- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-1051-618/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- D. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo 3 872,46 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:
1.1. Ieškovė tiekė elektros energiją į nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neviešinami) (toliau – ir Objektas). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, Objektas nuosavybės teise priklausė atsakovui. 2020 m. gruodžio 30 d. telefonu buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 81659382-10101/3076760 (toliau – ir Sutartis), kuri įsigaliojo nuo 2021 m. vasario 1 d. Atsakovui elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas dėl sutarties sudarymo ir valdymo. Atkreipė dėmesį, jog vyksta Elektros rinkos liberalizavimas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Nuo 2010 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos elektros rinkos planui, vartotojai elektrą Lietuvoje gali pirkti iš nepriklausomų elektros tiekėjų. Komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka nuo 2013-ųjų. Įsigaliojus 2020 m. gegužės 7 d. Seimo priimtoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, Lietuva prisijungia prie daugumos Europos Sąjungos šalių, kurių buitiniai vartotojai gali patys pasirinkti jiems tinkamiausią elektros energijos tiekėją. Iki šiol elektrą visi buitiniai vartotojai pirko iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir VERT). Nuo 2021 m. buitiniai vartotojai, suvartojantys daugiau nei 5 000 kWh elektros per metus, turėjo pirkti elektros energiją iš pasirinkto nepriklausomo tiekėjo. Mažiau elektros suvartojantys vartotojai į „laisvą rinką“ galės išeiti palaipsniui iki 2026 m. Iki 2021 m. rugsėjo pradžios vartotojai, kurie suvartoja elektros energijos ne mažiau kaip 1 000 kWh per metus (t. y. patekę į antrą elektros rinkos liberalizavimo etapą), turėjo apsispręsti, ar pasidalyti duomenimis su nepriklausomais tiekėjais ir iki 2022 m. sausio 1 d. pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Ieškovė yra tiek visuomeninis tiekėjas, tiek nepriklausomas tiekėjas.
1.2. Objekte mokėtina suma už elektros energiją apskaičiuojama pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 103 punktas. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją šiame Objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir (ar) pagal ieškovės užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis elektros energijos apskaitos prietaiso (toliau – ir EAP) patikrinimų / keitimo metu. 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. EAP rodmenis vartotojas nedeklaravo EAP, todėl ieškovas suvartotą elektros energijos kiekį apskaičiavo pritaikant vidutinį elektros energijos suvartojimą (toliau – ir Vidurkis). 2022 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IAES 00868273 iki EAP rodmenų Dieninės skalės (toliau – ir DD) – 19 695 kWh; Naktinės skalės (toliau – ir ND) – 17 676 kWh. Minėtu laikotarpiu išrašytos PVM sąskaitos faktūros už suvartotą elektros energiją ir teiktas paslaugas (toliau – ir Sąskaita) nebuvo apmokėtos. 2022 m. balandžio 30 d. susidarė 1 744,28 Eur mokėtina suma už suvartotą elektros energiją. 2022 m. gegužės 19 d. Objekte AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) atliko EAP patikrinimą, kuriuo metu buvo fiksuoti rodmenys: DD – 20 317 kWh, ND – 18 199 kWh. Suvartotas kiekis: DD – 622 kWh, ND – 523 kWh buvo apskaičiuotas pagal faktinius EAP rodmenis: - DD nuo 19 695 kWh iki 20 317 kWh; - ND nuo 17 676 kWh iki 18 199 kWh. Nepriemoka padidėjo nuo 1 744,28 Eur iki 2 055,03 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. EAP rodmenys deklaruoti nebuvo, todėl minėtu laikotarpiu suvartotas kiekis buvo apskaičiuotas pagal pritaikytą vidurkį: DD - 599 kWh/mėn., ND 535 kWh/mėn. Minėtu laikotarpiu priskaičiuota – 1 446,89 Eur. Iš viso buvo priskaičiuota 3 501,92 Eur. Įvertinus atsakovo 2022 m. liepos 27 d. bei 2022 m. rugpjūčio 23 d. atliktus mokėjimus, kurių sumos: 6,00 Eur ir 900,00 Eur, liko nesumokėta 2 595,92 Eur suma. 2 595,92 Eur suma apskaičiuota pagal Vidurkį iki Skaitiklio rodmenų: dieninės skalės – 22 114 kWh, naktinės skalės – 19 804 kWh. 