Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ ieškinį atsakovui G. Č. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „EDS INVEST“ 2025 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) atsakovo G. Č. sudarytą vienašalį palikimo atsisakymo sandorį (neveikimą) po M. Č. (toliau – ir palikėja) mirties; 2) leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovo pagal 2009 m. rugpjūčio 8 d. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0106/09/10777, į jo dalį M. Č. palikime, t. y. 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuris yra trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. valdyme; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčijamo vienašalio palikimo atsisakymo (neveikimo) sandorio sudarymo metu ji turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, kuri buvo pripažinta teismo išduotu vykdomuoju dokumentu. Antstolei vykdant išieškojimą iš atsakovo pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas, turėdamas didelių skolinių įsipareigojimų ieškovei, nesiėmė veiksmų priimti po jo motinos mirties atsiradusį palikimą. Atsisakydamas palikimo, atsakovas sumažino savo mokumą ir galimybę ieškovei patenkinti reikalavimus, patvirtintus išduotu vykdomuoju dokumentu. Atsakovui nesiėmus veiksmų palikimui priimti, palikimą priėmė atsakovo sesuo, kuri paveldėjo butą. Paveldėto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 31 900 Eur. Atsakovui nesudarius nebūtino sandorio ir neatsisakius palikimo, jis paveldėtų 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto, o antstolė, įstatymų nustatyta tvarka priverstinai realizavusi atsakovo turtą, būtų turėjusi galimybę padengti atsakovo turimą įsiskolinimą (ar jo dalį) ieškovei. Atsakovas neabejotinai žinojo apie savo prievolę ieškovei, kuri vykdoma antstolės kontoroje pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Nesiimdamas veiksmų palikimui priimti, atsakovas žinojo, kad iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto, iš kurio galėtų būti išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsakovas skolos nedengia. Išieškojimo nukreipimas į atsakovui nuosavybės teise nepriklausantį turtą negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiojo asmens teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesąžiningų ir ieškovės teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. neatsisakius jam po motinos mirties tenkančios palikimo dalies, trečiasis asmuo neturėtų teisės paveldėti šios turto dalies.

3. Trečiais asmuo atsiliepime į ieškinį prašė: taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atsakovui atmesti visa apimti; ieškinį atmesti kitais pagrindais (neįrodžius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio taikymo sąlygų); ieškinį palikti nenagrinėtą arba atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 3 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukė; grąžino ieškovei 359 Eur žyminį mokestį; priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui A. V. 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir 2025 m. rugsėjo 16 d. išėjęs priimti teismo procesinio sprendimo, nustatė, kad ieškovės pareikštas ieškinys neatitinka jam įstatymų keliamų reikalavimų, kadangi reiškiamas reikalavimas nesukuria ir negali sukelti ieškovei materialinių, teisinių padarinių.

6. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens A. V. teisės į po palikėjos mirties atsiradusį turtą (palikimą) nėra nuginčytos. Pagrindas, dėl kurio šios teisės turėtų būti nuginčytos byloje ieškovės nėra nurodytas, taip pat ieškovė nėra suformulavusi tokio reikalavimo (ieškinio dalyko) byloje. Duomenų, kokiu pagrindu po palikėjos mirties atsiradęs turtas (palikimas) galėtų būti priteisiamas atsakovui tam, kad į šį turtą būtų galima nukreipti išieškojimą nėra, taip pat nėra ir reikalavimo pripažinti šį turtą atsakovo nuosavybe. Be kita ko, ieškovės atstovė 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareikštu ieškiniu siekia tik nukreipti išieškojimą į šiuo metu trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑121-781/2025, kontekste, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) atsakovo sudarytą vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, kol nėra nuginčyta trečiojo asmens nuosavybės teisė į palikimą ir nėra nustatyta pagrindų palikimą sudarančio turto priteisti įsiskolinusiam įpėdiniui (atsakovui), ieškovei nesukels materialiųjų teisinių padarinių, o materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Konstatuota, kad byla pagal ieškovės pareikštą ieškinį nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka ir byla pagal šį ieškinį nutraukiama.

7. Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo lemtos ieškovės inicijuoto teisminio proceso atsakovo atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir trečiasis asmuo tarėsi dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, tačiau toks būdas nebuvo surastas. Byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti dėl ieškovės nesąžiningumo (nepagrįstai pareikštų reikalavimų), proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis iki byloje buvo pristatyta byloje nagrinėjamam ginčui aktuali ir jau bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2025 m. birželio 26 d., suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025. Paaiškėjus minėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurios pagrindu nutartimi byla yra nutraukiama, ir trečiojo asmens atstovui ją pristačius, ieškovė į ją nereagavo, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, procesine teise patikslinti ieškinio dalyką ir (ar) faktinį pagrindą nesinaudojo ir prašė bylą nagrinėti pagal esamus ieškinio reikalavimus ir jame suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą. Duomenų apie trečiojo asmens nesąžiningumą ir (ar) piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis byloje nėra. Teismas nusprendė, kad ieškovė yra iš dalies atsakinga už trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas bylos nagrinėjimo metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

8.1. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad tiek teikiant ieškinį, tiek parengiamojo posėdžio metu nebuvo poreikio tikslinti ieškinio dalyką, kitaip performuluojant reikalavimus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑121‑781/2025, pateiktus išaiškinimus, kadangi reikalavimai buvo suformuluoti tinkamai pagal tuo metu galiojusią nusistovėjusią teismų praktiką analogiškose bylose. Ieškinys pateiktas 2025 m. sausio 16 d., parengiamasis posėdis įvyko 2025 m. gegužės 16 d., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimta 2025 m birželio 26 d. Atsižvelgdama į tai, kiek buvo pažengęs procesas, ieškovė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu nutraukti civilinę bylą, nesuteikiant galimybės ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimų.

8.2. Ieškovės nuomone, pasikeitusi kasacinio teismo praktika būtent reikalavimo formavimo apimtyje, yra pakankamai svarbi priežastis teismui atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Naujoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje 2025 m birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, akcentuojama ne tik ieškovo pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, bet ir teismo pareiga tai išaiškinti ieškovui.

8.3. Teismas, teigdamas, kad paaiškėjus minėtai kasacinio teismo praktikai ir trečiojo asmens atstovui ją pristačius, ieškovė į ją nereagavo, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, procesine teise patikslinti ieškinio dalyką ir (ar) faktinį pagrindą nesinaudojo, nėra tikslingas, kadangi tokia galimybė pasinaudoti šia turima teise ieškovei nebuvo suteikta. Minėta nutartis trečiojo asmens atstovo tikslingai buvo pristatyta tik jo baigiamosios kalbos metu, po kurios teismas nesudarė galimybės ieškovei tikslinti ieškinio. Akivaizdu, kad ir pirmosios instancijos teismas į paaiškėjusias naujas aplinkybes nereagavo tinkamai, t. y. nesiėmė atitinkamų procesinių veiksmų, kad užtikrintų tinkamą bylos išnagrinėjimą iš esmės, priešingai, nutraukė bylą formaliais pagrindais jau teisminio nagrinėjimo stadijoje. Ieškovė, teismui suteikus galimybę šioje bylos nagrinėjimo stadijoje patikslinti ieškinio dalyką, performuluojant jį pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pateiktus minėtoje 2025 m birželio 26 d. nutartyje, ieškinio reikalavimus būtų tikslinusi.

