Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjos AB „Senoji Baltija“ atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui, atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus atstovams Erlandui Lenzbergui, Linai Kairytei ir Tadui Bankauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Senoji Baltija“ patikslintą skundą atsakovei Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus, dėl kontrolės skyriaus pareigūno 2015-05-13 nutarimo Nr. ZD001129 ir Sunkių Baltijos jūroje pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos posėdžio 2015-05-08 protokolo Nr. ŽSP-2(9.36) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja AB „Senoji Baltija“ patikslintu skundu, paduotu teismui 2016-03-08, prašo panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Sunkių Baltijos jūroje pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos posėdžio 2015-05-08 protokolą Nr. ŽSP-2(9.36) ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjo 2015-05-13 nutarimą Nr. ZD001129, kuriuo paskirta 1443,32 Eur bauda, 3 taškai ir apskaičiuota 5638,87 Eur žala gamtai. Nurodo, jog ginčijamu nutarimu konstatuota, kad padarytas sunkus pažeidimas, nes įmonės laivas LBB - 1066 išėjo į reisą su neveikiančia palydovinio ryšio laivų stebėjime sistema, tuo pažeisdamas Reglamento Nr. 1224/2009 9 straipsnio 2 punktą; žvejybos metu įmonės laivas LBB-1066 Žuvininkystės tarnybai elektroninėmis priemonėmis neperdavė žvejybos žurnalo duomenų; laivui grįžus į uostą patikrinimo metu buvo rasta nedeklaruotos žuvies (atlantinių menkių ir europinių upinių paprastųjų plekšnių); įmonė netinkamai deklaravo sugautą žuvų kiekį, t. y. plekšnių svoris dėžėse viršijo leidžiamą 5 proc. paklaidą; laive naudojama svėrimo įranga neturėjo galiojančios metrologinės patikros. Nesutinka, kad padarė sunkų pažeidimą ir padarė žalą žuvų ištekliams. Argumentuoja, jog laivo stebėjimo sistema sugedo ne dėl bendrovės kaltės ir išėjimo į reisą metu veikė. Teigia, jog tai patvirtina fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas laivo stebėjimo sistemos ekranas, nuotraukoje matosi mėlynos spalvos trikampio formos rodyklės, kurios rodo, kad pranešimai Žuvininkystės tarnybai buvo siunčiami. Pažymi, jog nėra galimybės reguliuoti laivo stebėjimo sistemą rankiniu būdu. Teigia, jog sistema sugedo jūroje. Pareiškėjos teigimu, iš Žuvininkystės tarnybos 2015-05-08 protokolo Nr. ŽSP-2(9.36) matyti, jog iš laivo LBB - 1066 buvo gautas išankstinis pranešimas apie grįžimą į uostą ir gabenamą sugautos žuvies kiekį. Laivo kapitonas grįžtant laivui iš Baltijos jūros į Klaipėdos uostą, atsiradus mobilaus telefono ryšiui, telefonu pateikė reikiamus duomenis. Teigia, jog sugedus laivo stebėjimo sistemai nėra techninių galimybių perduoti žvejybinio žurnalo duomenis, t. y. laivo koordinačių ir sugauto žuvies kiekio, kurie siunčiami būtent per sistemą. Sugedus laivo stebėjimo sistemai žvejybinio žurnalo duomenys neperduodami, o tik galimomis ryšio priemonėmis Žuvininkystės tarnyba yra informuojama apie esamą laivo buvimo vietą (geografinę padėtį) pagal 2013-12-23 tvarkos aprašą Nr. V1-176 „Dėl palydovinės Lietuvos Respublikos žvejybas laivų stebėjimo sistemos valdymo“. Nurodo, jog laivo kapitonui teisės aktai nenumato pareigos įsitikinti, kad Žuvininkystės tarnyba gauna iš laivo siunčiamus sistemos signalus ir duomenis. Priešingai, nurodo, jog Reglamento 404/2011 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtina Žuvininkystės tarnybos pareiga vėliausiai po 12 valandų informuoti laivo savininkus ar atstovus apie laivo stebėjimo sistemos sutrikimus, bet tai buvo padaryta tik po kelių parų laivui grįžus į uostą. Pažymi, jog laivo stebėjimo sistemos įranga įsigyta Žemės ūkio ministerijos paskelbto konkurso būdu ir perduota naudotis žvejybos įmonėms, tačiau nuolat genda ir apie tai yra informuota ne tik Žuvininkystės tarnyba, bet ir Žemės ūkio ministerija. Nurodo, jog laivo LBB - 1066 sistema sutrikimo metu turėjo galiojančią techninę patikrą. Pažymi, jog Reglamento 404/2011 XXX priedo pirmoje eilutėje išvardinti kriterijai, kuriems esant pažeidimas vertinamas kaip sunkus, t. y. įpareigojimo registruoti ir perduoti sužvejoto žuvų kiekio ir susijusius duomenis, įskaitant palydovinių laivų stebėjimo sistema perduotinus duomenis, nevykdymas. Nesutinka, kad padarė sunkų pažeidimą, nes laivo kapitonas sugedus įrangai Žuvininkystės tarnybai telefonu pranešė apie laivo grįžimą ir gabenamą žuvies kiekį.

