Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji A. B. kalta prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 18 val. ji gamino valgį. Tuo metu jos dukra ir anūkė namuose miegojo. Gaminant valgį, išgirdo beldimą į buto duris. Pasižiūrėjusi per durų akutę, pamatė nukentėjusįjį. Jį pažino, nes kelios dienos prieš tai ji buvo iškvietusi policiją, manydama, kad jos anūkas prieš jo valią gali būti laikomas nukentėjusiojo draugo bute, esančiame tame pačiame name kaip ir jos butas. Po to nukentėjusysis jai grasino žodžiu, kad užmuš. Tai sakė prie pareigūnų. Pareigūnai sakė jai rašyti pareiškimą, bet ji pareiškimo nerašė, galvojo išgėręs pašnekėjo ir viskas, nekreipė dėmesio. Kai išgirdusi beldimą pažiūrėjo pro akutę, matė, kad nukentėjusysis išgėręs, pagalvojo, gal jis sumaišė buto duris, ir grįžo į virtuvę toliau gaminti valgį, pjaustė maistą. Grįžusi į virtuvę išgirdo garsų beldimą į duris (trankymą), ji staiga išėjo iš virtuvės ir pamatė nukentėjusįjį stovintį jos buto koridoriuje, iškėlus kumščius galvos lygyje, tada ji išsigandusi dūrė su peiliu nukentėjusiajam. Nukentėjusysis nieko jai nesakė. Dūrė jam, nes buvo išsigandusi, bijojo dėl savo artimųjų, kad kažką gali padaryti. Ji yra staigus žmogus, todėl taip sureagavo. Tuo metu nemąstė, buvo išsigandusi ir gynėsi. Kai įdūrė nukentėjusiajam, pamatė, kad jos dukra stovi išėjusi iš kambario. Po dūrio nukentėjusysis žengė atbulas į laiptinę ir nulipo į viršų. Ji dukrai liepė kviesti greitąją pagalbą ir policiją, nes žinojo, kad tikrai įdūrė. Atvykusiems pareigūnams iš karto pasakė, kad įdūrė, parodė, kur padėjo peilį. Kaip nukentėjusysis pateko į butą, nežino, gal mergaitės buvo neužrakinusios durų. Po įvykio durys nebuvo išlaužtos ar sugadintos. Sutinka atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą 280 eurų, tačiau neturtinę žalą 3500 eurų nesutinka atlyginti.

Nukentėjusysis N. B. parodė, kad 2019 m liepos 13 d. apie 17 val. buvo pas bendradarbį. Tada paskambino draugui T. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g. ir susitarė atvažiuoti pas jį į svečius. Nuo Ašigalio gatvės su taksi važiavo iki (duomenys neskelbtini), dar buvo sustojęs užkandinėje, nupirko valgyti, turėjo alaus. Taksi atvežė jį į (duomenys neskelbtini), kur gyveno T. R.. Jis su dviem „Šilo“ maišeliais rankose lipo pas T. R. į ketvirtą aukštą. Trečiame aukšte prie kaltinamosios durų išgirdo kaip atsirakina durys, atsisuko į duris ir tuo metu buvo dūris į pilvą. Pajutęs skausmą pilve, padėjo maišus, pamatė, kad sužeistas pilvas, susirietė ir lipo į viršų pas T. R., iškvietė policiją. T. R. pasakė, kad jį padūrė T. R. kaimynė iš trečio aukšto. T. iškvietė policiją, gal ir greitąją. Jis pats taip pat skambino 112 ir pasakė, kad jį padūrė. Atvykę medikai jį išvežė į Klinikas. Jis buto nesumaišė ir rankų nebuvo iškėlęs. Nežino, kodėl jį sužalojo. Yra buvęs konfliktas tarp T. R. ir kaltinamosios, tačiau jis šiame konflikte nedalyvavo. Kaltinamoji ieškojo savo sūnaus ar sūnėno S. pas T. R., tačiau jo tenai nebuvo. Jis kaltinamajai negrasino ir jos neįžeidinėjo. Pas T. R. lankosi po 2-3 kartus per savaitę, todėl jo buto sumaišyti su kaltinamosios butu negalėjo. Trečiame aukšte matosi laiptai į viršų, o ketvirtame aukšte, kur gyvena T. R., matosi kopėčios į viršų. Penkto aukšto nėra. Prieš ateidamas pas T. R. buvo išgėręs 6-7 butelius alaus, tačiau girtas nesijautė. Prašo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 280 eurų turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos. Dėl sužalojimo jis buvo nedarbingas. Galvojo, kad nedarbingumas negalioja, nes jis buvo neblaivus, todėl pasiėmė atostogas ir prarado pinigus. Per dieną uždirba apie 200 eurų neatskaičius mokesčių. Ligoninėje gulėjo tris dienas ir po to pasiėmė atostogas. Po to sirgo mėnesį laiko, buvo susiūtas ir negalėjo dirbti. Už liepos mėnesį gavo 800 eurų, nors jo atlyginimas buvo virš 1100-1200 eurų. Taip pat prašo priteisti 3500 eurų neturtinę žalą dėl patirto fizinio skausmo ir nepatogumų, nes negalėjo dirbti, išsimiegoti, nuolat baiminasi, ar nekils komplikacijų, ar neplyš, taip pat bijo dėl to prarasti darbą ir pajamų šaltinį, nes turi neįgalų vaiką.