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 30 d. išrašytos Sąskaitoje pagal Vidurkį iki EAP rodmenų DD 22 713 kWh ir ND 20 339 kWh, o nesumokėta suma padidėjo iki 3079,98 Eur. ESO 2022 m. spalio 4 d. atliko EAP patikrinimą, kurio metu buvo fiksuoti rodmenys: DD – 21 089kWh; ND – 18 978kWh. Kadangi faktiniai EAP rodmenys buvo mažesni, negu išrašyta Sąskaitose, 2022 m. spalio 31 d. buvo atliktas perskaičiavimas už praeities laikotarpius (nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.). Po perskaičiavimo mokėtina suma sumažėjo iki 1 829,85 (3 085,98 Eur – 1 256,13 Eur = 1 829,85 Eur). Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pritaikius DD 459 kWh/mėn., ND – 415 kWh/mėn. Vidurkį, buvo priskaičiuota – 507,16 Eur. Nepriemoka padidėjo iki – 2 337,01 Eur. 2023 m. sausio 26 d. Objekte ESO atliko EAP patikrinimą, kurio metu fiksavo rodmenis: DD – 23 980 kWh, ND – 21 502 kWh/mėn. Po fiksuotų EAP rodmenų buvo atliktas perskaičiavimas už praeities laikotarpius nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priskaičiuota mokėtina 1 069,76 Eur suma. Nepriemoka padidėjo iki 3 406,77 Eur. Už Objekte suvartotą elektros energiją per 2023 m. vasario mėn. buvo priskaičiuota 159,52 Eur. 2023 m. vasario 28 duomenimis, Objekte iš viso yra susidariusi 3 566,29 Eur suma. 2023 m. kovo mėnesį ir 2023 m. balandžio mėnesį deklaruoti rodmenys nebuvo, todėl sąskaitos išrašytos pagal Vidurkį DD - 507 kWh, ND – 453 kWh, kadangi šiuo laikotarpiu nebuvo mokėjimų, skola padidėjo iki 3 872,46 Eur.
1.3. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją Objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir (ar) pagal ieškovės užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimų / keitimo metu. Nagrinėjamu atveju skola buvo apskaičiuota pagal ieškovės turimus duomenis. Prašo priteisti iš atsakovo 3 872,46 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovo vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 18 d.“, sąskaitos faktūros už elektros energiją.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo 3 872,46 Eur skolos; 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 3 872,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87,23 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismo sprendimo argumentai:
3.1. Teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, padarė išvadą, jog atsakovui suteiktos informacijos pakako tam, kad atsakovas, kaip vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar pristatytas elektros energijos tiekimo planas, tarifai, apmokėjimo tvarka atitinka jo individualius poreikius, ir suprato, kaip tinkamai šią sutartį vykdyti.
3.2. Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės skaičiavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas nesutinka su Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ir prašo civilinę bylą nutraukti. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Nurodė, kas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padarė procesinius pažeidimus: parengiamasis posėdis įvyko pažeidus 30 d. procesinį terminą; teismo sprendimas turėjo būti paskelbtas iš karto po bylos išnagrinėjimo, tačiau buvo paskeltas po 19 dienų; teisme nebuvo išaiškintos procesinės teisės; nebuvo tinkamai iškviestas į sprendimo paskelbimą.
4.2. Nurodė, kad į bylą nebuvo pateiktas ieškovo atstovės įgaliojimas. Dėl to teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį.
4.3. Nurodė, kad nėra pridėta įrodymų, jog atsakovas akceptavo Pirkimo–pardavimo paslaugų sutartį.
5. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodė visus keliamus turinio ir formos reikalavimus. Nėra jokio pagrindo bylą nutraukti.