Argumentuoja, jog skiriant nuobaudą padaryti procesiniai pažeidimai. Nurodo, jog sunkių pažeidimų bylas nagrinėja ir priima vieną iš nutarimų, nurodytų Žuvininkystės įstatymo 55 straipsnio 8 dalyje, Žuvininkystės tarnybos vadovo įsakymu sudaryta komisija iš žuvininkystės kontrolės pareigūnų ir kitų kompetentingų Žuvininkystės tarnybos darbuotojų. Komisijos darbo tvarką reglamentuoja Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-03-25 įsakymu Nr. VI-30 patvirtintas Sunkių pažeidimų Baltijos jūroje bylų nagrinėjimo komisijos ir sunkių pažeidimų tolimuosiuose vandenyse bylų nagrinėjimo komisijos darbo reglamentas, pagal kurio 26 punktą nutarimą skirti sankciją priima visa komisija. Komisijos nutarimas priimamas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma (Darbo reglamento 34 punktas). Argumentuoja, jog nutarimą priėmė nekompetentingas subjektas, teisės aktuose nenumatyta galimybė priimti nutarimą pareigūnui vienasmeniškai, o posėdžio protokolas nelaikytinas nutarimu. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos ATPK normos. Nurodo, jog pagal Žuvininkystės įstatymo 55 straipsnio 3 dalį sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos ir nutarimai sunkaus pažeidimo byloje priimami per 40 darbo dienų nuo tos dienos, kai komisija gauna protokolą ir kitą bylos medžiagą. Komisijos posėdis vyko 2015-05-08, protokolą ir kitą bylos medžiagą komisija gavo iki šios datos, nuo to momento praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, todėl, pareiškėjos teigimu, naujas nutarimas byloje nebegali būti priimtas (b.l. 94-100).

III Antraštinės dalies (Žuvininkystės kontrolė) II Skyriaus (Elektroniniai žvejybos žurnalai, perkrovimo deklaracijos ir iškrovimo deklaracijos) 1 skirsnio (Elektroninių žvejybos žurnalų, iškrovimų deklaracijų ir perkrovimo deklaracijų duomenų pildymas ir perdavimas) 36 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog patikrinimo metu laivo kapitonas pateikė negaliojantį popierinį Europos Bendrijų laivo žvejybos žurnalą. Patikrinimo metu laive buvo rasta menkių ir plekšnių, apie kurių kiekius nebuvo pranešta prieš laivui grįžtant į uostą, o triume sukrautos žuvies neįmanoma paskaičiuoti, todėl laivo krovininis triumas buvo užplombuotas iki laimikio iškrovimo pradžios. Iškrovimo metu buvo nustatyti šie nedeklaruotų žuvų kiekiai: atlantinių menkių, skrostų be galvų - 218,950 kg; plekšnių Europinių upinių (paprastųjų), skrostų be galvų - 11,400 kg; plekšnių Europinių upinių (paprastųjų), neišdarinėtų - 27,500 kg. Tuo buvo padaryta žala Baltijos jūros menkių ir plekšnių ištekliams. Iškrovimo metu buvo atliktas laimikio kiekio įvertinimas ir svorio dėžėse nustatymas pagal atrinktus mėginius. Rasta nedeklaruotų menkių ir plekšnių. Nustatyta, kad dėžėse menkių svorio vidurkis buvo 26,200 kg. Plekšnių, kurių deklaruojamas svoris dėžėse 25 kg, buvo nustatyta - 27,200 kg, bei plekšnių, kurių dėžėse deklaruojamas svoris 30 kg, buvo nustatyta - 32,300 kg. Tuo pažeisti 2009-11-20 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio 1 ir 2 punktai. Pažymi, jog patikrinimo metu rasta nedeklaruota žuvis buvo laikoma netinkamuose vietose: laivo denio vietose, kuriose krovinys nelaikomas, uždengtas lentomis, ar tarp tuščių dėžių palei laivo bortus. Be to, dalis nedeklaruotos žuvies buvo sudėta į plastikinius maišus ir padėta po skrodimo stalu. Atsakovės teigimu, tokie žuvies gabenimo būdai yra akivaizdus laimikio slėpimo požymis. Didžioji dalis paslėptos žuvies buvo apdorota (skrosta arba skrosta be galvų) ir perpilta ledu. Šie faktai įrodo, kad paslėpta žuvis nebuvo šalutinis gyvūninis produktas, nes tokiam produktui priskiriama žuvis į krantą gabenama neskrosta. Taip pat nurodo, jog laive naudojama svėrimo įranga neturėjo galiojančio metrologinio patikrinimo, tuo pažeistas 2011-04-08 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 72 straipsnio 1 punktas, o laivo kapitonas neatliko svėrimo duomenų registravimo, tuo pažeisdamas 2011-04-08 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 70 straipsnį. Argumentuoja, jog vadovaujantis 2008-09-29 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 1 punkto b) papunkčiu bei 42 straipsnio 1 punkto a) papunkčiu pareigos registruoti sugautų žuvų kiekius nevykdymas priskiriamas prie neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-04 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-107-795/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-28 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-629-382/2015 konstatuota, jog 2015-02-09 AB „Senoji Baltija“ priklausantis laivas LBB-1066 išplaukė į žvejybą su neveikiančia palydovine laivo stebėjimo sistema, žvejybos metu laivo kapitonas neperdavė Žuvininkystės tarnybai elektroninio žvejybos žurnalo duomenų, o 2015-02-12 patikrinus laivą, jame rasta menkių ir plekšnių, kurių kiekiai nebuvo įrašyti į laivo žvejybos žurnalą; 2015-02-13 iškrovimo metu laive rasta nedeklaruotos žuvies: atlantinių menkių - 218,950 kg (skrostų be galvų), Europinių upinių (paprastųjų) plekšnių - 11,400 kg (skrostų be galvų), bei Europinių upinių (paprastųjų) plekšnių - 27,500 kg (neišdarinėtų); laive nebuvo sertifikuotų svėrimo taisyklių, nepateiktas sugautų žuvų svorių registracijos žurnalas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus pareigūno 2015-05-13 nutarimo Nr. ZD001129 ir Sunkių Baltijos jūroje pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos posėdžio 2015-05-08 protokolo Nr. ŽSP-2(9.36) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindinis ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu, nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30), kurio nuostatos galioja Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, o Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose – jūrų vandenyse ir kuriuo siekiama suderinti žuvininkystės sektoriaus reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais (1 straipsnio 3, 4 dalys).

