paaiškinimai (e.b.l. 41-42), 2018 m. lapkričio 26 d. Pirkėjo paaiškinimai (e.b.l. 38-39), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 11 d. Administracinio nusižengimo protokolas (e.b.l. 33-34) bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR-N-169-2019, kurio pagrindu pareiškėjos darbuotojai R. D. buvo paskirta 70 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto bei 4 dalies 3 punkto pažeidimą (e.b.l. 31-32).

Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (taigi ir Departamentas) bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. LVAT formuojamoje praktikoje dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatytų terminų yra nurodęs, jog pažeidimo nustatymo diena, tai yra momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės bei nustatymas traukiamo asmens atsakomybėn bei jo duomenys (žr., pvz., 2013-10-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1565/2013, 2009-10-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-926-09). Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesio terminas. Antra vertus, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti (žr., pvz., 2018-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1016-525/2018).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, 2019 m. vasario 11 d. gavo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus medžiagą apie Įmonės galimai padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus ir pareiškėjai 2019 m. kovo 6 d. surašė protokolą Nr. ATK2-47 (e.b.l. 26) dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto bei 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo. Tuo tarpu ginčijamas Nutarimas buvo priimtas bei ekonominė sankcija paskirta 2019 m. balandžio 4 d. Atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatytą sankcijos skyrimo terminą ir šio termino eigos pradžią, spręstina, kad Departamentas priimdamas ginčijamą Nutarimą minėtų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų nepažeidė, o pareiškėjos argumentai dėl termino naikinamojo pobūdžio ir Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatyto 2 mėnesių termino eigos skaičiavimo atmetami kaip nepagrįsti.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.

Šie draudimai yra absoliutūs ir adresuoti visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-577/2014).

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda. Už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. Šio straipsnio 7 dalis nustato, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, be kita ko dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjos padarytais pažeidimais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-143/2017). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (LVAT 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1016-525/2018).

Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku bei asmeniui neturinčiam 20 metų pardavė pareiškėjos darbuotoja R. D. - asmuo, veikiantis pareiškėjos vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginė šios darbuotojos funkcija. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte bei 4 dalies 3 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojų, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos darbuotojų padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai laikytini pareiškėjos padarytais pažeidimais. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja tik formaliai skunde nurodė, kad darbuotoja, parduodama alkoholinius gėrimus ne laiku ir asmeniui jaunesniam kaip 20 metų amžiaus veikė priešingai įmonės interesams, tačiau nepagrindžia šių savo teiginių, todėl jie laikytini abstrakčiais. Šiuo atveju nors pareiškėja ir grindžia skundo argumentus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose dėl juridinių asmenų atsakomybės, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju tokia praktika nėra taikytina, kadangi LVAT yra suformavęs nuoseklią teismų praktiką dėl įmonės atsakomybės už darbuotojų padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, kuri ir yra taikytina nagrinėjamu atveju. Kaip minėta, tokio pobūdžio ginčuose juridinio asmens kaltė yra neatsiejama nuo darbuotojų kaltai padarytų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų, todėl atmestini pareiškėjos teiginiai, kad Nutarime neaptartas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės klausimas, kadangi kaltė yra patvirtinta surinktų įrodymų, detaliai išdėstytų Nutarime, visuma.

Pareiškėjos argumentai, kad ji instruktuoja darbuotojus apie Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytus mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, o bare buvo iškabinusi atitinkamus informacinius pranešimus pirkėjams, šiuo atveju teisiškai nereikšmingi. Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų imperatyvų laikymąsi. Pareiškėja, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų pardavinėjami neleistinu laiku išsinešimui bei jaunesniems nei 20 metų asmenims, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti. Pažymėtina, kad juridiniam asmeniui pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi. Nustatytų draudimų pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas, šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjo dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių - kaltės - pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė, kuri nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Nors pareiškėjos teiginiai, kad ji imasi prevencinių priemonių, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau tai nepanaikina pareiškėjos atsakomybės įvykus teisės pažeidimui. Pareiškėjos darbuotojos padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai laikytini pareiškėjos padarytais pažeidimais. Pareiškėjos taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo neefektyvios. Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Taigi minėta įstatymo nuostata nustato pareigą iš asmens, kuris atrodo jaunesnis nei 25 metai pareikalauti asmens dokumentą, o jei dokumentą atsisakoma pateikti nustatoma pareiga atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas. Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.