Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2; 1.2.23.7; 2.1.7.1; 2.2.2.5; 2.2.2.6; 2.4.6.1.; 2.1.14

2024 m. vasario 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

– pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio reikalavimą, draudžiantį Lietuvos Respublikos teritorijoje auginti kanapes, jo valdomoje negyvenamoje patalpoje, esančioje adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. spalio 21 d. neteisėtai augino didelį kiekį - ne mažiau kaip 69 vnt. į narkotinių medžiagų I sąrašą įtrauktų kanapių augalų, kuriuose yra labai didelis kiekis – 5 157,21 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kol 2022 m. spalio 21 d., 23 val., kratos metu nurodytus kanapių augalus aptiko policijos pareigūnai. Tuo pat metu M. S. neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 7 747,09 g - narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių): jo nuomojamame name, esančiame adresu Šilutė, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 241,12 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 2022 m. spalio 21 d., 21 val. 50 min., kol kratos metu šią narkotinę medžiagą paėmė policijos pareigūnai; jo valdomoje negyvenamoje patalpoje, esančioje adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1 508,6 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) iki 2022 m. spalio 21 d., 23 val., kol kratos metu šią narkotinę medžiagą paėmė policijos pareigūnai; jo valdomoje negyvenamoje patalpoje, esančioje adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 5 997,37 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) iki 2022 m. spalio 22 d., 00 val. 55 min., kol kratos metu šią narkotinę medžiagą paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmę, negu ji paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su M. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausme. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. S. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau spręsdamas dėl skiriamos bausmės dydžio teismas nepakankamai atsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas bausmei individualizuoti. Nebuvo įvertintas realus M. S. pavojingumas. M. S. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, sukūręs faktinę šeimą, rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, taip pat rūpinasi tėvu, kurį buvo ištikęs (duomenys neskelbtini). Po inkriminuojamo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei 9 mėnesiai ir naujų nusikalstamų veikų M. S. nepadarė. M. S. nusikalto atsitiktinai, lengvabūdiškai tikėjosi užsiauginti narkotinės medžiagos savo poreikiams. Be to, iš pasodinto kanapių augalų kiekio ne visi augalai užaugo, o augantys augalai dėl netinkamų auginimo sąlygų, nepakankamo rūpestingumo užaugo ne tokios koncentracijos ir stiprumo, kokį įprastai naudoja asmenys, vartojantys narkotines medžiagas. Apeliantas teigia, kad jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra mažesnis, nes narkotinė medžiaga augalinės kilmės, užaugintos narkotinės medžiagos yra sąlyginai mažesnės koncentracijos, o didžioji dalis medžiagų, nurodytų kaltinime, buvo atrinktos kaip netinkamos ir sudėtos išmetimui. Be to, byloje nėra duomenų, kad M. S. gamintas ir laikytas narkotines medžiagas turėjo tikslą platinti. M. S. įvykdytas labai sunkus nusikaltimas buvo užkardytas, šia nusikalstama veika nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės kitiems asmenims ar visuomenei. Visa tai rodo mažesnį jo padaryto nusikaltimo ir paties kaltinamo asmens pavojingumą bei suteikia pagrindą mažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės švelninimas turėtų itin teigiamos įtakos nuteistojo pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis nevykdytų ne tik analogiško pobūdžio, bet ir kitų nusikalstamų veikų. Asmens izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės, nors ir ženkliai mažesniam nei minimaliam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam terminui, itin neigiamai paveiktų M. S. socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes, jis prarastų savo įgytus socialinius įgūdžius, o tai gali nulemti, kad po laisvės atėmimo bausmės atlikimo M. S. būtų linkęs daryti nusikalstamas veikas, nes nebegebėtų elgtis socialiai teisingai ir teisėtai. Pirmenybė turėtų būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Apelianto manymu, bausmės tikslai būtų pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jam dar mažesnę bausmę negu ją paskyrė pirmosios instancijos teismas.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. S. kaltu, vertindamas byloje esančius duomenis, nepagrįstai pripažino, kad jie gauti įstatymų nustatyta tvarka ir juos pripažino įrodymais.