Skundžiamu Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Sunkių Baltijos jūroje pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos posėdžio 2015-05-08 protokolu Nr. ŽSP-2(9.36) (toliau – protokolas) nutarta pareiškėjos AB „Senoji Baltija“ padarytą pažeidimą kvalifikuoti kaip sunkų ir paskirti jai 1443,32 Eur baudą, 3 taškus ir įpareigoti atlyginti 5638,87 Eur žuvų ištekliams padarytą žalą (t. 1, b.l. 13-17). Ginčijamu Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjo 2015-05-13 nutarimu Nr. ZD001129 (toliau – nutarimas) konstatuota, jog pareiškėja pažeidė 2009-11-20 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1, 2 dalis, 2011-04-08 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 36 straipsnio 1 dalį, 70 straipsnį, 72 straipsnio 1 dalį, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-12-03 įsakymo Nr. V1-176 23 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą Žuvininkystės įstatymo 57 straipsnio 1, 2 dalyse. Pareiškėjai paskirta 1443,32 Eur bauda, 3 taškai ir pasiūlyta atlyginti 5638,87 Eur žuvų ištekliams padarytą žalą (b.l. 46-47). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog sankcijos pareiškėjai taikytos dėl to, jog pareiškėjai priklausančio žvejybos laivo LBB-1066 (registracijos Nr. KL 412), grįžusio iš žvejybos reiso, 2015-02-12 patikrinimo metu rasta nedeklaruotų atlantinių menkių ir europinių upinių (paprastųjų) plekšnių, neveikė laivo stebėjimo sistema, elektroninėmis priemonėmis neperduoti žvejybos žurnalo duomenys, laive naudojame svėrimo įranga, neturinti metrologinės patikros, viršytas leidžiamas plekšnių svorio dėžėse 5 proc. nuokrypis.

