Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-14 · Civilinė byla Nr. 2S-107-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-08Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
2S-107-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01411-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-107-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01411-2012-6

Teisėja: Aurelija Petkevičienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 122.4

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 14 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1376-674 dėl trūkumų šalinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. K. 2013 m. lapkričio 18 d. kreipėsi su prašymu į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Pareiškėjas pateiktu prašymu prašė išdėstyti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-78-674/2013 įvykdymą dalyse dėl 5400 Lt išlaikymo įsiskolinimo Ž. E. ir 5400 Lt išlaikymo įsiskolinimą T. E., 36 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjas A. K., prašymą grindė sunkia materialine padėtimi bei šeimoje atsiradusiomis asmeninėmis problemomis (2 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi įpareigojo A. K. ištaisyti nurodytus trūkumus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas neatitinka CPK 111 straipsnio, 113 straipsnio bei 114 straipsnio nurodytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Nurodė, kad pareiškėjas pateiktame prašyme neįtraukė sprendimo vykdymu suinteresuoti asmenys, nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, pateikta per mažai prašymo kopijų, nepateikti įrodymai, kad sumokėtas žyminis mokestis, nepateikti įrodymai patvirtinantys pareiškime išdėstytoms aplinkybėms, nepateiktos pažymos apie pareiškėjo šeimos gaunamas pajamas, turtą ir kt. Pažymėjo, kad pateikta Medicininių dokumentų išrašo kopija patvirtinta advokato H. N., kuris neįgaliotas vesti bylą, dėl to negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje. Teismo manymu, tokie trūkumai trukdo pareiškėjo prašymą nagrinėti teisme (4 b. l.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nesutinka su teismo nutartyje nurodytais motyvais, mano jog tokia nutartis prieštaringa ir nesuprantama. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai jį įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, nes jo manymu reikalavimas yra ne materialinio, o procesinio teisinio pobūdžio, be to, tai nėra savarankiškas reikalavimas ir jis nepatenka į CPK 80 straipsnyje nurodytų procesinių dokumentų sąrašą, už kuriuos turi būti mokamas žyminis mokestis. Apeliantas pažymėjo, jog teismas nepagrįstai jį įpareigojo pakartotinai pateikti tuos pačius įrodymus, kurie jau yra pateikti byloje. Teigia, jog jo pateiktas prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą nėra nauja byla, todėl turėtų būti nagrinėjamas toje pačioje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimas. Dėl advokato H. N. patvirtintų dokumentų kopijų, apeliantas nurodė, jog atstovavimo sutartis yra byloje (11, 12 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas tenkintinas, Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuotina, ar pirmos instancijos teismo nutartis, kuria ieškovas (apeliantas) įpareigotas pašalinti trūkumus, yra pagrįsta ir teisėta.

Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-674/2013 iš ieškovo A. K. priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams jo vaikams -Ž. E. ir T. E., po 5400 LT kiekvienam, iš viso įsiskolinimą sudaro 10 800 litų. Ieškovas A. K. 2013 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo 36 mėnesių laikotarpiui. Ieškovas prašymą grindė sunkia turtine padėtimi, nurodė, jog padidėjo išlaikytinių skaičius, nes pirmos instancijos teisme nagrinėjant minėtą bylą ieškovas turėjo du nepilnamečius vaikus, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kas mėnesį teikia išlaikymą, po 250 litų kiekvienam, dar dviem nepilnamečiams vaikams, kurie gyvena atskirai su savo motina. Pažymėjo, jog sūnus M. turi sveikatos problemų, tai patvirtindamas medicininiais dokumentų išrašais (3 b.l.), kuriam būtini medikamentai, ir gydytojų konsultacijos, gydymas. Teigia, jog išlaikymo įsiskolinimo suma 10800 litų, jam yra labai didelė, ir visos šios sumos sumokėti iš karto negali. Mano, kad išlaikymo įsiskolinimo išdėstymas 36 mėnesiams nepaneigia teismo sprendimo ir atitinka vaikų interesus, nes išlaikymo įsiskolinimas bus mokamas dalimis, reguliariai, po 150 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui, viso kiekvienas vaikas kas mėnesį gautų po 400 litų. Ieškovas sutiko, kad vaikams reikalingos reguliarios ir pastovios lėšos kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl jo manymu, įsiskolinimo išdėstymas nepakenktų jų interesams, priešingai, vaikai reguliariai gautų kas mėnesį daugiau pinigų iki bus padengtas įsiskolinimas. Tokiu atveju, ieškovo manymu, bus išlaikyta pusiausvyra tarp visų jo keturių vaikų interesų gauti išlaikymą.

