- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- eA2-1283-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04310-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „D. B. statyba“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-13679-1126/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „D. B. statyba“ dėl skolos priteisimo, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atsisakyta atnaujinti procesą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „D. B. statyba“ 2020 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019, kuriame prašė: 1) atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 proceso atnaujinimo pateikti, jeigu teismas laikytų, kad toks terminas yra praleistas; 2) atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 procesą; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 išduotą 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymą, teismo įsakymu priteistą skolos sumą sumažinant 3 033,34 Eur suma, priteistą delspinigių sumą sumažinant 661,27 Eur suma, atitinkamai sumažinti kreditoriui priteistą žyminio mokesčio sumą.
2. Prašyme nurodė, kad pareiškėja tik iš antstolio M. P. 2019 m. rugsėjo 23 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-19-123-12433, 2019 m. rugsėjo 24 d. Raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-19-123-12478 ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-123-12477, sužinojo, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 išdavė 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš pareiškėjos 17 477,80 Eur skolą, 3 810,16 Eur delspinigius, 8 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 319,25 Eur žyminį mokestį. 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškimu dėl procesinio termino atnaujinimo pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą bei prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 atmetė pareiškėjos prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1998-230/2019 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėja manė, jog iš jo, t. y. UAB „D. B. statyba“ nepagrįstai buvo priteista 3 033,34 Eur atvirkštinio PVM suma, kurią būtent kreditorė turėjo pareigą mokėti valstybei. Pareiškėja 2020 m. vasario 17 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama įskaityti 3 033,34 Eur sumą į pareiškėjos mokėtiną PVM sumą, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. (7.45 E) K-3341 buvo atsisakyta atlikti įskaitymą. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16535-819/2020 pareiškėjos ieškinio nepriėmė ir nurodė, kad pareiškėja gali inicijuoti proceso civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 atnaujinimo klausimą CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka. Nurodė, jog materialinis reikalavimo pagrindas yra tas, kad ne kreditorei, o pareiškėjai teko prievolė į valstybės biudžetą sumokėti kreditorės išrašytoje sąskaitoje nurodytą 3 033,34 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumą. Todėl pareiškėja manė, jog kreditorė nepagrįstai 2019 m. kovo 5 d. pareiškime šią sumą (ir atitinkamai padidintus delspinigius) pareikalavo teismo įsakymu priteisti iš pareiškėjos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutarė išieškoti iš pareiškėjos 3 033,34 Eur (PVM suma) ir 661,27 Eur (delspinigių suma nuo PVM sumos).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos (skolininkės) UAB „D. B. statyba“ prašymo atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 proceso atnaujinimo pateikti, atsisakė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 bei atsisakė pakeisti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 išduotą 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymą, teismo įsakymu priteistą skolos sumą sumažinant 3 033,34 Eur suma, priteistą delspinigių sumą sumažinant 661,27 Eur suma, atitinkamai sumažinti kreditoriui priteistą žyminio mokesčio sumą. Prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 tenkinti teismas atsisakė visa apimtimi.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė: 1) atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 proceso atnaujinimo pateikti, jeigu teismas laikytų, kad toks terminas yra praleistas; 2) atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 procesą; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 išduotą 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymą, teismo įsakymu priteistą skolos sumą sumažinant 3033,34 Eur suma, priteistą delspinigių sumą sumažinant 661,27 Eur suma, atitinkamai sumažinti kreditorei priteistą žyminio mokesčio sumą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 proceso atnaujinimo pateikti teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja teigė, jog apie teismo įsakymą jai tapo žinoma 2019 m. rugsėjo 24 d. kai antstolis tiesiogiai susisiekė su pareiškėjos vadovu ir jam el. laišku atsiuntė 2019 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-123-12433. Prašymas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas 2020 m. gegužės 13 d., todėl teismas nurodė, jog net ir skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., trijų mėnesių terminas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje, yra praleistas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas savo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1998-230/2019 šiuo atžvilgiu konstatavo, kad skolininkė UAB „D. B. statyba“ prašo terminą prieštaravimams pateikti atnaujinti tuo pagrindu, kad jai nebuvo faktiškai įteikti procesiniai dokumentai. Tačiau skolininkei procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Todėl teismas vertino, jog aplinkybė, kad skolininkė faktiškai negavo procesinių dokumentų, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis. Vertindamas pagal protingo, rūpestingo, bei atidaus asmens standartą, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, ji apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti vėliausiai 2019 m. gegužės 16 d. kai įsiteisėjo teismo įsakymas, procesinius dokumentus įteikus pareiškėjai pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja neteisingai skaičiuoja 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Taip pat teismas nurodė, kad trijų mėnesių terminas, numatytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje buvo praleistas jau tuo metu kai pareiškėja Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pateikė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams byloje pateikti 2019 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1998-230/2019 buvo priimta 2019 m. lapkričio 19 d. Po to pareiškėja kreipėsi su 2020 m. vasario 17 d. prašymu į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama 3 033,34 Eur PVM sumą įskaityti į UAB „D. B. statyba“ mokėtiną PVM sumą, pateikti informaciją, kokią PVM sumą pagal 2018 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BAL00030 UAB „Baltrita“ išskaičiavo ir sumokėjo į PVM surenkamąją sąskaitą bei pateikti informaciją kaip UAB „Baltrita“ deklaravo 2018 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL00030 ir jos pagrindu mokėtiną PVM sumą. 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. (7.45E-3.4) K-, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atsisakius tenkinti prašymą pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinėje byloje Nr. e2-16535-819/2020), teikdama 2020 m. balandžio 17 d. ieškinį atsakovei UAB „Baltrita“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas termino praleidimo priežastis, vertino, jog pareiškėja pasirinko kitus teisių gynimo būdus, kurie nedavė laukto rezultato ir todėl sprendė, jog jos negali būti laikomos svarbiomis, nes šių aplinkybių atsiradimas priklausė išimtinai nuo pareiškėjos valios. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, siekdama pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog pareiškėjos išsakytos abejonės dėl 2019 m. kovo 14 d. civilinėje byloje eL2-9646-451/2019 priimto teismo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, negali būti vertinamos kaip objektyvios termino praleidimo priežastys, nepriklausiusios nuo jos valios. Aplinkybės, kad pareiškėja galimai nepiktnaudžiauja savo teisėmis, teismas nevertino kaip svarbios termino praleidimo priežasties. Nurodė, kad pareiškėja pati pasirinko visus savo teisių gynimo būdus, pasinaudojo teise pateikti prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 pateikti, tačiau jos prašymą buvo atsisakyta patenkinti. Laikė, jog aplinkybė, kad prieštaravimus priimti buvo atsisakyta, nereiškia, jog buvo pažeista pareiškėjos teisė kreiptis į teismą ar į tinkamą teisinį procesą. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui.
6. Spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 procesą bei pakeisti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 išduotą 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymą, teismas nustatė, kad pareiškėja, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teisės taikymo klaidą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kurios nustatytinos bylos nagrinėjimo metu. Prašymas grindžiamas tuo, kad teismas, išduodamas teismo įsakymą netaikė teisės normos (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punkto), kuriai taikyti aplinkybių taip pat nenustatė. Teismas vertino, jog šios aplinkybės neatitinka aiškiai teisės taikymo klaidai konstatuoti keliamų reikalavimų. Nurodė, jog siekdama pagrįsti savo reikalavimą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėja turėtų įrodyti, kad nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant procesinį sprendimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių jos pareiškėjai ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktas prašymo atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 procesą patenkinimas iš esmės nesukurtų jokių materialinių teisinių pasekmių, kadangi yra priimta Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1998-230/2019, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis. Šia nutartimi buvo atmestas UAB „D. B. statyba“ prašymas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymo. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 nepanaikintų šių nutarčių galiojimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „D. B. statyba“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-13679-1126/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos dėtas nuoseklias pastangas apginti savo akivaizdžiai pažeistas teises, tuo labiau, kai yra akivaizdu, kad pasinaudodama teismo įsakymu kreditorė nepagrįstai praturtėjo pareiškėjos sąskaita. Teismas skundžiamoje nutartyje viena vertus pripažįsta, kad procesinių dokumentų pareiškėja negavo iki pat 2019 m. rugsėjo pabaigos, kita vertus, daro išvadą, kad tokia aplinkybė nėra svarbi priežastis ir neturi teisinės reikšmės. Proceso atnaujinimui egzistuoja svarios ir įtikinamos aplinkybės, kadangi teismo įsakymu kreditorei buvo priteista iš pareiškėjos išieškota 3 033,34 Eur PVM suma, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kreditorė neturėjo teisės reikalauti priteisti iš pareiškėjos. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas ir prieštaraujantis esminiam teisingumo principui. Tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų, kai teismo procesiniame sprendime yra aiški teisės normos taikymo klaida, lėmusi neteisėtą sprendimo priėmimą.