Pareiškėjai argumentuojant, jog padaryti pažeidimai nekvalifikuotini kaip sunkus pažeidimas ir dėstant faktines aplinkybes patikslintame skunde, susijusias su pažeidimu, pažymėtina, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir argumentai buvo įvertinti administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-04 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-107-795/2015, įsiteisėjusia išnagrinėjus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-28 nutartimi byloje Nr. ATP-629-382/2015, R. P., AB „Senoji Baltija“ žvejybos laivo LBB-1066 kapitonas, pripažintas kaltu padaręs ATPK 87¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. padaręs 2011-04-08 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, XXX priede nurodytą sunkų pažeidimą, už kurį skiriami 3 taškai (t. 1, b.l.73-86). Teismas konstatavo, jog laivo LBB-1066 palydovinė laivo stebėjimo sistema neveikė jau išvykimo į jūrą metu, o laivo kapitonas nevykdė 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklių 20 straipsnio 1 punkto reikalavimų, pagal kuriuos ES žvejybos laivo kapitonas užtikrina, kad palydovinio sekimo įrenginiai visada veiktų ir kad būtų perduodami šio Reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys; jog laivo kapitonas su Žuvininkystės tarnyba bandė susisiekti ne Palydovinės Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistemos valdymo tvarkos aprašo 22 punktas numatytomis priemonėmis; Žuvininkystės tarnybai neperdavė žvejybos žurnalo duomenų, todėl pažeidė 2009-11-20 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB)Nr. 2371/2002, (EB) NR. 811/2004, (EB)Nr. 768/2005, (EB)2115/2005, (EB) NR. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, 15 straipsnio l ir 2 punktus bei 2011-04-08 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, 36 straipsnio 1 dalį; nustatytas neatitikimas tarp deklaruojamos ir faktiškai sugautos žuvies svorio, o laivo svėrimo įranga neturėjo metrologinio patikrinimo. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas laivo kapitonas R. P. pripažino padaręs kai kuriuos pažeidimus, už kuriuos jam taikyta administracinė atsakomybė, tačiau kai kurių pažeidimų padarymą neigia. Pažeidimų neneigia ir pati pareiškėja argumentuodama netinkama jų kvalifikacija ir prašydama švelninti paskirtą nuobaudą, nors, minėta, padaryti pažeidimai įsiteisėjusia teismo nutartimi kvalifikuoti kaip sunkus pažeidimas pagal 2011-04-08 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priedo nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir kitaip kvalifikuoti padarytą pažeidimą, todėl iš naujo neanalizuos nustatytų pažeidimų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, tik išdėstys ginčo teisinį reglamentavimą. Pagal 2011-04-08 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, XXX priedą už įpareigojimo registruoti ir perduoti sužvejotų žuvų kiekio ir susijusius duomenis, įskaitant palydovine laivų stebėjimo sistema perduotinus duomenis, nevykdymą (Kontrolės reglamento 90 straipsnio 1 dalis kartu su 42 straipsnio 1 dalies a punktu ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 1 dalies b punktas) skiriami 3 taškai. ATPK 87¹⁰ straipsnio 1 dalyje šis pažeidimas kvalifikuojamas kaip sunkus. Tarybos reglamento 2008-09-29 (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999, 42 straipsnio 1 dalyje įvardinti sunkūs pažeidimai, pagal šios dalies a punktą įvardinti kaip veikla, pagal 3 straipsnyje nustatytus kriterijus laikoma neteisėta, nedeklaruota, nereglamentuota žvejyba; pagal 42 straipsnio 2 dalį tai, kad pažeidimas yra sunkaus pobūdžio, nustato valstybės narės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pagal šio Reglamento 3 straipsnio 2 dalies nuostatas šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla laikoma sunkiu pažeidimu, kaip numatyta 42 straipsnyje, atsižvelgiant į atitinkamo pažeidimo sunkumą, kurį turi nustatyti valstybės narės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, padarytos žalos mastą, vertę, pažeidimo mastą ar pasikartojantį pobūdį. Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta, jog preziumuojama, kad žvejybos laivas vykdo neteisėtą, nedeklaruotą, nereglamentuotą žvejybą, jei matyti, kad, pažeisdamas teritorijoje, kurioje jis tą veiklą vykdė, taikomas išsaugojimo ir valdymo priemones, tas žvejybos laivas neįvykdė savo pareigos registruoti sugautų žuvų kiekius arba su jais susijusius duomenis, įskaitant duomenis, kurie turi būti perduoti naudojantis palydovine laivų stebėsenos sistema, ir juos pranešti arba neįvykdė pareigos perduoti išankstinį pranešimą vadovaujantis 6 straipsniu. Reglamento 2 straipsnio 3 dalies a punkte apibrėžta nedeklaruojamos žvejybos sąvoką – žvejybos veikla, apie kurią atitinkamai nacionalinei institucijai nepranešta arba pranešta neteisingai, pažeidžiant nacionalinius įstatymus ir teisės aktus. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje sunkiais pažeidimais taip pat įvardijami Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje nurodyti pažeidimai. Žuvininkystės įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje yra laikomi Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu, atsižvelgdami į Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai; to paties straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje yra laikomi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu, atsižvelgdami į Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai, t.y. Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog AB „Senoji Baltija“ žvejybos laivas LBB-1066 palydovine laivo stebėjimo sistema neperdavė Žuvininkystės tarnybai elektroninio žvejybos žurnalo duomenų, todėl tokia veika pagal išdėstytas Tarybos reglamento 2008-09-29 (EB) Nr. 1005/2008 ir 2011-04-08 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priedo nuostatas laikytina nedeklaruota žvejyba, kuri tiek pagal nurodytus Reglamentus, tiek pagal ATPK ir Žuvininkystės įstatymo nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus pažeidimas ir tai yra pareiškėjai reiškiamo kaltinimo esmė.