Liudytoja V. B. parodė, jog jai nustatytas 40 procentų darbingumas, tačiau veiksnumas jos neapribotas. Kaltinamoji yra jos motina. Sutinka duoti parodymus. Datos neatsimena, ji išgėrusi vaistų miegojo kai išgirdo smūgius į duris. Tada čiupo planšetę ir ėmė kviesti policiją. Koridoriuje pamatė mamą, stovinčią nugara į liudytoją priešais nukentėjusįjį, kuris stovėjo jų buto koridoriuje iškėlęs rankas virš galvos. Mamos dešinė ranka buvo sulenkta ir nukreipta į nukentėjusįjį, ji kažką rankoje turėjo, tačiau, ką, liudytoja nematė. Nukentėjusysis aiktelėjo ir atšoko atgal. Tada suprato, kad mama rankoje turėjo peilį. Per planšetę liudytoja skambino policijai ir sakė, kad pas juos laužiasi, kvietėsi pagalbos, mama dar jai sakė kviesti ir greitąją. Prieš įvykį mama jai buvo pasakojusi, kad jai kaimynas, nukentėjusysis grasino, nes jos ieškojo sūnaus. Pagarsinus Bendrojo pagalbos centro įrašo stenogramą (1 t., b. l. 109–111), liudytoja paaiškino, jog ji sakė pareigūnams, kad lenda per duris, kad banditai veržiasi. Ji pareigūnams skambino, kai išgirdo smūgius į duris. Kai kalbėjo per plančetę, matė mamą su nukentėjusiuoju.

Liudytojas T. R. parodė, kad nukentėjusysis N. B. atėjo pas jį į namus (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jį padūrė. Kraujo nesimatė, matėsi tik durtinė žaizda, liudytojas iškvietė policiją. Nukentėjusysis sakė, kad jį padūrė liudytojo name. Kai nuvažiavo į Klinikas, tada nukentėjusysis pasakė, kad jį padūrė kaimynė. Nukentėjusysis buvo šoko būsenoje, nelabai ką suprato. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 80–81), liudytojas paaiškino, jog šie parodymai yra teisingi. Taip pat paaiškino, jog su kaltinamąją jis neturi jokių konfliktų. Kaltinamoji anksčiau vis kviesdavo policiją, kad pas jį namuose bute laikomas Saulius, tačiau pareigūnai jo nerasdavo, nes jo nebūdavo. Norėjo eiti pasakyti jai, kad ji daugiau policijos nekviestų, bet taip ir nebuvo nuėjęs, nieko jai nesakė. Dabar kaltinamoji jokių pretenzijų nebereiškia. Kaltinamosios butas yra virš jo buto. Su ja apie šį įvykį nebendravo. Nukentėjusysis įvykio metu turėjo su savimi tašę. Nežino, ar nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, buvo išbalęs, susiėmęs už pilvo. Nežino, ar nukentėjusysis sumaišė butus eidamas pas jį į svečius.