5.2. Nurodė, kad ieškovės atstovės tapatybė buvo patikrinta teismo.
5.3. Pažymėjo, kad posėdis skirtas praleidus atsakovo įvardijamą 30 dienų procesinį terminą, tačiau esant tam pagrįstų priežasčių.
5.4. Nurodė, kad įstatymo pakeitimai panaikino pareigą rašyti posėdžio protokolus ir įtvirtino šiuolaikinių techninių priemonių naudojimą fiksuojant bylos nagrinėjimo eigą.
5.5. Nurodė, kad teismas informavo šalis, jog sprendimo skelbimas atidedamas 2023 m. rugpjūčio 21 d. Teismas nepraleido procesinio termino paskelbti sprendimą, taip pat informavo šalis, kada bus skelbiamas sprendimas, ir tai, jog atvykti į sprendimo skelbimą nėra būtina, teismas išsiųs sprendimą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o nstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl skolos priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
10. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė: Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ 2020 m. liepos 17 d. pirmą lapą; 2008 m. birželio 16 d. elektros energijos tiekimo–naudojimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. 4514392; 2023 m. liepos 17 d. raštą Plungės apylinkės teismo pirmininkui; 2023 m. liepos 17 d. Plungės apylinkės teismo laikinai teismo pirmininko pareigas einančio teisėjo V. G. raštą; 2023 m. liepos 19 raštą teisėjui V. G.; 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštą Plungės apylinkės teismo pirmininkui; 2023 m. rugsėjo 6 d. Plungės apylinkės teismo laikinai einančios teismo pirmininko pareigas teisėjos A. V. raštą.
11. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019).
12. Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
13. Teismą, vertinantį prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumą, riboja ir įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri, be kita ko, reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, patvirtina arba paneigia aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikdamas naujus rašytinius įrodymus apeliaciniame skunde neformuluoja prašymo jų pridėti prie bylos, nenurodo, ką pateikiami įrodymai patvirtina ar paneigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikiami rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės aktualaus procesinio klausimo išsprendimui, todėl naujus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neviešinami) (toliau – ir Objektas).
16. 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovas su ieškovu telefonu sudarė elektros energijos pirkimo– pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 81659382-10101/3076760 (toliau – ir Sutartis), kuri įsigaliojo nuo 2021 m. vasario 1 d. Sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovui elektroniniu paštu (duomenys neviešinami) buvo išsiųsta Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis.
17. Iš byloje pateiktos 2020 m. gruodžio 30 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo paslaugų teikimo sutarties matyti, kad sutartyje nustatyta apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo periodiškumas ir tvarka: deklaruoti rodmenis ne vėliau negu paskutinę einamojo mėnesio dieną.
18. Nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. EAP rodmenų vartotojas nedeklaravo elektros energijos apskaitos prietaiso. Ieškovas suvartotą elektros energijos kiekį apskaičiavo pritaikant vidutinį elektros energijos suvartojimą. 2022 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IAES 00868273 iki EAP rodmenų Dieninės skalės (toliau – ir DD) – 19 695 kWh; Naktinės skalės (toliau – ir ND) – 17 676 kWh. Minėtu laikotarpiu išrašytos PVM sąskaitos faktūros už suvartotą elektros energiją ir teiktas paslaugas (toliau – Sąskaita) nebuvo apmokėtos. 2022 m. gegužės 19 d. Objekte AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) atliko elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimą, kurio metu buvo fiksuoti rodmenys: DD – 20 317 kWh, ND – 18 199 kWh. Suvartotas kiekis: DD – 622 kWh, ND – 523 kWh buvo apskaičiuotas pagal faktinius EAP rodmenis: - DD nuo 19 695 kWh iki 20 317 kWh; - ND nuo 17 676 kWh iki 18 199 kWh. Nepriemoka padidėjo nuo 1 744,28 Eur iki 2 055,03 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. EAP rodmenys deklaruoti nebuvo, todėl minėtu laikotarpiu suvartotas kiekis buvo apskaičiuotas pagal pritaikytą vidurkį: DD – 599 kWh/mėn., ND 535 kWh/mėn. ESO 2022 m. spalio 4 d. atliko EAP patikrinimą, kurio metu buvo fiksuoti rodmenys: DD – 21 089 kWh; ND – 18 978 kWh. 2023 m. sausio 26 d. Objekte ESO atliko EAP patikrinimą, kurio metu fiksavo rodmenis: DD – 23 980 kWh, ND – 21 502 kWh/mėn.