Sunkių pažeidimų bylų nagrinėjimo ir nutarimų priėmimo tvarką reglamentuoja Žuvininkystės įstatymo 54-55 straipsniai ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013-11-05 įsakymas Nr. V1-156 (redakcija, galiojanti nuo 2014-03-26) „Dėl sunkių pažeidimų nagrinėjimo komisijų ir jų darbo reglamento patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Sunkių pažeidimų Baltijos jūroje bylų nagrinėjimo komisijos sudėtis ir jos darbo reglamentas. Pareiškėjai argumentuojant atsakovės padarytais procedūriniais pažeidimais nagrinėjant sunkaus pažeidimo bylą, nurodytina, kad Žuvininkystės įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dėl šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sunkių pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimą priima Žuvininkystės tarnybos vadovo įsakymu iš žuvininkystės kontrolės pareigūnų ir kitų kompetentingų Žuvininkystės tarnybos darbuotojų sudaryta komisija. Įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog baigus sunkaus pažeidimo tyrimą, surašomas sunkaus pažeidimo protokolas, kurio vienas egzempliorius kartu su tyrimo metu surinkta medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos perduodamas nagrinėti šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui pagal kompetenciją, o kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui. Sunkaus pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti (54 straipsnio 4 dalis). Iš bylos duomenų matyti, jog Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas 2015-03-06 surašė protokolą AB „Senoji Baltija“ atžvilgiu (t. 1, b.l. 11-12). Nors protokolas yra turinio ir formos prasme ydingas, surašytas kaip administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jame nurodyta, jog atsakomybė už pažeidimus numatyta ATPK 87¹⁰ straipsnio 1 dalyje, tačiau iš protokolo turinio vertinant jį Žuvininkystės įstatymo 54 straipsnio 4 dalies nuostatų požiūriu matyti, jog protokolas iš esmės jas atitinka, todėl nagrinėjamu atveju vertintinas kaip protokolas sunkaus pažeidimo byloje. Protokole neteisingai padaryta nuoroda į ATPK 87¹⁰ straipsnio 1 dalį, pagal kurią administracinė atsakomybė kyla laivų kapitonams, o ne juridiniams asmenims, tačiau pats kaltinimas AB „Senoji Baltija“ suformuluotas teisingai, nurodant pažeistas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 nuostatas. Protokole taip pat pažymėta, jog bendrovė bus informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą prieš 10 dienų iki bylos nagrinėjimo. Tai atitinka Įstatymo 55 straipsnio 4 dalį. Su protokolu pasirašytinai supažindintas pareiškėjos direktorius (54 straipsnio 5 dalis). Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog Sunkių pažeidimų Baltijos jūroje nagrinėjimo komisijos posėdis vyko 2015-04-30, tačiau pareiškėjos direktoriaus prašymu atidėtas ir jam sudaryta galimybė susipažinti su visa sunkaus pažeidimo medžiaga (t. 1, b.l. 87-88). Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, jog pareiškėja suvokė jai reiškiamo kaltinimo apimtį ir esmę. Komisijos 2015-05-08 posėdžio metu pareiškėjos direktorius taip pat reiškė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kol bus išnagrinėta laivo LBB-1066 kapitono R. P. administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau Komisija šio prašymo netenkino (t. 1, b.l. 13-17). Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinat tai, jog šiuo metu administracinio teisės pažeidimo byla yra išnagrinėta ir įsiteisėjusia teismo nutartimi paliktas nepakeistas Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto 2015-02-18 nutarimas, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs ATPK 87¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nustatytos faktinės aplinkybės, kurias Komisija įvertino analogiškai kaip ir teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos ar apribotos pareiškėjos teisės, numatytos Žuvininkystės įstatymo 56 straipsnyje.