Liudytojas S. V. parodė, kad jis yra Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš darbinės veiklos. Jis perėmė kito tyrėjo pradėtą darbą. Susipažinęs su surinkta medžiaga, pradėjo ikiteisminį tyrimą, paėmė nukentėjusiojo drabužius. Su nukentėjusiuoju jis nebendravo. Įvykio vietoje nebuvo. Įvykio vietos apžiūros neatliko. Su kaltinamąja bendravo tik sulaikymo metu. Ji sakė, jog gynė savo šeimos narius ir panaudojo peilį, nes asmuo įsiveržė į jos namus.

Liudytojas M. Č. parodė, jog jis yra Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, kaltinamąją ir nukentėjusįjį pažįsta tik iš darbo santykių. Pamena, kad atvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą, tačiau įvykio vietoje nei nukentėjusiojo, nei kaltinamosios nebuvo. Jis apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė liudytoja kaltinamosios dukrą. Įvykio vietos apžiūrą atliko specialistas. Įvykio vietą nurodė kaltinamosios dukra. Dukra pasakė, kad įvykis įvyko buto viduje, koridoriuje, prie durų. Nepamena, ar bute buvo pritrypta. Kiek pamena, buvo tvarkinga.

Liudytojas D. M. parodė, kad vyko pagal iškvietimą dėl peiliu sužaloto vyriškio. Atvykus į vietą, paaiškėjo, kad jį sužalojo įtariamoji, gyvenanti apačioje, o nukentėjusysis vyriškis gyveno virš jos. Moteris aiškino, kad vyriškį padūrė gindamasi, nes jis ketino patekti į butą, ar jau buvo patekęs. Medikai vyriškį išvežė į gydymo įstaigą. Tyrėjai apžiūrėjo įvykio vietą, paėmė peilį. Įtariamoji buvo pristatyta į areštinę. Ji pati parodė peilį, kurį buvo panaudojusi. Bute dar buvo mergaitė ir dar viena vyresnė moteris. Jis matė nukentėjusįjį ir jo draugą, kurie tikriausiai buvo neblaivūs. Taip sprendė iš nukentėjusiojo išvaizdos, be to, bute buvo alkoholio vartojimo pėdsakų. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 114), liudytojas paaiškino, kad tarnybinis pranešimas surašytas įvykio dieną, todėl aplinkybės nurodytos tiksliau.

Specialistė M. K. patvirtino 2019 m. liepos 16 d. išvadą Nr. G1803/2019(02) ir paaiškino, kad ji išvadą pateikė apžiūrėjusi nukentėjusįjį ir ištyrusi medicininius dokumentus. Objektyviai ji matė randą pilvo sienoje po pilvo operacijos. Patvirtina, jog nukentėjusiajam sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu 2019 m. liepos 13 d.

Iš 2019 m. liepos 13 d. pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnysis tyrėjas S. V. pranešė apie tai, kad 2019 m. liepos 13 d. S. V. tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, nes 2019 m. liepos 13 d. apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), savo buto koridoriuje A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) peiliu vieną kartą dūrė pas ją įsibrovusiam kaimynui N. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) į pilvo sritį ir tokiu būtu jį nesunkiai sužalojo (1 t., b. l. 1–3).

Iš 2019 m. liepos 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu prie durų, kairėje pusėje palei sieną ant grindų rastas padėtas virtuvinis, metalinis peilis, kurio bendras ilgis yra 33 cm., geležties ilgis apie 20 cm. Ant geležties matomos neryškios raudonos spalvos dėmės. Peilis paimtas ir supakuotas į popierinį paketą. Apžiūros metu fotografuota (1 t. b. l. 15–21).

Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos apžiūros metu paimto peilio apžiūra, dalyvaujant specialistui. Nustatyta, kad peilis sudarytas iš rankenos ir geležties. Bendras peilio ilgis yra 332 mm., geležties ilgis yra 205 mm., storis - 2,2 mm., plotis plačiausiojo vietoje - 46,5 mm. Peilis yra pagamintas iš pilkos spalvos magnetinio metalo vientisai su rankena. Ant peilio geležties kairio šono yra firminis ženklas ir užrašas – „Carl Schmidr Sohn Edelstahl Rostfrei - X40C13“. Specialisto išvada: apžiūrėjus pateiktą peilį, nustatyta, kad tai yra buitinės paskirties peilis, kuris prie šaunamųjų-šaltųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., b. l. 96–99).

Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta nukentėjusiojo rūbų, vilkėtų įvykio metu, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad marškinėlių priekinėje dalyje matyti 3 cm pločio skylė (1 t., b. l. 101–105).

Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė nusikalstamos veikos vietą adresu (duomenys neskelbtini). Namo pirmosios laiptinės trečiame aukšte, ties butu Nr. 9 parodė vietą kur jam lipant laiptais, išgirdo kaip atsirakina buto durys, pamatė kaip pro 9 buto duris į laiptinę įžengė moteris, kuri staiga dūrė jam peiliu į pilvo sritį, po to grįžo į minėtą butą ir užsidarė duris, o jis pamatęs durtinę žaizdą lipo laiptais į ketvirtą aukštą pas draugą (1 t., b. l. 29–32).

Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. B. parodymų patikrinimas vietoje metu parodė, kad įvykio vieta yra jos buto, esančio K. V. g. 3-9, Kaune, koridoriuje. Parodė vietą, kur ir kaip ji išgirdusi stiprius trenksmus į duris, laikydama peilį, su kuriuo gamino valgį, vėl ėjo iš virtuvės į koridorių ir iš karto priešais save išvydo prieš tai pro akutę matytą vyriškį, kuris buvo pakėlęs rankas, lyg ją pultų, parodė kaip tiesė ranką, kurioje laikė peilį, link vyriškio. Parodė, kaip vyriškis po dūrio žengė žingsnį atgal, išėjo iš buto, o ji atsigręžusi pamatė koridoriaus gale dukrą V. B. (1 t., b. l. 181–184).

Akistatos metu nukentėjusysis N. B. ir A. B. liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 64–66).

2019 m. liepos 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1803/2019(02) N. B. konstatuotas durtinis-pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su pilvaplėvės bei taukinės pažeidimu, padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 95).

Iš 2019 m. liepos 23 d. kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso Bendruoju pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad V. B. skambino į BPC 2019 m. liepos 13 d. 18.21 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad jos sūnus buvo prapuolęs porą dienų, dabar banditai veržiasi tenai, nežino ką išdarinėja, lindo per duris, veržiasi vienas stambus vyras. T. R. skambino į BPC 2019 m. liepos 13 d. 18.22 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad įdūrė į pilvą N. B., kuris atėjo pas jį ir yra jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prašo kviesti medikus. N. B. skambino į BPC 2019 m. liepos 13 d. 18.29 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad jam įdūrė į pilvą moteris (1 t., b. l. 109–111).