2.3. Nuteistojo manymu, netinkamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų taikymas pirmosios instancijos teismui sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, jog dalis daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų buvo paimti neteisėtu būdu, t. y. po neatidėliotinų kratų, vėliau sankcionuotų ikiteisminio tyrimo teisėjo, atliekant dar ir įvykio vietos apžiūras, nors faktiškai toliau buvo atliekamos kratos, kurių teisėtumas nepatvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja, spręsdama dėl kratų teisėtumo, vertino tik prokuroro 2022 m. spalio 24 d. prašymuose nurodytas aplinkybes ir nesirėmė kratos protokolais, nevertino jų turinio, nes byloje esančių ranka rašytų kratos protokolų nepavyko perskaityti nei teismui, nei proceso šalims. Aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo teisėja, spręsdama dėl kratų teisėtumo, nebuvo susipažinusi su kratos protokolais, patvirtina ir 2022 m. spalio 27 d. nutarčių turinys (Nr. IBPS-V-2834421-22, Nr. IBPS-V-2834265-22). Ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtose nutartyse nėra duomenų apie tai, kad kratų atlikimas būtų tęsiamas ar kad kratų metu surastus ir nepaimtus daiktus būtų nuspręsta paimti atliekant įvykio vietos apžiūrą pasitelkus specialistus bei techniką daiktams gabenti ir tokiam veiksmui būtų duotas teismo leidimas. Apeliantas teigia, jog 2022 m. spalio 21 d., 22.30–23.00 val., atlikus kratą adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pakartotinai į šias patalpas sugrįžo 2022 m. spalio 21 d., 23.40 val., ir iki 2022 m. spalio 22 d., 02.40 val., ieškojo daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, tačiau šis procesinis veiksmas buvo įvardintas kaip įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti rasti ir paimti daiktai. Atlikus kratą adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu 2022 m. spalio 22 d., 05.25–08.05 val., sugrįžo policijos pareigūnai ir toliau ieškojo daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, o šis procesinis veiksmas įvardintas kaip įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūros protokole išvardinti rasti ir paimti daiktai. Tokie duomenys rodo, jog atlikę kratas, surašę kratų protokolus policijos pareigūnai pakartotinai, neturėdami teismo leidimo, o neatidėliotinu atveju prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atlikti kratą, nuo 2022 m. spalio 21 d., 23.40 val., iki 2022 m. spalio 22 d., 02.40 val., negyvenamojoje patalpoje adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), bei nuo 2022 m. spalio 22 d., 05.25 val. iki 08.05 val., negyvenamojoje patalpoje adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), atliko pakartotines kratas, tačiau šių procesinių veiksmų rezultatus, taip pat ir naujų daiktų suradimą bei paėmimą, užfiksavo įvykio vietos apžiūros protokoluose. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog įvykio vietos apžiūros protokoluose nenurodyta kokiu būdu buvo atrakintos patalpų durys, nenurodytas ir teisinis pagrindas dėl patekimo į šias patalpas.

2.4. Apeliantas tvirtina, kad negyvenamosiose patalpose atlikti tyrimo veiksmai negali būti vertinami nei kaip įvykio vietos tyrimas (BPK 205 straipsnis), nei kaip įvykio vietos apžiūra (BPK 207 straipsnis), nes šie veiksmai turi visus kratos požymius (BPK 145 straipsnis). Šiuo atveju įvykio vietos apžiūros protokolai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisėtai atliktų kratų metu radus ir paėmus nuteistojo neteisėtai auginamas ir laikomas kanapes bei įrangą joms auginti, tolesnis nusikaltimo vietų tyrimas, atliekant įvykio vietos apžiūras ir paimant reikšmingus tyrimui objektus neprieštarauja BPK 205 straipsnio ir 207 straipsnio reikalavimams. Apelianto manymu, toks pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, pareigūnai kratų metu nors ir surado galimai kanapių auginimui skirtą įrangą, tačiau šios įrangos ir kitų kratos metu surastų daiktų kratos atlikimo metu nepaėmė bei šių daiktų suradimo nefiksavo kratos protokoluose. Policijos pareigūnai į negyvenamąsias patalpas adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) bei adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), atvyko pakartotinai jau po kratų atlikimo ir patalpose pakartotinai, siekdami atlikti ne tolesnę įvykio vietos apžiūrą, bet turėdami tikslą surasti naujas ir paimti kratos metu nepaimtas ne tik galimas narkotines medžiagas, bet ir daiktus, galimai turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Aplinkybes, kad kratų atlikimo metu buvo rasta ir kitų daiktų, patvirtina ne tik kratų, įvykio vietų apžiūrų protokolų turinys, bet ir tuose pačiuose veiksmuose dalyvavę tie patys pareigūnai - A. J., R. B.. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas pareigūnas P. Č. nurodė, jog „<...> fiziškai paimti visus rastus objektus nebuvo galimybių ir laiko“. Nuteistajam pagal BK 265 straipsnio 1 dalį pareikštame kaltinime buvo nurodytos aplinkybės „kratos metu nurodytus kanapių augalus aptiko policijos pareigūnai 2022 m. spalio 22 d., 02.40 val., paėmė įvykio vietos apžiūros metu“ rodo, jog įvykio vietos apžiūros metu buvo ieškoma tyrimui reikšmingų daiktų, kuriuos suradus jie buvo paimti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įvykio vietos apžiūros metu gautų duomenų patikimumą, nesiėmė priemonių apklausti įvykio vietos apžiūrą atlikusius pareigūnus, apsiribojo pareigūnų, atlikusių ikiteisminį bei galimą kriminalinės žvalgybos tyrimą, apklausa, kurių sprendimai lėmė būtent tokią procesinių veiksmų eigos ir fiksavimo seką. Vis tik teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad kratos metu aptiktus augalus policijos pareigūnai „<...> 2022 m. spalio 22 d., 02 val. 40 min., paėmė įvykio vietos apžiūros metu“. Pirmosios instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus šias aplinkybes lieka neaišku, kokiu būdu kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos buvo surastos. Kaltinime nurodytos aplinkybės „<...> kol 2022 m. spalio 21 d., 23 val. 00 min., kratos metu nurodytus kanapių augalus aptiko policijos pareigūnai <...>“ nepatvirtina visų kaltinime nurodytų aplinkybių dėl BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. 2022 m. spalio 21 d. kratos protokole nurodyti duomenys (krata atlikta 21.30 val.–23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav.) nepatvirtina aplinkybių, jog M. S. Pagėgių sav. (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. spalio 21 d. neteisėtai augino didelį kiekį - ne mažiau kaip 69 vnt. į narkotinių medžiagų I sąrašą įtrauktų kanapių augalų.