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad pareiškėjai faktiškai apie teismo įsakymą tapo žinoma tik 2019 m. rugsėjo pabaigoje - kai antstolis tiesiogiai susisiekė su pareiškėjos vadovu ir jam el. paštu atsiuntė konkrečius vykdomosios bylos dokumentus. Tik iš šių antstolio pateiktų dokumentų pareiškėja sužinojo, kad yra išduotas teismo įsakymas, kurio pagrindu antstolis pradėjo vykdymo procesą pareiškėjos atžvilgiu. Teismas tą pripažino, tačiau be pagrindo to nelaikė svarbia priežastimi. Be to, teismui pripažinus, kad faktiškai apie teismo įsakymą pareiškėja sužinojo tik 2019 m. rugsėjo pabaigoje, tampa neaišku, kaip pareiškėja būtų galėjusi prašyti atnaujinti procesą per 3 mėnesių laikotarpį nuo teismo nurodomos 2019 m. gegužės 16 d. datos, kai realiai apie teismo įsakymą sužinojo tik 2019 m. rugsėjo mėn. Pareiškėja nedelsdama ėmėsi realių veiksmų savo pažeistoms teisėms apginti. Pateikė prašymą atnaujinti procesinį terminą prieštaravimams pateikti, tačiau teismas prašymo netenkino. Tada pareiškėja kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl iš pareiškėjos išieškotos 3 033,34 Eur PVM sumos įskaitymo į pareiškėjos mokėtiną PVM sumą, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Galiausiai pareiškėja ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl kreditorės nepagrįstai gautų lėšų priteisimo pareiškėjos naudai, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjos ieškinį nurodydamas, kad pareiškėja turėtų naudotis proceso atnaujinimo priemone savo pažeistų teisių gynybai.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pareiškėjos nurodytas aplinkybes vertino itin formaliai, kadangi vien nurodymas, kad nebuvo pažeista pareiškėjos teisė kreiptis į teismą, kai realiai nėra apginamos neabejotinai pažeistos teisės (o taip pat nėra pakeičiama neabejotinai neteisinga ir neteisėta teismo įsakymo dalis), nėra toks teisingumo vykdymas, kurį įpareigoja vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucija.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje bei atsisakyta pakeisti teismo išduotą teismo įsakymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nustatyta, kad kreditorė UAB ,,Baltrita“ 2019 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti iš skolininkės UAB „D. B. statyba“ 17 477,80 Eur skolą, 3 810,16 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 157,25 Eur žyminį mokestį, 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. priimtu teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „D. B. statyba“ 17 477,80 Eur skolą, 3 810,16 Eur delspinigius, 8 proc. palūkanas už priteistą sumą (21 287,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 14 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 319,25 Eur žyminį mokestį, išaiškino skolininkei jos teisę pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditorės pateikto reikalavimo. Kauno apylinkės teismo skolininkei siųsti procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėja (skolininkė) 2019 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl procesinio termino atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti procesinį terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 pateikti. Nurodė, kad iki antstolio M. P. 2019 m. rugsėjo 25 d. data surašytų dokumentų gavimo pareiškėjai nebuvo žinoma apie Kauno apylinkės teisme pagal kreditorės UAB „Baltrita“ pareiškimą nagrinėjamą bylą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė skolininkės UAB „D. B. statyba“ prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir atsisakė priimti skolininkės prieštaravimus dėl 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo įsakymo. Nurodė, kad skolininkė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog terminas prieštaravimams pareikšti buvo praleistas dėl objektyviai pateisinančių priežasčių. Skolininkė UAB „D. B. statyba“ 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesinį terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymo pateikti ir priimti pateiktus 2019 m. rugsėjo 27 d. prieštaravimus. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, kad skolininkė jokių priežasčių, išskyrus tai, kad jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, dėl kurių ji praleido terminą prieštaravimams pateikti, nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Taip pat nurodė, kad skolininkė su prašymu dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo į teismą kreipėsi žymiai praleidusi terminą, t. y. daugiau nei po 4 mėnesių nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo, tokį laiko tarpą vertino kaip nepateisinamai ilgą, neatitinkantį proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Kauno apylinkės teisme 2020 m. gegužės 13 d. gautas pareiškėjos (skolininkės) UAB „D. B. statyba“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019, kuriame pareiškėja prašė: 1) atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 proceso atnaujinimo pateikti, jeigu teismas laikytų, kad toks terminas yra praleistas; 2) atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 procesą; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 išduotą 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymą, teismo įsakymu priteistą skolos sumą sumažinant 3 033,34 Eur suma, priteistą delspinigių sumą sumažinant 661,27 Eur suma, atitinkamai sumažinti kreditoriui priteistą žyminio mokesčio sumą. Nurodė, kad nors Kauno apylinkės teismo teismo įsakymas buvo priimtas 2019 m. kovo 14 d., tačiau apie 3 033,34 Eur ir atitinkamai 661,27 Eur sumų išieškojimą pareiškėjai tapo žinoma tik antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus ir išieškojus iš jos 24 128,99 Eur sumą. Be to, pareiškėja tikėjosi, kad nepagrįstai kreditoriaus naudai priteistą ir išieškotą 3 033,34 Eur PVM sumą Valstybinė mokesčių inspekcija įskaitys į pareiškėjo PVM mokėtą sumą, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. (7.45 E) K-3341 atsisakė atlikti įskaitymą. To neįvykus, pareiškėja 2020 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau Vilniaus apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi nepriėmė ieškinio ir nurodė pareiškėjai inicijuoti civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 proceso atnaujinimą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos (skolininkės) UAB „D. B. statyba“ prašymo atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 proceso atnaujinimo pateikti, atsisakė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 bei atsisakė pakeisti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 išduotą 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymą, teismo įsakymu priteistą skolos sumą sumažinant 3 033,34 Eur suma, priteistą delspinigių sumą sumažinant 661,27 Eur suma, atitinkamai sumažinti kreditoriui priteistą žyminio mokesčio sumą. Prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 tenkinti atsisakė visa apimtimi. Nurodė, kad pareiškėjos pateikto prašymo atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 procesą patenkinimas iš esmės nesukurtų jokių materialinių teisinių pasekmių, kadangi yra priimta Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1998-230/2019, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir buvo atsisakyta priimti jos prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymo. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 nepanaikintų šių nutarčių galiojimo. Su Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi nesutinka pareiškėja (skolininkė) UAB „D. B. statyba“ ir pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 procesą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį į teisingumui prieštaraujančią situaciją pažiūrėjo išimtinai formaliai, nesistengė pašalinti akivaizdaus neteisingumo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakyme.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti
12. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
13. Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (lot. apdairus ir atidus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
14. Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos UAB „D. B. statyba“ termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleidimo priežastys, pareiškėjos pasirinkti kitų teisių gynimo būdai, kurie nedavė lauktų rezultatų, negali būti laikomos svarbiomis, kadangi šių aplinkybių atsiradimas priklausė išmintinai nuo pareiškėjos valios. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėja pateikė teismui praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
15. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Dėl to praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar prašymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis).
16. Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).
18. Įstatymai nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Gindami pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 straipsnis). Nustatyta, kad pareiškėja (skolininkė) 2019 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl procesinio termino atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti procesinį terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 pateikti. Nurodė, kad iki antstolio M. P. 2019 m. rugsėjo 25 d. data surašytų dokumentų gavimo pareiškėjai nebuvo žinoma apie Kauno apylinkės teisme pagal kreditorės UAB „Baltrita“ pareiškimą nagrinėjamą bylą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė skolininkės UAB „D. B. statyba“ prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir atsisakė priimti skolininkės prieštaravimus dėl 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo įsakymo. Nurodė, kad skolininkė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog terminas prieštaravimams pareikšti buvo praleistas dėl objektyviai pateisinančių priežasčių. Skolininkė UAB „D. B. statyba“ 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesinį terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymo pateikti ir priimti pateiktus 2019 m. rugsėjo 27 d. prieštaravimus. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, kad skolininkė jokių priežasčių, išskyrus tai, kad jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, dėl kurių ji praleido terminą prieštaravimams pateikti, nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Taip pat nurodė, kad skolininkė su prašymu dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo į teismą kreipėsi žymiai praleidusi terminą, t. y. daugiau nei po 4 mėnesių nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo, tokį laiko tarpą vertino kaip nepateisinamai ilgą, neatitinkantį proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos pateikto prašymo atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 procesą patenkinimas iš esmės nesukurtų jokių materialinių teisinių pasekmių, kadangi yra priimtos minėtos nutartys, todėl pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti netenkino pagrįstai.
Dėl proceso atnaujinimo
19. Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (lot. galutinio teismo sprendimo) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (lot. galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
20. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
21. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007).
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netenkinti pareiškėjos UAB „D. B. statyba“ prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kartu pasisakė ir dėl pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytų pagrindų, nurodė, kad pateiktas prašymo atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-9646-451/2019 procesą patenkinimas iš esmės nesukurtų jokių materialinių teisinių pasekmių, kadangi yra priimta Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1998-230/2019, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis. Šia nutartimi buvo atmestas UAB „D. B. statyba“ prašymas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymo. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 nepanaikintų šių nutarčių galiojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog reikalavimai, kurie atitinka leistinumo reikalavimus bylose dėl teismo įsakymo išdavimo gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka tik kreditoriaus, o ne skolininko arba teismo pasirinkimu (CPK 431 straipsnio 4 dalimi). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjai nenurodžius objektyvių priežasčių ir nepateikus įrodymų dėl kurių ji praleido terminą prieštaravimams bei prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo susiklosčiusios situacijos vertinimo priimant skundžiamą nutartį.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl naikinti ją nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.