Iš 2019 m. liepos 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiasis patrulis D. M. 2019 m. liepos 13 d. vyko į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėja ką tik besigindama nuo kaimyno jį padūrė. Atvykus jį pasitiko pranešėja A. B., kuri paaiškino, kad jos neblaivus kaimynas iš 12 buto įsibrovė pas ją į 9 butą, pradėjo grasinti jai ir namuose buvusioms pranešėjos dukrai V. B. bei anūkei L. B., susidorojimu, teigė, kad jas užmuš bei išprievartaus, ko pasekoje išsigandusi dėl savo artimųjų ji pasiėmusi iš virtuvės peilį gindamasi vieną kartą dūrė kaimynui, kaip vėliau paaiškėjo N. B., į pilvo sritį, dėl ko jis pabėgo į savo butą, o moteris iškvietė medikus bei policiją. Įvykį taip pat matė pranešėjos dukra V. B., kuri išsakė tokią pat versiją kaip ir pranešėja. Nuėjus į 12 butą, nukentėjęs N. B. paaiškino, kad jis ėjo laiptine į lauką ir einant pro 9 butą staiga atsidarė durys ir išlindusi kaimynė nieko nesakiusi dūrė jam į pilvą, ko pasekoje jis parbėgo atgal į butą. Su nukentėjusiuoju buvęs T. R. teigė, kad įvykio nematė ir nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 114).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1539 matyti, kad 2019 m. liepos 13 d. 19.42 val. A. B. buvo blaivi – nustatyta 0,00% promilių alkoholio (1 t., b. l. 136).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 514,87 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl N. B. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 43–46).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 104,61 eurų civilinį ieškinį dėl N. B. išmokėtos nedarbingumo pašalpos už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m liepos 16 d. atlyginimo (1 t., b. l. 52–56).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Kaltinamoji viso proceso metu pripažino faktinę aplinkybę, jog ji peiliu vieną kartą įdūrė nukentėjusiajam N. B.. Ši aplinkybė įrodyta ir nuosekliais nukentėjusiojo N. B., liudytojos V. B. parodymais, kurie parodė, kad A. B. vieną kartą peiliu dūrė N. B. į pilvo sritį, o taip pat ir netiesioginiais T. R., pas kurį iš karto po įvykio nuėjo nukentėjusysis ir pasakė, kad jį peiliu padūrė jo kaimynė, parodymais, pareigūnų D. M., S. V., M. Č. parodymais, kurie buvo nuvykę į įvykio vietą ir/ar tyrė įvykį dėl to, kad moteris vieną kartą peiliu dūrė vyrui į pilvo sritį. Visų šių asmenų parodymus dėl sužalojimo pobūdžio bei mechanizmo visiškai patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1803/2019(02), kurioje N. B. konstatuotas durtinis-pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su pilvaplėvės bei taukinės pažeidimu, nurodyta, jog jis padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis ir sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip patvirtinantys N. B. sužalojimo aplinkybes, t. y., kad jis buvo sužalotas duriant peiliu į pilvą, vertinami ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad N. B. marškinėlių, kuriuos jis dėvėjo įvykio metu, priekyje, pilvo srityje yra 3 cm. pločio skylė, o, apžiūrėjus įvykio vietoje paimtą peilį, nustatyta, kad tai yra buitinės paskirties peilis, kurio plotis plačiausiojo vietoje - 46,5 mm. Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog kaltinamoji A. B. nukentėjusįjį N. B. sužalojo būtent šiuo peiliu, vieną kartą juo durdama nukentėjusiajam į pilvo sritį. Tokiu būtu nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, kuris vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, atsirado būtent dėl kaltinamosios veiksmo – dūrio peiliu į pilvą. Tokiu būdu nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas yra būtent kaltinamosios elgesio – dūrio peiliu į pilvą, pasekmė. Tai patvirtina, kad kaltinamosios veikimas (dūris peiliu į pilvą) ir kilusios pasekmės (nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir dėl to nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas) susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