2.5. Apeliantas nurodo ir tai, kad vertinant, ar šiuo atveju nebuvo pažeistos kaltinamo asmens teisės, pirmiausia būtina įvertinti aplinkybes, jog policijos pareigūnai atlikdami pakartotinius tyrimo veiksmus neužtikrino M. S. procesinių teisių - jo dalyvavimo atliekant procesinius veiksmus, kurie įvardinti kaip įvykio vietos apžiūra, be to, M. S. nebuvo supažindintas su šių procesinių veiksmų atlikimo protokolų turiniu, negalėjo pateikti pastabų dėl protokoluose nurodytų duomenų tikrumo, nes apie šiuos procesinius veiksmus jis sužinojo tik baigus ikiteisminį tyrimą.

2.6. Apeliantas teigia, jog įvykio vietos apžiūrų duomenys dėl surastų ir paimtų daiktų negali būti pripažinti įrodymais, nes renkant šiuos duomenis iš esmės buvo pažeista tokių duomenų gavimo tvarka, o juos gaunant buvo iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamo asmens teisės. Įvykio vietos apžiūrų metu gautų duomenų patikimumo tikrinimas pirmos instancijos teisme, išvadų darymas, dalies jų nemotyvuojat, sutrukdė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, ir priimti teisingą sprendimą, todėl šie pažeidimai turėtų būti pripažinti esminiais BPK pažeidimais, dėl kurių pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti keičiamas.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą – nuteistajam M. S. paskirtą bausmę dar labiau sušvelninti ir neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. išdėstė prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį švelnesnę bausmę. Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė ir argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, susijusių su bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnis), t. y. apeliantas teigia, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, dalykas buvo surastas ir paimtas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, todėl negali būti pripažintas įrodymu baudžiamajame procese, dėl šios priežasties prašė nuosprendį šioje dalyje pakeisti.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos. Pagal BPK 320 straipsnio nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis. Pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

7. Šioje byloje nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde dalyvavimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme, teismo nustatytų bylos aplinkybių, kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija. Apeliantas nesutinka tik su teismo už šią nusikalstamą veiką paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Apeliaciniame skunde nuteistasis išdėstė ir argumentus, kuriais prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, jog įvykio vietos apžiūrų metu surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais baudžiamajame procese. Skunde tvirtinama, jog atlikti tyrimo veiksmai, kurių metu buvo paimtos narkotinės medžiagos, pagal atliktų veiksmų esmę nelaikytini įvykio vietos apžiūromis (BPK 207 straipsnis), nes šie veiksmai prilygo kratai (BPK 145 straipsnis). Narkotinės medžiagos buvo paimtos pažeidžiant duomenų gavimo reikalavimus, o taip pat suvaržant jo teises.

8. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino šią bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų leistinumo

9. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018).

10. Vertinant paduoto apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, jog apeliaciniame skunde pakartota pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. S. gynėjo išsakyta pozicija, jog dalis objektų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, ikiteisminio tyrimo metu buvo paimta galimai neteisėtu būdu, t. y., kad įvykio vietos apžiūros buvo atliktos nesilaikant BPK nustatytos įrodymų tyrimo tvarkos. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl tokių nuteistojo M. S. gynėjo teismo posėdyje išsakytų argumentų ir padaryta išvada, jog teismas neturi pagrindo įvykio vietos apžiūrų metu gautų duomenų nelaikyti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria.

11. Pagal BPK 205 straipsnio 1 dalies nuostatas, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos tyrimas. Apžiūra, nurodyta BPK 207 straipsnyje, atliekama, kai reikšmingas tyrimui aplinkybes galima nustatyti paprastai konstatuojant objekto buvimo vietą, jo padėtį ar būklę ir tam nereikia naudoti specialios technikos ar specialios tyrimo metodikos, atliekant šį procesinį veiksmą netaikomos procesinės prievartos priemonės; objektų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, aprašomi, nufotografuojami arba nufilmuojami. BPK 145 straipsnyje nurodyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali atlikti kratą. Krata yra ne tik reikšmingų duomenų rinkimo, tačiau ir procesinė prievartos priemonė, kuria ribojama asmens teisė į nuosavybę, todėl ji daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi; kratą galima atlikti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-976/2022 ir kt.). BPK 160¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, nustatytos šio kodekso 145, 147, 160 straipsniuose, taigi tarp jų ir krata, gali būti taikomos ir prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą.

12. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai, turėdami duomenų, jog M. S. neteisėtai augina didelį kiekį kanapių, 2022 m. spalio 21 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog 2022 m. spalio 21 d., 21.30 val. – 23 val., negyvenamoje patalpoje adresu Pagėgių sav. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, kurios metu iš patalpų paimtas maišas su augaline medžiaga ir nuo patalpų palubės į maišą sudėta ten džiovinta nuskinta augalinė medžiaga (t. 1, b. l. 165–171; t. 4, b. l. 92–95). Nuo 2022 m. spalio 21 d., 23.40 val. – 2.40 val., buvo atliekama įvykio vietos apžiūra negyvenamoje patalpoje adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo aptikti ir paimti daiktai: vakavimo aparatas ir plastikiniai maišeliai, svarstyklės, augalai, augalų lapai, indai su trąšomis, elektros lempos, matavimo prietaisai, ventiliatorius, elektros įrenginiai (t. 1, b. l. 179–184). 2022 m. spalio 22 d., 00.05 val. – 00.55 val., buvo atlikta krata negyvenamojoje patalpoje adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), jos metu surasti ir paimti 2 vnt. maišų su augaline medžiaga bei patalpose rasta augalinė medžiaga (t. 2, b. l. 101–107; t. 4, b. l. 89–91) 2022 m. spalio 22 d., 05.25 val. – 08.05 val., negyvenamojoje patalpoje adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) atlikta įvykio vietos apžiūra ir apžiūros metu paimti objektai: elektros įrenginiai, matavimo prietaisai, ventiliatoriai, lempos, trąšos, vakavimo maišeliai (t. 2, b. l. 146–156). Apeliaciniame skunde neginčijamas kratų ir įvykio vietos apžiūrų, atliktų nuteistojo M. S. automobilyje ir nuomojamose patalpose – (duomenys neskelbtini), Šilutė, teisėtumas. Bylos duomenys patvirtina, jog atlikus neatidėliotinas kratas 2022 m. spalio 24 d. prokuroras, vadovaudamasis BPK 160¹ straipsniu, kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus ir prašė patvirtinti procesinės prievartos priemonės teisėtumą (t. 1, b. l. 174; t. 2, b. l. 111). Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2022 m. spalio 24 d. nutartimis prašymus tenkino ir patvirtino 2022 m. spalio 21 d. atliktų kratų teisėtumą (t. 1, b. l. 176–177; t. 2, b. l. 113–114). Teisėjų kolegija laiko deklaratyviais apeliacinio skundo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo teisėja, patvirtinusi procesinės prievartos priemonės – kratos teisėtumą, nevertino kratos protokoluose užfiksuotų aplinkybių, nes šie surašyti neįskaitomai. Iš paminėtų nutarčių turinio akivaizdu, jog teismui buvo pateikta prašymams išnagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios pakako priimti sprendimus dėl procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo.

13. Pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai, atlikę kratas Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) bei Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), neužilgo tose pačiose patalpose atliko ir įvykio vietos apžiūras. Priešingai nei tvirtina apeliantas, paminėtos įvykio vietos apžiūros negali būti vertinamos kaip pakartotinės kratos. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai, atlikę veiksmus, susijusius su konkrečių draudžiamų daiktų (narkotinių medžiagų – kanapių) paieška minėtose patalpose, vėliau atliko ir įvykio vietos apžiūras ir surašė įvykio vietos apžiūros protokolus. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. B. parodė, jog atlikus kratas patalpose, kuriomis naudojosi M. S., buvo rasta kanapių (augančių ir jau džiovinamų), jų auginimo įranga, užrašai su informacija apie auginamas kanapes ir auginimo išlaidas. M. S. dėl atliktų kratų pastabų neturėjo. Atlikus kratas buvo atliekamos įvykio vietos apžiūros, kurių metu buvo paimti daiktai, kurie dėl objektyvių priežasčių (netilpo į pareigūnų transporto priemonę) nebuvo paimti darant kratas (t. 4, b. l. 82–83). Liudytojas policijos pareigūnas P. Č. taip pat parodė, jog atlikus kratas M. S. naudojamose patalpose buvo rastos auginamos, džiovinamos ir jau sudžiovintos kanapės, daug įvairios įrangos, skirtos kanapių auginimui. Po kratų atlikimo buvo iškviesti specialistai, kurie atliko įvykio vietos apžiūras. Atlikus kratas patalpos nebuvo užrakintos, iki specialistų atvykimo jas saugojo policijos pareigūnai (t. 4, b. l. 103).

14. Taigi iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad po atliktų kratų, kuomet buvo rastos M. S. auginamos bei džiovinamos ir jau sudžiovintos kanapės, o taip pat įranga, reikalinga kanapių auginimui, policijos pareigūnai į M. S. naudojamas patalpas Pagėgių sav. (duomenys neskelbtini) bei Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) atvyko turėdami tikslą atlikti patalpų apžiūrą – nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, surasti ir užfiksuoti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, o ne vykdyti narkotinių medžiagų (kanapių) paiešką. Tokių policijos pareigūnų veiksmų, kurie buvo būtini ir nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis, nėra jokio pagrindo laikyti pakartotine krata, todėl dėl jų nereikėjo atlikti papildomų procesinių veiksmų, t. y., kaip teigiama apeliaciniame skunde, per BPK 160¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą gauti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, patvirtinančią procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Akivaizdu, kad atlikus įvykio vietos apžiūrą paimami jos metu surasti daiktai, turintys reikšmės tyrimui (šiuo atveju paimti augalinės kilmės augalai ir kiti daiktai). Apeliantas nurodo ir tai, kad įvykio vietos apžiūros protokoluose nenurodyta, kokiu būdu buvo atrakintos patalpų durys, nenurodytas ir teisinis pagrindas dėl patekimo į patalpas. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad, kaip parodė teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas P. Č., prieš atliekant kratas nuteistasis M. S. pats atrakino patalpų duris. Atlikus kratas patalpos nebuvo užrakintos, iki specialistų atvykimo jas saugojo policijos pareigūnai. Liudytojas – policijos pareigūnas R. B. parodė, kad M. S. neturėjo pastabų dėl atliktų kratų, neneigė, jog surasti ir paimtai daiktai priklauso jam. Nuteistasis M. S., duodamas parodymus neginčijo policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės, jog jis pats prieš atliekant kratas atrakino patalpų duris. Taigi atliekant įvykio vietos apžiūras Pagėgių sav. (duomenys neskelbtini) bei Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) patalpų durys buvo atrakintos paties nuteistojo M. S., o vėliau patalpos buvo saugomos policijos pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvykio vietos (negyvenamųjų patalpų adresu Pagėgių sav. (duomenys neskelbtini) bei Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini)) apžiūros protokolai atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 straipsnių reikalavimus. Nėra pagrindo spręsti, kad šis procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant BPK nuostatas. Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti 2022 m. spalio 21-23 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, pagrįstai šiuos procesinius dokumentus pripažino tinkamais įrodymais byloje ir jais rėmėsi grįsdamas nuteistojo M. S. kaltę pagal BK 265 straipsnio 1 dalį. Jokių kitų, o juo labiau esminių, BPK pažeidimų šioje byloje teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Dėl paskirtos bausmės

15. Nuteistasis M. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia dėl jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jau taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su šia nuosprendžio dalimi, nes pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę. Skunde teigia, kad teismas neįvertino realaus jo (M. S.) pavojingumo, taip pat nurodo, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas M. S. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmės, skirtinos nuteistajam, individualizavimui ir paskyrė teisingą bausmę.

17. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininką, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį priimamas atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Kai byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu nuteistojo asmens ir veikos pavojingumo vertinimu, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

19. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.).

20. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). Tam, kad būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). Taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali leisti spręsti, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-187-976/2023 ir kt.).

21. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-122-719/2019 ir kt.).

22. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę M. S., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje buvo nustatyta viena M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundžiamu nuosprendžiu M. S. už minėtą nusikalstamą veiką paskirtą bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis. M. S. paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes M. S., įvertino tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Nusikalstama veika truko pakankamai ilgą laiką. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, įvertino tai, kad M. S. neteistas, yra dar gana jauno amžiaus, užsiima individualia veikla, turi nepilnametį vaiką ir juo aktyviai rūpinasi, taip pat rūpinasi sergančiu tėvu, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas įvertino ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad M. S. turėjo tikslą užaugintas kanapes platinti. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad net BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

24. Nuteistasis apeliaciniame skunde, prašydamas bausmę dar labiau sušvelninti, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino realaus jo (M. S.) pavojingumo. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad M. S. neteistas, baustas administracine tvarka, rūpinasi nepilnamečiu sūnumi bei sergančiu tėvu. Pirmosios instancijos teismas pripažino ir nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmiau aptartos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, vis tik tokių aplinkybių dar labiau švelninti M. S. paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys M. S. asmenybę apibūdinantys duomenys, jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo aplinkybės, o taip pat nuo nusikaltimo padarymo praėjęs laikas, per kurį negauta duomenų apie M. S. daromus teisės pažeidimus, leidžia daryti išvadą, kad M. S. padarytas labai sunkus nusikaltimas buvo vienkartinis teisės pažeidimas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad M. S. ir toliau darys labai sunkius nusikaltimus ar kitokias didelio pavojingumo nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas nuteistąjį teigiamai, o taip pat ir neigiamai apibūdinančias aplinkybes vertino ne atskirai, o kartu su nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos itin griežtos bausmės paskyrimas nuteistajam M. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų

25. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog M. S. padarytas nusikaltimas, susijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, yra mažesnio pavojingumo laipsnio, t. y. apeliantas disponavo augalinės kilmės narkotine medžiaga, byloje nėra duomenų apie jo tikslą platinti šias medžiagas. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudžiamas disponavimas bet kokiomis į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus įtrauktomis medžiagomis. Be to, nuteistasis disponavo narkotine medžiaga, kurios kiekis net 3 kartus viršijo minimalią labai didelio kiekio ribą. Nors narkotinė medžiaga – kanapės yra augalinės kilmės medžiaga, kuri kelia mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, palyginti su sintetinėmis narkotinėmis medžiagomis, vis tik narkotinių medžiagų rūšis savaime nėra ta aplinkybė, kurios pagrindu veiką, dėl kurios nuteistas M. S., galima būtų vertinti kaip ypatingai mažo pavojingumo. Tokios pat pozicijos teisėjų kolegija laikosi ir dėl aplinkybės, jog narkotinėmis medžiagomis buvo disponuojama neturint tikslo jų platinti ir jos į apyvartą nepateko, buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias M. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. S. bus neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, prieštaraus teisingumo principui ir neužtikrins bausmės paskirties. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmės, skirtinos nuteistajam, individualizavimui, tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai nuteistajam M. S. paskyrė mažesnį negu sankcijoje numatytą bausmės dydį. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas M. S. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė bausmę, dvigubai švelnesnę už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimalią ribą, dar labiau švelninti M. S. paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

26. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma iš M. S. yra 170,83 Eur. Šios išlaidos susidarė už gynėjos D. Kisinienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ši pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai jau išėjus priimti sprendimo, tai yra jau po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taip pat į tai, kad proceso dalyviai neturėjo galimybės su ja susipažinti ir dėl jos pasisakyti, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos dėl išlaidų už M. S. suteiktą teisinę pagalbą teisėjų kolegija palieka nenagrinėtą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistojo M. S. į valstybės biudžetą palikti nenagrinėtą.