- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-619-124/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01411-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- L. E.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-619-124/2013
Teisėja A. Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01411-2012-6
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 8 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, teisėjų Danutės Matiukienės, Birutės Simonaitienės
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. E. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. L. E. ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą prašydama: 1) nustatyti, kad A. K., yra T. E. tėvas; 2) nustatyti, kad A. K. yra Ž. E. tėvas; 3) nustatyti T. E. gyvenamąją vietą su motina L. E. jos gyvenamojoje vietoje; 4) nustatyti Ž. E. gyvenamąją vietą su motina L. E. jos gyvenamojoje vietoje; 5) priteisti iš A. K. materialinį išlaikymą sūnui T. E. ir Ž. E. išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės; 6) priteisti iš A. K. materialinio išlaikymo sūnui T. E. įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2012-11-30, skaičiuojant po 150 Lt per mėnesį, t.y. 5400,00 Lt; 7) priteisti iš A. K. materialinio išlaikymo dukrai Ž. E. įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2012-11-30, skaičiuojant po 150 Lt per mėnesį, t.y. 5400,00 Lt; 8) priteistą materialinį nepilnamečių vaikų išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai L. E.; 9) priteisti iš atsakovo A. K. valstybės patirtas išlaidas suteikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą (2,3 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos vaikų -T. E. (gim.) ir Ž. E. (gim.) tėvas. Atsakovas gyveno kaimynystėje, sukūrė kitą šeimą, tėvystės iki šiol gera valia nepripažino. Ieškovė vaikus augino viena. Nurodė, kad anksčiau į teismą dėl tėvystės nustatymo nesikreipė, tačiau pasikeitus valstybės politikai vienišų vaikų atžvilgiu, ir reikalaujant, kad kiekvienas vaikas turi turėti tėvą, yra priversta kreiptis į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad A. K. yra T. E. (gim.) ir Ž. E. (gim). tėvas.
Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (13-15 b. l.).
Atsakovas sutinka, kad būtų atlikta DNR ekspertizė dėl tėvystės nustatymo, nes jis abejoja, jog ieškovės vaikai- T. E. ir Ž. E. yra ir jo vaikai. Pripažįsta, kad su ieškove gyvendami kaimynystėje nuo 1996 m. rudens iki 1999 m. rudens turėjo intymius santykius. Nurodė, kad 1999 m. lapkričio 27 d. jis vedė D. K., sukūrė šeimą ir pas ieškovę daugiau nebesilankė. Atsakovas pažymėjo, kad gimus ieškovės dukrai Ž., jis jau gyveno santuokoje. Atsakovas sutinka, jog jei DNR ekspertizė patvirtins jo tėvystę, sutinka, kad T. E. ir Ž. E. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su jų motina L. E., nes vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su savo motina, o tarp atsakovo, ir vaikų nėra artimo ryšio. Atsakovas taip pat sutinka, jei pasitvirtins ekspertizės tyrimas, dėl materialinio išlaikymo vaikams, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu. Atsakovo manymu, ieškovė reikalaudama iš jo vaikų išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, nenurodė, kokie yra vaikų poreikiai ir nepateikė pagrįsto vaikų išlaikymui reikalingų lėšų apskaičiavimo. Atsakovas nurodė, kad jie su žmona dirba, jų šeimos pajamos per mėnesį 3100 Lt, ir augina du nepilnamečius vaikus. Taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų Raseinių kredito unijai, nes yra paėmęs 20 000 Lt paskolą, ir kas mėnesį moka po 900 Lt bei kreditoriui BIG bankui moka po 92 Lt kas mėnesį, nes buvo paėmę 919 Lt vartojimo kreditą už kurį įsigijo šaldytuvą. Šiuo metu atsakovo šeima gyvena pas anytą S. Z., ir kas mėnesį moka mokesčius už elektrą ir už vandenį. Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovo šeima yra įsigijusi du žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Tačiau dėl žemės sklypų yra sudaryta panaudos sutartis su anyta, kuri jais naudojasi, augina kiaules, ir sodina daržoves bei uogas, iš kurių dalį gauto derliaus skiria atsakovo šeimai, kaip atlygį už žemę. Atsakovas pažymėjo, jog jo darbo vieta nuo gyvenamosios vietos yra 25 km. Atstumu, todėl kas mėnesį kuro išlaidos sudaro apie 300 Lt. Šeimos poreikių tenkinimui, keturių asmenų šeimai per mėnesį tenka 1708 Lt. Atsakovas atsižvelgdamas į savo šeimos poreikius ir materialinę padėtį sutinka mokėti po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki jų pilnametystės. Atsakovas pažymėjo, jog nesutinka kad iš jo būtų priteista po 150 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. Jo teigimu, ieškovė nepateikė duomenų ar nurodytu laikotarpiu vaikams nebuvo mokamas išlaikymas iš Vaikų išlaikymo fondo. Atsakovo manymu, jei iš Vaikų išlaikymo fondo buvo mokamas išlaikymas vaikams, tokiu atveju išlaikymo įsiskolinimo regreso teise įgyja Vaikų išlaikymo fondas, o ne ieškovė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. K. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad iš dalies sutinka dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tačiau nesutinka su reikalaujamu priteisti išlaikymo dydžiu ir su viso susidariusio išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimu iš karto (93-95 b.l.). Trečiasis asmuo sutinka, kad atsakovas savo vaikams T. E. ir Ž. E. teiktų materialinį išlaikymą ne daugiau kaip po 200 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui, t.y. tokio dydžio, kokį atsakovas teikia D. K. vaikams G. ir M.. Priešingu atveju, jos vaikai G. ir M. apskritai netektų materialinio išlaikymo iš savo tėvo A. K.. Trečiasis asmuo taip pat sutinka dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nuo 2009-12-01, po 150 Lt kiekvienam vaikui, tačiau nesutinka, kad priteistą įsiskolinimą atsakovas turėtų sumokėti visą iš karto, nes tai neatitiktų jos vaikų G ir M interesų. D. K. teismui siūlė atsakovo susidariusį įsiskolinimą pradėti mokėti nuo T. E. ir Ž. E. pilnametystės dienos po 200 Lt kas mėnesį iki bus padengtas visas išlaikymo įsiskolinimas. Trečiojo asmens manymu, tokiu būdu ieškovės vaikai kas mėnesį iš atsakovo gaus išlaikymą, o susidaręs įsiskolinimas bus pradėtas mokėti vaikams sulaukus pilnametystės tiesiogiai vaikams, kurie patys galėtų disponuoti savo lėšomis. Tokiu būdu visiems atsakovo vaikams kas mėnesį bus teikiamas materialinis išlaikymas lygiomis dalimis bei bus padengtas įsiskolinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (110-113 b.l.). Teismas nusprendė 1) nustatyti, kad atsakovas A. K. yra Ž. E. ir T. E. tėvas; 2) nustatyti, kad nepilnamečių vaikų- Ž. E. ir T. E. nuolatinė gyvenamoji vieta su motina L. E., jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš A. K. išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams- Ž. E. ir T. E. po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2012-12-10 iki vaikų pilnametystės (šioje dalyje sprendimas vykdomas skubiai); 3) priteisti iš A. K. materialinio išlaikymo T. E. ir Ž. E. įsiskolinimą už trejus metus nuo 2009-12-10 iki 2012-12-09 skaičiuojant po 150 Lt per mėnesį kiekvienam, iš viso po 5400,00 Lt, viso – 10 800 Lt; 4) išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedė vaikų motinai L. E.; 5) priteisti iš A. K. ieškovei L. E. 126,00 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už nuvykimą ekspertizės atlikimui; 6) priteisti iš atsakovo A. K. 1455,25 Lt valstybės patirtų išlaidų už L. E. suteiktą antrinę teisinę pagalbą; 7) priteisti iš atsakovo A. K. 616,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismo nustatyta, kad atsakovas turi dar du santuokoje gimusius nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, rengia, maitina, leidžia į mokyklą, suteikia būstą, moka už juos komunalinius mokesčius ir kt. Kitų dviejų jo vaikų Ž. ir T. išlaikymu, būsto jiems suteikimu ir kitų poreikių tenkinimu rūpinasi vien tiktai vaikų mama L. E..
Teismo vertinimu atsakovo materialinė padėtis yra geresnė už ieškovės, jis ir jo žmona dirba, turi žemės, iš kurios gauna pajamas, o ieškovė turi dar vieną mažametį vaiką, kurį taip pat turi prižiūrėti ir išlaikyti, gyvena iš socialinių pašalpų.