Kaltinamoji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek ir teisme parodė, kad ji nukentėjusįjį sužalojo savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, t. y. buto viduje. Šią aplinkybę patvirtino ir kaltinamosios dukra V. B., kuri skambino bendrajam pagalbos centrui iš karto po įvykio. Kaltinamoji parodė, jog ji begamindama valgį virtuvėje išgirdo beldimą į duris, nuėjusi pro durų akutę pamatė, kad į duris beldžia nukentėjusysis, t. y. bute virš jos gyvenusio kaimyno draugas. Pagalvojusi, kad jis sumaišė buto duris, grįžo į virtuvę toliau gaminti valgį. Sugrįžus beldimas stiprėjo, todėl ji vėl ėjo link durų ir išėjusi iš virtuvės savo buto koridoriuje pamatė nukentėjusįjį N. B., kuriam spontaniškai iš išgąsčio dūrė rankoje tuo metu turėtu peiliu. Pažymėtina, jog kaltinamosios parodymus šioje dalyje visiškai atitinka ir liudytojos V. B. parodymai, jog ji buvo išgėrusi vaistų ir miegojo, pabudo nuo garsaus beldimo į duris ir čiupusi planšetę skambino bendrajam pagalbos centrui. Ji parodė, jog tuo metu kai skambino matė buto viduje koridoriuje stovintį nukentėjusįjį, o prieš jį stovinčią savo mamą, kuri buvo nusisukusi nugara nuo liudytojos. Ji matė sulenktą mamos dešinę ranką, kurioje mama kažką turėjo. Matė mamos rankos judesį link nukentėjusiojo, po kurio šis aiktelėjo ir išėjo iš jų buto. Iš to suprato, kad mama turėjo peilį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais, nes iš bendrojo pagalbos centro skambučių įrašo apžiūros matyti, jog liudytoja paskambinusi bendrojo pagalbos centro numeriu, sakė, kad pas juos į namus braunasi vyras, girdėjosi kitas isteriškai rėkiančios moters balsas, t. y. kaltinamosios balsas. Liudytoja parodė, jog mama jai taip pat liepė kviesti ir greitąją, nes ji padūrė vyrą. Pažymėtina, jog iš liudytojo D. M. parodymų ir jo tarnybinio pranešimo taip pat matyti, jog, šiam atvykus į įvykio vietą, kaltinamoji bei jos dukra nurodė, kad įvykis vyko būtent jų buto koridoriuje, o ne laiptinės aikštelėje. Analogiškai parodė ir liudytojas M. Č.. Nukentėjusysis, priešingai, nuosekliai teigė, kad jį kaltinamoji sužalojo peiliu ne jos buto viduje, o laiptinės aikštelėje. Tai jis parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu, tokią aplinkybę nurodė ir atvykusiam patruliui M. Č., tačiau vertinant šiuos duomenis, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis prieš įvykį buvo vartojęs alkoholio – 6-7 butelius alaus, ir jis įvykio metu buvo apsvaigęs, tuo tarpu nukentėjusioji buvo blaivi. Be to, liudytojas T. R. parodė, kad nukentėjusysis, kuris iš karto po dūrio atėjo pas jį, buvo šoko būsenoje, jis nelabai ką suprato. Todėl, įvertinęs visus šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, jog dėl nusikaltimo vietos tiki būtent kaltinamosios parodymais, kuriuos patvirtina, kaip jau minėta, V. B. parodymai, kiti netiesioginiai įrodymai, o nukentėjusiojo parodymų šioje dalyje nelaiko patikimais ir juos atmeta, nes nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, buvo išgėręs 6-7 butelius alaus, be to, buvo šoke, ir kaip T. R. parodė, nelabai ką suprato. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog kaltinamoji nukentėjusįjį sužalojo ne laiptinės aikštelėje, o buto, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, šiam sumaišius buto duris ir pas kaltinamąją į butą patekus per klaidą.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Tam, kad asmens veiksmai būtų pripažinti padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.

Būtinojo gintis yra teisėta kai ginamasi nuo kėsinimosi, kuris yra pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010). Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011).

