Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „D. Bernardo statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „D. Bernardo statyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „D. Bernardo statyba“ kreditorės UAB „Baltrita“ naudai 17 477,80 Eur skolą, 3 810,16 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Teisme 2019 m. rugsėjo 27 d. gautas skolininkės UAB „D. Bernardo statyba“ prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimai, kuriuose skolininkė nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie vyksiantį teisminį procesą jos atžvilgiu, teismo procesiniai dokumentai skolininkei nebuvo įteikti. Juridinių asmenų registro 2019 m. balandžio 1 d. išrašo duomenys patvirtina, kad skolininkė yra nurodžiusi savo kontaktinį el. pašto adresą „dbstatyba@gmail.com“. Ši susisiekimo priemonė teismui buvo žinoma, todėl teismui prieš išduodant vykdomąjį raštą, procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami elektronine įteikimo priemone – skolininkės el. paštu. Be to, skolininkė turi kitą veiklos adresą Neringos g. 51-1, Kaune, kuriuo procesiniai dokumentai taip pat nebuvo siųsti. Skolininkės įsitikinimu, ji neturėjo realios galimybės prieštarauti dėl 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymo, todėl prašo atnaujinti procesinį terminą prieštaravimams pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė skolininkės UAB „D. Bernardo statyba“ prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo, atsisakė priimti UAB „D. Bernardo statyba“ prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymo.

4. Teismas nustatė, kad neįsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymas, kreditorės pareiškimo su priedais kopijos ir teismo pranešimas skolininkei UAB „D. Bernardo statyba“ buvo išsiųsti pareiškime nurodytu adresu Draugystės g. 15B, Kaune. Procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems, teismas išsireikalavo Juridinių asmenų registro duomenis ir procesinius dokumentus išsiuntė skolininkės vadovo ir akcininko B. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems, procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį.

5. Teismas sprendė, kad skolininkė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog terminas prieštaravimams pareikšti buvo praleistas dėl objektyviai pateisinančių priežasčių. Vien skolininkės nurodytos aplinkybės, kad teismas procesinių dokumentų neišsiuntė veiklos adresu Neringos g. 51-1, Kaune, ir elektroniniu paštu, nesudaro pagrindo išvadai, jog termino praleidimo priežastys yra svarbios. Teismas neįteikinėjo atsakovei procesinių dokumentų adresu Neringos g. 51-1, Kaunas, kadangi pagal Juridinių asmenų registro išrašą šis įmonės adresas buvo naudojamas tik nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2018 m. kovo 8 d., be to, jis registre nėra nurodytas kaip įmonės veiklos adresas, o pareiškimas teisme dėl teismo įsakymo išdavimo gautas 2018 m. kovo 13 d. Nors skolininkė nurodo, kad teismas privalėjo procesinius dokumentus jai siųsti elektroniniu paštu, tačiau tokiam procesinių dokumentų įteikimo būdui ji nėra išreiškusi sutikimo.

6. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti tinkamai, o pagal esamus byloje duomenis skolininkės nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis, kad būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti. Terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2019 m. gegužės 16 d., tačiau prieštaravimus teismui skolininkė pateikė tik 2019 m. rugsėjo 27 d. Teismo vertinimu, prieštaravimų pateikimas praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po teismo įsakymo įsiteisėjimo ne tik neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bet ir pažeidžia kreditorės teises bei teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „D. Bernardo statyba“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesinį terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymo pateikti ir priimti pateiktus 2019 m. rugsėjo 27 d. prieštaravimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Skolininkės nežinojimas apie vykstantį teismo procesą atėmė galimybę jai įgyvendinti procesinę teisę reikšti prieštaravimus. Vien dėl to, kad realiai nežinojo apie priimtą 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymą, skolininkė, kaip proceso dalyvis, neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – būti išklausytai.

1.2. Apie pradėtą bylą skolininkė buvo informuota CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta teisine fikcija laikomu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, o apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Taigi skolininkė neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą terminą pateikti prieštaravimus, nes ne tik nebuvo susipažinusi su teismo įsakymo turiniu, bet iš viso nežinojo apie tokio jai itin dideles teisines pasekmes galinčio sukelti dokumento priėmimą. Minėta aplinkybė pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti.

1.3. Skundžiamoje nutartyje išvardintos priemonės negali būti laikomos visų teismui prieinamų priemonių išnaudojimui, kadangi byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, kad skolininkė yra nurodžiusi savo kontaktinį el. pašto adresą „dbstatyba@gmail.com“. Taigi ši elektroninė susisiekimo priemonė teismui buvo žinoma (o taip pat ir kreditorei, nes šiuo el. paštu buvo bendraujama su kreditore), todėl prieš išduodant vykdomąjį dokumentą, teismo įsakymas taip pat turėjo būti skolininkei siunčiamas pasinaudojant tiek teismui, tiek kreditorei žinoma elektronine įteikimo priemone el. paštu. Teismas nurodė, kad tokiam procesinių dokumentų įteikimo būdui skolininkė nėra išreiškusi sutikimo, tačiau ji objektyviai negalėjo išreikšti sutikimo procese, apie kurio egzistavimą jai net nebuvo žinoma.