Dėl teismo sprendimo teisėtumo
19. Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, jog byloje nėra ieškovo atstovės notariškai patvirtinto įgaliojimo, kad būtent J. J. gali atstovauti teisme ieškovei. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
20. CPK 55 straipsnis numato, jog bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. CPK 56 straipsnis reglamentuoja, jog juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) arba advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Juridiniam asmeniui gali atstovauti ir kiti asmenys. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nurodytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. CK 55 straipsnyje nurodytu atveju įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka taip pat gali patvirtinti atitinkamo juridinio asmens organas.
21. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas ieškovės vadovo įgaliojimas, kuriuo teisininkė J. J., turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, bendrovės vardu įgaliota: atstovauti Bendrovės interesams teismuose, arbitražuose, komisijose, ikiteisminio tyrimo institucijose ir kitose teisinių ginčų nagrinėjimo institucijose bei Bendrovės vardu atlikti visus su tuo susijusius procesinius ir kitus veiksmus; atstovauti Bendrovės interesams antstolių kontorose, pateikti vykdomuosius dokumentus, prašymus dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą eiliškumo, papildomų vykdymo veiksmų atlikimo, gauti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, atlikti visus išieškotojo ar trečiojo (suinteresuoto) asmens atliekamus procesinius veiksmus ir dalyvauti juos atliekant, pasirašyti, pateikti ir gauti visus dokumentus; atstovauti Bendrovės interesams kreditorių susirinkimuose, kreditorių komitetuose, likvidacinėse komisijose, bankroto, restruktūrizavimo ir likvidavimo procedūrose; atstovauti Bendrovės interesams visose valstybės, savivaldybių, teisėsaugos institucijose, notarų biuruose, taip pat visuomeninėse ir kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, pateikti ir gauti visus reikalingus dokumentus, Bendrovės vardu pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais; tvirtinti dokumentų kopijas bei išrašus. Įgaliojimas galioja nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas ieškovės atstovės tapatybę tikrino pagal galiojantį asmens dokumentą. Taigi konstatuotina, kad atsakovo teiginiai dėl ieškovo atstovės vardo ir pavardės neatitikimų, įgaliojimo neteisėtumo ar to, kad teismas neįsitikino ieškovės atstovės tapatybe, yra visiškai nepagrįsti.
22. Atsakovas teigia, kad šioje civilinėje byloje parengiamasis posėdis įvyko pažeidus 30 dienų procesinį terminą; nebuvo įtrauktas į bylą rašytinis teismo protokolas. Taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamai iškviestas į sprendimo paskelbimą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta.
23. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams teismuose nagrinėjant civilines bylas neberašomi posėdžio protokolai – posėdžio eiga fiksuojama tik garso įrašu, kuris tampa sudedamąja bylos dalimi. CPK 168 straipsnyje reglamentuota, jog kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Reikalavimus garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras. Teismo posėdžio eigos fiksavimą organizuoja teismo posėdžio pirmininkas. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.
24. CPK 228 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį. Klausimą dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo teismas turi išspręsti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų gavimo arba termino atsiliepimams pateikti pasibaigimo dienos. Parengiamasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties skirti parengiamąjį posėdį priėmimo dienos (CPK 228 straipsnio 2 dalis).
25. CPK 257 straipsnyje nustatyta, jog po baigiamųjų kalbų teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo ar atitinkamos nutarties byloje arba neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. Apie tai teismo posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems teismo posėdžių salėje. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su parengiamojo posėdžio skyrimu, pranešimu apie procesinio sprendimo paskelbimą, protokolą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė civilinio proceso teisės pažeidimų, susijusių su parengiamojo posėdžio skyrimo data ir pranešimu apie sprendimo paskelbimą.
27. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį 2023 m. rugpjūčio 2 d., taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad civilinės bylos nagrinėjimas užtruko. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi parengiamąjį posėdį paskyrė 2023 m. rugpjūčio 2 d. 13.30 val. Ir nors posėdis skirtas praleidus atsakovo įvardytą 30 d. procesinį terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartyje, kuria paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje, nurodė pagrįstas priežastis, dėl ko posėdis organizuojamas praleidus 30 d. terminą, įtvirtintą CPK. Nustatyta, kad parengiamojo posėdžio data buvo skiriama atsižvelgiant į teisėjos teisėtą nebuvimą darbe nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. liepos 28 d. ir tai buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartyje. Taip pat nustatyta ir tai, kad atsakovas dalyvavo 2023 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje, teismas, išklausęs šalių baigiamąsias kalbas, informavo šalis, jog sprendimo skelbimas atidedamas 2023 m. rugpjūčio 21 d. Taigi atsakovas buvo informuotas apie procesinio sprendimo paskelbimo datą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepraleido ir procesinio termino paskelbti sprendimą, kadangi jis buvo paskelbtas po 19 d., kai įstatymas numato galimybę paskelbti procesinį sprendimą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų.
28. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino jam procesinių teisių, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. Išklausius 2023 m. rugpjūčio 2 d. posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovui procesines teises. Taigi ir šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
29. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, kad tarp jo ir ieškovės telefoninio pokalbio metu buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Nurodo, kad nebuvo atlikta telefoninio pokalbio ekspertizė, sutartį laiko sudarytą apgaulės būdu.
30. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių 2020 m. gruodžio 30 d. nuotoliniu būdu – telefonu buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 81659382-10101/3076760.
31. Vartotojo teisė į informaciją yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Tinkamas vartotojo informavimas ne tik įgalina vartotoją priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 20 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs garso įrašą, kuriame fiksuotas ieškovės atstovės ir atsakovo telefoninis pokalbis dėl 2020 m. gruodžio 30 d. energijos pirkimo –pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. 81659382-10101/3076760 sudarymo, konstatavo, jog suteiktos informacijos pakako tam, kad atsakovas, kaip vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar pristatytas elektros energijos tiekimo planas, tarifai, apmokėjimo tvarka atitinka jo individualius poreikius, ir suprato, kaip tinkamai šią sutartį vykdyti. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuomonei pritaria. Perklausius garso įrašą, kuriame fiksuotas sutarties sudarymas, papildomai pažymėtina tik tai, kad sudarinėjant nuotolinę sutartį atsakovui informacija buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, atsakovui buvo atsakoma į jam kylančius klausimus dėl sutarties sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokia nors esminė sutarties sąlyga nebuvo atskleista. Be to, nuotoliniu būdu sudaryta sutartis atsakovui buvo išsiųsta elektroniniu paštu (duomenys neviešinami).
33. Pasisakydama dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodomo argumento, kad teismas turėjo skirti ekspertizę, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 212 straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę tais atvejais, kai būtina išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsakovas skunde nurodydamas, kad teismas neskyrė ekspertizės, nepagrįstai bando įrodymų rinkimo pareigą perkelti teismui. Pirmosios instancijos teismui atsakovas raštu prašymo skirti ekspertizę neišreiškė, o ir vėliau, nagrinėjant bylą iš esmės, prašymo teismui dėl ekspertizės skyrimo taip pat neteikė.
34. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu atsakovo argumentą, kad bylą nagrinėjęs teismas privalėjo savo iniciatyva spręsti ekspertizės skyrimo klausimą. Atsakovas, teigdamas, kad sutartis sudaryta apgaulės būdu, negali apsiriboti teiginiu, jog reikalinga dėl to skirti ekspertizę, jis turėjo nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus, o nagrinėjamu atveju šios pareigos atsakovas tinkamai nevykdė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.