8.4. Šioje civilinio proceso stadijoje (t. y. jau bylos nagrinėjimo metu) teismo priimtas procesinis sprendimas nutraukti bylą dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo, nesuderinamas su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovė, norėdama apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. Nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalyje numatytos bylos nutraukimo teisinės pasekmės, kadangi byla nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės. Ieškinio teikimas iš naujo (patikslinus jo reikalavimus) nepadėtų apginti ieškovės pažeistų teisių, nes būtų praleistas ieškinio senaties terminas, kuris yra būtina actio Pauliana (Pauliano ieškinio) taikymo sąlyga. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl galimų teisinių pasekmių, kaip šiuo atveju (t. y. nesuteikus galimybės ieškovei patikslinti ieškinio dalyko, kurio tikslinimo poreikis atsirado jau bylos nagrinėjimo metu) ieškovės teisė į teisminę gynybą galėtų būti įgyvendinta.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. V. prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 3 d. nutarties ir minėtą teismo nutartį palikti nepakeista; 2) priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1. Trečiasis asmuo atsiliepime (teisme gautas 2025 m. kovo 4 d.) pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas visa apimtimi dėl atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų ir argumentų, o civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jau atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad įgijo nuosavybės teisę į visą Butą 2021 m. lapkričio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Nenuginčijus trečiojo asmens nuosavybės teisės į Butą įgijimo pagrindo teisėtumo teismas neturi teisės nuspręsti dėl jokios trečiojo asmens teisėtai nuosavybėn įgyto turto dalies nuosavybės teisės paneigimo ir nuosavybės atėmimo. Todėl ieškovės reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą į 1/2 dalį trečiajam asmeniui teisėtai nuosavybės teise priklausančio Buto, nuo pat pradžių buvo procesiškai ydingas ir teisme nenagrinėtinas, nes tai nėra ir negali būti savarankiškas reikalavimas, kadangi tai, kaip formuluojamas šis ieškinio reikalavimas, savo esme yra vykdymo proceso pasekmė ir tik tuo atveju, jeigu trečiojo asmens nuosavybės teisė į 1/2 dalį Buto būtų paneigta ir pripažinta atsakovui. Atsiliepime į ieškinį, be kita ko, buvo nurodyta, kad ieškiniu ginčijamo atsakovo neveikimo pripažinimas negaliojančiu ab initio savaime nesukurs atsakovo teisės į jokią nepriimto palikimo (1/2 ginčo Buto) dalį, nes toliau liks visa apimtimi galioti paveldėjimo liudijimas, kuris yra teisėtas ir neginčijamas trečiojo asmens nuosavybės teisės į Butą įgijimo pagrindas, o ne atsakovo neveikimas. Į visus minėtus argumentus, pateiktus 2025 m. kovo 4 d. teismo priimate trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį, ieškovė nereagavo, palaikė savo pirminį ieškinį visa apimtimi iki pat civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos, neteikė procesinių prašymų dėl galimybės tikslinti ieškinį suteikimo, pirminio ieškinio nepatikslino, todėl ieškovei kilo teismo nutartimi nustatytos procesinės pasekmės – civilinės bylos nutraukimas.

9.2. Ieškovės ieškiniu pareikštų dviejų reikalavimų esmė ir galutinis procesinis tikslas buvo išieškojimo pagal atsakovo kreditoriaus finansinius reikalavimus nukreipimas į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau tokia situacija yra negalima, tai, kodėl ši situacija yra civilinio proceso prasme ydinga, išdėstė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, kurioje išsprendė iš esmės analogiško ieškinio, kaip pareikštas šioje byloje, nagrinėjimo procesinę baigtį.

9.3. Ieškovė yra profesionalė savo srityje ir nuo bylos pradžios buvo atstovaujama byloje teisinį išsilavinimą turinčio atstovo, suprantančio ir privalančio suprasti civilinio proceso taisykles ir atitinkamo procesinio veikimo ar neveikimo teisines pasekmes ieškovei. Teismas nutartyje aiškiai konstatavo, kad pagarsinus byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą 2025 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑121‑781/2025, kurios pagrindu ginčijama teismo nutartimi civilinė byla buvo nutraukta, ieškovės atstovas į tai nereagavo, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, procesine teise patikslinti ieškinio dalyką ir (ar) faktinį pagrindą nesinaudojo ir net prašė teismo bylą nagrinėti pagal esamus ieškinio reikalavimus ir jame suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą.

9.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2025 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, tapo viešai prieinama nuo minėtos nutarties paskelbimo dienos. Tai, kad ši kasacinio teismo praktika tapo žinoma ieškovės atstovui tik 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu yra išimtinai tik ieškovės neatsakingumo pasekmė. Minėtos kasacinio teismo praktikos pagarsinimas 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu, nėra ir negali būti laikomas netikėta ar siurprizine žinia ieškovei. Dar 2025 m. kovo 4 d. teisme priimtame trečiojo asmens atsiliepime jau buvo atvirai trečiojo asmens atstovo raštu išsakyti visi esminiai ieškinio trūkumai, tarp jų tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo atsisakymą priimti palikimą patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl byla nenagrinėtina teisme, tai tik patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2025 m. birželio 26 d. nutartyje. Ieškovė toliau procese nieko nedarė ir procese veikė pasyviai išskirtinai savo rizika, kuri nepasiteisino; kaltinti teismo procesiniu neveikimu, kaip nurodoma atskirajame skunde, nėra pagrindo.

9.5. Ieškovei žinoma, kad vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas, tačiau nei iki 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio, nei jam besibaigiant, kai ieškovei buvo pagarsinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2025 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, ieškovė neįžvelgė kilusio procesinio būtinumo tikslinti ieškinio dalyką, ir posėdžio pabaigoje prašė teismo bylą nagrinėti pagal esamus ieškinio reikalavimus ir suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą. Matydamas tokį ieškovės atstovo, profesionalaus teisininko, elgesį procese teismas neturėjo pagrindo savo nuožiūra suteikti ieškovei priverstinės galimybės tikslinti ieškinio reikalavimus.