1.4. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad aplinkybė, jog procesiniai dokumentai nebuvo išsiųsti veiklos adresu Neringos g. 51-1, Kaune, nesudaro pagrindo išvadai, jog termino praleidimo priežastys yra svarbios. Tačiau minėtas veiklos adresas teismui buvo žinomas, kadangi jis buvo išviešintas ir iki šiol yra pasiekiamas internetu (https://geltoni.lt/imones/d-bernardo-statybauab/256355). Tai rodo, kad skolininkė turėjo ir kitą veiklos adresą, kuriuo teismo įsakymas taip pat nebuvo siųstas, kitaip tariant nebuvo imtasi visų priemonių realiai įteikti procesinius dokumentus.

1.5. Teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų aktualiausių teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, susijusių procesinių dokumentų įteikimu juridiniam asmeniui, o dėl to neteisingai ir nepagrįstai laikė skolininkės termino praleidimo priežastis nesvarbiomis, esmingai pažeisdamas skolininkės teises ir teisėtus interesus.

1.6. Kreditorė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nepaisydama to, kad skolininkė buvo sustabdžiusi savo piniginių prievolių vykdymą kreditorei dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų. Tuo tarpu kreditorė nerodė jokių aktyvių veiksmų dėl prašymo sumokėti ginčo sumą, tuo labiau neinformavo skolininkės apie ketinimą kreiptis į teismą. Į bylą pateikti dokumentai – 2018 m. liepos 11 d. pretenzija ir 2018 m. liepos 9 d. mūro darbų defektinis aktas – patvirtina, kad tarp šalių dar nuo 2018 m. vidurio yra kilęs ginčas dėl iš subrangos teisinių santykių kylančių prievolių tinkamo vykdymo. Todėl esant tokiam ginčui, kreditorei negalėjo būti priteistas atlygis už nekokybiškai atliktus darbus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininkės UAB „D. Bernardo statyba“ prašymas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir atsisakyta priimti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo

10. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 18 d.), reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

11. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

12. Minėta, kad CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

13. Pažymėtina, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas (dokumento Nr. XIIP-2814, registravimo data 2015 m. kovo 10 d.) suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą.

14. Procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) juridinių asmenų registre bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 247). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo juridinių asmenų registre reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti juridinių asmenų registro duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis. Atskleidimo pareigos pažeidimas gali sukelti ir tokias teisines pasekmes kaip juridinio asmens likvidavimas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva (CK 2.70 straipsnis).

15. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (didesnė įrodomoji galia) galią.

16. Vienas iš esminių juridinių asmenų registro duomenų yra duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Taigi toks reguliavimas suponuoja, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinis asmuo egzistuotų be savo buveinės ir kad ta buveinė nebūtų nurodyta juridinių asmenų registre. Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Kaip minėta, atitinkamai Juridinių asmenų registro duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens buveinę, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galią.

17. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Kita vertus, juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmuo turės galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Tokia įstatymo įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo reguliavimo sistema (įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą) užtikrina kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą ir yra proporcinga priemonė, užkertanti kelią skolininkui piktnaudžiauti teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

18. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas skolininkei UAB „D. Bernardo statyba“ vyko tris kartus. Pirmiausia, procesiniai dokumentai 2019 m. kovo 14 d. buvo išsiųsti skolininkės juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu Draugystės g. 15B, Kaunas. 2019 m. balandžio 1 d. teismas pakartotinai procesinius dokumentus išsiuntė juridinių asmenų registre nurodytu skolininkės vadovo B. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi procesinių dokumentų ir vėl nepavyko įteikti, jie buvo pakartotinai išsiųsti 2019 m. balandžio 15 d. skolininkės buveinės adresu Draugystės g. 15B, Kaunas. Taigi, dokumentai buvo išsiųsti ne tik juridinių asmenų registre registruotos skolininkės buveinės adresu, bet ir skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu, kuris taip pat, remiantis CK 2.64 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra juridinių asmenų registro duomuo ir laikomas teisingu tol, kol yra nenuginčytas ir turi prima facie galią. Tačiau visais šiais atvejais procesiniai dokumentai buvo neatsiimti. Pagal juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą skolininkės buveinės adresas Draugystės g. 15B, Kaunas, buvo registruotas nuo 2018 m. kovo 9 d. o skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresas registruotas nuo 2017 m. kovo 24 d. Taigi, šiuo atveju juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės, bet ir savo vadovo gyvenamosios vietos adresais, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkei UAB „D. Bernardo statyba“ procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti pagal įstatymą.