Pirmosios instancijos teismas priimta skundžiama 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė, kad ieškovo prašymas neatitinka Civilinio proceso kodekso 111, 113, 114 straipsnių nurodytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Teismas nustatė tokius trūkumus: į bylą suinteresuotais asmenimis neįtraukti sprendimo vykdymu suinteresuoti asmenys, nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, pateikta per mažai prašymo kopijų, nepateikti įrodymai, kad sumokėtas žyminis mokestis, nepateikti jokie įrodymai patvirtinantys prašyme dėstomas aplinkybes (apie A. K. šeimos gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, automobilius ir kt., pateikta Medicininių dokumentų išrašo kopija patvirtinta advokato H. N., kuris neįgaliotas vesti bylą, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje (4 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į apelianto išdėstytus argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir reikalavimus, taikomus procesiniam dokumentui.

Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės taikant ieškinio (ar kito procesinio dokumento) trūkumų šalinimo institutą, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis) per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7, 18 straipsniai). Tačiau Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tik tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės. Spręsdamas klausimą, ar atidėti (išdėstyti) sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismas visais atvejais, spręsdamas Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą privalo atsižvelgti į svarbias bylai aplinkybes bei įvertinti, ar atidėjus arba išdėsčius sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad šiuo atveju prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nėra atskiras ieškovo pareikštas reikalavimas, kuriam nėra taikomi ieškinio turiniui ar šalių įtraukimui nustatyti reikalavimai, nes jis nagrinėjamas toje pačioje išnagrinėtoje byloje, kurioje proceso dalyviai yra nurodyti. Ieškovo prašymas yra susijęs su pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 7 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-674/2013, su šio sprendimo vykdymu. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo vertinti ieškovo prašymą su byloje Nr. 2-78-674/2013 esančių įrodymų visuma. Nurodytoje byloje buvo pateikta eilė įrodymų t.y. apie A. K. šeimos gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, šeimos sudėtį, taip pat byloje yra pateikta ir advokato H. N. atstovavimo sutartis, leidžiant atstovauti pirmoje instancijoje advokato padėjėjai J. Ž. (41 b.l.), kuriais remiantis ir būtų galima spręsti prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pateikia tuos rašytinius įrodymus kurie, ieškovo nuomone gali patvirtinti įrodinėjamas aplinkybes, dėl šeimos materialinės padėties pasikeitimo po priimto pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, be pagrindo išskyręs ieškovo prašymą į atskirą ginčą, neįvertino rašytinių įrodymų buvimo fakto civilinėje byloje Nr. 2-78-674/2013. CPK 284 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, o šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą. Taigi, teismas sprendžia, kad nenustačius procesinio dokumento trūkumų, kurie būtų kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškovo pateikto prašymo, dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, priėmimas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas, ginčijama 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi įpareigojęs ieškovą sumokėti žyminį mokestį, nenurodė jokio procesinio pagrindo, kodėl jo manymu ieškovo prašymas turėtų būti apmokestintas žyminiu mokesčiu. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieškovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nepatenka į CPK 80 straipsnio apibrėžtą sąrašą bylų, kurios yra apmokestinamos žyminio mokesčio dydžiu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis naikintina ir prašymo dėl 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo vykdymo išdėstymo, priėmimas perduotinas spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rasa Bartašienė