Teismo nuomone, atsakovas, kaip vaiko tėvas, negali perkelti vaikų išlaikymo pareigos vien motinai, jis taip pat turi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, mano, kad minimalius vaiko poreikius galima patenkinti priteisiant išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-12-10 iki vaikų pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo: 1) panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams vaikams T. E. (gim.) ir Ž. E. (gim.); 2) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai; 3) priteisti 724,00 litų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 324,00 litai žyminis mokestis ir 400,00 litų už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalba rengiant apeliacinį skundą.
1. Apelianto manymu, teismas tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, ir priteisdamas kiekvienam ieškovės vaikui po 5400,00 Lt, nenurodė jokių motyvų ir neatliko įrodymų vertinimo, tuo pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 1 p., 2 p. reikalavimus, keliamus sprendimo turiniui.
Šalies argumentai
2. Apeliantas mano, kad teismas nustatydamas priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį turėjo vadovautis LR CK 3.192 str. 2 d. nuostatomis. Teismas byloje turėjo būti aktyvus ir pareikalauti, kad šalys pateiktų duomenis apie savo turtinę padėtį už laikotarpį nuo 2009-12-10 iki 2012-12-09, tačiau to nepadarė.
3. Apeliantas teigia, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingus faktus dėl LR CK 200 str. taikymo turėjo remtis tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne aplinkybėmis, egzistuojančiomis bylos nagrinėjimo teisme metu, kurios yra svarbios ir aktualios nustatant tik konkretų išlaikymo dydį, bet ne išlaikymo įsiskolinimo dydį.
4. Apelianto manymu teismas nesiaiškino kokia buvo ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2009-12-10 iki 2012-09-10, kad būtų galima nustatyti, kokias pajamas minėtu laikotarpiu gavo ieškovė ir į tai atsižvelgiant nustatyti, kiek pajamų ieškovė realiai galėjo skirti vaikų išlaikymui. Taip pat teismas turėjo išsiaiškinti ir atsakovo gautas pajamas minėtu laikotarpiu bei nustatyti ieškovės bei jo dalis išlaikymo prievolėje.
5. Jo teigimu teismas bylą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, nes nesiaiškino šalių turtinės padėties, buvusios įsiskolinimo susidarymo metu, taip pat nesiaiškino priežasčių, dėl kurių susidarė išlaikymo įsiskolinimas ir sprendimo dalies dėl išlaikymo visiškai nemotyvavo.
6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, nes ieškovė teismui nepateikė, o teismas nepareikalavo duomenų apie ieškovės turimą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus. Nesant šių duomenų, teismas negalėjo objektyviai nustatyti, kurios iš šalių turtinė padėtis yra geresnė.
7. Apelianto manymu, skundžiamoje sprendimo dalyje apskritai nėra galimybės suvokti ir suprasti, kokiomis bylos aplinkybėmis ir kokiais įrodymais remiantis buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir kaip buvo nustatytas išlaikymo įsiskolinimo dydis, nes teismo sprendime apie tai nėra pateikta nei motyvų, nei įrodymų vertinimo.
8. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad jis negyveno su ieškove, niekada nepalaikė ilgalaikių artimų santykių ir bendro ūkio nevedė, todėl negalėjo žinoti, kad T. E. ir Ž. E. yra jo vaikai. Jo manymu, ieškovė pati sąmoningai prisiėmė pernelyg didelę atsakomybę bei socialinę riziką, todėl didelė atsakomybės dalis tenka pačiai ieškovei.
9. Apeliantas teigia, jog materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimas už trejus metus pažeidžia jo šeimos teisėtus lūkesčius, taip pat pažeidžia pusiausvyros principą tarp jo santuokoje gimusių vaikų G. ir M. bei nesantuokinių vaikų T. ir Ž.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. E. prašo palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-05-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-78-674/2013 palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (136-138 b. l).
1.Teismas itin atidžiai išnagrinėjo bylą, išklausė šalis bei institucijos, teikiančios išvadą paaiškinimus, tinkamai aptarti ir įvertinti rašytiniai įrodymai, o bylos esmė pilnai atskleista.
Šalies argumentai
2. Ieškovės teigimu, atsakovas žinojo, kad gimę vaikai yra jo, tačiau jis vengė pripažinti tėvystę, ar įsitikinti tėvystės tikrumu. Pažymėjo, kad anksčiau kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo neturėjo galimybės, kadangi neturėjo pinigų susimokėti už teisines paslaugas bei DNR tyrimus.
3. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad tiek 2009-2012 m. laikotarpiu, tiek šiuo metu 1 MGL dydis Lietuvos Respublikoje yra tokio paties dydžio-130 litų. Jeigu iš atsakovo būtų priteistas 1 MGL dydžio išlaikymas T. ir Ž. per mėnesį, šios sumos, paprastai, LRV nustatyta tvarka yra indeksuojamos, todėl mano, jog jos prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma už trejus metus, yra artima indeksuotam 1 MGL dydžiui per mėnesį kiekvienam vaikui, t.y. 150 Lt per mėnesį. Ieškovės manymu, tai ženkliai mažesnė suma už LR CK 6.461 str. numatytą išlaikymo dydį.
4. Ieškovė pažymėjo, kad prižiūri 2011 m. gimusį sūnų J. E., todėl jos galimybės įsidarbinti ribotos, gyvena iš socialinės pašalpos, kuri paskirta po 651,80 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. vaikams- Ž. E. (gim.), T. E. (gim.), J. E. (gim.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. ginčija Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo priteista 10 800 litų išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas.
CK 3.194 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str.; CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
CK 3.200 straipsnio normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).
Byloje nustatyta, kad ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus- T. E. (gim.), Ž. E. (gim.) ir J. E. (gim.). Iš nurodytų vaikų- T. E. ir Ž. E. yra ieškovės ir atsakovo nesantuokiniai vaikai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas šiais vaikais nesirūpino nuo pat jų gimimo, niekada jų nelankė, neprisidėjo prie jų išlaikymo, tokiu būdu perkeldamas visą naštą vaikų- T. E. (gim.) ir Ž. E. ( gim.) motinai L. E.. Atsakovas šių aplinkybių nenuginčijo, nepateikė jokių įrodymų, todėl laikytina, kad nepilnamečio sūnaus T. E. ir nepilnametės dukters Ž. E. teisės į išlaikymą atsirado nuo jų gimimo momento.
Apelianto argumentas, kad su ieškove negyveno kartu, niekada nepalaikė ilgalaikių artimų santykių ir bendro ūkio nevedė, todėl negalėjo žinoti, kad T. E. ir Ž. E. yra jo vaikai, nesusijęs su ieškovės reikalavimu dėl įsiskolinimo priteisimo, todėl atmestinas. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo nuomone, jog didelė atsakomybės dalis tenka pačiai ieškovei, nes pati ieškovė sąmoningai prisiėmė pernelyg didelę atsakomybę bei socialinę riziką viena augindama vaikus. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, kas prisiima didžiąją dalį atsakomybės, pagal įstatymą pareiga dėl vaikų išlaikymo tenka abiems tėvams proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-23/2004 (nutartis paskelbta Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 21, p. 29-32), konstatavo, kad remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Šioje byloje vaikų kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu, nustatytu atlikus DNR ekspertizės tyrimą, tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos atsirado nuo vaikų T. E. ir Ž. E. gimimo dienos, kaip tai numatyta CK 3.137 straipsnio 3 dalyje.Pažymėtina, kad atsakovas neneigė, jog iš ieškovės jam buvo žinoma apie tėvystę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovo argumentas, kad materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimas už trejus metus pažeidžia jo šeimos teisėtus lūkesčius, taip pat pažeidžia pusiausvyros principą tarp jo santuokoje gimusių vaikų G ir M bei nesantuokinių vaikų T ir Ž.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, jog tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos, pagal įstatymą tėvai išlaikymą vaikams turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau teismas visas byloje esančias abejones turi vertinti vaiko intereso naudai ir priimti vaiko teises ir interesus apsaugantį teismo sprendimą.
Atmestini apelianto argumentai, jog pirmos instancijos teismo skundžiamoje sprendimo dalyje apskritai nėra galimybės suvokti ir suprasti, kokiomis bylos aplinkybėmis ir kokiais įrodymais remiantis buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir kaip buvo nustatytas išlaikymo įsiskolinimo dydis, nes teismo sprendime apie tai nėra pateikta nei motyvų, nei įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad pagal teismų suformuotą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Minimali mėnesio alga nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 buvo 800 Lt. Šiuo atveju ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už nepilnamečius vaikus po 150 Lt. Laikoma, kad 150 Lt išlaikymo suma – neįrodinėtina, kadangi ji yra labai minimali, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskaičiavo išlaikymo (gim.) įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 150 Lt per mėnesį, iš viso priteisiant T. E. 5400,00 Lt, ir Ž. E. (gim.) 5400,00 Lt, viso 10800,00 Lt.