19. Skolininkė UAB „D. Bernardo statyba“ atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų jam prieinamų priemonių tam, kad įteikti procesinius dokumentus juridiniam asmeniui (skolininkei), t. y. neišsiuntė procesinių dokumentų įmonės veiklos vietos adresu (Neringos g. 51-1, Kaunas), taip pat elektroniniu paštu, kuris nurodytas juridinių asmenų registre (dbstatyba@gmail.com).

20. Iš byloje esančio juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų matyti, kad skolininkės UAB „D. Bernardo statyba“ buveinės vieta adresu Neringos g. 51-1, Kaunas, buvo registruota nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Nuo 2018 m. kovo 9 d. skolininkės buveinės vieta registruota adresu Draugystės g. 15B, Kaunas. Jokių duomenų apie tai, kad skolininkės veiklos vykdymo vieta (adresas korespondencijai ar pan.) teismo įsakymo priėmimo metu buvo adresu Neringos g. 51-1, Kaunas, juridinių asmenų registre nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkė UAB „D. Bernardo statyba“ tiek pareiškime dėl procesinio termino atnaujinimo, tiek atskirajame skunde kaip savo adresą taip pat nurodo Draugystės g. 15B, Kaunas (šis adresas nurodytas ir skolininkės pateiktuose kreditorei adresuotuose 2018 m. liepos 11 d. pretenzijoje bei 2018 m. liepos 9 d. mūro darbų defektiniame akte).

21. Kaip jau minėta, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (CPK 122 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, siųsdamas procesinius dokumentus skolininkei, pagrįstai vadovavosi juridinių asmenų registro duomenimis, kurie turi prima facie galią, ir šiame registre nurodytu skolininkės buveinės adresu, o ne viešai internete skelbiama informacija apie skolininkės buveinės vietą (https://geltoni.lt/imones/d-bernardo-statybauab/256355), kuri gali būti pasenusi, netiksli ir nepatikima. Juolab, kad šios nutarties priėmimo metu kituose internetiniuose tinklalapiuose (pvz., rekvizitai.lt, 118.lt, info.lt, imoniuinformacija.lt ir pan.), taip pat pačios skolininkės oficialioje interneto svetainėje (http://www.dbstatyba.lt/) nurodomas skolininkės adresas yra Draugystės g. 15B, Kaunas.

22. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesiuntė skolininkei UAB „D. Bernardo statyba“ procesinių dokumentų elektroniniu paštu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Jungdamasis prie Liteko VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę (Aprašo 5 punktas). Jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo Liteko VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje (Aprašo 15 punktas).

23. Taigi teisinis reglamentavimas nenumato galimybės procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims įteikti elektroniniu paštu, o vadovaujantis CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, procesiniai dokumentai proceso dalyviams gali būti įteikiami tik pagal Teismų įstatyme ir Apraše nustatytus reikalavimus, t. y. per Liteko VEP posistemį.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių termino pateikti prieštaravimus bylose dėl teismo įsakymo išdavimo atnaujinimą, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių

24. CPK 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

25. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms.

26. Skolininkė UAB „D. Bernardo statyba“ prašo terminą prieštaravimams pateikti atnaujinti tuo pagrindu, kad jai nebuvo faktiškai įteikti procesiniai dokumentai. Tačiau, kaip jau nustatyta, skolininkei procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 4 dalis), todėl aplinkybė, kad skolininkė faktiškai negavo procesinių dokumentų, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis ir neturi lemiamos teisinės reikšmės. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

27. Kaip minėta, procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo ir įregistravimo juridinių asmenų registre bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją. Atsižvelgiant į tai, asmuo, siekiantis atnaujinti terminą, turėtų įrodyti, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių jis ne dėl savo kaltės neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos ir (arba) nors ir ne dėl savo kaltės neįvykdė tokios įstatymų nustatytos pareigos, t. y. neformalizavo duomenų pasikeitimo (jų neįregistravo), tačiau teisinių santykių dalyviai žinojo apie realią juridinio asmens buveinės vietą ir, nepateikdami procesiniuose dokumentuose tinkamų duomenų apie juridinio asmens buveinę, elgėsi nesąžiningai.

28. Skolininkė UAB „D. Bernardo statyba“ jokių kitų priežasčių, išskyrus tai, kad jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, dėl kurių ji praleido terminą prieštaravimams pateikti, nenurodo ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.

29. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad skolininkė su prašymu dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo į teismą kreipėsi žymiai praleidusi terminą, t. y. daugiau nei po 4 mėnesių nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo. Toks laiko tarpas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepateisinamai ilgas, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl termino atnaujinimas neatitiktų teisingumo, protingumo reikalavimų, pažeistų kreditorės teises ir teisėtus interesus.

30. Skolininkės UAB „D. Bernardo statyba“ atskirojo skundo argumentai dėl teismo įsakymu priteisto įsiskolinimo (ne)pagrįstumo nevertinami, kadangi šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo, tuo tarpu argumentai dėl įsiskolinimo (ne)pagrįstumo skundžiama nutartimi nebuvo vertinami ir nėra ginčo dalykas.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

32. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.