9.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2025 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia faktine aplinkybe ar nauju įrodymu civilinio proceso prasme, kuri nebuvo ištirta teismo posėdžio metu. Tai tik indikatorius ieškovei persvarstyti jau pareikšto ieškinio patenkinimo perspektyvas, o ne akivaizdus ir objektyvus būtinumas tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą. Išimtinai nuo ieškovės valios priklauso ar ji naudosis, ar ne vėlesnio ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo galimybe CPK 141 straipsnio 1 dalies prasme, jeigu tokį būtinumą įžvelgia ir sugeba teismui tinkamai pagrįsti. Minėta kasacinio teismo praktika taip pat nėra svarbi priežastis teismui atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, be to, ši nutartis tapo viešai prieinama nuo 2025 m. birželio 26 d., t. y. minėtos nutarties paskelbimo dienos, todėl negalėjo būti laikoma nauja ieškovei ar teismui 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje.

9.7. Ieškovė turi teisę tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, pareikšdama ieškinį, atitinkantį įstatymų keliamus reikalavimus, kad jais ieškovei būtų sukelti konkretūs materialiniai ir teisiniai padariniai. Dėl ieškinio senaties terminų taikymo, kai to prašo kita bylos šalis, gali pasisakyti tik teismas, kuris spręs bylą iš esmės pagal naują ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį teisėtai ir pagrįstai CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį.

12. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia esminiais argumentais, kad nagrinėjimu atveju bylos procesas buvo pažengęs ir skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas užkirto kelią ieškovei ginti savo pažeistas teises, patikslinant ieškinio reikalavimus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Apeliantė taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi pažeidžiamas proceso ekonomiškumo principas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, apeliantės atskirojo skundo ir trečiojo asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, taip pat konkrečios nagrinėjamos bylos proceso eigą, su apeliantės argumentais nesutinka.

13. Vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

14. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę (faktinį ieškinio pagrindą), ir nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima tai, kad tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas yra ypač svarbus tolimesnei bylos eigai, kadangi proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Dėl to ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-472/2012). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisme sprendžiant ieškovo pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo riboms apibrėžti reikšmingi abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011). Reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai, kai siekiama įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio.

16. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021; 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 21 punktą).

17. CPK 141 straipsnyje numatyta galimybė šaliai pakeisti ieškinio dalyką, bet tik laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą; vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑121-781/2025, pateiktus išaiškinimus, kaip aktualius nagrinėjamai bylai. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartyje pateikti išaiškinimai, jog atsisakymo priimti palikimą panaikinimas teisine prasme reikštų, kad palikimo atsisakymo nebuvo, t. y. kad įpėdinis nei priėmė palikimą, nei atsisakė jį priimti; tad tokio vienašalio sandorio panaikinimas neturi įtakos palikimą priėmusio įpėdinio nuosavybės teisei į paveldėtą turtą ir šis savaime netampa skolininko, atsisakiusio palikimo, nuosavybe; išieškojimas negali būti nukreiptas į įpėdinio, priėmusio palikimą, paveldėtą nekilnojamąjį turtą, nenuginčijus jo atlikto palikimo, atsiradusio po palikėjo mirties, priėmimo ir šiuo pagrindu atsiradusios jo nuosavybės teisės į ginčo turtą. Neišsprendus palikimą priėmusio įpėdinio nuosavybės teisę į ginčo turtą patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo ir palikimą priėmusio įpėdinio atlikto palikimo priėmimo teisėtumo klausimų, ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsisakymą priimti palikimą patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, nes išieškojimas pagal skolininko, atsisakiusio palikimo, kreditorių finansinius reikalavimus negali būti nukreiptas į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, 42 ir 43 punktai).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2025 m. sausio 20 d. pareikštu ieškiniu actio Pauliana instituto pagrindu prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo sudarytą vienašalį palikimo atsisakymo sandorį (neveikimą) po palikėjos mirties, taip pat prašė leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovo pagal 2009 m. rugpjūčio 8 d. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0106/09/10777, į jo dalį palikėjos palikime, t. y. 1/2 dalį Buto, kuris yra trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. valdyme. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos jos reikalavimams patenkinti.