Kaltinamoji parodė, kad ji, išgirdusi beldimą ir per durų akutę pamačiusi nukentėjusįjį, pagalvojo ne tik, kad jis yra neblaivus, kas buvo tiesa, bet ir tai, kad nukentėjusysis sumaišė buto duris, nes jo draugo butas, pas kurį jis lankydavosi, buvo būtent virš jos buto ketvirtame aukšte. Kaltinamoji taip pat parodė, jog ji antrą kartą išgirdusi garsesnį beldimą išėjusi iš virtuvės staiga pamatė nukentėjusįjį, stovintį jos buto koridoriuje iškėlusį kumščius į viršų jai virš galvos, ir išsigandusi jam dūrė peiliu į pilvą. Tad, iš pačios kaltinamosios parodymų matyti, jog ji suvokė, kad nukentėjusysis yra neblaivus ir kad jis sumaišė buto duris, kas rodo, jog kaltinamoji suvokė, kad iš nukentėjusiojo pusės nėra kėsinimosi nei į jos turtą, nei į ją, nei į jos artimuosius. Pažymėtina, jog tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamoji patvirtino, jog jie vienas kitam to įvykio metu neištarė nei žodžio, t. y. nukentėjusysis jokių grasinimų tuo metu žodžiu neišreiškė. Be to, pati kaltinamoji patvirtino, jog nukentėjusysis turėjo tuo metu maišus su produktais, kas taip pat rodo, jog jis nebuvo nusiteikęs kam nors padaryti bloga. Kad nukentėjusysis būtų pasakęs kokius nors grasinančius žodžius to įvykio metu, nenurodė ir liudytoja V. B.. Be to, pati kaltinamoji parodė, jog viskas įvyko labai greitai, staiga, ji dūrė peiliu nepagalvojusi, iš išgąsčio, nes yra staigus žmogus. Nors kaltinamoji parodė, kad nukentėjusysis yra jai grasinęs dėl to, kad ji galimai nepagrįstai buvo kvietusi policiją ir ieškojusi pas T. R. savo anūko, tačiau ji pati parodė, jog nemanė, kad tai realūs grasinimai, į policiją nesikreipė. Nors kaltinamoji teigė, kad nukentėjusysis, kai jį pamatė savo buto koridoriuje, buvo iškėlęs kumščius virš galvos, tačiau ši aplinkybė įvertintina kartu su jau aptartomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis turėjo maišelius su maistu, dažnai lankydavosi pas draugą, gyvenantį viršuje, iš paties nukentėjusiojo elgesio kaltinamoji suprato, kad jis sumaišė draugo buto duris, be to, nukentėjusysis nieko nesakė, o ji dūrė peiliu vos tik jį pamačiusi priešais save, darytina išvada, jog kaltinamosios pamatyti nukentėjusiojo iškelti rankos kumščiai nepatvirtina, kad kaltinamajai ar jos artimiesiems, ar jos turtui buvo kilusi kokia nors grėsmė. Svarbu ir tai, jog aukštai pakelti kumščiai objektyviai neatitinka smūgių sudavimo mechanizmo, todėl nerodo ketinimo juos suduoti, nes kumščiais paprastai smūgiuojama iš sulenktos rankos per alkūnę ją tiesiant, o ne pakėlus rankas ir dar abi kartu ir jas nuleidžiant. Tad įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nebuvo kilęs joks realus, akivaizdus, pavojingas kėsinimasis kaltinamosios ar jos artimųjų, turto atžvilgiu, todėl ir būtinybės gintis suduodant smūgį peiliu nebuvo.

Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai, net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos: a) kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą. Teismų praktikoje išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Teismai, spręsdami šį klausimą, turi įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2011, 2K-31-788/2015 ir kt.).

Apibendrinant konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. B. 2019 m. liepos 13 d. apie 18.00 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia vieną kartą dūrė peiliu per klaidą į jos butą patekusiam N. B. į pilvo sritį taip padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtiniu - pjautiniu kiauryminiu pilvo sienos sužalojimu su pilvaplėvės bei taukinės pažeidimu.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamosios nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys – sumaišęs butus garsiai beldėsi į duris taip trikdydamas bute buvusių asmenų ramybę ir sukeldamas kaltinamajai pyktį, kas turėjo įtakos vėlesniems jos veiksmams (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), be to, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad kaltinamoji veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nors nukentėjusysis neturėjo tyčios pažeisti kaltinamosios būsto neliečiamumo ir privatumo, tačiau į jos butą pateko neteisėtai, be kaltinamosios valios, nukentėjusiojo staigus pasirodymas kaltinamosios bute sukėlė jai didelį susijaudinimą, išgąstį dėl ko kaltinamoji spontaniškai dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusysis buvo sužalotas nusikalstamais A. B. veiksmai, todėl ji atsakinga už nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas, pasiėmė atostogas, už liepos mėnesį gavo 800 eurų, kai jo atlyginimas yra apie 1100-1200 eurų. Netikėti šiais duomenimis, teismas neturi pagrindo, nes asmuo iš tiesų buvo nedarbingas, ligos pašalpa nesiekia 100 procentų atlyginimo, todėl neabejotina, jog nukentėjusysis negavo dalies pajamų būtent dėl to, jog buvo sužalotas ir nedarbingas. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus apie gaunamą uždarbį ir neplanuotas atostogas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis dėl ligos išmokos, iš kurių matyti, kad nukentėjusiojo dienos kompensuojamasis uždarbis yra 84,28 eurai, nukentėjusiojo prašoma priteisti suma – 280 eurų nėra akivaizdžiai per didelė ar neprotinga. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji sutiko atlyginti turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl iš kaltinamosios N. B. turi būti priteista 280 eurų turtinei žalai atlyginti.