Iš ginčijamo sunkių pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2015-05-08 protokolo Nr. ŽSP-2(9.36) matyti, jog sunkaus pažeidimo bylą nagrinėjo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013-11-05 įsakymu Nr. V1-156 sudaryta Sunkių pažeidimų Baltijos jūroje bylų nagrinėjimo komisija. Įsakymu (redakcija, galiojanti nuo 2014-03-26) patvirtinta personalinė komisijos sudėtis iš 6 narių. Vadovaujantis nurodytu įsakymu patvirtinto Sunkių pažeidimų Baltijos jūroje bylų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento (toliau – Komisijos darbo reglamentas) 14 punktu, komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, vienas iš kurių būtinai turi būti komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas. Iš posėdžio protokolo matyti, jog Komisijos 2015-05-08 posėdis buvo teisėtas, nes jame dalyvavo 3 Komisijos nariai: posėdžio pirmininkas E. L., kuris yra Komisijos pirmininko pavaduotojas, posėdžio sekretorius – L. K. pagal 11 punktą komisijos sekretorius yra ir komisijos narys) ir Komisijos narys T. Z.. Pagal Komisijos darbo reglamento 34 punktą Komisijos nutarimui priimti taip pat reikalinga, kad posėdyje dalyvautų ne mažiau kaip pusė narių. Komisija priima vieną iš Žuvininkystės įstatymo 55 straipsnio 8 dalyje ir Komisijos darbo reglamento 26 punkte nurodytų nutarimų. Pagal Komisijos darbo reglamento nuostatas Komisijos posėdžio protokolas ir nutarimas yra skirtingi dokumentai. Protokole nurodoma posėdžio data ir vieta, protokolo eilės numeris, dalyvavę nariai, ūkio subjekto atstovai, posėdyje svarstyti klausimai, priimti sprendimai ir kita informacija (Komisijos darbo reglamento 24 punktas), protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius (25 punktas). Iš šių nuostatų matyti, jog posėdžio protokolas yra procedūrinis dokumentas, o Komisijos sprendimai įforminami nutarimais. Nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusios komisijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data, duomenys apie ūkio subjektą, kitus dalyvaujančius asmenis, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 straipsnis, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas, byloje priimtas sprendimas (Žuvininkystės įstatymo 55 straipsnio 9 dalis, Komisijos darbo reglamento 27 punktas). Nutarimu ūkio subjektui skiriama Žuvininkystės įstatymo 57 straipsnyje numatyta sankcija (28 punktas), nurodomas padarytos žuvų ištekliams žalos dydis, atlyginimo terminai ir tvarka (29 punktas), skiriamų taškų skaičius (30 punktas). Nutarimą taip pat pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius (35 punktas). Iš šių nuostatų matyti, jog teisės aktas, sukeliantis teisines pasekmes, yra Komisijos priimtas nutarimas. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2015-05-08 protokolu Nr. ŽSP-2(9.36) yra įformintas ir Komisijos nutarimas. Iš protokolo turinio matyti, jog jame fiksuota ne tik posėdžio eiga, bet pateiktas nustatytų aplinkybių išdėstymas ir jų teisinis įvertinimas, nurodyti pažeisti Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 straipsniai, pateikta pažeidimo kvalifikacija, pareiškėjai paskirta bauda, taškai, apskaičiuota žuvų ištekliams padaryta žala ir pareiškėja įpareigota baudą ir žalos atlyginimą sumokėti nurodyta tvarka, todėl Komisijos 2015-05-08 protokolas Nr. ŽSP-2(9.36) vertintinas kaip Komisijos nutarimas Žuvininkystės įstatymo ir Komisijos darbo reglamento požiūriu, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, nors ir yra neteisingai įformintas protokolu, o ne nutarimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju formos nesilaikymas nelemia viso administracinio akto neteisėtumo, nes jo turinys atitinka Žuvininkystės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Minėta, jog padaryti pažeidimai kvalifikuoti tinkamai, priimant nutarimą įvertintos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl pareiškėjos atžvilgiu pagrįstai pritaikytos sankcijos, kurios paskirtos Žuvininkystės įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu. Tai, jog protokole nenurodyta Komisijos priimto nutarimo apskundimo tvarka, taip pat savaime nelemia viso nutarimo neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjai pasinaudoti teise apskųsti nutarimą, teismo nutartyse dėl pareiškėjos skundų priėmimo ir teismo posėdžių metu išaiškinta teisė skųsti Komisijos protokolą ir atnaujintas terminas skundui paduoti, todėl teisminė gynyba pareiškėjai užtikrinta. Konstatavus, jog Komisijos protokolas yra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, ginčijamas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus pareigūno 2015-05-13 nutarimas Nr. ZD001129 yra priimtas nekompetentingo asmens, nes teisės aktai nenumato galimybės nutarimą sunkaus pažeidimo byloje priimti vienasmeniškai. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus pareigūno 2015-05-13 nutarimas Nr. ZD001129 naikintinas, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaip priimtas nekompetentingo administravimo subjekto.