20. Reikšminga įvertinti tai, kad trečiasis asmuo A. V. 2025 m. kovo 4 d. byloje gautame atsiliepime į ieškinį su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko ir, be kitų prašymų, buvo pareiškusi prašymą ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą arba atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį išdėstė nesutikimo motyvus ir savo nesutikimą su ieškovės ieškinio reikalavimais, be kita ko, grindė argumentais, kad ieškovės reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą į 1/2 dalį trečiajam asmeniui teisėtai nuosavybės teise priklausančio Buto yra procesiškai ydingas ir teisme nenagrinėtinas, nes negali būti savarankiškas reikalavimas ir privalėjo būti teismo atsisakytas priimti, o tokį jau priėmus – paliktas nenagrinėtas. Trečiasis asmuo atsiliepime rėmėsi argumentais, kad ieškiniu ginčijamo atsakovo neveikimo pripažinimas negaliojančiu ab initio savaime nesukurs atsakovo teisės į jokią nepriimto palikimo (1/2 ginčo Buto) dalį, nes toliau liks visa apimtimi galioti 2021 m. lapkričio 22 d. Paveldėjimo liudijimas, kuris yra teisėtas ir neginčijamas trečiojo asmens nuosavybės teisės į Butą įgijimo pagrindas, o ne atsakovo neveikimas; kad trečiasis asmuo neatsako už jokias atsakovo prievoles, todėl teismas sprendimu negali išduoti leidimo išieškoti iš trečiojo asmens turto, įskaitant Butą ar jo dalį; nenuginčijus trečiojo asmens nuosavybės teisės į Butą įgijimo pagrindo teisėtumo teismas neturi teisės spręsti dėl trečiojo asmens teisėtai nuosavybėn įgyto turto dalies nuosavybės teisės paneigimo ir nuosavybės atėmimo.

21. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės ieškinį skirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. gegužės 15 d.; pasiūlyta šalims apsvarstyti galimybę išspręsti ginčą taikiai patiems arba taikinamojo tarpininkavimo būdu (teismine mediacija). 2025 m. gegužės 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, išklausius dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas dėl taikaus ginčo sprendimo būdo ir tenkinus trečiojo asmens prašymą sudaryti galimybes spęsti ginčą taikiai, bylos nagrinėjimas atidėtas, kitas teismo posėdis paskirtas 2025 m. rugsėjo 16 d. Byloje 2025 m. rugsėjo 16 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės pagal byloje pareikštus reikalavimus, byloje dalyvaujantys asmenys pasisakė dėl savo reikalavimų, atsikirtimų į reikalavimus esmės.

22. Taigi nagrinėjamu atveju jau pradinėje proceso stadijoje (2025 m. kovo 4 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį) trečiasis asmuo savo atsikirtimus į ieškovės ieškinio reikalavimus grindė argumentais, siejamais su ieškovės ieškinio reikalavimų suformulavimo ydingumu ir tuo, kad formuluojamas reikalavimas nenagrinėtinas teisme, be kita ko, šiais procesinio teisinio pobūdžio argumentais grindė atsiliepime formuluojamus prašymus teismui dėl ieškinio.

23. Apeliantė nurodo, kad ieškinio reikalavimai buvo suformuluoti pagal tuo metu galiojusią teismų praktiką analogiškose bylose, dėl to teikiant ieškinį ir parengiamojo posėdžio metu nebuvo poreikio tikslinti ieškinio dalyką, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimta 2025 m. birželio 26 d. Apeliantė taip pat nurodo, kad akcentuojama kasacinio teismo nutartis trečiojo asmens atstovo buvo pristatyta tik jo baigiamosios kalbos metu.

24. Iš 2025 m. rugsėjo 16 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad trečiojo asmens atstovas apeliantės akcentuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, ir joje pateikus išaiškinimus nurodė savo baigiamosios kalbos metu. Tačiau pažymėtina ir tai, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės, trečiojo asmens atstovas uždavė klausimus ieškovei, siejamus su ieškinio reikalavimų suformulavimu, jų patenkinimu sukeltinais materialiniais padariniais, trečiojo asmens nuosavybės teise, ieškovės atstovė pasisakė dėl pateiktų klausimų.

25. Vertinant apeliantės argumentus, pirma, pažymėtina tai, kad kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad šioje byloje, pirmosios instancijos teismui 2025 m. gegužės 15 d. posėdžio metu atidėjus bylos nagrinėjimą, kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2025 m. rugsėjo 16 d., yra pagrindas vertini, jog ieškovė, kaip ir trečiasis asmuo, turėjo pakankamai laiko pasirengti 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžiui ir susipažinti su viešai skelbiama šalių ginčui aktualia kasacinio teismo praktika.