Atkreiptinas dėmesys, kad priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų teismas turi vadovautis CK 3.198 straipsnyje įtvirtintu vaikų lygybės principu, reiškiančiu, kad nepriklausomai nuo to, vaikai gimę santuokoje ar ne, iš vienos ar iš skirtingų santuokų, tų pačių ar skirtingų tėvų, turi vienodą teisę į išlaikymą. Vienodos teisės į išlaikymą turėjimas nereiškia, kad dviem ir daugiau vaikams turi būti priteistos visiškai vienodas išlaikymas iš to paties išlaikyti privalančio tėvo. Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių vaiko poreikių ir nuo kito vaiko tėvo turtinės padėties (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai priteisiamas išlaikymas dviem ir daugiau vaikų visų pirma turi būti užtikrintas protingas visų vaikų interesų balansas. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas įvertino ir atsakovo turtinę padėtį, jo galimybes teikti išlaikymą, o taip pat atsižvelgė ir į ieškovės turtinę padėtį. Pastaroji pragyvena iš socialinės pašalpos, ką patvirtina ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. pažyma apie skiriamą socialinę pašalpą po 651,80 Lt už L. E. nepilnamečius vaikus: Ž. E. (gim.), T. E., J. E. (gim.) (7 b. l.).Nors ieškovė nepateikė išlaidų paskaičiavimo vaikų poreikiams, tačiau šios aplinkybės yra visuotinai žinomos, teismų praktikoje pripažintina, kad šios išlaidos yra žymiai didesnės, nei prašo ieškovė. Tačiau, pažymėtina ir tai, kad atsakovas neginčija pirmos instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nepilnamečiams vaikams paskirtas išlaikymas kiekvienam po 250,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. nuo 2012-12-10, iki vaikų pilnametystės, nes būtent šias išmokas pagrįsti reikalinga abiejų tėvų turtinė padėtis.
Tai, kad motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, tačiau jis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taip pat nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą dėl to, kad pasak apeliantą teismas nesiaiškino kokia buvo ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2009-12-10 iki 2012-09-10, kad būtų galima nustatyti, kokias pajamas minėtu laikotarpiu gavo ieškovė ir į tai atsižvelgiant nustatyti, kiek pajamų ieškovė realiai galėjo skirti vaikų išlaikymui. Kaip jau buvo aukščiau nurodyta, jog ieškovės prašoma suma įsiskolinimui padengti paskaičiuota pagal ženkliai mažesnę sumą nei tuo metu buvo minimali mėnesinė alga.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos nuostata, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Tuo tarpu ieškovė pragyvena iš socialinės pašalpos, pripažinta kaip nepasiturinti, išlaiko tris nepilnamečius vaikus(b.l.7,8)Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas dirba, turi transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą- butą su ūkiniu pastatu, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuos sklypus atsakovas nuomoja pagal 2012 m. gegužės 23 d. pasirašytą privačios žemės sklypo panaudos sutartį, todėl atsakovo argumentas, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog jo materialinė padėtis geresnė nei ieškovės, atmestini, kaip nepagrįsti. Taigi tiek nekilnojamas turtas, tiek įmonės turėjimas, pajamų gavimas rodo, kad atsakovas yra pajėgus sumokėti teismo priteistą įsiskolinimą. Atsakovas turi prisiimti atsakomybę už neigiamas jam kilusias pasekmes. Be to jis pats patvirtino, kad jam iš ieškovės buvo žinoma apie jo tėvystę.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog trečiasis asmuo pateiktu atsiliepimu sutiko, kad ieškovės prašymas dėl įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas, tiesiog nesutiko su tuo, kad priteistą įsiskolinimą atsakovas turėtų sumokėti visą iš karto.
Pažymėtina, kad įsiskolinimo mokėjimas yra vykdomojo proceso dalykas. Atsakovas neprašo jo sumažinti, ar išdėstyti jo mokėjimą, bet reikalauja panaikinti šią sprendimo dalį. Vykdymo procese atsakovas galės pasinaudoti teise dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar mokėjimo atidėjimo.
Kadangi teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo netenkina, tai klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nebesprendžiamas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K. 400,00 Lt(keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų ieškovei L. E..