Pareiškėjai dėstant argumentus dėl sumažinimo paskirtos baudos, nurodytina, kad Žuvininkystės įstatymo 57 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog skundą dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje nagrinėjančio teismo teisė yra skirti mažesnę piniginę baudą, negu šiame straipsnyje nustatytos minimalios baudos atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog už sunkų pažeidimą skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš dviejų, bet ne didesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš penkių. Iš Komisijos 2015-05-08 protokolo matyti, jog pareiškėjai paskirta bauda, sudaranti Žuvininkystės įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos vidurkį, t.y. 3,5 žvejybos produktų vertės. Teismo vertinimu, nustatant paskirtos baudos proporcingumą nagrinėjamu atveju, svarbios yra pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės ir priežastys. Minėta, jog sunkaus pažeidimo esmę sudaro tai, jog AB „Senoji Baltija“ žvejybos laivas LBB-1066 palydovine laivo stebėjimo sistema neperdavė Žuvininkystės tarnybai elektroninio žvejybos žurnalo duomenų, o tokia veika pagal Tarybos reglamento 2008-09-29 (EB) Nr. 1005/2008 ir 2011-04-08 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priedo nuostatas laikytina nedeklaruota žvejyba ir kvalifikuotina kaip sunkus pažeidimas. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011-12-02 įsakymu Nr. V1-140 (2013-12-23 įsakymo Nr. V1-176 redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistemos valdymo tvarkos aprašo 4 ir 5 punktuose nustatyta, jog kiekviename ilgesniame kaip 12 m Lietuvos Respublikos žvejybos laive privalo būti įrengta veikianti palydovinė žvejybos laivų stebėjimo sistema, priešingu atveju vykdyti žvejybos veiklą yra draudžiama. Iš Aprašo nuostatų matyti, jog siųstuvą aktyvina Žuvininkystės tarnyba, o žvejybos veiklą vykdantiems subjektams nustatyta pareiga užtikrinti, kad siųstuvas būtų visą laiką įjungtas. Iš bylos duomenų matyti, jog siųstuvą, kuris skirtas sumontuoti žvejybos laive LBB-1066 pareiškėjai perdavė Žuvininkystės tarnyba 2014-01-17 valstybės turto panaudos sutartimi Nr. PS148/1 (t. 2, b.l. 25-28). Pareiškėjos pateikti duomenys įrodo, jog siųstuvai genda, dėl jų naudojimo ne kartą kreiptasi į Žuvininkystės tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją (t. 2, b.l. 10-16). Siųstuvai veikia automatiškai ir galimybės juos reguliuoti patiems naudotojams nėra. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog laivo kapitonas, jūroje pastebėjęs siųstuvo gedimą, pildė popierinį žvejybos žurnalą ir bandė susisiekti su atsakove mobiliuoju telefonu ryšiu, kai atsirado jo signalas. Atsakovė pripažįsta šią aplinkybę ir nors Aprašo 22 punkte nurodyti kiti duomenų perdavimo būdai (elektroniniu paštu, faksu, telefonograma), laivo kapitono veiksmai taip pat vertintini nustatant pareiškėjai paskirtos baudos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbi taip pat deklaruotos ir faktiškai sugautos žuvies svorio neatitikimo aplinkybė. Iš liudytojo laivo kapitono R. P. parodymų matyti, jog jam nebuvo žinoma, kad įgula sugavo daugiau žuvies nei buvo deklaruojama ir įgulos nariai ją paslėpė laive. Liudytojo parodymais abejoti nėra pagrindo. Laivo įgulos veiksmus galima vertinti, kaip turinčius nusikalstamos veikos požymių, todėl AB "Senoji Baltija" kaip darbdaviui dėl tokių veiksmų kylančios sunkios teisinės pasekmės nėra adekvačios ir neatitinka sankcijos paskirties. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas nebuvo tyčinis, padarytas sąmoningai siekiant pažeisti nustatytus teisės aktų reikalavimus. Laivo kapitonas, pastebėjęs sistemos gedimą, bandė susisiekti su Žuvininkystės tarnyba, nors ir ne Aprašo 22 punkte nurodytais būdais, pildė popierinį žvejybos žurnalą ir deklaravo jame sugautos žuvies kiekį, AB "Senoji Baltija" turėjo galiojančius žvejybos leidimus (t. 1, b.l. 105-108), laivo stebėjimo sistemos naudojimas kelia sunkumų ir jos gedimai nepriklauso nuo pareiškėjos valios, o reguliuoti siųstuvą mechaniškai nėra galimybių, sunkinančių aplinkybių nagrinėjant sunkaus pažeidimo bylą nenustatyta. Teisėjų kolegija įvertinusi visas nustatytas aplinkybes taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, konstatuoja, jog sumažinus pareiškėjai paskirtą baudą bus pasiekti bausmės ir Žuvininkystės įstatymo tikslai. Ginčijamas Komisijos protokolas šioje dalyje keistinas ir pareiškėjai paskirta bauda mažintina iki 750,00 Eur.

Pareiškėjai prašant panaikinti paskirtus taškus, iš Komisijos protokolo matyti, kad taškai paskirti vadovaujantis 2011-04-08 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priedo nuostatomis ir Žuvininkystės įstatymo 59 straipsnio nuostatomis. Pareiškėja argumentuoja itin sunkiomis jai paskirtų taškų teisinėmis pasekmėmis. Iš pareiškėjos ir atsakovės paaiškinimų matyti, jog paskyrus taškus ūkio subjektui mažinama žvejybos kvota, o surinkus tam tikrą kiekį taškų stabdomas žvejybos licencijos galiojimas arba žvejybos licencija automatiškai panaikinama visam laikui. Šios taškų turėjimo teisinės pasekmės įtvirtintos 2011-04-08 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnyje ir 2009-11-20 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnyje. Taškai susiejami su ūkio subjekto valdomu žvejybos laivu, kuris buvo sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė arba tiesioginis objektas (Žuvininkystės įstatymo 59 straipsnio 1 dalis). Be to, skirtų taškų skaičius perkeliamas visiems būsimiems to žvejybos laivo žvejybos licencijos turėtojams, jei laivas parduodamas, perduodamas ar kitu būdu keičiamos nuosavybės į jį teisės po pažeidimo datos (2009-11-20 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 2 dalis). Nors Žuvininkystės įstatyme tiesiogiai nenumatyta teismo teisė pakeisti skirtų taškų skaičių ar jį panaikinti, tačiau pagal 2009-11-20 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 2 dalį žvejybos licencijos turėtojui suteikiama teisė į sprendimo (dėl paskirtų taškų) peržiūrą pagal nacionalinę teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-01-21 ir 2008-09-17 nutarimuose konstatavo, jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves; iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus; Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Tokios pačios pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 ir kt.). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą; o įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Be to, oficialios konstitucinės doktrinos nuostata, kad griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų už teisės pažeidimus teisės pažeidėjams įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui, taikytina ne tik didelėms piniginėms baudoms, bet ir kitoms sankcijoms, taip pat ir vadinamosioms uždraudimo sankcijoms. Nurodytais Konstitucinio Teismo nutarimais konstatuota, jog teisės aktų nuostatos ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ta sankcija už teisės pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką, aukščiau išdėstytus motyvus dėl pareiškėjai paskirtos baudos sumažinimo, ypač į tai, jog padarytas pažeidimas nėra tyčinis, siekiant, kad teismo sprendimas būtų ne tik teisėtas, bet ir teisingas, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju paskirti taškai sukeliantys pareiškėjai neadekvačias ir neproporcingas teisines pasekmes, įtakojančias visą jos ūkinę veiklą (t.y. žvejybos kvotų sumažinimas), todėl naikintini.