26. Antra, reikšmingai tai, kad bylos nagrinėjimo 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje metu trečiojo asmens atstovas laikėsi iš esmės tos pačios pozicijos dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, kurią trečiasis asmuo buvo išdėstęs dar 2025 m. kovo 4 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį. Trečiojo asmens atstovas, baigiamosios kalbos metu papildomai nurodydamas apeliantės akcentuojamą kasacinio teismo nutartį, iš esmės trečiojo asmens pozicijos byloje nekeitė. Taigi nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pozicija dėl ieškovės ieškinio reikalavimų iš esmės nesikeitė ir ieškovei tokia pozicija nebuvo nauja, visiškai nežinoma ar netikėta (siurprizinė).

27. Trečia, 2025 m. rugsėjo 16 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė buvo atstovaujama aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčio atitinkamai įgalioto asmens. Trečiojo asmens atstovui pristačius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, suformuotą praktiką, ieškovės atstovei buvo suteikta replikos teisė (CPK 254 straipsnis), ieškovė atstovė nurodė, kad replikos teise nepasinaudos (2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 40 min. 50 sek. iki 40 min. 57 sek.).

28. Apeliantė pažymi tai, kad naujausia kasacinio teismo praktika buvo pristatyta tik trečiojo asmens atstovo baigiamosios kalbos metu. Tačiau trečiojo asmens atstovui nurodžius byloje kasacinio teismo praktiką, kaip aktualią nagrinėjamam ginčui, ieškovė (per atstovę) į tokius argumentus nereagavo, kaip į turinčius esminės reikšmės bylai ar vėlesniam ieškinio dalyko pakeitimo būtinumui, nesinaudojo replikos teise, šiuo aspektu nenurodė kitų argumentų, nereiškė prieštaravimų ar prašymų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylos nagrinėjimą atidėti ar kitų prašymų. Papildomai pastebėtina ir tai, kad minėtame 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2025 m. spalio 3 d. Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad šioje byloje akcentuojama kasacinio teismo praktika dėl reikalavimo formulavimo yra pakankamai svarbi priežastis teismui atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau tokios savo pozicijos pirmosios instancijos teismui iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo nenurodė (CPK 256 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė prašė bylą nagrinėti pagal esamus ieškinio reikalavimus ir jame suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą.

29. Apeliantė remiasi argumentais, kad po trečiojo asmens atstovo baigiamosios kalbos pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės ieškovei tikslinti ieškinio. Apeliantė pažymi tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, akcentuojama ne tik ieškovo pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, bet ir teismo pareiga tai išaiškinti ieškovui.

30. Šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės akcentuojamoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ieškiniu buvo ginami bankrutuojančio asmens kreditorių interesai, byla buvo susijusi ir su viešojo intereso apsauga, tokiose bylose teismo diskrecija – platesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-121-781/2025, 47 punktas). Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga, byloje galioja šalių dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai).

31. Kaip nurodyta anksčiau, nagrinėjamoje civilinėje byloje dar 2025 m. kovo 4 d. pateiktame trečiojo asmens atsiliepime buvo pareikšti tokio pobūdžio atsikirtimai, jog ieškovės suformuluotas reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą į 1/2 dalį trečiajam asmeniui teisėtai nuosavybės teise priklausančio Buto nenagrinėtinas teisme ir privalėjo būti teismo atsisakytas priimti. Taigi ieškovei nuo pat trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo žinoma trečiojo asmens pozicija dėl ieškinio reikalavimų. Jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje bylos nagrinėjimo ribos buvo aiškios. Po trečiojo asmens atstovo baigiamosios kalbos ieškovė replikos teise nesinaudojo, kitų prašymų nereiškė. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentais dėl vėlesnio ieškinio dalyko pakeitimo būtinumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir tinkamai įvertino ieškovės poziciją ir procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu.

32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo, nesuderinamas ir su proceso ekonomiškumo principu. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad šiuo atveju proceso stadijoje, kai buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, ieškinio dalyko pakeitimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 141 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės reiškiamo reikalavimo pripažinti atsisakymą priimti palikimą patenkinimas nesukels jos siekiamų materialiųjų teisinių padarinių, pagrįstai civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, skundžiama nutartimi nutraukęs bylą, netinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas.

34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostatas. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikęs trečiasis asmuo A. V. pateikė prašymą priteisti jai iš apeliantės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Trečiojo asmens prašomos priteisti 750 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, numatyto už tokio pobūdžio procesinį dokumentą, todėl, apeliantės atskirąjį skundą atmetus, priteistinos trečiajam asmeniui iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ trečiajam asmeniui A. V. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.