Pareiškėja prašo panaikinti ir įpareigojimą atlyginti žalą gamtai argumentuodama, jog paskyrus jai baudą ir įpareigojus atlyginti žalą ji yra baudžiama du kartus. Žuvininkystės įstatymo 57 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, jog šiame įstatyme nustatytų sankcijų taikymas neatleidžia ūkio subjektų nuo pareigos atlyginti sunkiu pažeidimu žuvų ištekliams padarytą žalą, todėl pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas. Iš Komisijos protokolo matyti, kad žala žuvų ištekliams paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. D1-280 patvirtinto Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01), o ginčai dėl žalos dydžio ir apskaičiavimo teisingumo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Sunkių Baltijos jūroje pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos posėdžio 2015-05-08 protokolu Nr. ŽSP-2(9.36) AB „Senoji Baltija“ pagrįstai pritaikytos sankcijos, tačiau atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo kriterijus, skundžiamas protokolas iš dalies keistinas sumažinant juo paskirtos baudos dydį iki 750,00 Eur. ir panaikinant paskirtus taškus. Kitoje dalyje 2015-05-08 protokolas Nr. ŽSP-2(9.36) paliktinas nepakeistas. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus pareigūno 2015-05-13 nutarimas Nr. ZD001129 naikintinas, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėja prašo priteisti patirtas iš laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. 2, b.l. 147). Pareiškėjos patikslintas skundas patenkintas iš dalies, todėl ji turi teisę į dalies patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2015-05-21 sudarė teisinės pagalbos sutartį Nr. MC-176/2015/05 su advokato padėjėju Mariumi Cechanavičiumi (t. 1, b.l. 27-28). Prašyme nurodo, jog patirtas išlaidas sudaro 300,00 Eur, iš jų 150,00 Eur už advokato padėjėjo susipažinimą su rašytine bylos medžiaga ir teisines konsultacijas, 150,00 Eur už skundų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 2, b.l. 147). Nurodytos sumos sumokėjimą advokato padėjėjui patvirtina 2015-06-03 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 808310 (t. 2, b.l. 148).

Rekomendacijų 7 punktu rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Skundas teismui paduotas 2015-07-01, todėl taikytinas vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje 2015 m. I ketv. (bruto) buvęs dydis, kuris sudarė 735,1 Eur (duomenys iš http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta maksimali suma, priteistina už advokato parengtą skundą nagrinėjamu atveju, taikant vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje 2015 m. 1 ketv. (bruto) ir atsižvelgiant į tai, jog teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, sudaro 1470,20 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija galimos priteisti maksimalios sumos, todėl konstatuotina, jog yra protinga ir pagrįsta suma. Tokia pat protinga ir pagrįsta laikytina prašoma priteisti suma už konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga ir atstovavimą teisme (Rekomendacijų 8.19 punktas), ypač įvertinus tai, jog teismo posėdis, kuriame dalyvavo advokato padėjėjas, 2016-02-09 truko nuo 14.09 val. iki 14.35 val., o 2016-03-22 nuo 08.35 val. iki 11.33 val. Pareiškėja sumokėjo 28,00 Eur žyminį mokestį (t. 1, b.l. 45).

Pareiškėja patikslintu skundu reiškė du savarankiškus reikalavimus, t.y. ginčijo du administracinius aktus, kurių vienas teismo sprendimu panaikintas, o kitas dalyje pakeistas. Konstatuotina, jog pareiškėjos reikalavimai patenkinti 75 proc. ir ji turi teisę į 75 proc. turėtų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos AB „Senoji Baltija“ prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 44, 45 straipsniais. Pareiškėjai priteistinas atlyginimas 246,00 Eur turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Kitoje dalyje prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus pareigūno 2015-05-13 nutarimą Nr. ZD001129,

pakeisti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Sunkių Baltijos jūroje pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos posėdžio 2015-05-08 protokolu Nr. ŽSP-2(9.36) AB „Senoji Baltija“ paskirtą 1443,32 Eur baudą į 750,00 Eur baudą ir panaikinti paskirtus 3 taškus,

kitoje dalyje Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Sunkių Baltijos jūroje pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos posėdžio 2015-05-08 protokolą Nr. ŽSP-2(9.36) palikti nepakeistą,

priteisti pareiškėjai AB „Senoji Baltija“, kodas (duomenys neskelbtini), 246,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kodas 188752740,

kitoje dalyje netenkinti prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.